Biblioteka

Lietuvos jūrų transporto sektorius ir jūrų pramonė vis dar dažnai siejama tik su Klaipėdos uostu, tačiau tai – gerokai platesnė ekosistema, apimanti laivybą, jūrų krovos terminalus, logistiką, energetiką, karinį mobilumą, jūrinę inžineriją ir specialistų rengimą. Nuo jos priklauso ne tik regiono, bet ir visos šalies konkurencingumas. Sektoriaus atstovai sako, kad artimiausią dešimtmetį jo ateitį lems gebėjimas prisitaikyti prie geopolitinių sukrėtimų, žalinimo reikalavimų, technologinės transformacijos ir augančio kompetencijų poreikio. Jūrų transporto sektoriaus raidą šiandien formuoja ne vien ekonominiai ciklai – jis vienu metu patiria geopolitinių konfliktų poveikį, reguliacinį spaudimą ir sparčią technologinę transformaciją. Būtent nuo šių veiksnių visumos priklauso krovinių srautų stabilumas ir visos jūrų pramonės ekosistemos konkurencingumas. Gintautas Kutka, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius, pasakoja, kad geopolitiniai procesai pastaraisiais metais įgavo precedento neturintį mastą. Uždarius Hormūzo sąsiaurį, krovinių mažėja, kuro sąnaudos ir draudimo rizikos auga, o logistinės grandinės trūkinėja. „Kylant įvairiems geopolitiniams pavojams didėja grėsmė, kad pasaulinė pramonė bus destabilizuota tokiu mastu, kokio anksčiau turbūt nebuvo“, – konstatuoja G. Kutka. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Laimono Rimkaus vertinimu, nepaisant geopolitinės suirutės, visoje Europoje uostai vis aiškiau matomi ne tik kaip logistikos mazgai, bet ir kaip strateginė infrastruktūra, susijusi su energetika, saugumu ir kariniu mobilumu. O dabartinis geopolitinis neapibrėžtumas, jo nuomone, reiškia ne tik riziką, bet ir spaudimą sektoriui tapti lankstesniam. „Viena iš nepalankių mums tendencijų yra geopolitinis neapibrėžtumas, kuris lemia krovinių srautų nestabilumą ir išaugusią jų priklausomybę ne nuo ekonominių, o nuo politinių sprendimų. Kita vertus, tai skatina sektoriaus įmones tapti lankstesnėmis, labiau diversifikuotomis ir išmanesnėmis, o bendros Europos politikos formuotojus – tą politiką iš esmės peržiūrėti“, – sako jis. G. Kutkos teigimu, šiame kontekste vienu svarbiausių sektoriaus prioritetų išlieka klimato politika ir laivybos dekarbonizacija, tačiau tikslų įgyvendinimą komplikuoja geopolitinė realybė. „Laivybos pramonė perveža keturis penktadalius visos pasaulinės prekybos ir yra atsakinga už maždaug 3% pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Siekiant įgyvendinti Tarptautinės jūrų organizacijos sprendimą, laivybos sektoriuje iki 2050 m. anglies dvideginio emisiją privalome sumažinti tiek, kad ji būtų lygi 50% 2008 m. buvusios emisijos. Šis visai žmonijai aktualus klausimas tapo politiniu. JAV paveikė Tarptautinės jūrų organizacijos siūlymą ir vieneriems metams nukėlė sprendimo priėmimą dėl emisijos sistemos „Net-Zero Framework“ teisinio įtvirtinimo. Šia programa siekiama sumažinti pasaulinį anglies dioksido dujų išmetimą tarptautinės laivybos sektoriuje, taikant laivybai pasaulinį anglies dioksido mokestį. Tai sulaukė neigiamos laivybos kompanijų ir uostų naudotojų reakcijos, nes kelia grėsmę ES uostų konkurencingumui, didina teisinio reguliavimo sąlygų netolygumą, riziką, kad bus vengiama tam tikrų uostų, stabdo  globalaus emisijų neutralumo siekius. Dabar, kai nulinės emisijos sistemos „Net-Zero Framework“ priėmimas atidėtas metams, ES apyvartinių taršos leidimų sistema jūrų transportui išlieka regionine priemone“, – apžvelgia pašnekovas. Svarbi visa grandinė Globalių tendencijų poveikis tiesiogiai jaučiamas ir Lietuvoje – pirmiausia Klaipėdos uoste bei su juo susijusioje logistikos grandinėje. Pasak L. Rimkaus, Klaipėdos uostas regione veikia stabiliai, tačiau ilgalaikė sektoriaus sėkmė priklausys ne nuo pavienių ciklinių rezultatų. „Šiandien Klaipėdos uostas demonstruoja atsparumą sudėtingoms geopolitinėms ir ekonominėms sąlygoms. 