Iš Klaipėdos – į pasaulinę žaidimų industriją: vienas laiškas pakeitė Gabijos karjerą

Rugpjūčio 4, 2026

Neretai lietuviams darbas didžiausiose pasaulio įmonėse vis dar atrodo nepasiekiamas. Tačiau Gabijos Mineikytės drąsa įrodo, jog įmanoma viskas – mergina atliko praktiką vienoje žinomiausių žaidimų specialiųjų efektų kūrimo studijoje „Platige“ Lenkijoje, kūrusioje animaciją tokiems žaidimams kaip „The Witcher 4“, „Call of Duty: Black Ops 7“, „Tomb Raider: Catalyst“, o po to dirbo pirmame pasaulyje moksliniame projekte, kurio metu testavo šiuolaikines judesio sekimo technologijas.

„Daug pasiekti galima savo pačių jėgomis, tačiau tai gali būti emociškai varginantis procesas. Teko patirti nemažai akimirkų, kai galvojau, jog galbūt tiesiog per daug svajoju ir noriu. Galimybės patekti į įmones, kuriose galėjau plėsti savo žinias ir pažinti daugiau šios srities profesionalų, nebuvo tiesiog paduotos į rankas, ypač pasirinkus gana nišinę kryptį“, – sako Gabija.

Laiškas, pakeitęs gyvenimą

Šiandien Gabija – judesių sekimo technikė. Tačiau savo, kaip kūrėjos, kelią pradėjo internete pažiūrėjus mokomąįį vaizdo įrašą apie judesio nuskaitymo technologijas – šios ją taip sužavėjo, kad mergina ėmė gilinti žinias savarankiškai. Baigusi dvyliktą klasę, Gabija pasirinko mokslus tęsti Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakultete.

Degdama noru pasisemti kuo daugiau žinių, studentė itin atsakingai rinkosi praktikos vietą, todėl jos kelias į vieną geriausių animacijos kompanijų – lyg iš Holivudo filmo. Tam, kad į ją patektų, studentei neteko nei varžytis su kitais kandidatais, nei laukti iš dangaus nusileisiančio pasiūlymo – jai užteko tiesiog išdrįsti paprašyti.

„Man labai patinka apie tai kalbėti, nes labai tuo didžiuojuosi. Susiradau labai didelę ir garsią animacijos studiją Lenkijoje „Platige“, kuri užsiima animacija ir turi atskirą judesių sekimo departamentą, o tai būtent mane ir domino.

Radau internete jų el. pašto adresą ir nusprendžiau susisiekti, nors tuo metu jie net neieškojo praktikantų. Tačiau vis tiek parašiau laišką: „Sveiki, aš esu Gabija Mineikytė, labai domiuosi judesių nuskaitymo technologija…“ ir t.t. Tai buvo, kaip sakoma angliškai, cold email – be jokių paraiškų pildymo, tiesiog parašiau, kad labai domiuosi šia sritimi ir prašiau suteikti man galimybę. Net jei turėčiau būti užnugaryje ir nešioti kavą, vis tiek labai norėčiau ją gauti“, – pasakoja ji.

Po mėnesio, kai mergina jau buvo praradusi viltį, iš įmonės personalo sulaukė kvietimo aptarti praktikos galimybę pasikalbėti su visa judesio sekimo departamento (ang. motion capture – MoCaP) komanda.

„Tai buvo didžiulis „wow“ momentas. Po šio interviu jie pasiūlė mėnesiui atvykti ir pamatyti, kaip naudojant šias technologijas, kuriama multimedijos produkcija bei kaip dirbama su daug pažangesnėmis sistemomis ir didesne komanda. O kai viską pamačiau gyvai, supratau: taip, aš noriu būti čia ir noriu tai daryti dar daug metų“, – sako Gabija.

Taip mergina iš Klaipėdos atsidūrė studijoje, kuriančioje specialiuosius efektus ir animaciją ne tik žinomiausiems kompiuteriniams žaidimams, bet ir serialams „The Witcher“, „Vikings“, „Love, Death & Robots“, filmams „The Wonder Woman“, „Melancholia“ bei kitiems didžiausių kino studijų projektams. Pati Gabija praktikos metu prisidėjo prie vieno laukiamiausių 2027 m. išeinančių kompiuterinių žaidimų – kapų plėšikės Laros Kroft „Tomb Raider: Catalyst“  anonso.

