TARPTAUTINĖ STUDENTŲ PATIRTIS

KRISTINA MIŠKINYTĖ (GR. FIFU-15), ZAGREBO UNIVERSITETAS, KROATIJA

"Kai tik atvykom į Zagrebą pats miestas atrodė toks gan sovietinis, niūrokas, bet pagyvenome ir pamatėme visai kitą jo pusę. Viskas čia taip miela, sava, jauku, kad tikrai pasilikčiau dar vienam semestrui...  Manau, tas, kas dvejoja dėl Kroatijos, tai labai klysta, nes čia ideali vieta studijuoti: yra valgykla, kurioje maistą kompensuoja, tad pilnai pavalgai vos už vieną eurą. Miestas pilnas kepyklėlių, su skaniausiais kepiniais ir picomis, kurių gali įsigyti, net vidurį nakties ir jie visuomet bus šilti ir skanūs!

Studentų bendrabučiai labai jaukūs, sutvarkyti, kiekvienas kambarys turi savo dušą, tualetą ir kriauklę.

Vakarais taip pat veiklos netrūksta, visada rasi su kuo ir kur išeiti, ypač kai kainos kavinėse ir baruose nesukandžioja!

Mokslų atžvilgiu, esu patenkinta taip pat. Dėstytojai puikiai kalba angliškai, universitetas visuomet padeda išspręsti visas problemas, organizuoja daug veiklų. Pridedu keletą nuotraukų iš šių metų šviesų festivalio :) "
 

RIMA TOLOČKAITĖ (GR. ECTERFU15), MARIBOR UNIVERSITETAS, SLOVĖNIJA

"Semestras dar tik įpusėjęs, bet tiek aplinka, tiek žmonės tapo labai artimi. Gyvenu bendrabutyje, čia galima atrasti studentų iš įvairių pasaulio vietų, nors mūsiškiame dominuoja turkai, kartais galima pasijusti, kad visai ne Slovėnijoje, o Turkijoje leidžiate laiką. Laikui bėgant priprantama ir prie bendrai naudojamų patalpų ir kartais pasitaikančio triukšmo virtuvėje, kur turkai jau gerokai sutemus sugalvoja ruošti savo tradicinę kavą ir ja vaišinti kitus. Kai kavos nesinori gurkšnoti naktį, esi priverstas klausyti pasigerėjimo šūksnių ir liaupsių. Bet ir to laikui bėgant nebegirdi. Bendrabutis labai patiogioje vietoje - miesto centras, parkas ir universitetas viskas pasiekiama vos per kelias minutes.

Universitetu ir mokymosi kokybe skųstis negalėčiau. Dėstomi dalykai įdomūs,dėstytojai  malonūs, anglų kalba pakankamai gera, nereikia įtempus ausis mėginti suprasti kiekvieną žodį. Mokymasis vyksta ciklais, pabaigus vienus pradedama mokytis kitus modulius. Tad daug paskaitų per savaitę neįvyksta ir visad galima atrasti laiko kelionėms. Kam jau kam, bet šalies  geografinė padėtis tam puikiai tinkama.

Džiaugiuosi priėmusi sprendimą pasinaudoti mainų programos galimybėmis ir bent trumpam VGTU iškeisti į ką nors kitą."