2025-ieji buvo antri metai iš eilės, kai po ryškesnio stabtelėjimo, įvykusio daugiausia dėl geopolitinių priežasčių, Klaipėdos uosto kompanijų krovos apimtys vėl augo. Tai rodo sektoriaus profesionalumą ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Vis dėlto regioniniame kontekste turime būti realistai – dalis augimo buvo ciklinė, susijusi su laikinai pasikeitusiais, išnykusiais ir atsistačiusiais srautais, o ne su naujai sukurta struktūrine krovinių baze. Tai reiškia, kad ilgalaikė veiklos perspektyva priklausys ne nuo vienkartinių rezultatų, o nuo mūsų gebėjimo užtikrinti stabilias bei prognozuojamas logistikos grandines ir, svarbiausia – išsaugoti Klaipėdos uosto ir visos logistikos grandinės konkurencingumą“, – situaciją apžvelgia pašnekovas. Jo teigimu, šiandien konkurencija tarp Baltijos jūros uostų yra dar didesnė, o sektoriaus rezultatus lemia ne tik paties uosto veikla, bet ir visa tiekimo grandinė, ypač geležinkelių ir kelių efektyvumas bei kainodara. „Sumažėjus bendriems krovinių srautams, konkurencija tarp Baltijos jūros uostų yra dar aštresnė, todėl kiekvienas valstybės lygiu priimamas politinis ar ekonominis sprendimas, lygiai taip pat kaip infrastruktūros plėtros ar kainodaros klausimai, kuriuos sprendžia valstybės valdomos transporto sektoriaus įmonės, turi tiesioginį poveikį krovinių siuntėjų ar gavėjų pasirinkimams“, – akcentuoja L. Rimkus. Kur slypi potencialas augti Nors sektorius susiduria su iššūkiais, pašnekovai sutaria, kad artimiausią dešimtmetį augimas bus grindžiamas naujomis kryptimis – nuo žaliosios transformacijos iki aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų. Pasak G. Kutkos, laivybos segmente artimiausiais metais pagrindinė kryptis išliks ta pati – veiklos sąnaudų mažinimas ir laivų „žalinimas“. „Svarbiausias klausimas – kaip suderinti skirtingas kryptis. Šiuo metu visos alternatyvaus kuro rūšys yra brangesnės nei iškastinio kuro. Nauja veiklos kryptis labai priklauso nuo planuojamo jūrų vėjo jėgainių parko šalia Palangos įgyvendinimo eigos. Su projekto įgyvendinimu atsirastų specialios paskirties laivų segmentas ir padidėtų naujų profesijų poreikis“, – sako jis. L. Rimkus akcentuoja, kad uostų ateitis glaudžiai susijusi su gebėjimu kurti daugiau vertės klientui ir veikti integruotų paslaugų centrų modeliu. „Kad augtume, turime maksimaliai siekti konkurencinio pranašumo regione ir būti patraukliausiu pasirinkimu regiono pramonei, prekybai, žemės ūkiui. Krovos kompanijų bei uosto administratoriaus atsakomybės šiuo atveju – investicijos į infrastruktūrą, moderniausias technologijas, techniką, personalo kompetencijas. Labai svarbu, kad  pramonės ir žemės ūkio įmonės galėtų iki galo išnaudoti Klaipėdos uosto kompanijų teikiamas galimybes ir kad joms nebūtų kuriami papildomi trukdžiai uosto paslaugų prieinamumo atžvilgiu – nei infrastruktūriniai, nei kainodaros, nei reguliavimo“, – mano pašnekovas. Keičiasi specialistų profilis Technologinė transformacija jūrų sektoriuje keičia ne tik verslo modelius, bet ir specialistų profilį – išryškėja kompetencijų ir švietimo svarba. L. Rimkus sako, kad krovos ir logistikos sektoriuje technologijos jau seniai tapo ne pasirinkimu, o būtinybe: „Šiandien mes nekeliame klausimo, ar reikia investuoti į technologijas, veikiau – kaip greitai ir maksimaliai efektyviai tai padaryti ir kokių papildomų įrankių bei sąlygų tam turime, lyginant su konkurencine aplinka.