Judesių sekimo specialistė taip pat turėjo unikalią galimybę dalyvauti vienoje daugiau nei penkiolika valandų trukusioje filmavimo dienoje. „Tai buvo be galo sunku, nes tiek fiziškai, tiek emociškai reikėjo visą laiką būti aktyviai įsitraukusiai, mokytis ir padėti. Komanda labai norėjo, kad kuo daugiau išsineščiau iš šios patirties, todėl į mane žiūrėjo kaip į kolegę.“

„Baigiantis praktikai, kalbėjausi su jų personalo darbuotoja ir paklausiau, kodėl jie man atrašė – buvo labai įdomu sužinoti. Ji atsakė, kad perskaičiusi mano laišką, iš karto paskambino komandai ir pasakė: „Labai prašau, jūs turite paimti šitą merginą. Ji taip stipriai nori mokytis, suteikite jai galimybę“, – prisimena Gabija.

Šį birželį atsiėmusi bakalauro studijų diplomą, Gabija savo karjerą tęsia Olandijoje. Pamatęs VILNIUS TECH alumnės darbus ir sukauptą patirtį, prisidėti prie projekto ją pakvietė Kanados mokslininkas dr. Carlos Vilchis. Šio projekto metu bus tiriama, kurių kamerų sekimo technologijos yra geriausios ir stabiliausios.

Ryšys su dėstytojais ir neišsenkančios galimybės augti

Nors Gabija nemažai išmoko pati, sako: vien informacijos internete ar dirbtinio intelekto pagalbos neužteks – tam, kad taptum profesionalu, reikia ir universitetinių studijų.

„Nei internetas, nei dirbtinis intelektas universiteto nepakeis, nes mums, žmonėms, reikia tikro ryšio su kitais žmonėmis, ir jokios technologijos viso to niekada neatstos. Toks ryšys padeda mums augti kaip asmenybėms ir profesionalams, nes tie dėstytojai ir specialistai, kurie mus moko, jau yra pasiekę to, ko norime pasiekti mes, ir mums reikia jų pagalbos“, – sako VILNIUS TECH alumnė.

„Mokykloje mus mokydavo laikytis taisyklių. O universitetas moko ne tik rašyti ar atlikti užduotis, bet ir kaip gyventi. Reikėtų labai daug metų, kol tas supratimas ateitų savaime“, – priduria ji.

Gabija tęsia: universitetas svarbus ir tuo, kad jame gali užmegzti naudingų pažinčių. Jos atveju toks žmogus buvo geometrinio modeliavimo dėstytojas dr. Rokas Semėnas, padėjęs jai išeiti iš komforto zonos, kai ji to labiausiai bijojo.

„Man iš tikrųjų patikti mokytis pradėjo būtent universitete. Čia susirenka žmonės, kurie žino, kodėl atėjo ir ko siekia. Į universitetą patekti nėra taip jau paprasta, todėl dauguma studentų turi jau bent apytikrę kryptį ir tikslus bei gali rasti bendraminčių. O dabar, po ketverių metų, suprantu, kad ryšiai yra vienas svarbiausių dalykų karjeroje.“

Dar vienas svarbus aspektas kuriant animaciją – tam reikalinga įranga ir technologijos, kuriomis galima išmokti naudotis dar studijų metu, todėl Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programą baigiantis absolventas į darbo rinką žengia jau turėdamas daug praktinės patirties, o kai kurie jų – karjerą pradeda dar studijuodami.

„Studentai gali naudotis daugybe VILNIUS TECH suteikiamų resursų. Turime profesionalių MoCap judesių nuskaitymo studiją. Taip pat ką tik atidaryta nauja „Foley“ garsų įrašymo laboratorija. Jeigu žmogų domina animacija, žaidimai ar specialiųjų efektų kūrimas – tai yra puiki erdvė jam eksperimentuoti.

