Stiprumo mechanikos mokslo laboratorija
Mokslinė laboratorija, tyrusi ir tirianti medžiagų ir konstrukcijų elementų stiprumą bei patvarumą, buvo įsteigta 1962 m. Per ilgus gyvavimo metus buvo vadinama Medžiagų atsparumo laboratorija, Problemine statybinės mechanikos laboratorija, o nuo 1991 m. buvo pavadintaStiprumo mechanikos mokslo laboratorija. Tokios laboratorijos įkūrimo poreikis atsirado plėtojantis metalurgijai, atominei energetikai, vandens ir oro transportui. Įsikūrusi laboratorija ėmė tirti atominių jėgainių reaktorių jungtims gaminti naudojamų plienų savybes: deformuojant mažacikliu apkrovimu buvo tiriamos plyšio susidarymo sąlygos ir jo kinetika. Ilgainiui laboratorija ėmė spręsti jungčių, daugiausia srieginių, mažaciklio patvarumo problemas. Gauti rezultatai buvo panaudoti reaktorių stiprumo skaičiavimo normoms tobulinti. Minėtini ir jungčių, pagamintų iš titano lydinių ir karščiui atsparių plienų, taip pat įvairių plienų virintinių jungčių patvarumo tyrimai.
Daugeliui mokslo darbų vadovavo V. Kagan. Didelėmis jo pastangomis buvo išplėtota materialinė laboratorijos bazė. Apie 1980 metus laboratorija įsigijo tris galingas ciklinio bandymo mašinas. Tai padėjo praplėsti tyrimo sritį, pradėti daugiaciklio nuovargio tyrimo darbus. Eksperimentinių tyrimų rezultatams paaiškinti reikėjo ir teorinio tyrimo. Atliekami mokslo darbai tapo trijų disertacijų ir dviejų habilitacijų pagrindu. Laboratorijos bendradarbiai įregistravo keturis išradimus.
Nuo 1993 m., vadovaujant M. Leonavičiui, laboratorijoje atliekami mokslo taikomieji tyrimai, kurie yra tarptautinės programos „Kalnakasybos įrenginių ilgaamžiškumo didinimas“ dalis. Projekte dalyvauja Amerikos, Australijos ir Europos šalių įvairios firmos ir universitetai. Laboratorijoje tiriamas kalnakasybos įrenginiams gaminti naudojamų medžiagų su konstrukciniais ir technologiniais defektais nuovargio atsparumas.
Laboratorija bendradarbiavo su Rusijos moksliniais kolektyvais – Antonovo moksliniu gamybiniu biuru, Mašinotyros institutu, Ižoros moksliniu gamybiniu susivienijimu ir kitais. Dabartiniu metu bendri mokslo tyrimai atliekami su Jungtinės Karalystės Mančesterio universiteto medžiagų tyrimo centru, Rusijos atominės energetikos įrenginių mokslo tiriamuoju ir konstravimo institutu, kitomis organizacijomis.
1998 m. laboratorija dalyvavo Europos šalių tarplaboratoriniuose bandymuose ir gavo Vokietijos valstybinės medžiagų tyrimų ir bandymų įstaigos sertifikatą, patvirtinantį medžiagų savybių nustatymo metodikos bei įrangos tinkamumą ir aukštą personalo kvalifikaciją. 1999 m. ji dalyvavo įvairių pasaulio šalių laboratorijų palyginamuosiuose bandymuose, kuriuos organizavo Čekijos akreditacijos institutas. 2000 m. dalyvauta Azijos žemyno ir Ramiojo vandenyno šalių laboratorijų akreditacijos asociacijos palyginamuosiuose bandymuose. Geri ir labai geri bandymų rezultatai pagrindė būsimą akreditaciją. 2001 m. kovo 3 d. laboratorija buvo akredituota pagal standartą LST EN 45001. Akreditavimo pažymėjimas (Nr. LA.01.037) suteikia teisę atlikti metalų, armatūros ir virintinių jungčių tempimo bandymus, kuriais nustatomi medžiagos stiprumo, tamprumo ir plastiškumo rodikliai; technologinį metalo bandymą, kuriuo nustatomas atsparumas plyšių atsiradimui lenkiant; metalų mažaciklio ir daugiaciklio nuovargio bandymus, kuriais nustatomi medžiagos ciklinio stiprumo ir patvarumo rodikliai, ir metalų su plyšiais bandymą, kuriuo nustatomas atsparumas irimui. Nėra abejonių, kad laboratorija gali kvalifikuotai atlikti ir kitus bandymus ar mokslinius tyrimus. Įgyvendinta kokybės sistema taikoma ne tik akredituotosios veiklos daliai, bet ir visai laboratorijos veiklai.