ANASTASIJA BUSARĖVA (GR. MVF-15), BALTARUSIJOS VALSTYBINIS UNIVERSITETAS, BALTARUSIJA
 

Gyvenimas ir laisvalaikis
Visi turbūt ne kartą girdėję apie baltarusių draugiškumą ir  apie jų didėlę širdį, dar prieš atvažiuodama įsitikinau, kad tai yra tikra tiesa. Planuojant kelionę nusprendžiau, kad vertėtų susirasti žmogų, kuris galėtų pasitikti ir padėtų nuvykti į bendrabutį ir universitetą. Bet net nesitikėjau, kad atvažiuos keli žmonės, kurie ne tik linksmai pasitiks ir padės viską surasti, bet ir pavaišins kavą, parodys kur galiu pakeisti pinigus ir nusipirkti telefono numerį. Jau tik praėjus  valandai po atvykimo, pasijutau Minske labai jaukiai ir supratau, kad čia man tikrai patiks. Aišku, kaip ir visiems Erasmus studentams man buvo adaptacijos laikotarpis, kai reikėjo priprasti prie visko ir buvo sunkoka, nors ir esame kaimynai su Baltarusiją, mūsų kultūros labai skiriasi. Bet tai ir didžiulis pliusas, nes kai esi studentas daug lengviau prie visko priprasti ir praplėsti savo akiratį, tam ir yra skirtos tokios mainų programos. 

Po adaptacijos laikotarpio pradėjau ieškoti ko gi čia galėčiau pasimokyti dar už universiteto ribų ir paaiškėjo, kad Baltarusijoje yra daug nemokamų programų, kurios skirtos lavinti jaunimo įgūdžius verslo vadybos srityje, o kadangi man labai patinka programa , kuria studijuoju VGTU (Verslo vadyba), tai supratau, kad tikrai reikėtų pabandyti, tai ne tik galimybė gauti naujas žinias, bet ir puiki galimybė susipažinti su bendraminčiais ir sužinoti į kokius verslo aspektus labiau atkreipiamas dėmesys čia. Taip suradau “Business Intelligence Club”. Kiekviena savaitė čia vyko įvairios įdomios paskaitos , kuriuos labai mane įkvėpė ir suteikė daug žinių, kuriuos dar labai padėjo universitete. 

Taip pat nesinorėjo atsiriboti tik mokslais, o kaip tik norėjosi kuo labiau pasinerti į kitą kultūrą ir baltarusių gyvenimą. Pasirodo, kad jie labai aktyvūs, tai daug studentų sportuoja, laviną savo anglų žinias, dalyvauja įvairiuose  studentų konferencijose. 

Esu labai dėkinga VGTU universitetui, kad turėjau tokias galimybes ir aš. Tai per semestrą suspėjau sudalyvauti ir konferencijoje skirtoje užsienio studentams ir sporto varžybose “Zone Race”, verslo konferencijoje su BSU universitetų BizTech.

Tikrai parsivežiau daug įspūdžių  ir įkvėpimo į Lietuvą. Mainų programa man padėjo suprasti ką studijuoju ir dėl ko. Ir dabar norisi su pilnu sąmoningumu mokytis ir lavinti savo žinias ir toliau.
 

Universitetas
Studijavau Baltarusijos Valstybiniame universitete. Prieš pravedant mokslus, net negalvojau, kad taip skirsis mokymosi sistemos, visos paskaitos yra konspektuojamos ir daugelis dėstytojų be konspekto neprileidžia prie egzaminų. Palyginus, labai pradėjau vertinti mūsų VGTU sistemą, kad dėstytojai įkelia visas skaidres į Moodle ir vietoj to, kad konspektuoti viską, ką sako dėstytojas, mes aktyviai dalyvaujame diskusijoje ir taip lengviau išsisaviname net daugiau  informacijos. Labai džiugu, kad mūsų universitete toks pažangus ir naujoviškas požiūris į mokslus. Studijos BSU labiau primena  Lietuvos mokyklas, kur dėstytojai labai kontroliuoja studentus. 

Kadangi mokėjau rusų kalbą, tai studijavau ne su užsieniečiais, o su baltarusiais, dėl to buvo sunkoka, nes neturėjau laiko adaptuotis, reikėjo greitai pasinerti į naują sistemą ir neatsilikti. Nors ir buvo sunku, bet esu labai patenkinta susipažinusi su naują sistema, nes kaip sakoma:     “Prie gero greitai priprantama” ir po susipažinimo su visai kita sistema tikrai drąsiai galiu teigti, kad VGTU universiteto sistema yra tikrai gero lygio ir dabar po Erasmus mobilumo su įkvėpimu norisi griebtis į mokslus.