Turime ir virtualios produkcijos studiją, kurioje galima dirbti su video projekcijomis ir kitomis pažangiomis technologijomis. Taip pat galime naudotis „LinkMenų fabrike“ esančia LED siena. Tai labai didelis privalumas, nors ne visi supranta jos vertę.  Ir visa tai atvira studentams“, – vardija Gabija, ir pati studijų metu įsidarbinusi Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijoje.

„Tačiau didžiausia mūsų fakulteto stiprybė – industrijoje dirbantys dėstytojai, kurie moka profesionaliai šiomis technologijomis naudotis. Studentai dažnai mato dėstytoją tik auditorijoje ir galvoja: patinka jis man ar ne. Tačiau pamiršta, kad tai yra savo srities ekspertas, iš kurio galima mokytis ne tik paskaitų metu.

Jeigu dėstytojas mato iniciatyvą ir potencialą, dažnai atsiveria dar daugiau galimybių – jis kviečia prisidėti prie projektų arba duoda naudingų kontaktų“, – sako mergina.

Daugiau apie studijas VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakultete rasite čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos/studiju-programos/?faculty=fundamentiniu-mokslu-fakultetas#programos-su-trumpais-aprasais

Galerija

Panašios naujienos

Aktualu pirmakursiams: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrabučius
Aktualu pirmakursiams: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrabučius
Artėjant mokslų metų pradžiai, būsimiesiems pirmo kurso studentams iškyla klausimų apie apgyvendinimą bendrabučiuose, tad pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus: Kas gauna bendrabutį? Pagal kokius kriterijus vertinama? Vertinimas vyksta pagal prie prašymo pridėtas pažymas. Konkursinis balas priklauso nuo atstumo, socialinės padėties bei kitų veiksnių. Kada bus aišku, ar gavau bendrabutį? Kaip yra tuo atveju, jei įstojau papildomų priėmimų etapų metu? Apie bendrabučio gavimą informacija skelbiama ir kasmet atnaujinama vilniustech.lt svetainėje. Šiais metais pagrindinio priėmimo metu įstoję studentai apie vietos gavimą sužinojo rugpjūčio 13 d., pirmojo papildomo priėmimo etapo metu įstoję sužinos rugpjūčio 20 d. Kaip pateikti prašymą dėl bendrabučio? Ar būtina pridėti visus dokumentus, kurių prašo? Prašymai teikiami nurodytomis datomis prisijungus prie mano.vilniustech.lt. Studentams privaloma pateikti tris pažymas, o kitas - pagal šeimines aplinkybes. Ar galiu rinktis, kuriame bendrabutyje gyvensiu? Ar galiu pasirinkti kambarį? Pageidavimą galima išreikšti sutarties sudarymo metu, tačiau negalime garantuoti, kad pageidaujamame bendrabutyje ir/ar kambaryje yra laisva vieta. Jeigu laisvų vietų yra – apgyvendiname pagal pageidavimą ir galimybes. Ar galima iš anksto užsirezervuoti konkretų kambarį ir už jį sumokėti? Ne, bendrabučių kambariai nėra iš anksto rezervuojami. Kada reikia pasirašyti sutartį? Ar galima nuotoliniu būdu? Kur atvykti? Kokių dokumentų reikia? Kiekvienais metais sutarčių pasirašymo datos skiriasi. Šiemet sutarčių pasirašymas prasideda rugpjūčio 18 d. ir tęsis iki rugsėjo mėnesio, kol bus užpildytos visos vietos. Nuotoliniu būdu apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartys nesudaromos. Atvykimo adresas (taip pat nurodomas pateikiamoje informacijoje) yra Saulėtekio al. 25, 2 kabinetas. Atvykus su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Ką daryti atveju, jeigu negaliu atvykti pasirašyti apgyvendinimo bendrabutyje sutarties paskirtu laiku? Įprastai yra skelbiama diena, kada gali atvykti visi studentai, kurie negalėjo atvykti pasirašyti sutarties jiems paskirtu laiku. Taip pat dalis studentų atvykimo/neatvykimo dėl svarių priežasčių laiką gali