Taikomieji darbai ir inžinerinės - mokslinės paslaugos
Stiprumo mechanikos mokslo laboratorija
- įvairių medžiagų mechaninių savybių tyrimas ir rodiklių nustatymas normalioje ir aukštoje temperatūroje;
- įvairių medžiagų ir elementų mažaciklinio bei daugiaciklinio patvarumo tyrimas;
- konstrukcijų, jų elementų, mazgų, detalių ir jungčių stiprumo ir standumo tyrimas;
- konstrukcijų ir jų elementų stiprumo, ilgaamžiškumo bei patikimumo rodiklių nustatymas
- natūrinių objektų (technologinių įrengimų, statinių) defektų ir laikomosios galios atsargos nustatymas, konstrukcijų skaitinis modeliavimas.
Detalesnis atliekamų bandymų ir metodikų sąrašas pateikiamas lentelėje
Bandomojo objekto pavadinimas
|
Bandymų pavadinimas
|
1
|
2
|
|
AKREDIDUOTOJI VEIKLOS SRITIS
|
Metalas
|
Tempimo bandymas
Nustatomi metalų mechaninių savybių rodikliai
|
Armatūra
|
Tempimo bandymas
Nustatomi armatūros mechaninių savybių rodikliai
|
Metalas
|
Lenkimo bandymas
Lenkimas ant dviejų atramų
Nustatoma plastiškumo riba lenkiant ir plastiškumo rodikliai
|
Metalas
|
Nuovargio bandymai
Grynasis lenkimas; tempimas – gniuždymas.
Sudaroma nuovargio kreivė, nustatoma patvarumo riba, sudaroma mažaciklės srities nuovargio kreivė
Bandymų temperatūra 200C
|
Virintinė jungtis
|
Tempimo bandymas
Bandiniai: tipas I – V.
Nustatomi jungties mechaninių savybių rodikliai
Bandymų temperatūra 200C
|
Metalas
|
Irimo bandymai
Bandiniai: tipas III.
Nustatomas kritinis įtempimų intensyvumo koeficientas, sąlyginis kritinis įtempimų intensyvumo koeficientas
Bandymų temperatūra 200C.
|
|
NEAKREDITUOTOJI VEIKLOS SRITIS |
Metalas
|
Metalų gniuždymo bandymai
Bandiniai I, II ir II tipas
|
Metalas
|
Metalų tempimo bandymas aukštoje temperatūroje 350C – 7000C
Bandiniai cilindriniai I ir II tipas
|
Metalas
|
Metalų smūginis bandymas
Bandymo temperatūra 200C.
|
Metalas
|
Varžtinių jungčių statinis ir ciklinis bandymas
Nuovargio kreivė
Patvarumo riba
|
Plastmasė
|
Tempimo bandymas
|
Mediena
|
Gniuždymo bandymas
|
Mediena
|
Skėlimo bandymas išilgai sluoksnių
|
Mediena
|
Skėlimo bandymas skersai sluoksnių
|
Kompozitas
|
Tempimo bandymas |
Lynai
|
Tempimo bandymas |
|
SPECIALIOSIOS BANDYMŲ METODIKOS |
|
Konstrukcijų, jų elementų ir mazgų statinis stiprumo ir standumo tyrimai
|
|
Konstrukcijų, jų elementų ir mazgų cikliniai patvarumo ir standumo iki plyšio atsivėrimo ir visiško suirimo tyrimai
|
|
Konstrukcijų ekspertizės, skaitinis modeliavimas ir bandymų eksperimentai |
-
- Puslapio administratoriai:
- Danielė Šneiderytė
- Gabrielė Julija Kupčinskaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Monika Bissekerskaja