Patarimai norintiems išvykti į Baltarusijos universitetą:

• Visų pirmą pasiruošti daug mokytis, nes kaip daugelis tikisi Erasmus programoje gauti nuolaidas, tai taip tikrai nebus, jums reikės neatsilikti nuo kitų studentų;
• Vienas svarbiausių patarimų - susidraugauti su naujais gupiokais, nes jie tikrai labai padeda mokymosi procese, gali patarti ir paaiškinti ką ir kaip daryti. Baltarusiai tikrai labai draugiški ir visada pasiruošę padėti;
• Taip pat norėčiau patarti bendrauti ir su užsienio studentais, nes jie praeina tą patį adaptacijos laikotarpį, kurį drauge tikrai daug lengviau praeiti;
• Būti atviram galimybėms ir pasiūlymams, nes Erasmus programa tam ir skirta, kad įgyti naujos patirties, praplėsti savo akiratį;
• Nebijoti. Aišku sunku palikti savo komforto zoną, tačiau tai tikrai verta padaryti, nes per tą pusmeti, kuri studijuosite kitame universitete, išmoksite labai daug, padarysite tokį progresą, kurį galbūt nepadarytumėte namie net per porą metų. Išmoksite savarankiškumo ir atsakingumo, gausite naują patirti ir daug įkvėpimo mokytis ir eiti savo svajonės link!

Angelė Mikulytė (gr. FIfu-15), Varnos ekonomikos universitetas, Bulgarija

"Išvykti keliems mėnesiams į kitą šalį, gana sunkus ir drąsus sprendimas. Taip buvo ir man, tačiau jau po savaitės praleistos svetur supratau, kad tai pats geriausias mano žingsnis per pastaruosius tris metus. Atvirai sakant, Varna nebuvo mano pasirinkimas numeris vienas, tačiau dabar be galo džiaugiuosiu, kad keturis mėnesius praleidau būtent ten. Tarp studentų tai nėra labai populiari kryptis, ir aš tikrai nesuprantu, kodėl? Juk Bulgarija pakankamai pigi, įdomi, kitokos kultūros ir gražios gamtos šalis.

Universitetas taip pat labai draugiškas užsienio studentams, ten dirbantys žmonės visuomet padeda, anglų kalba garantuota ir platus kursų pasirinkimas. Manau, tai viskas ko reikia Erasmus+ programos dalyviams.

Kaip jau minėjau, Bulgarijoje pigiau nei Lietuvoje, būtent todėl gana paprasta susitaupyti daugiau pinigų ir išleisti juos kelionėms viduje ir aplinkinėse šalyse, kurios ne mažiau įdomios nei pati Bulgarija. Kadangi su dėltytojais čia bendrauji, kaip su draugais, visuomet buvo galima susitarti, netgi nukelti paskaitas ar atsiskaitymus ir suderinti viską su kelionėmis. Tačiau pati geriausia patirtis yra pažintis su žmonėmis iš visos Europos. Atvykus čia, jie tampa tavo šeima, susirandi daug draugų ir tiesiog praplėti savo akiratį, susipažįsti su daugybe kultūrų.

Dar viena problema studentams - nenoras išvykti vienam. Mano patirtis sako, kad tai dar geriau. Aš Varnoje buvau vienintelė lietuvė, ir žinot ką, labai tuo džiaugiausi. AŠ galėjau ne tik pakeisti steriotipus apie lietuvius, bet ir patobulinti anglų kalbos žinias (kurios mano atveju, tikrai nebuvo geros). Na ir pabaigai, Erasmusas yra pats geriausias sprendimas, - laikas čia buvo nepakartojamas ir nepamirštamas!

Nebijok - pasinaudok šia galimybe!

Gabrielė Grigaitė (gr. VLf-16/1), Lodzės universitetas, Lenkija

" „Once Erasmus  Always Erasmus“

Prieš  3 mėnesius grįžau iš nuostabios šalies. Mano pasirinkta šalis buvo labai netradicinė, daugelis draugų nesuprato, kodėl nusprendžiau ten važiuoti. Tai su Lietuva sieną turinti šalis - Lenkija, Lodz miestas (jei važiuotumėte su autobusu tereikia 9/10h su persėdimu).

Pasirinkau šią šalį pirmiausia dėl studijų programos, antra, buvo labai nedrąsu važiuoti vienai dėl to pagalvojau, bus arti Lietuvos, galėsiu grįžti pas mamą, kada norėsiu. Tačiau tai buvo patys geriausi mano 4 mėnesiai ir tėvus aplankiau tik per Velykas. Sutikau tokius nuostabius, draugiškus, šiltus žmones su kuriais palaikau ryšį iki šiol. Aišku už tai turėčiau padėkoti Lodz universiteto ESN komandai, kuri suorganizavo daugybę linksmų renginių, išvykų į kitus miestus, nes būtent taip ir susipažinau su visais šiais žmonėmis, būtent šie visi renginiai, išvykos padėjo pažinti šalį, jos kultūrą, architektūrą ir t. t. Buvo labai sunku atsisveikinti, nes tikrai negalvojau, kad galima tapti tokiais gerais draugais ir jais išlikti net ir viskam pasibaigus. Jau kai kuriuos draugus esu ir pati aplankiusi, bei jie aplankė ir mane Lietuvoje.

Jei kalbant apie universitetą, tai paskaitos buvo tikrai įdomios. Labai patiko, kad dėstytojai visas paskaitas su mumis diskutavo, klausė mūsų nuomonės, todėl paskaitos tikrai neprailgo. Visa informacija apie studijas, kaip susirasti klases, buvo aiškiai pasakyta. Jokių priekaištų neturiu. Po šios patirties tikrai norėčiau dar kartą išvykti pagal Erasmus+ programą. Aišku, pasirinkčiau tolimesnę šalį.

Visiems siūlau nepraleisti progos ir pagal Erasmus+ programą išvykti į užsienį. Dėl anglų kalbos turėtumėte jaudintis mažiausiai!!

P. S. Nors visi ir juokėsi, kad pasirinkau Lenkiją, tačiau visiems rekomenduoju ten važiuoti. Net neįmanoma apsakyti žodžiais kaip buvo viskas fantastiška!! "
 

Marija Novosiolova (gr. MVf-15), Vroclavo universitetas, Lenkija

"Erasmus. 5 mėnesiai. Atrodo, kad trumpas periodas, bet jaučiasi kaip ilgas - ilgas gyvenimas...

Savo antram Erasmus‘ui išvykau į Lenkiją, Vroclavo universitetą. Pasirinkimas buvo visiškai spontaniškas. Naujas iššūkis sau, savo charakteriui, svajonėms, norams, galimybėms ir aplinkybėms – išvykau visiškai viena (pirmame Erasmus‘e buvau kartu su grupioke Bulgarijoje), neturėjusi jokių pažįstamų Vroclave. Turėjau tik nedidelį įvaizdį apie Vroclavą iš draugų, apsilankiusių mieste, pasakojimų. Norėjau ištirti ir pajusti viską pati. Neturėjau jokios baimės. Be to, esu toks žmogus, kad visąlaik trokštu kažko naujo aplink save, naujų žmonių, pažinčių, naujos aplinkos, naujų užsiėmimų bei naujų įspūdžių, jausmų ir įkvėpimo. O Erasmus yra puiki galimybė visą tai išgyventi.