derinti tiesiogiai su bendrabučius administruojančia įmone. Ar galima gyventi bendrabutyje su draugu (-e), kuris (-i) taip pat gavo vietą bendrabutyje? Jeigu mūsų sutarčių pasirašymo datos skiriasi – ką daryti tokiu atveju? Galima gyventi su draugu (-e), jei tokiam apgyvendimui turime galimybes. Jei norima gyventi kartu, kiekvienas studentas vis tiek turi atvykti jam paskirtu laiku. Pirmesnis atvykęs gali išreikšti pageidavimą gyventi su draugu (-e) ir nurodyti, kada draugas (-ė) atvyks pasirašyti sutarties - jei bus galimybės abu studentus (-es) apgyvendiname kartu. Ar galima kambaryje gyventi su antrąja puse? (jeigu abu gavome vietą bendrabutyje) Taip, kambaryje galima gyventi su antrąja puse. Ar sutarties pasirašymo dieną galima iškart įsikelti į kambarį? Jei ne, nuo kada bus galima? Sutarties pasirašymo dieną studentai gauna specialias įėjimo į bendrabutį korteles bei kambario raktus. Kambariuose jie gali palikti asmeninius daiktus, tačiau įsikelti gali tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kadangi sutartis įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. Kada reikia sumokėti avansą? Avansas (depozitas) sumokamas per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Jei depozitas nesumokamas per 5 dienas, sutartis nutraukiama automatiškai. Ar galima nutraukti sutartį? Ar tokiu atveju atgausiu depozitą? Taip, sutartį galima nutraukti. Jei depozitas nesumokamas per 5 dienas, sutartis nutraukiama automatiškai. Jei depozitas jau sumokėtas, tačiau sutartį nusprendžiate nutraukti nepraėjus 3 mėn., depozitas negrąžinamas. Praėjus minimaliam 3 mėn. gyvenimo laikotarpiui, nutraukus sutartį depozitas grąžinamas. Kada galima apžiūrėti kambarį? Ar galima tą padaryti atvažiavus pasirašyti sutarties? Jeigu netiks kambarys, ar bus galima gauti kitą? Kambario raktus studentai gauna pasirašę sutartį, tuo metu ir turi galimybę apžiūrėti. Apgyvendinimo metu kambariai nekeičiami. Dėl kambarių keitimo galima kreiptis anksčiausiai nuo spalio mėnesio. Kokie baldai ir buitinė technika yra kambaryje bei virtuvėje ir ką reikėtų atsivežti savo? Visuose kambariuose bendrabučio inventoriaus komplektacija yra tokia pati: stalas, kėdė, lova, spinta, lentyna, kai kuriuose gali būti ir šaldytuvas. Įprastai, kokio papildomo inventorius reikės, studentai sprendžia individualiai po to, kai apžiūri kambarį. Bendrabučiuose yra po dvi savitarnos skalbimo mašinas ir džiovykles. Virtuvės yra bendro naudojimo.
Plačiau
VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biuro darbuotojus gali apsaugoti nuo perdegimo
VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biuro darbuotojus gali apsaugoti nuo perdegimo
Po 8 valandų darbo dienos nebelieka jėgų nei šeimai, nei draugams, nei pomėgiams – daugybei žmonių toks scenarijus yra tapęs kasdienybe. Perdegimą Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) įvardija kaip vieną didžiausių XXI a. iššūkių, kurį gali lemti ir netinkama darbo aplinka. VILNIUS TECH mokslininkai pabandė šią situaciją pakeisti –  jie sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biurus iš statiškų erdvių transformuoja į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas. Pasak VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros mokslininko, profesoriaus habil. dr. Artūro Kaklausko, standartinė biuro aplinka, kuri dažnai būna statiška ir varginanti, ignoruoja individualią žmogaus būseną ir sukelia nuovargį. „Pasauliniai tyrimai rodo, kad darbuotojui dirbant jam netinkamoje biuro aplinkoje, mažėja jo darbo našumas ir blogėja afektinių, emocinių, loginių ir kognityvinių