VILNIUS TECH 70-mečio proga – istorinės nuotraukos ir įdomūs faktai

Spalio 2, 2026

VILNIUS TECH minint 70-metį kviečiame prisiminti svarbias universiteto gyvenimo akimirkas ir sužinoti įdomių faktų.

1990–1996 m. universitetas vadinosi Vilniaus technikos universitetu. Iki tol, statybos inžinerijos, architektūros, miestų inžinerijos ir mechanikos studijų programos buvo populiariausios – būtent šiose srityse universitetas turėjo stipriausias kompetencijas.

1996 m. Vilniaus technikos universitetui buvo suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas. Šis sprendimas neatsitiktinis: Gediminas laikomas pirmuoju Lietuvos statytoju ir amatų puoselėtoju – valdovu, kurio dėka XIV a. Vilnius tapo viduramžių Europos architektūros ir kultūros centru. Tai puikiai atspindi universiteto misiją – rengti kūrybingus inžinierius ir inovatyvius technologijų specialistus, kurie kuria ir formuoja aplinką aplink mus.

Universitetui suteikiamas Gedimino vardas

Prieš daugiau nei 50 m. Saulėtekyje iškilo tai, ką studentai praminė „Niujorku“ – šešių bendrabučių kompleksas, kuris tuo metu atrodė futuristiškai. Tokio tipo 16 a. pastatai buvo aukščiausi visame Vilniuje, todėl savo mastu priminė Jungtinių Amerikos Valstijų dangoraižius.

Tai, ką galima pamatyti šiandien – prieš pusšimtį metų pradėto kurti studentų Saulėtekio miestelio dalis, kurioje buvo siekiama formuoti atskirą erdvę studentams – su aiškia vizija sujungti gyvenimą, mokslą ir laisvalaikį vienoje vietoje.

Studentų bendrabučiai

Studentų bendrabučiai

VILNIUS TECH nuo pat įkūrimo garsėjo kaip inžinerijos mokslų švyturys, o humanitariniai, socialiniai ir vadybos krypties mokslai ilgą laiką buvo mažiau matomi.

2008 m. atsiradusi Kūrybinių industrijų studijų programa buvo analogų neturinti naujovė, kurios nesuprato net ekspertai. Programa buvo atmesta, tačiau po apeliacijos sprendimas buvo pakeistas.
Po ilgų diskusijų ir įtikinėjimų, priėmus strateginį, toliaregišką sprendimą, 2012 m. įkurtas Kūrybinių industrijų fakultetas. Šiandien jis yra 2 pagal dydį VILNIUS TECH fakultetas ir viena didžiausių universiteto sėkmės istorijų.

Tai – drąsus vizionierių eksperimentas, pakeitęs universiteto tapatybę ir įkvėpęs visą kūrybinių industrijų sektorių Lietuvoje.

Kūrybinių industrijų fakultetas

Kūrybinių industrijų fakultetas

„Šiupinio“ istorija prasidėjo 1975 m., kai tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI) buvo įkurtas studentų estradinių miniatiūrų teatras. Humoro, satyros ir įvairių pasirodymų gausa kolektyvui padovanojo „Šiupinio“ pavadinimą.

Nors teatras gimė universitete, jo veikla greitai peržengė Vilniaus ribas – trupė koncertavo daugelyje Lietuvos miestų bei užsienyje. Ezopo kalba perteikiamos mintys leido subtiliai kalbėti apie tai, kas tuo metu dažnai likdavo nutylėta. Praėjusiais metais teatras minėjo 50 metų jubiliejų.

„Šiupinys“

„Šiupinys“

VILNIUS TECH sporto prasidėjo nuo nedidelio studentų būrelio 1961 m., o jau po metų gimė pirmoji vyrų krepšinio komanda – taip universiteto sporto istorija įgavo pagreitį.

