Universitetas – tai ne vien paskaitos auditorijose. Kartu tai ir galimybė augti kaip asmenybėms bei lavinti savo talentus neformaliose veiklose, todėl VILNIUS TECH studentams siūlo prisijungti prie įvairių sporto komandų bei meno kolektyvų. Atrankų į sporto komandas datas rasite čia.
Transporto inžinerijos fakulteto transporto inžinerijos trečiakursis Dominykas Krivonos, žaidžiantis tinklinio komandoje, pasakoja, jog šis sportas padėjo ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir išmokti susikaupti, dirbti su kitais, o tai – neabejotinai praverčia ir studijose.
Kviečiame daugiau sužinoti apie VILNIUS TECH tinklinio komandą, tradicijas ir šio sporto naudą.
– Visų pirma, papasakok, kaip susidomėjai tinkliniu?
– Susidomėjau maždaug devintoje–dešimtoje klasėje. Pusbrolis pasiūlė pažiūrėti anime „Haikyuu“, ir jis mane sudomino tinkliniu. Taip ir pradėjau žaisti, o vėliau šis sportas atvedė ir į universitetą.
Mokykloje tokio būrelio nebuvo, tačiau buvo treneris, kuris pats 25 metus žaidė tinklinį. Jis pamatė, kad yra norinčių sportuoti, o aš pats bandžiau treniruotis, todėl pradėjo mane mokyti. Vėliau jis subūrė tinklinio būrelį. Žmonių buvo nedaug, todėl neturėjome labai stiprios komandos ir daug kur nedalyvavome, tačiau treneris mums skyrė daug laiko. Esu jam už tai dėkingas.
Dominykas Krivonos
– Ką Tau apskritai duoda tinklinis? Ar pastebi, kad sportas keičia ir Tave patį?
– Visų pirma, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo koncentracija, fiziškai sustiprėjau. Taip pat tapo lengviau bendrauti komandoje. Tai praverčia ir studijose, kai reikia dirbti grupėse – jau nebe taip baisu kalbėti ir komunikuoti su kitais.
Didžiausias pliusas, žinoma, yra galimybė atstovauti universitetui, ginti jo vardą, važinėti po Lietuvą ir užsienį. Atstovauti universitetui ir Lietuvai yra didelė garbė.
– Minėjai, kad tinklinis padėjo pagerinti koncentraciją. Ar tai praverčia ir studijose?
– Tikrai taip. Prieš pradėdamas žaisti universitete turėjau šiokių tokių koncentracijos problemų. Treniruotėse išmokęs susikoncentruoti, tą įgūdį perkėliau ir į studijas bei kasdienį gyvenimą. Dabar, kai darau darbą ar kalbuosi su žmogumi, lengviau susikoncentruoju į tai, ką darau, ir mažiau blaškausi dėl aplink vykstančių dalykų.
– Šiuo metu esi dirbantis ir besitreniruojantis studentas. Kaip sekasi viską suderinti?
– Man tai sekasi palyginus lengvai. Tvarkaraštis leidžia derinti sportą su studijomis, o treniruotės dažniausiai vyksta vakare, nuo šeštos valandos. Paskaitos baigiasi apie ketvirtą, todėl lieka pora valandų pailsėti, pasiruošti ir susikaupti treniruotei.
Treniruojamės tris kartus per savaitę, o norintys gali ateiti ir ketvirtą kartą. Kartais keli komandos nariai susirenkame pasitreniruoti ir rytais.
Be studijų, dar dirbu puse etato su studijomis susijusioje srityje. Darbdavys suteikia lankstų grafiką, todėl viską suderinti nėra sunku. Sportas, darbas ir studijos padeda išmokti planuoti laiką ir jį tinkamai paskirstyti.
– Papasakok apie VILNIUS TECH tinklinio komandą.
Mūsų komandos sąraše yra apie 16 žmonių, nors dalis žaidėjų dabar baigia studijas. Varžybose gali dalyvauti apie 14 žaidėjų. Komandoje yra ir aukščiausios, ir studentų ar miesto lygose žaidžiančių sportininkų. Kai kurie komandos nariai Lietuvos aukščiausioje lygoje atstovauja kitoms komandoms, o studentų čempionate – VILNIUS TECH.
– Sportas neįsivaizduojamas be savo jėgų išbandymo varžantis su kitomis komandomis. Kokios varžybos Tau įsiminė labiausiai?
– Labiausiai įsiminė Europos studentų čempionatas Italijoje. Iš tikrųjų visos varžybos buvo įsimintinos, nes pamatėme, kad galime konkuruoti ir su Europos komandomis. Norėjome parodyti, kad Lietuva nėra silpna tinklinio šalis ir kad galime su jomis kovoti.
Užėmėme 14 vietą, tačiau beveik kiekvienai komandai „įkandome“ – varžovams teko paprakaituoti, kad mus įveiktų.
– Atstovaujant universitetui ir šaliai, turbūt tenka ir pakeliauti? Ar dažnai išvykstate į varžybas užsienyje?