būklių rodikliai“, – sako mokslininkas. O kas būtų, jei ši aplinka ne skatintų stresą, nuovargį ir nerimą, o nuo jo apsaugotų – pastebėtų pirmuosius signalus ir padėtų to išvengti? Tokį klausimą iškėlęs prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas su kitais VILNIUS TECH mokslininkai įgyvendino mokslinių tyrimų projektą ir sukūrė sistemą AFFECTS (Smart, Sensory, Self-learning and Adaptive Buildings). Ji realiuoju laiku analizuoja darbuotojo emocines, afektines ir fiziologines būsenas, o pagal jas pritaiko darbo aplinką – nuo apšvietimo, kvapų, oro taršos (gera ventiliacija ir mažesnė CO₂ koncentracija), temperatūros, drėgmės iki muzikos, filmų ar darbuotojui pateikiamos informacijos. „Iki šiol žmogus turėjo prisitaikyti prie darbo vietos. Mes siekiame pakeisti šią logiką – darbo vieta turi prisitaikyti prie žmogaus. Tik tada technologijos iš tikrųjų tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai“, – tikina profesorius. Darbuotojų perdegimas kainuoja milijardus Vis dar dažnai galvojama, kad darbuotojo savijauta – jo asmeninis reikalas, tačiau iš tiesų yra priešingai. Darbe patiriamas ilgalaikis stresas, kognityvinė perkrova ir perdegimas mažina kūrybiškumą, produktyvumą ir darbo efektyvumą, didina klaidų tikimybę bei skatina darbuotojų kaitą, o tai lemia kasmetinius milijardinius nuostolius verslui, valstybei ir visuomenei. Deja, dauguma organizacijų tai pastebi per vėlai. Darbuotojų apklausos, pokalbiai ar metiniai gerovės tyrimai parodo pasekmes, bet neleidžia laiku pastebėti pirmųjų ženklų. Be to, vadovai sprendimus dėl darbo krūvių dažnai priima remdamiesi intuicija arba subjektyviais skundais, o ne objektyviais duomenis. Pasak mokslininko, būtent čia atsiranda vietos naujos kartos, į žmogų orientuotoms sumanioms technologijoms, kurios sukuria visiškai naują darbo aplinkos valdymo standartą. „Mes nenorime konstatuoti, kad žmogus jau perdegė. Norime padėti pastebėti pirmuosius didesnio nuovargio, nerimo, ilgalaikio streso signalus ir bandyti šią situaciją pakeisti. Kadangi suaugę žmonės biuruose praleidžia nemažą dalį savo gyvenimo, AFFECTS technologija gali veikti kaip masinė prevencinė priemonė“, – teigia prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Biuras gali tapti aktyviu pagalbininku Reikšmingiausia AFFECTS inovacija – darbuotojo ir jo darbo aplinkos skaitmeninis dvynys. Ši technologija transformuoja biurus iš statiškų erdvių į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas: ji realiuoju laiku analizuoja dešimtis aplinkos, emocinių ir fiziologinių rodiklių, o pagal juos gali individualiai pritaikyti muziką, kvapus, apšvietimą, vaizdus ar kitus darbo aplinkos elementus. Jeigu sistema pastebi didėjantį nuovargį ar prastėjančią koncentraciją, ji gali pasiūlyti kitokią aplinką, padedančią išlaikyti darbingumą. Svarbu ir tai, kad pats darbuotojas sprendžia, kokias būsenas nori palaikyti ir kokius aplinkos sprendimus taikyti. „AFFECTS gali suteikti asmeninį, privatų prietaisų skydelį, kuriame darbuotojas pats mato savo afektinius, emocinius, fiziologinius, loginius ir kognityvinius išteklius. Tai gali padėti moksliškai pagrįsti sprendimą pasakyti „ne“ papildomoms užduotims ir veikti kaip ankstyvojo įspėjimo sistema, neleidžianti pasiekti kritinės streso ir nuovargio ribos, todėl po darbo dienos darbuotojas grįžta namo turėdamas energijos asmeniniam gyvenimui, o ne visiškai emociškai ir fiziškai išsekęs“, – technologijos privalumus vardija VILNIUS TECH profesorius. Tai įrodo ir mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių. Rezultatai parodė, kad personalizuota