Netrukus atsirado futbolas, lengvoji atletika, slidinėjimas, o studentai pradėjo siekti pirmųjų pergalių visoje Lietuvoje.

1965-ieji – vieni reikšmingiausių metų universiteto sporto istorijoje: įsteigta Fizinio lavinimo katedra. Daugėjant studentų, daugėjo ir sporto šakų. Sportas tapo ne tik veikla, bet ir svarbia universiteto identiteto dalimi.

Vėliau sporto šakų tik daugėjo – nuo dziudo ir irklavimo iki regbio, kurio komanda vos susikūrusi tapo respublikos čempione.

1983 m. Saulėtekyje atidaryta pirmoji didelė sporto salė – erdvė, kur augo naujos kartos sportininkai.

90-aisiais universitetas vis dažniau pasiekdavo aukštų rezultatų, o sporto bendruomenė tapo dar stipresnė ir aktyvesnė.

Tinklininkės

VILNIUS TECH meno veiklos pradžia siekia XX a. vidurį, kai universitete ėmė formuotis pirmieji studentų meno kolektyvai. Iš jų išaugo akademinis choras „Gabija“, kuris 6–7 dešimtmetyje tapo nuolat veikiančiu universiteto choru ir ėmė aktyviai koncertuoti. Ypač svarbus buvo 1964 m. laikotarpis, kai chorui ėmė vadovauti Klemensas Griauzdė – tuomet kolektyvas sustiprėjo, išsiplėtė ir įsitvirtino Lietuvos chorinės muzikos lauke.

1968 m. universitete susikūrė ir liaudiškų šokių ansamblis „Vingis“, greitai tapęs svarbia studentų kultūrinio gyvenimo dalimi. Ansamblis pradėjo nuo nedidelės šokėjų grupės, tačiau netrukus išaugo į stiprų kolektyvą, puoselėjantį lietuvių sceninio šokio tradicijas ir dalyvaujantį respublikinėse bei tarptautinėse programose.

1999 m. universitete susikūrė teatro studija „Palėpė“, kurios atsiradimą inicijavo VILNIUS TECH bendruomenė ir režisierius Olegas Kesminas. Studija greitai subūrė studentus, norinčius vaidinti, o jau 2000 m. buvo pristatyti pirmieji spektakliai.

Palėpė

„Palėpė“

Prieš daugiau nei 60 m., norint išmokti skraidyti Lietuvoje, reikėjo priklausyti aviacijos sporto klubui. Tai buvo pusiau sportinė, pusiau kariniam pasirengimui skirta sistema, kurioje buvo ruošiami pilotai, parašiutininkai ir techniniai specialistai.

Šiam klubui priklausė ir Algirdas Smilgevičius, VILNIUS TECH profesorius emeritas. Skraidyti buvo jo svajonė – nors tuo metu, dėl ribotų techninių galimybių, tai buvo sudėtingiau nei yra šiandien.

Norint pakilti, reikėjo ne tik žinių, bet ir ištvermės – skrydžiai sklandytuvu trukdavo 6-8 valandas, dažnai be galimybės nusileisti ar pavalgyti.

Algirdas Smilgevičius

Algirdas Smilgevičius

Iškilmingų švenčių, vykstančių universitete, metu giedamas „Gaudeamus igitur“ – studentiškas himnas.

„Gaudeamus igitur, Iuvenes dum sumus“, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „Tad džiaukimės, kol esame jauni!“. Tai primena, kad jaunystė ir studijų metai trunka ne amžinai, todėl verta džiaugtis bendryste bei užsimezgusiomis draugystėmis.

Himne netrūksta ironijos ir humoro – kai kurie posmai kalba apie tai, kad gyvenimas trumpas, jaunystė greitai praeina, galiausiai, visi senstame, o gyvenimo pabaiga – neišvengiama.

Nors himno šaknys siekia dar viduramžių studentų tradicijas, jį VILNIUS TECH bendruomenė iki šiol gieda per šventes, diplomų įteikimo ceremonijas ir kitus renginius.

Tai išliko išdidžiu akademinės bendruomenės simboliu.

„Gaudeamus igitur“ – studentiškas himnas

Panašios naujienos

Dalyvauk tarptautiniame „RobotHack 2026“ hakatone!
Dalyvauk tarptautiniame „RobotHack 2026“ hakatone!
Lapkričio 24–28 d. vyks tarptautinis dirbtinio intelekto ir robotikos hakatonas „RobotHack 2026“, subursiantis studentus, technologijų entuziastus ir įvairių sričių specialistus kurti inovatyvius sprendimus realiems iššūkiams. VILNIUS TECH studentai kviečiami išbandyti savo idėjas, įgyti praktinės patirties ir varžytis dėl 8 000 eurų prizų fondo. Registracija vyksta iki lapkričio 19 d. „RobotHack 2026“ – tai galimybė pritaikyti studijų metu įgytas žinias praktikoje, bendradarbiauti su kitų sričių atstovais ir ieškoti sprendimų pasitelkiant dirbtinį intelektą, robotiką bei automatizavimo technologijas. Šių metų hakatono dalyviai kviečiami spręsti iššūkius trijose srityse: Logistika (Logistics) – išmanesni ir efektyvesni prekių, išteklių bei autonominių sistemų judėjimo sprendimai. Žmonių ir robotų sąveika (Humans + Robots) – technologijos, padedančios žmonėms ir robotams efektyviau dirbti ir bendradarbiauti. Išmanieji miestai (Smart Cities) – dirbtinio intelekto, robotikos ir susietųjų technologijų sprendimai šiuolaikinių miestų bei viešojo sektoriaus iššūkiams. Dalyvauti gali įvairių studijų krypčių studentai Hakatonas atviras ne tik inžinerijos ar informacinių technologijų studentams. Prisijungti kviečiami ir dizaino, verslo, kūrybinių bei kitų sričių atstovai. Išankstinės robotikos žinios nėra būtinos – svarbiausia smalsumas, kūrybiškumas ir noras dirbti komandoje. Kiekvienoje komandoje turi būti bent vienas Europos Sąjungos aukštojoje mokykloje studijuojantis studentas. Penkių dienų programa ir ekspertų pagalba Hakatonas vyks mišriu būdu – nuotolines veiklas papildys gyvi susitikimai Rygoje. Lapkričio 24 d. Transporto ir telekomunikacijų institute (TSI) Rygoje vyks atidarymo renginys, kurį bus galima stebėti ir internetu. Lapkričio 25–27 d. dalyvių lauks nuotolinės dirbtuvės, komandinis darbas ir konsultacijos su mentoriais. Lapkričio 26 d. taip pat bus galimybė apsilankyti laboratorijose. Lapkričio 28 d. Rygos technikos universitete (RTU) vyks baigiamasis renginys „Demo Day“, kuriame komandos pristatys savo sukurtus sprendimus. Registracija iki lapkričio 19 d. Dalyvavimas hakatone nemokamas, o bendras prizų fondas siekia 8 000 eurų. Nepraleiskite progos išbandyti savo idėjas, susipažinti su bendraminčiais ir prisidėti prie ateities technologijų kūrimo! Registracija vyksta iki lapkričio 19 d.
Plačiau
VILNIUS TECH absolventas kuria išmanesnės infrastruktūros ateitį
VILNIUS TECH absolventas kuria išmanesnės infrastruktūros ateitį
Dr. Shady Adib profesinis kelias civilinės inžinerijos srityje driekiasi per kelis žemynus ir skirtingas kultūras. Baigęs studijas Vokietijos universitete Kaire, jis norėjo išsiaiškinti, kaip sudėtingos konstrukcijų inžinerijos problemos sprendžiamos kitose pasaulio šalyse. VILNIUS TECH įgytas konstrukcijų inžinerijos magistro laipsnis jam tapo tiltu į mokslininko karjerą Jungtinėje Karalystėje. Šiandien mokslininką labiausiai domina dirbtinio intelekto (DI), fizikos, neapibrėžtumo ir inžinerinių sprendimų priėmimo sąveika. Kita jo tyrimų sritis – skaitmeniniai dvyniai (angl. digital twins). Ši sąvoka jam visuomet kelia šypseną. Būtent tuo metu, kai Sh. Adib pradėjo dirbti su šia technologija, gimė ir jo dukros dvynės. [caption id="attachment_135204" align="alignnone" width="1463"] Dr. Shady Adib[/caption] Kviečiame susipažinti su Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) kviestiniu tyrėju ir Hertfordšyro universiteto docentu dr. Sh. Adib bei jo įžvalgomis apie inžinerijos ateitį. – Kas paskatino jus pasirinkti civilinę inžineriją? – Visada žavėjausi tuo, kad civilinė inžinerija tiesiogiai susijusi su kasdieniu žmonių gyvenimui. Tiltai, pastatai ir infrastruktūra yra objektai, kuriais žmonės naudojasi kasdien, dažnai net nesusimąstydami apie juos kuriančius inžinerinius. Mane ypač traukė matematikos, fizikos ir problemų sprendimo derinys, taip pat atsakomybė projektuojant konstrukcijas, kurios turi išlikti saugios daugelį dešimtmečių. Studijuodamas civilinę inžineriją Kaire, ėmiau vis labiau domėtis konstrukcijų inžinerija. Man buvo įdomu suprasti, kaip konstrukcijos veikia, kaip jos reaguoja į apkrovas ir kaip galima pastebėti pirmuosius jų pokyčius. Pamažu noras tiesiog projektuoti konstrukcijas peraugo į siekį suprasti ir stebėti jas per visą gyvavimo ciklą. – Kaip nusprendėte atvykti studijuoti į VILNIUS TECH? Ko tikėjotės šiame savo akademinio kelio etape? – Baigęs civilinės inžinerijos bakalauro studijas Kaire žinojau, kad noriu gilinti žinias konstrukcijų inžinerijos srityje ir išbandyti kitokią akademinę aplinką. VILNIUS TECH suteikė galimybę studijuoti Europoje, dirbti tarptautinėje aplinkoje ir geriau susipažinti su moksliniais konstrukcijų inžinerijos tyrimais. Tuo metu siekiau ne tik įgyti dar vieną akademinį laipsnį. Norėjau suprasti, kaip sprendžiamos sudėtingos konstrukcijų inžinerijos problemos, susipažinti su įvairiais tyrimų metodais ir išsiaiškinti, ar mokslinė veikla galėtų tapti ilgalaike mano karjeros kryptimi. VILNIUS TECH tapo svarbia jungtimi tarp bakalauro studijų ir vėliau prasidėjusios mokslininko karjeros. – Ar buvo konkretus dalykas, dėstytojas, projektas ar patirtis, kurie turėjo ilgalaikės įtakos jūsų akademiniam ar profesiniam keliui? Studijų laikotarpį VILNIUS TECH prisimenu kaip labai svarbų savo akademinio ir asmeninio tobulėjimo etapą. Viena didžiausią įtaką man padariusių žmonių buvo mano vadovė Ieva Misiūnaitė. Man labai pasisekė, kad turėjau galimybę su ja dirbti. Iš jos daug išmokau ne tik apie konstrukcijų inžineriją ir mokslinių tyrimų metodologiją, bet ir apie tai, kaip kritiškai bei nuosekliai nagrinėti mokslines problemas. Darbas su ja buvo viena pirmųjų mano tikrų mokslinių tyrimų patirčių. Ji skatino neapsiriboti vien studijų užduočių atlikimu, bet kelti gilesnius mokslinius klausimus, atidžiai analizuoti rezultatus ir aiškiai perteikti technines idėjas. [caption