Tinklinio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“

Rugsėjo 7, 2026

Universitetas – tai ne vien paskaitos auditorijose. Kartu tai ir galimybė augti kaip asmenybėms bei lavinti savo talentus neformaliose veiklose, todėl VILNIUS TECH studentams siūlo prisijungti prie įvairių sporto komandų bei meno kolektyvų. Atrankų į sporto komandas datas rasite čia.

Transporto inžinerijos fakulteto transporto inžinerijos trečiakursis Dominykas Krivonos, žaidžiantis tinklinio komandoje, pasakoja, jog šis sportas padėjo ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir išmokti susikaupti, dirbti su kitais, o tai – neabejotinai praverčia ir studijose.

Kviečiame daugiau sužinoti apie VILNIUS TECH tinklinio komandą, tradicijas ir šio sporto naudą.

– Visų pirma, papasakok, kaip susidomėjai tinkliniu?

– Susidomėjau maždaug devintoje–dešimtoje klasėje. Pusbrolis pasiūlė pažiūrėti anime „Haikyuu“, ir jis mane sudomino tinkliniu. Taip ir pradėjau žaisti, o vėliau šis sportas atvedė ir į universitetą.

Mokykloje tokio būrelio nebuvo, tačiau buvo treneris, kuris pats 25 metus žaidė tinklinį. Jis pamatė, kad yra norinčių sportuoti, o aš pats bandžiau treniruotis, todėl pradėjo mane mokyti. Vėliau jis subūrė tinklinio būrelį. Žmonių buvo nedaug, todėl neturėjome labai stiprios komandos ir daug kur nedalyvavome, tačiau treneris mums skyrė daug laiko. Esu jam už tai dėkingas.

Tinklinis tinklinio žaidėjas Dominykas Krivonos

Dominykas Krivonos

– Ką Tau apskritai duoda tinklinis? Ar pastebi, kad sportas keičia ir Tave patį?

– Visų pirma, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo koncentracija, fiziškai sustiprėjau. Taip pat tapo lengviau bendrauti komandoje. Tai praverčia ir studijose, kai reikia dirbti grupėse – jau nebe taip baisu kalbėti ir komunikuoti su kitais.

Didžiausias pliusas, žinoma, yra galimybė atstovauti universitetui, ginti jo vardą, važinėti po Lietuvą ir užsienį. Atstovauti universitetui ir Lietuvai yra didelė garbė.

– Minėjai, kad tinklinis padėjo pagerinti koncentraciją. Ar tai praverčia ir studijose?

– Tikrai taip. Prieš pradėdamas žaisti universitete turėjau šiokių tokių koncentracijos problemų. Treniruotėse išmokęs susikoncentruoti, tą įgūdį perkėliau ir į studijas bei kasdienį gyvenimą. Dabar, kai darau darbą ar kalbuosi su žmogumi, lengviau susikoncentruoju į tai, ką darau, ir mažiau blaškausi dėl aplink vykstančių dalykų.

– Šiuo metu esi dirbantis ir besitreniruojantis studentas. Kaip sekasi viską suderinti?

– Man tai sekasi palyginus lengvai. Tvarkaraštis leidžia derinti sportą su studijomis, o treniruotės dažniausiai vyksta vakare, nuo šeštos valandos. Paskaitos baigiasi apie ketvirtą, todėl lieka pora valandų pailsėti, pasiruošti ir susikaupti treniruotei.

Treniruojamės tris kartus per savaitę, o norintys gali ateiti ir ketvirtą kartą. Kartais keli komandos nariai susirenkame pasitreniruoti ir rytais.

Be studijų, dar dirbu puse etato su studijomis susijusioje srityje. Darbdavys suteikia lankstų grafiką, todėl viską suderinti nėra sunku. Sportas, darbas ir studijos padeda išmokti planuoti laiką ir jį tinkamai paskirstyti.

– Papasakok apie VILNIUS TECH tinklinio komandą.

Mūsų komandos sąraše yra apie 16 žmonių, nors dalis žaidėjų dabar baigia studijas. Varžybose gali dalyvauti apie 14 žaidėjų. Komandoje yra ir aukščiausios, ir studentų ar miesto lygose žaidžiančių sportininkų. Kai kurie komandos nariai Lietuvos aukščiausioje lygoje atstovauja kitoms komandoms, o studentų čempionate – VILNIUS TECH.

– Sportas neįsivaizduojamas be savo jėgų išbandymo varžantis su kitomis komandomis. Kokios varžybos Tau įsiminė labiausiai?

– Labiausiai įsiminė Europos studentų čempionatas Italijoje. Iš tikrųjų visos varžybos buvo įsimintinos, nes pamatėme, kad galime konkuruoti ir su Europos komandomis. Norėjome parodyti, kad Lietuva nėra silpna tinklinio šalis ir kad galime su jomis kovoti.

Užėmėme 14 vietą, tačiau beveik kiekvienai komandai „įkandome“ – varžovams teko paprakaituoti, kad mus įveiktų.