adaptyvi biuro aplinka gali gerinti savijautą, didinti įsitraukimą, darbo našumą, pasitikėjimą savimi bei pasitenkinimą savo darbu. Išmani darbo aplinka – milžiniškas konkurencinis pranašumas Pasak vieno iš projekto kūrėjo, AFFECTS nėra tik darbuotojų gerovės technologija – ji gali tapti ir nauju, emociškai intelektualiu organizacijų valdymo įrankiu, suteikiančiu milžinišką konkurencinį pranašumą kovojant dėl geriausių pasaulio talentų. Sistema leidžia matyti apibendrintas organizacijos tendencijas – pavyzdžiui, didėjantį streso lygį konkrečiame padalinyje ar ilgalaikio nuovargio požymius. Tai suteiktų galimybę laiku perskirstyti darbo krūvius, perplanuoti užduotis, sudaryti naujas darbo grupes, atsižvelgiant į darbuotojų emocinį suderinamumą, priimti sprendimus dėl papildomų etatų samdymo arba terminų atidėjimo. Darbuotojų emocinio suderinamumo nustatymui būtų naudojama AFFECTS sistema ir jos el. klausimynas, kuris naudingas tuo, jog leistų palyginti darbuotojų ir AFFECTS vertinimus bei sudarytų sąlygas tolimesniam sistemos apsimokymui ir tobulinimui. Šiuo metu AFFECTS patikimumas yra pakankamai aukštas (R2=0.88). „Realiu laiku matuojami duomenys vadovui gali aiškiai parodyti, kai darbuotojai nagrinėjamu laikotarpiu dirba ties kognityvinės perkrovos riba. Tai leistų įmonės valdžiai priimti sprendimus ar imtis prevencinių priemonių remiantis patikimais duomenimis, o ne nuojauta, ir tiksliau prognozuoti projektų terminus ir rizikas“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Tiesa, individualūs darbuotojų duomenys vadovams nėra atskleidžiami – sprendimai grindžiami nuasmeninta ir apibendrinta informacija, todėl išlaikomas privatumas. „Tyrime buvo taikoma Pramonės 5.0 ir Visuomenės 5.0 vizijos esmė – masinis teikiamų paslaugų ir produktų personalizavimas bei žmogaus ir mašinos sinergija, kurioje sujungiamas robotų tikslumas ir žmogaus kūrybiškumas bei kritinis mąstymas. Jei darbuotojas jausis kontroliuojamas, tokia sistema praras savo vertę. Todėl skaidrumas, privatumas ir žmogaus pasirinkimo laisvė mums yra tokie pat svarbūs kaip ir dirbtinis intelektas“, – pabrėžia profesorius. Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir darbo aplinkos AFFECTS išsiskiria tuo, kad vienoje sistemoje sujungia darbuotojo emocinių, afektinių, loginių, kognityvinių ir fiziologinių būsenų analizę, darbo aplinkos išmanųjį personalizavimą (muzikos, apšvietimo spalvų, kvapų, oro taršos, žinių, filmų, video, temperatūros, drėgmės), skaitmeninį darbuotojo ir aplinkos dvynį bei dirbtinio intelekto sprendimus. Mokslininkai mato plačias technologijos pritaikymo galimybes – nuo biurų iki ligoninių, reabilitacijos centrų, mokyklų, universitetų, transporto sistemų ar net muziejų. Visur, kur žmogus ilgą laiką praleidžia uždarose erdvėse, aplinka galėtų būti pritaikoma ne vien funkcionalumui, bet ir emocinei savijautai. „Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir sumanios darbo aplinkos. Laimės tos organizacijos, kurios sugebės kurti ne tik efektyvias, bet ir žmogų suprantančias ir adaptyvias darbo vietas. Mūsų tikslas – parodyti, kad technologijos gali prisidėti ne tik prie produktyvumo, bet ir prie geresnės gyvenimo kokybės ir džiaugsmo“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. AFFECTS buvo kuriamas remiantis H2020 ROCK projekto patirtimi. 2019 m. sausio 25–27 dienomis nuvilnijusiame pirmajame Vilniaus šviesų festivalyje Vilniaus miesto savivaldybės ir VILNIUS TECH mokslininkų vykdomo ROCK projekto pagrindu sukurta instaliacija festivalio dalyvių išrinkta į geriausiųjų dešimtuką.
Plačiau