id="attachment_135190" align="alignnone" width="1275"] Dr. Shady Adib[/caption] Magistrantūros studijų metu taip pat turėjau galimybę paskelbti pirmąjį mokslinį konferencijos straipsnį. Tai buvo labai svarbus mano karjeros etapas. Ši patirtis suteikė pasitikėjimo savimi ir padėjo suprasti, kad moksliniai tyrimai man iš tiesų patinka ir norėčiau juos tęsti. Apskritai studijos VILNIUS TECH sustiprino mano konstrukcijų inžinerijos ir skaitmeninės analizės pagrindus, o gyvenimas bei studijos tarptautinėje aplinkoje padėjo tapti savarankiškesniam tiek akademinėje, tiek asmeninėje srityje. Žvelgdamas atgal, galiu pasakyti, kad VILNIUS TECH ir ypač darbas su Ieva turėjo didelės įtakos mano sprendimui siekti daktaro laipsnio ir tęsti akademinę mokslininko karjerą. – Kaip keitėsi jūsų moksliniai interesai nuo magistrantūros studijų iki doktorantūros studijų Niukaslio universitete? – Magistrantūros studijų metu daugiausia dėmesio skyriau konstrukcijų analizei ir modeliavimui. Pradėjęs doktorantūros studijas Niukaslio universitete, vis labiau domėjausi skirtumais tarp to, kaip, remiantis skaitmeniniais modeliais, tikimės, kad konstrukcija elgsis, ir kaip ji elgiasi realiomis sąlygomis. Tai paskatino mane gilintis į konstrukcijų būklės stebėseną ir galiausiai – skaitmeninius dvynius. Doktorantūros tyrimai buvo skirti skaitmeninių dvynių sistemai, leidžiančiai realiuoju laiku nustatyti konstrukcijų pažeidimus, kurti. Pagrindinė idėja buvo susieti konstrukcijų modelius su jutiklių duomenimis, kad skaitmeninis konstrukcijos atvaizdas galėtų nuolat atnaujinti informaciją apie tai, kas vyksta su realiu objektu. Taip natūraliai perėjau nuo konstrukcijų inžinerijos prie skaitmeninio modeliavimo, konstrukcijų būklės stebėsenos, o vėliau – skaitmeninių dvynių ir išmaniosios infrastruktūros tyrimų. – Kaip susidomėjote galimybe derinti civilinę inžineriją su tokiomis technologijomis kaip dirbtinis intelektas ir skaitmeniniai dvyniai? – Pradėjęs dirbti konstrukcijų būklės stebėsenos srityje, supratau, kad jutikliai gali generuoti milžiniškus duomenų kiekius. Vien tradicinio konstrukcijos modelio ne visada pakanka, kad visa ši informacija būtų tinkamai panaudota. Todėl natūraliai pradėjau domėtis mašininiu mokymusi ir dirbtiniu intelektu. [caption id="attachment_135191" align="alignnone" width="2560"] Dr. Shady Adib[/caption] Kėliau tokius klausimus: ar algoritmas gali atpažinti konstrukcijos elgsenos dėsningumus, kuriuos inžinieriui būtų sunku pastebėti savarankiškai? Ar galima atkurti trūkstamus jutiklių duomenis? Ar įmanoma sujungti fizikos ir inžinerijos žinias su dirbtiniu intelektu, užuot šias sritis traktavus kaip visiškai atskiras? Pamažu būtent šių sričių derinys tapo pagrindine mano mokslinių tyrimų kryptimi. – Sujungiate tiek daug skirtingų disciplinų! – Mane žavi tai, kad kiekviena disciplina padeda išspręsti skirtingą problemos dalį. Konstrukcijų inžinerija leidžia suprasti, kaip konstrukcijos turėtų elgtis. Jutikliai ir daiktų interneto technologijos padeda stebėti, kas iš tikrųjų vyksta. Skaitmeniniai dvyniai suteikia galimybę susieti fizinę konstrukciją su jos skaitmeniniu atvaizdu. Dirbtinis intelektas padeda analizuoti didelius duomenų kiekius, atpažinti dėsningumus, atkurti trūkstamą informaciją ir prognozuoti galimus pokyčius. Tačiau manau, kad įdomiausi moksliniai tyrimai prasideda tuomet, kai šios technologijos nėra nagrinėjamos atskirai. Svarbiausias klausimas – kaip sukurti infrastruktūrą, kuri galėtų nuolat vertinti savo būklę ir padėti inžinieriams priimti geresnius sprendimus? Man tai kur kas įdomiau nei tiesiog pritaikyti dirbtinį intelektą inžinerinių duomenų rinkiniui. – Skaitmeniniai dvyniai inžinerijoje tampa vis svarbesni. Kaip žmogui, kuris nėra šios srities specialistas, paaiškintumėte, kas yra skaitmeninis dvynys ir kaip ši technologija gali pakeisti konstrukcijų stebėseną bei priežiūrą? – Skaitmeninį dvynį paprastai apibūdinu kaip nuolat atnaujinamą fizinio objekto skaitmeninį atvaizdą. Įsivaizduokime tiltą. Turime jo brėžinius, patikrinimų ataskaitas ir galbūt kompiuterinį modelį. Visa ši informacija naudinga, tačiau paprastai ji saugoma atskirai ir nėra nuolat atnaujinama. Skaitmeninio dvynio tikslas – susieti šiuos skirtingus informacijos šaltinius su pačiu tiltu. Ant tilto įrengti jutikliai gali nuolat teikti informaciją apie vibraciją, poslinkius, temperatūrą ir kitus konstrukcijos elgsenos parametrus. Skaitmeninis modelis gauna šiuos duomenis ir pagal juos atnaujina informaciją apie konstrukcijos būklę. [caption id="attachment_135192" align="alignnone" width="1792"] Dr. Shady Adib[/caption] Taigi, užuot klausę „Kaip tiltas atrodė prieš šešis mėnesius, kai jį tikrinome?“, galime vis dažniau klausti: „Kas su tiltu vyksta dabar ir kas gali nutikti ateityje?“ Tokia technologija gali padėti pereiti nuo reaktyvios priežiūros, kai problemos sprendžiamos joms jau atsiradus, prie prognozuojamosios ir prevencinės priežiūros. – Kaip dirbtinis intelektas keičia civilinės inžinerijos specialistų darbą? Ar DI pirmiausia yra priemonė, padedanti inžinieriams dirbti geriau, ar jis keičia pačios profesijos pobūdį? – Manau, kad vyksta abu procesai. Trumpuoju laikotarpiu DI yra itin galingas inžinerinis įrankis. Jis gali padėti analizuoti didelius duomenų rinkinius, automatizuoti pasikartojančias užduotis, atpažinti defektus vaizduose, optimizuoti sprendimus ir paspartinti modeliavimą. Tačiau ilgainiui, manau, jis pakeis ir pačios civilinės inžinerijos pobūdį. Inžinieriai vis dažniau dirbs su sistemomis, kurios nuolat renka duomenis ir teikia rekomendacijas. Todėl jų vaidmuo gali keistis: vietoj vien skaičiavimų atlikimo vis svarbiau bus prižiūrėti išmaniąsias sistemas, interpretuoti jų rezultatus, vertinti neapibrėžtumą ir priimti atsakingus sprendimus. Vis dėlto nemanau, kad DI pakeis inžinerinį vertinimą. Infrastruktūros srityje itin svarbūs saugumas, tikslumas ir atsakomybė. Dirbtinis intelektas gali pateikti duomenis ir rekomendacijas, tačiau inžinieriai vis tiek turi įvertinti, ar šios rekomendacijos atitinka fizikos dėsnius ir ar jomis galima