– Atstovaujant universitetui ir šaliai, turbūt tenka ir pakeliauti? Ar dažnai išvykstate į varžybas užsienyje?

– Kiekvienais metais būna bent po vieną išvyką į užsienį – dalyvaujame SELL studentų žaidynėse, Baltijos studentų žaidynėse. Šiemet dar turėjome galimybę išvykti į Italiją į Europos čempionatą, todėl šiemet užsienyje buvome du kartus.

Lietuvoje dažniausiai vykstame į Šiaulius, Kauną, Marijampolę, nors dauguma varžybų vyksta Vilniuje. Lietuvos čempionatas daugiausia organizuojamas savaitgaliais, todėl savaitgalius kartais tenka skirti varžyboms.

– Kas iš viso šio laiko komandoje Tau įsiminė labiausiai?

– Tikriausiai kelionė į Italiją. Labai įsiminė ir komandos formavimo veiklos. Kai užsienyje gyvename visi po vienu stogu, natūraliai daugiau laiko praleidžiame kartu, todėl sustiprėja komandos ryšys.

Taip pat įsiminė vienos Italijoje vykusios varžybos, kuriose komanda buvo labai užsidegusi. Buvo smagu žiūrėti, kaip visi žaidžia. Studentų finalai taip pat ypatingi – jau ketverius metus iš eilės esame čempionai.

Labiausiai patinka matyti, kaip komanda aikštelėje ne tik kovoja, bet ir mėgaujasi žaidimu. Kai esi jos dalis, gali pats patirti tas emocijas. Tai labai geras jausmas.

– Kiekvienos komandos sėkmei neabejotinai įtakos turi ir treneris. Papasakok, koks jūsų komandos treneris, kaip jis jus ugdo?

– Treneris linksmas, nors kartais būna ir griežtas. Jis tarsi draugas, tačiau, jei reikia, gali ir pabarti, ir duoti patarimų. Su juo tikrai gerai sutariame.

– Ar komandoje turite kokių nors tradicijų, ritualų, kuriuos atliekate prieš kiekvienas varžybas ar treniruotes?

– Mūsų komanda labai draugiška, visi linksmi ir energingi. Turime tradiciją, susijusią su Jamaikos marškinėliais. Per studentų finalus jie atitenka žaidėjui, kuris komandai padarė didžiausią įtaką. Marškinėliai kasmet keliauja pas kitą žaidėją.

Taip pat komandoje turime tradiciją leisti dainą „Jamaika“. Tai tapo savotišku mūsų komandos simboliu.

VILNIUS TECH Tinklinio komanda

VILNIUS TECH Tinklinio komanda

– Papasakok, kaip komandoje pasitinkate naujokus?

– Naujokai pirmiausia dalyvauja vadinamuosiuose „tryout’uose“ (atrankose). Treneris stebi žaidėjus, vertina jų įgūdžius ir sprendžia, kurie tinka komandai.

Patekę į komandą naujokai gana greitai joje įsivažiuoja. Jie iš karto jaučiasi kaip šeimos dalis. Mūsų komanda iš tiesų yra tarsi šeima.

– O kaip pačiam sekėsi patekti į komandą?

– Nebuvo lengva. Iš pradžių į komandą nepatekau, todėl tiesiog įdėjau daug darbo – treniravausi ir galiausiai patekau. Mūsų komanda tikrai stipri, o tai, ką žaidėjai sugeba padaryti per treniruotes ir varžybas, yra įspūdinga.

Iš pradžių buvo sunku priprasti prie tokio lygio – skirtumas tarp mokyklos ir universiteto tinklinio buvo labai didelis. Dabar jau esu įsivažiavęs ir jaučiuosi tikrai gerai.

– Ką patartum tiems, kurie norėtų patekti į komandą, bet pirmą kartą nepavyko?

– Svarbiausia nepasiduoti. Jei nepatekai, tai dar nieko nereiškia. Reikia kovoti ir dirbti, jeigu iš tiesų to nori. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie daug dirbo, bandė dar kartą ir galiausiai pateko į pagrindinę sudėtį.

– O ką patartum tiems, kurie dar tik pradeda žaisti tinklinį?

– Nebijoti ir būti drąsiems. Nereikia per daug sureikšminti klaidų – visi jų darome. Svarbiausia judėti toliau, parodyti, ką gali, ir nepasiduoti.

– Pabaigai – kaip vertini universiteto sudaromas sąlygas sportuoti?

– Galimybės, kurias gauna sportininkai, yra įspūdingos. Turime kineziterapeutę ir kineziterapijos salę, didelę sporto salę bei svorių salę. Sporto ir meno centras suteikia tikrai daug galimybių tobulėti – yra viskas, ko reikia.

Studentai gali naudotis sale, kai ji neužimta, savarankiškai treniruotis, sportuoti su svoriais. Taip pat galima susitarti su kineziterapeute dėl darbo su raumenimis ar reabilitacijos po traumų.

 

Atrankų į sporto komandas datas rasite čia.

Daugiau informacijos apie Sporto ir meno centrą rasite čia. 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau