Daugiau kaip 2000 smalsuolių sutraukęs „Laikobusas“ baigė savo kelionę: nespėjusiems – gera žinia

Spalio 6, 2026

Visą mėnesį sostinės gatvėse kursavęs išskirtinis mėlynas VILNIUS TECH „Laikobusas“ – universiteto 70-mečio dovana Vilniui ir Lietuvai – baigė savo kelionę. Galimybe pažinti Vilnių technologijų ir inovacijų kūrėjų akimis pasinaudojo daugiau kaip 2000 vilniečių, miesto svečių ir universiteto bendruomenės narių.

Ar žinojote, kad Gedimino pilis turi savo skaitmeninį dvynį, kas išsprendė ginčą dėl Žaliojo tilto skulptūrų ir kokie sudėtingi inžineriniai sprendimai laiko Valakampių tiltą? Šiuos ir daugybę kitų mažai žinomų faktų sužinojo nemokamų VILNIUS TECH „Laikobuso“ ekskursijų dalyviai.

Nuo rugpjūčio 27 iki rugsėjo 27 dienos vykusios kelionės šventiniu autobusu sulaukė didžiulio susidomėjimo – jau pirmąją dieną buvo užpildytos beveik visos rezervacijos. Bendrai 45 ekskursijos sutraukė daugiau kaip 2000 dalyvių, galėjusių pažinti Vilnių ne istorijos ar architektūros gidų, o technologijų ir inovacijų kūrėjų akimis.

„Važiuodami „Laikobusu“ žmonės galėjo pamatyti svarbiausias su VILNIUS TECH susijusias vietas ir išgirsti įdomiausius pasakojimus apie tai, kas su mūsų universitetu ir su mūsų šalimi vyko per 70 metų. Todėl taip jį ir pavadinome – nes tai kelionė ne tik per vietas, bet ir laiką“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.

Vis dėlto, tuo projektas nesibaigs, tad nespėjusieji pakeliauti „Laikobusu“ neturėtų nusiminti – universiteto interneto svetainėje paskelbta ir virtuali šios ekskursijos versija su vietos nustatymo funkcija.

Žmonės galės savarankiškai keliauti tuo pačiu maršrutu, klausydamiesi pasakojimų telefone – taip „Laikobusas“ taps nuolat veikiančiu skaitmeniniu muziejumi po atviru dangumi.

Miestas, kokio nematome

Pasak universiteto atstovų, ši ekskursija gimė ieškant būdo, kaip 70 metų jubiliejų paversti dovana ne tik universiteto bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei.

Tai lėmė, kad buvo sukurtas ne tradicinis muziejus, o keliaujantis pasakojimas apie žmones, kurie septynis dešimtmečius kūrė šiuolaikinę, inovatyvią ir pažangią Lietuvą.

Ekskursijoje įprasti sostinės objektai atsiskleidė iš visiškai kitos pusės. Gedimino pilis – kaip vienas moderniausių skaitmeninio kultūros paveldo objektų Lietuvoje. Valakampių tiltas – kaip sudėtingų inžinerinių tyrimų ir išspręstų techninių galvosūkių istorija. Valdovų rūmai – kaip vieta, kurioje, norint išlaikyti senovę ir pastatyti naują dalį, buvo sukurtas netikėtas inžinerinis sprendimas.

Keliaujant „Laikobusu“ naujomis spalvomis atsiskleidė ir mažiau lankomos, iš pažiūros – paprastos sostinės vietos: buvusio centrinio pašto siena – per pasakojimą apie tai, kaip sovietmečiu universiteto studentai į Nerį įmetė Lenino bareljefą, Naujamiestyje esantys buvę VILNIUS TECH pastatai – kaip vieta, kur Šaltojo karo metais universiteto mokslininkai sugebėjo savo išradimui gauti patentą JAV, Karaliaus Mindaugo tiltas – kaip vieta, menanti vieną didžiausių pokario miesto tragedijų.

Technologijos, kurios slepiasi kasdienybėje

Didelė ekskursijos dalis buvo skirta tam, ko miestiečiai paprastai nepastebi.

Kodėl vieni eismo žiedai saugumą didina labiau geriau už kitus? Kaip stebimi Šv. Onos bažnyčios mikroįtrūkimai? Kaip skaitmeniniai modeliai padeda restauruoti istorinius pastatus? Kuo menininkų ir festivalių pasaulyje išskirtinis „LinkMenų fabrikas“? Ką VILNIUS TECH alumnai dirba „Apple“, „Google“ ir kitose pasaulio technologijų bendrovėse?

„Norėjome parodyti, kad miestas nėra vien pastatai – jis pilnas sprendimų, kurių dažniausiai nematome. Už jų stovi tūkstančiai žmonių – inžinierių, architektų, mokslininkų. Mūsų mokslininkų, alumnų ir studentų darbai kasdien keičia arba saugo Vilnių ir visą Lietuvą. Jubiliejaus proga norėjome papasakoti, kaip“, – sako prof. dr. R. Kliukas.

Galerija

Panašios naujienos

Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ viena iš laureačių Lietuvoje tapo VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Škulteckė. Mokslininkei skirta stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti karjerą moksle. Jau trečius metus vykstantis Baltijos šalių stipendijų konkursas „Moterims moksle – viena iš priemonių atliepianti į pasaulinį UNESCO raginimą skatinti lyčių lygybę moksle. Stipendijų devynioms Baltijos šalių mokslininkėms teikėjos – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Dr. Juditos Škulteckės tyrimų rezultatai prisideda prie kelių infrastruktūros tvarumo didinimo Lietuvoje ir Europoje. Per savo mokslinę karjerą ji kartu su Kelių tyrimo instituto mokslininkais įgyvendino daugiau kaip 30 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, iš kurių 11-kai vadovavo pati, taip pat dalyvavo įgyvendinant 10 aukšto lygio projektų, finansuotų Lietuvos mokslo tarybos ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, bei 3 tarptautiniuose projektuose. Įgyvendinti darbai ir projektai apima tiek fundamentinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, orientuotus į bituminių rišiklių funkcionavimą, asfalto dangų ilgaamžiškumą ir tvarių kelių infrastruktūros sprendimų kūrimą. Dar doktorantūros studijų metu ji trejus metus iš eilės buvo apdovanota Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendija. Yra tapusi Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureate. Net trys jos moksliniai straipsniai pripažinti geriausiais VILNIUS TECH moksliniais straipsniais statybos inžinerijos ir aplinkos inžinerijos kryptyse. Bene reikšmingiausias jos akademinis įvertinimas – 2025 m. Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams“, parengtą kartu su bendraautoriais. Informacija iš UNESCO.lt pranešimo spaudai.
Plačiau