“ G. Kutka pabrėžia, kad dėl ekologiškų ir skaitmeninių technologijų plėtros iš esmės keičiasi ir jūrininkų kompetencijų poreikis. „Laivyba patiria esminę transformaciją, susijusią su ekologiškomis ir skaitmeninėmis technologijomis. Ateities ekologiškų degalų technologijos, tokios kaip vandenilis, amoniakas, baterijos ir biokuras, pareikalaus naujų įgūdžių, išsilavinimo ir praktinio mokymo jūrininkams. Technologiškai pažangiuose laivuose taip pat bus reikalingi nauji skaitmeniniai įgūdžiai“, – numato jis. Dr. Justas Žaglinskis, VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos (LJA) vadovas, sako, kad jūrų sektoriuje tradicinių žinių jau dabar nebepakanka. „Jūrų sektoriui reikalingų kompetencijų profilis sparčiai keičiasi dėl skaitmenizacijos, automatizacijos ir tvarumo reikalavimų. Vis svarbesnės tampa skaitmeninės kompetencijos, duomenų analizės ir apsaugos pagrindai bei gebėjimas dirbti su išmaniosiomis sistemomis. Ateities jūrų sektoriaus specialistas turi būti ne tik kvalifikuotas savo srityje, bet ir pasirengęs nuolat mokytis, atnaujinti gebėjimus bei turėti tarpdalykinių kompetencijų“, – sako jis. Ruošia sektoriaus ateitį Specialistų rengimo kokybę lemia tai, kaip glaudžiai studijos siejamos su realia sektoriaus veikla. J. Žaglinskis dalinasi, kad LJA bendradarbiauja su laivybos kompanijomis, įgulų formavimo įmonėmis, uosto krovos bendrovėmis, logistikos ir energetikos įmonėmis bei valstybės tarnybomis, susijusiomis su šalies saugumu. Tarp partnerių vadovas mini tokias tarptautines jūrų įmones kaip DFDS, „Maersk“, MSC ir „Boskalis“, taip pat svarbiausias Klaipėdos uosto bendroves – KLASCO, „Klaipėdos Smeltę“, „Begą“, logistikos įmones „Girteka“ ir „Vlantana“. Energetikos grupės AB „KN Energies“ bei AB „Ignitis grupė“ jau antrus metus skiria paramą gabiausiems jūrų inžinerijos studijų krypčių studentams.  LJA taip pat bendradarbiauja su valstybės tarnybomis, susijusiomis su valstybės saugumu: Karinėmis jūrų pajėgomis, Muitinės departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba. „LJA svarbi partnerių nuomonė atnaujinant studijų programų ir kvalifikacijos tobulinimo programų turinį, kuriant naujas programas, atitinkančias verslo ir valstybės poreikius, organizuojant studentų praktiką, vykdant bendrus tyrimus. Didžiausią sinergiją matome būsimųjų aukštos kvalifikacijos specialistų verslui ir valstybės saugumui rengimo, įmonių ir organizacijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo bei nacionalinių ir tarptautinių projektų įgyvendinimo srityse, – pasakoja J. Žaglinskis. – Akademija nėra tik studijų institucija – tai vieta, kur formuojamas jūrų transporto sektoriaus intelektinis potencialas, kuriamos naujos technologinės ir vadybinės idėjos, rengiami specialistai, kurie dirbs globalioje rinkoje ir kurs pridėtinę vertę Lietuvai. Galima sakyti, kad investicijos į LJA yra investicijos į viso Lietuvos jūrų transporto sektoriaus ateitį ir konkurencingumą.“ Pasak jo, netolimoje ateityje įkūrus Jūrų inžinerijos ir atsinaujinančios energetikos kompetencijų centrą Akademija sieks dar labiau plėsti šią sinergiją per tarptautinius projektus ir inovacijų platformas, kurios sujungtų akademiją, verslą ir valstybę į vieną stiprų jūrų pramonės ekosistemos tinklą. J. Žaglinskio teigimu, partnerystės svarbios ne tik dėl praktikos vietų ar darbdavių tinklo. Jos leidžia Akademijai atnaujinti studijų programas pagal realų poreikį, kurti naujas mokymo kryptis, sudaryti daugiau galimybių kelti kvalifikaciją ir tiksliau reaguoti į tai, kokių kompetencijų artimiausiais metais reikės visai jūrų ekosistemai. Anot jo, per absolventus ir jų kompetencijas Lietuva išlieka matoma tarptautinėje jūrų rinkoje. „Šiandien tik LJA ruošia jūrininkus, turinčius vadovavimo kompetencijų. Akademija yra ne tik studijų vieta, bet ir aktyvi visos jūrų pramonės ekosistemos dalyvė, kuri jau 78 metus puoselėja tradicijas, yra atvira naujovėms, stiprina regionui, valstybei ir visam pasauliui reikalingą jūrinių kompetencijų potencialą. Jūrų transporto sektoriuje užimame labai aiškią praktinę vietą – ruošiame specialistus Lietuvos ir pasaulio laivybai, uostui ir jūrų logistikai. LJA padeda Lietuvai būti matomai ne per deklaracijas, o per žmones ir jų profesionalumą tarptautinėje rinkoje“, – akcentuoja vadovas.

Dirbtinis intelektas (DI) šiandien tampa neatsiejama mokslo, verslo ir kūrybos ekosistemos dalimi: generatyviniai modeliai, didžiosios kalbos sistemos, algoritminis sprendimų priėmimas ir išmaniosios platformos keičia ne tik programavimo praktiką, bet ir studijų procesą, teisę, žaidimų kūrimą bei skaitmeninę kultūrą. Sparčiai kintančioje aplinkoje svarbu ne tik gebėti taikyti naujausias technologijas, bet ir kritiškai vertinti jų poveikį visuomenei. VILNIUS TECH Biblioteka kviečia gilintis į dirbtinio intelekto temą pasitelkiant naujausią akademinę ir praktinę literatūrą. Atrinkti leidiniai atskleidžia dirbtinio intelekto raidą iš skirtingų perspektyvų – nuo teorinių pagrindų ir etikos iki programavimo, žaidimų industrijos bei aukštojo mokslo transformacijų. Pasiskolinti knygas į namus galite per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką.  Gavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a. holas) ar skaityklą fakultete. *Prieiga prie visateksčių elektroninių knygų galima tik iš VILNIUS TECH kompiuterių tinklo. Naudojantis VPN paslauga prie šios duomenų bazės galima prisijungti iš namų.  

Mokslinių darbų rengimas – tai daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, apimantis temos nagrinėjimą, šaltinių paiešką, duomenų analizę bei darbo struktūravimą. Siekiant sklandžiai valdyti didelius informacijos kiekius ir užtikrinti darbo kokybę, svarbu pasitelkti patikimus informacijos organizavimo sprendimus. VILNIUS TECH Biblioteka rekomenduoja naudotis tokiais informacijos tvarkymo įrankiais kaip Mendeley, Zotero ar EndNote, kurie padeda efektyviai kaupti literatūros šaltinius, tvarkyti citatas, automatiškai sudaryti literatūros sąrašus pagal akademinius standartus ir nepasiklysti informacijos gausoje. Šie įrankiai yra laisvai prieinami, todėl kviečiame išbandyti ir atrasti labiausiai Jūsų poreikius atitinkantį sprendimą, kuris padės sumažinti stresą, taupyti laiką ir užtikrinti sklandų mokslinio darbo rengimo procesą. VILNIUS TECH bendruomenė turi galimybę naudotis „VILNIUS TECH – APA 7th edition“ citavimo stiliumi. Šis stilius atitinka APA 7 taisykles ir yra prieinamas EndNote, Mendeley bei Zotero vartotojams (jį rasite citavimo stilių sąraše), padedant užtikrinti aukštus citavimo standartus. Mendeley – šaltinių tvarkymui ir citavimui. Galimybės: •    Rinkti, tvarkyti ir sisteminti sukauptą bibliografinę informaciją bei pilnus publikacijų tekstus; •    Automatiškai cituoti ir sudaryti literatūros sąrašus. •    Dalintis sukaupta informacija su kolegomis. Zotero – bibliografinės informacijos tvarkymo įrankio galimybės: leidžia rinkti ir kaupti bibliografinę informaciją iš bibliotekų katalogų, duomenų bazių bei internetinių šaltinių; padeda cituoti bei sudaryti naudotos literatūros sąrašą; leidžia pasiekti savo sukauptus įrašus iš bet kurio kompiuterio, pasitelkiant duomenų sinchronizavimą. EndNote – bibliografinės informacijos tvarkymo įrankis: leidžia rinkti bibliografinę informaciją iš įvairių elektroninių informacijos šaltinių, patogiai ją tvarkyti, dalintis. padeda cituoti bei sudaryti naudotos literatūros sąrašą. Virtuali pagalba >>> Su nemokama versija galima dirbti tik internetu, o išsaugomų viso teksto straipsnių dydis yra ribojamas iki 2 GB. Kompiuteryje diegiama programos EndNote versija turinti daugiau funkcijų ir galimybių yra mokama.

Energetika – vienas strategiškai svarbiausių, perspektyviausių ir sparčiausiai besiplečiančių sektorių Lietuvoje. Nors energetika daugeliui gali atrodyti kaip labai tiksli ir konkreti sritis, kurioje laukiami tik inžinerijos specialistai, iš tiesų ji – labai plati ir įvairi: savo sugebėjimus gali realizuoti skirtingų kompetencijų ir patirties specialistai, o jauni talentai čia – labai laukiami.  Naujosios energetikos grupė „EPSO-G“, jungianti šešias įmones, nuolatos investuoja į jaunų specialistų ugdymą ir įsitvirtinimą energetikos sektoriuje. Tai patvirtina trijų čia dirbančių jaunuolių – Erdvino Klimo, Roko Šeštoko ir Česlovo Martinkevičiaus – istorijos: jos atskleidžia, kaip studijos, praktika ir motyvacija gali tapti tvirtu pamatu prasmingai karjerai strategiškai svarbioje srityje. Nuo teorijos prie realių inžinerinių sprendimų VILNIUS TECH studentas Erdvinas Klimas trauką inžinerijai jautė nuo mažumės – anot jo, gilintis į šią sritį skatino smalsumas ir noras suprasti technologijų veikimo principus. „Mane visada domino, kaip veikia techniniai įrenginiai ir realūs inžineriniai išradimai, todėl pasirinkau mechanikos inžinerijos bakalauro studijas VILNIUS TECH – sritį, kurioje teorinės žinios gali virsti praktiškais, apčiuopiamais sprendimais“, – sako antrakursis E. Klimas. Pasak jo, studijos suteikė tvirtą teorinių žinių pagrindą, tačiau būtent tapus dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ inžinieriumi jis galėjo visa tai išvysti realioje aplinkoje – dujų skirstymo stotyse, čiaupų aikštelėse, atliekant magistralinių dujotiekių priežiūros ar diagnostikos darbus. Tapęs „Amber Grid“ stipendininku ir Jaunųjų inžinierių programos dalyviu jis taip pat suprato, kad inžinerijoje labai svarbios ne tik techninės žinios, bet ir atsakomybė, sauga, kruopštumas bei komandinis darbas. „Kiekvienas darbas turi aiškią seką ir priežastį, o net maža detalė gali turėti didelę reikšmę. Labiausiai energetikos sektoriuje nustebino tai, kiek daug slepiasi už, atrodytų, paprasto „vamzdžio žemėje“. Dujų perdavimas apima mechaniką, automatiką, statybą, saugą, teisės aktus ir daugybę kitų sričių“, – pasakoja inžinierius. Savo patirtimi jis dalijasi ir su kitais – apie darbą energetikos sektoriuje ir išmoktas pamokas pasakoja socialiniuose tinkluose. Viena pagrindinių – nebūtina visko mokėti iš anksto. „Studentams norėčiau perduoti, kad svarbiausia – domėtis, klausti ir nebijoti įsitraukti. Energetikoje tikrai yra vietos jauniems žmonėms, kurie nori mokytis, augti ir prisidėti prie prasmingų projektų“, – tikina E. Klimas.   Netikėtas kelias į strateginę energetikos įmonę Tuo tarpu „Litgrid“ Rinkos paslaugų planavimo grupės analitiko Roko Šeštoko istorija yra pavyzdys, kad karjera energetikoje gali prasidėti netikėtomis aplinkybėmis. Nors vaikinas jau studijavo elektros energetikos inžineriją VILNIUS TECH, pirmoji jo pažintis su elektros perdavimo sistemos operatoriumi įvyko dirbant bitininku. „Pažintis buvo atsitiktinė ir netikėta, bet kartu – maloni. Besilankant  „Litgrid“, prižiūrint ten stovinčius avilius ir bendraujant su dabartiniais kolegomis šiek tiek susipažinau ir su pačia įmone“, – prisimena jis. Ši patirtis nulėmė tolimesnius R. Šeštoko pasirinkimus, kurie tapo tramplinu į profesinę karjerą – ketvirtame kurse, ieškodamas praktikos, jis pirmiausia rinkosi „Litgrid“, ir nors studijose daugiau koncentravosi į elektros inžineriją, praktikos metu nutarė pabandyti kai ką naujo ir gilintis į energetikos rinkų veikimo principus. „Tuo metu buvau nedaug girdėjęs, kas perdavimo sistemos operatoriuje „verda už uždarų durų“, tačiau ši sritis man pasirodė įdomi ir apimanti platų spektrą – nuo ekonomikos iki vartotojų elgsenos įpročių. Kadangi visada patiko ir socialiniai mokslai, čia apjungiau tai ir inžinerines žinias “, – teigia R. Šeštokas. Po praktikos jis gavo pasiūlymą likti dirbti Rinkos operacijų ir paslaugų skyriuje ir šiuo sprendimu labai džiaugiasi. „Aš, kaip ir dauguma darbuotojų, jaučiu didelį prasmės ir pareigos jausmą, nes įmonė svarbi nacionaliniu mastu. Tu esi atsakingas už tai, kad visa energetikos sistema dirbtų efektyviau ir patikimai“, – sako jis. Nors energetikos sektorius neišvengiamai siejasi su didele atsakomybe, R. Šeštokas jaunuolius ragina nebijoti, domėtis ir naudotis galimybėmis, kurių yra gausu. „Energetikų bendruomenė jaunų specialistų laukia išskėstomis rankomis – visi noriai dalinasi patirtimi ir yra suinteresuoti padėti vieni kitiems“, – skatina VILNIUS TECH alumnas. Perspektyva su prasmės jausmu Ateities perspektyvos ir reikšmė visuomenei buvo kertiniai veiksniai, lėmę ir VILNIUS TECH magistranto bei elektros energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ technikos eksperto Česlovo Martinkevičiaus pasirinkimą. „Kadangi laikiau fizikos egzaminą, studijas rinkausi iš inžinerinių sričių, o elektros energetikos kryptis pasirodė įdomiausia ir perspektyviausia“, – pasakoja jis. Č. Martinkevičiaus sprendimas nenuvylė. Anot jo, energetikos sektorius – vienas reikšmingiausių, kadangi jis tiesiogiai susijęs su visos ekonomikos ir kasdienio gyvenimo funkcionavimu: nuo pramonės procesų iki buitinių poreikių užtikrinimo. „Man prasmę teikia ir galimybė dirbti įdomų, patinkantį darbą bei mokytis iš patyrusių šios srities ekspertų, kurie dalijasi savo patirtimi ir padeda geriau suprasti, kaip teorinės žinios pritaikomos realiose situacijose, kartu prisidedant prie tvarios, patikimos energetikos kūrimo. Čia tikrai netrūksta inovatyvumo: kadangi tobulėja technologijos, optimizuojami procesai, keičiasi įranga ir sprendimai, reikia spėti kartu su naujovėmis ir nuolat mokytis. Tai suteikia daug galimybių tobulėti kaip specialistui ir prisidėti prie labai plataus sektoriaus kūrimo“, – sako technikos ekspertas. Energetika besidomintiems studentams jis pataria aktyviai domėtis, nebijoti dalyvauti įvairiose veiklose, projektuose, išbandyti skirtingų sričių ir eksperimentuoti, o vėliau teorines žinias pritaikyti praktikoje ir kaupti darbo patirtį. Rasti praktikos ir darbo pasiūlymų studentai galės jau balandžio 16 d., VILNIUS TECH karjeros dienos GRAVITY metu. GRAVITY – vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje, kuriame dalyvaus apie 100 vietinių ir tarptautinių įmonių bei organizacijų, tarp kurių – ir generalinė renginio partnerė „EPSO G. “ Jau 22-ąjį kartą vyksiančios kontaktų mugės ir konferencijos metu veiks ne tik įmonių ekspozicijos, bet ir vyks aktualios teminės paskaitos, diskusijos, konsultacijos bei praktinės veiklos studentams. GRAVITY vyks balandžio 16 d. VILNIUS TECH (Saulėtekio al. 11). Daugiau apie renginį rasite čia.