pasitikėti. – Kokius tyrimus šiuo metu atliekate ir į kokius klausimus labiausiai norėtumėte rasti atsakymus? – Šiuo metu mano moksliniai tyrimai daugiausia susiję su vis išmanesniais, arba kognityviniais, infrastruktūros skaitmeniniais dvyniais. Pastaruoju metu Londono imperatoriškajame koledže dirbu su DI pagrįstais trūkstamų duomenų atkūrimo metodais, skirtais skaitmeniniams dvyniams. Viena iš realių stebėsenos sistemų problemų – jutiklių duomenys niekada nebūna visiškai tikslūs ir išsamūs. Jutikliai gali sugesti, nutrūkti duomenų perdavimas, o matavimai gali būti iškraipyti. Todėl keliame klausimą: ar išmanusis skaitmeninis dvynys gali atkurti trūkstamą informaciją ir kartu patikimai įvertinti fizinės konstrukcijos būklę? Taip pat vis labiau domiuosi paaiškinamuoju dirbtiniu intelektu ir neapibrėžtumo vertinimu. Jeigu DI sistema inžinieriui praneša, kad tiltas gali būti pažeistas, nepakanka pateikti vien prognozę. Turime suprasti, kodėl sistema padarė tokią išvadą, kiek ji patikima ir ar jos paaiškinimas neprieštarauja konstrukcijų fizikos dėsniams. Būtent DI, fizikos, neapibrėžtumo ir inžinerinių sprendimų priėmimo sąveika šiuo metu mane domina labiausiai. – Šiuo metu esate kviestinis tyrėjas Londono imperatoriškajame koledže ir docentas Hertfordšyro universitete. Kaip darbas skirtingose mokslinių tyrimų institucijose ir šalyse formuoja jūsų požiūrį į mokslinę veiklą? – Darbas skirtinguose universitetuose ir šalyse turėjo labai didelės įtakos mano požiūriui į mokslinius tyrimus. Studijavau Egipte, Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, bendradarbiavau su įvairių disciplinų ir skirtingos patirties mokslininkais. Kiekviena institucija turi savitą mokslinių tyrimų kultūrą ir stipriąsias puses. Pavyzdžiui, Londono imperatoriškajame koledže susipažinau su itin stipria DI, skaičiuojamosios inžinerijos ir tarpdisciplininių tyrimų aplinka. O dėstymas Hertfordšyro universitete padeda nepamiršti inžinerijos pagrindų ir geriau suprasti, kaip ugdoma naujoji inžinierių karta. Manau, kad darbas skirtingose aplinkose skatina neapsiriboti siaura specializacija. Jis primena, kad įdomiausioms inžinerinėms problemoms spręsti dažnai reikia bendradarbiauti su skirtingų institucijų, šalių ir disciplinų atstovais. – Kaip, jūsų manymu, civilinė inžinerija atrodys po 10–20 metų? – Manau, kad civilinė inžinerija taps kur kas labiau paremta duomenimis ir tarpusavyje susietomis technologijomis. Infrastruktūroje vis dažniau bus diegiamos integruotos jutiklių sistemos. Skaitmeniniai dvyniai leis nuolat atnaujinti pastatų, tiltų ir transporto tinklų skaitmeninius modelius. DI padės analizuoti šių sistemų duomenis ir anksčiau nustatyti galimas problemas. Taip pat vis svarbesnės taps robotinės ir autonominės patikros technologijos, ypač tikrinant sunkiai pasiekiamas ar pavojingas vietas. Kitas svarbus pokytis – tvarumo ir viso infrastruktūros gyvavimo ciklo vertinimo integravimas į inžinerinius sprendimus. Užuot klausę tik „Ar galime pastatyti šį objektą?“, inžinieriai vis dažniau klausinės: „Kaip galime efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, pritaikyti ir galiausiai pakartotinai panaudoti šią infrastruktūrą per visą jos gyvavimo ciklą?“ Taip pat, manau, vis daugiau dėmesio bus skiriama infrastruktūros sistemoms, kurios ne tik stebimos, bet ir geba mokytis iš savo veikimo bei laikui bėgant prisitaikyti. – Kokių naujų įgūdžių reikės būsimai civilinės inžinerijos specialistų kartai? – Pagrindinės žinios ir toliau išliks būtinos. Ateities inžinieriams reikės išmanyti mechaniką, konstrukcijų analizę, medžiagas, matematiką ir gebėti priimti inžinerinius sprendimus. Tačiau šalia šių pagrindų vis svarbesni taps ir papildomi įgūdžiai. Inžinieriai turės išmanyti programavimą, duomenų analizę ir dirbtinį intelektą. Taip pat reikės suprasti jutiklių veikimą, skaitmenines sistemas ir neapibrėžtumo vertinimą. Galbūt dar svarbiau – gebėjimas dirbti tarpdisciplininėse komandose. Civilinės inžinerijos specialistas vis dažniau bendradarbiaus su informatikais, duomenų analitikais, robotikos inžinieriais ir DI tyrėjais. Kartu itin svarbus išliks kritinis mąstymas. Kai dirbtinis intelektas gali beveik akimirksniu pateikti atsakymą, vertingiausias įgūdis bus gebėjimas įvertinti, ar tas atsakymas yra pagrįstas inžineriniu požiūriu. – Žvelgiant atgal į savo profesinį kelią, ar buvo sprendimų arba lūžio momentų, kurie iš esmės pakeitė jūsų karjeros kryptį? – Mano karjeroje buvo keli svarbūs lūžio momentai. Vienas jų – persikėlimas iš Kairo į Vilnių studijuoti magistrantūroje. Tai buvo pirmoji didelė mano tarptautinė akademinė patirtis. Būtent tuo metu pradėjau rimtai svarstyti, kad moksliniai tyrimai galėtų tapti ilgalaike mano karjeros kryptimi. Kitas svarbus etapas buvo doktorantūros studijų pradžia Niukaslio universitete. Tuomet mano tyrimų kryptis pasikeitė – nuo tradicinės konstrukcijų inžinerijos perėjau prie konstrukcijų būklės stebėsenos ir skaitmeninių dvynių. Su tuo susijusi ir gana juokinga asmeninė istorija. Doktorantūros studijų metu, kai tyrinėjau skaitmeninius dvynius, pats tapau dvynių mergaičių tėčiu. Taigi vienu metu dienas leisdavau dirbdamas su skaitmeniniais dvyniais, o grįžęs namo būdavau su savo tikrosiomis dvynėmis. Tai tapo nuolatiniu mūsų šeimos juokeliu, tačiau kartu padėjo įsiminti šį terminą. Kalbant rimčiau, baigdamas doktorantūros studijas supratau, kad nenoriu skaitmeninių dvynių palikti tik kaip savo disertacijos temos. Mačiau, kokį didelį potencialą turi ši sritis, ypač ją derinant su konstrukcijų būklės stebėsena, jutikliais ir DI. Tai buvo svarbus sprendimas: užuot po doktorantūros pasukęs kita kryptimi, pasirinkau toliau plėtoti šią sritį ir skaitmeninius dvynius paversti viena pagrindinių savo mokslinių tyrimų krypčių. Žvelgdamas atgal, matau, kad kiekvienas etapas – Kairas, Vilnius, Niukaslas, Hertfordšyras ir Londono imperatoriškasis koledžas – suteikė skirtingos patirties. Būtent šių asmeninių patirčių ir mokslinių interesų derinys padėjo skaitmeninių dvynių temą iš doktorantūros tyrimų krypties paversti ilgalaikiu profesiniu siekiu.
Plačiau