– Kiekvienais metais būna bent po vieną išvyką į užsienį – dalyvaujame SELL studentų žaidynėse, Baltijos studentų žaidynėse. Šiemet dar turėjome galimybę išvykti į Italiją į Europos čempionatą, todėl šiemet užsienyje buvome du kartus.
Lietuvoje dažniausiai vykstame į Šiaulius, Kauną, Marijampolę, nors dauguma varžybų vyksta Vilniuje. Lietuvos čempionatas daugiausia organizuojamas savaitgaliais, todėl savaitgalius kartais tenka skirti varžyboms.
– Kas iš viso šio laiko komandoje Tau įsiminė labiausiai?
– Tikriausiai kelionė į Italiją. Labai įsiminė ir komandos formavimo veiklos. Kai užsienyje gyvename visi po vienu stogu, natūraliai daugiau laiko praleidžiame kartu, todėl sustiprėja komandos ryšys.
Taip pat įsiminė vienos Italijoje vykusios varžybos, kuriose komanda buvo labai užsidegusi. Buvo smagu žiūrėti, kaip visi žaidžia. Studentų finalai taip pat ypatingi – jau ketverius metus iš eilės esame čempionai.
Labiausiai patinka matyti, kaip komanda aikštelėje ne tik kovoja, bet ir mėgaujasi žaidimu. Kai esi jos dalis, gali pats patirti tas emocijas. Tai labai geras jausmas.
– Kiekvienos komandos sėkmei neabejotinai įtakos turi ir treneris. Papasakok, koks jūsų komandos treneris, kaip jis jus ugdo?
– Treneris linksmas, nors kartais būna ir griežtas. Jis tarsi draugas, tačiau, jei reikia, gali ir pabarti, ir duoti patarimų. Su juo tikrai gerai sutariame.
– Ar komandoje turite kokių nors tradicijų, ritualų, kuriuos atliekate prieš kiekvienas varžybas ar treniruotes?
– Mūsų komanda labai draugiška, visi linksmi ir energingi. Turime tradiciją, susijusią su Jamaikos marškinėliais. Per studentų finalus jie atitenka žaidėjui, kuris komandai padarė didžiausią įtaką. Marškinėliai kasmet keliauja pas kitą žaidėją.
Taip pat komandoje turime tradiciją leisti dainą „Jamaika“. Tai tapo savotišku mūsų komandos simboliu.
VILNIUS TECH Tinklinio komanda
– Papasakok, kaip komandoje pasitinkate naujokus?
– Naujokai pirmiausia dalyvauja vadinamuosiuose „tryout’uose“ (atrankose). Treneris stebi žaidėjus, vertina jų įgūdžius ir sprendžia, kurie tinka komandai.
Patekę į komandą naujokai gana greitai joje įsivažiuoja. Jie iš karto jaučiasi kaip šeimos dalis. Mūsų komanda iš tiesų yra tarsi šeima.
– O kaip pačiam sekėsi patekti į komandą?
– Nebuvo lengva. Iš pradžių į komandą nepatekau, todėl tiesiog įdėjau daug darbo – treniravausi ir galiausiai patekau. Mūsų komanda tikrai stipri, o tai, ką žaidėjai sugeba padaryti per treniruotes ir varžybas, yra įspūdinga.
Iš pradžių buvo sunku priprasti prie tokio lygio – skirtumas tarp mokyklos ir universiteto tinklinio buvo labai didelis. Dabar jau esu įsivažiavęs ir jaučiuosi tikrai gerai.
– Ką patartum tiems, kurie norėtų patekti į komandą, bet pirmą kartą nepavyko?
– Svarbiausia nepasiduoti. Jei nepatekai, tai dar nieko nereiškia. Reikia kovoti ir dirbti, jeigu iš tiesų to nori. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie daug dirbo, bandė dar kartą ir galiausiai pateko į pagrindinę sudėtį.
– O ką patartum tiems, kurie dar tik pradeda žaisti tinklinį?
– Nebijoti ir būti drąsiems. Nereikia per daug sureikšminti klaidų – visi jų darome. Svarbiausia judėti toliau, parodyti, ką gali, ir nepasiduoti.
– Pabaigai – kaip vertini universiteto sudaromas sąlygas sportuoti?
– Galimybės, kurias gauna sportininkai, yra įspūdingos. Turime kineziterapeutę ir kineziterapijos salę, didelę sporto salę bei svorių salę. Sporto ir meno centras suteikia tikrai daug galimybių tobulėti – yra viskas, ko reikia.
Studentai gali naudotis sale, kai ji neužimta, savarankiškai treniruotis, sportuoti su svoriais. Taip pat galima susitarti su kineziterapeute dėl darbo su raumenimis ar reabilitacijos po traumų.
Atrankų į sporto komandas datas rasite čia.
Daugiau informacijos apie Sporto ir meno centrą rasite čia.
Galerija