Atvykus į Vroclavą įsimylėjau miestą iš pirmo žvilgsnio ir po pirmo žingsnio, kai nuėjus pasižvalgyti užmečiau akį į stebuklingas Vroclavo gatves ir labai skirtingus bei traukiančius dėmesį miesto pastatus. Norėjau visiškai panirti į Vroclavo grožį, ištirti jo kultūrą ir gyvenimą bei susipažinti su miesto žmonėmis. Prieš atvykstant žinojau, kad Vroclavas – daugiausia studentų, o būtent užsienio studentų, miestas. Vietiniai yra labai atviri, lojalūs, draugiški, tolerantiški visiems atvykusiems. Žmonės aplink leido iškart pasijusti kaip namie.

Pirmą kartą nuėjus apsilankyti Vroclavo universitete – tai buvo visų atvykusių Erasmus studentų pirmas susitikimas su koordinatoriais, rektoriumi ir kitu personalu pagrindiniame universiteto pastate – įspūdžiams neturėjau ribos. Kaip įmanoma organizuoti tokio dydžio (virš 200 Erasmus studentų tuo metu!) susitikimą, parengti sklandžią programą bei pasitikimo pusryčius su tradiciniais skanėstais, kiekvienam studentui paruošti nuosavą vardinį aplanką su visa svarbiausia informacija, pateikti smulkias dovanas su universiteto simbolika bei gebėti atsakyti į bet kurį kilusį klausimą ir išspręsti kiekvieną kilusią problemą? Žemas nusilenkimas universiteto darbuotojams, dėstytojams, kurių buvo labai įdomų klausyti ir į kurių paskaitas vaiksčiojome su noru, o ypač užsienio ryšių direkcijai – visi jie daro tesiog stebuklingą, neišmatuojamą darbą. O pats universitetas – iškilnus ir gražiausias universitetas iš visų, kuriuose man teko apsilankyti per visą savo gyvenimą!

Atvykus į Vroclavą, nepamenu nei vienos dienos, kad tektų liūdėti ar nuobodžiauti. Turėjau galimybę dalyvauti daugybėje universiteto organizuotų workshop’ų ir paskaitų, važiuoti į ekskursijas, keliauti ne tik po Lenkiją, bet ir po užsienio šalis. Be to, tapau universiteto savanorių projekto dalyviu – prisijungiau prie tarptautinio mėgėjų-muzikantų orkestro, kur išmokau groti barabanais bei kitais ekzotiškais įvairių kultūrų instrumentais, susipažinau su įspūdingais ir talentingais žmonėmis iš kiekvieno pasaulio kampelio, su kuriais kartu rengėme ir dalyvavome daugybėje koncertų ir festivalių.

Mano Erasmus draugai. Manau, tai yra svarbiausia ir vertingiausia Erasmus’o dalis - žmonės, kurie tampa tavo šeima, brangiais sielos draugais, su kuriais jūs kartu kuriate nepamirštamas akimirkas visam gyvenimui, su kuriais kartu leidžiate kiekvieną naują dieną, išgyvenate kiekvieną iššūkį, kiekvienus nuotykius, dalinatės visais ispūdžiais bei jausmais, įleidžiate į savo širdį ir vietoj to gaunate dar daugiau. Tai yra brangiausia gyvenimo dovana.

Aš negaliu rasti tinkamų žodžių, kad išsakyčiau, kiek dėkinga esu VGTU, gyvenimui, savo likimui, visiems atsitiktinumams, jog atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku, kad turėjau galimybę išvykti į Erasmus, kad išvykau būtent į nuostabų Vroclavą, miestą, kuris tapo mano antrais namais ir į kurį tikrai sugrįšiu vėl, kad buvau atrinkta į Vroclavo universitetą, kad sutikau visus tuos nepaprastus žmones, su kuriais kartu praleidau geriausius savo gyvenimo mėnesius, turiningai praleidau nepamirštamas dienas. Tokiomis akimirkomis tikrai pradedi vertinti savo gyvenimą ir jo galimybes.

Važiuodama po Erasmus‘o namo, nuoširdžiai pasakius, negalėjau sulaikyti ašarų. Manau, tai yra tikras ženklas, kad viskas buvo prasminga ir neįkainuojama. Ir jeigu kažkam kyla abejonių, varyti į Erasmus ar ne, aš jus labai prašau – pasiryžkite ir varykite. Jūs niekada nepasigailėsite. Patikėkite mano žodžiais. "
 

KAROLINA KRILYTĖ (GR. FIF-16/2), PORTO UNIVERSITETAS, PORTUGALIJA

"ERASMUS –  žodis, kurį išgirdus, širdis ima plakti vis greičiau. Dar ir iki šiol atrodo, jog tai tebuvo tik sapnas. Būtent šis žodis sukelia neapsakomus jausmus, geriausius prisiminimus! Drąsiai galiu teigti, jog 6 mėnesiai, praleisti Portugalijoje, buvo geriausias dalykas, nutikęs per pastaruosius 20 metų.

Taigi, viskas prasidėjo dar pirmame kurse, kai pavasarį nusprendžiau pateikti paraišką Erasmus+ studijoms. Apie šią galimybę sužinojau iš draugų, kurie jau buvo spėję ja pasinaudoti. Nepakartojimos istorijos, šypsenos veide bei rodytos jų nuotraukos uždegė ugnį manyje. Supratau, jog šio šanso praleisti tikrai nenoriu. Dėl šalies ilgai svarstyti nereikėjo, kadangi jau žinojau, jog pirmu numeriu įrašysiu Portugaliją, Porto miestą. Būtent čia vykti nusprendžiau dėl to, jog jau prieš tai labai norėjau aplankyti šią šalį dėl jos ypatingo grožio, šilto klimato, išskirtinės architektūros. Nors ir nebuvau 100% užtikrinta, jog būsiu atrinkta į Porto universitetą, tačiau visgi mano svajonė išsipildė. Dar prieš pateikiant paraiškas siūliau savo draugams vykti kartu, tačiau iš visų jų sulaukiau neigiamo atsakymo. ,,Mano anglų kalbos žinios nėra labai geros”, ,,Aš nenoriu turėti skolų”, ,,Tikrai nesiruošiu palikti darbo”, ,,Pusei metų išvykti į svetimą šalį? Ne, tai tikrai ne man” – tai tik keletas pagrindinių atsakymų, kurių sulaukdavau pakvietus prisijugti. Taigi, neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik vykti viena. Reikia pripažinti, pradžioje tikrai buvo neramu, dažnai pagalvodavau, o kaip gi seksis vienai svetimoje šalyje? Tačiau supratau, jog arba važiuoju viena, arba praleidžiu šią galimybę. Ilgai svarstyti nereikėjo, suvokiau, jog tai puikus šansas išbandyti save. 

Išvykimas Erasmus+ studijoms buvo mano pati pirma kelionė 6 mėnesiams, kai išvykau viena. Prieš išvykstant, du semestrus buvau ESN (Erasmus Student Network) narė bei mentorė, tad +/- žinojau, ką reiškia ši programa. Reikia paminėti, jog būtent mentoriavimas man suteikė didelę naudą svetimoje šalyje, kuri per labai trumpą laiką tapo sava. Jau prieš išvykstant turėjau kelis draugus iš Portugalijos, na ir mano ,,mentee” taip pat buvo iš Portugalijos, Porto miesto ir netgi to pačio universiteto bei fakulteto. Taip likimas lėmė, jog atvykus būtent jis tapo mano mentoriumi. Tai man labai padėjo, kadangi jis pasitiko mane oro uoste, paaiškino kaip nuvykti iki vietos, kur turėjau gyventi ir jau net tą pačią pirmą dieną spėjo aprodyti mano būsimą universitetą bei dalį miesto. Jei turėdavau klausimų, drąsiai kreipdavausi į jį.

Kalbant apie universitetą bei mokslus, visada galvodavau, jog Erasmus, tai puiki galimybė turėti ištisas 6 mėnesių atostogas, kadangi buvau girdėjusi, jog Erasmus studentams mokytis daug lengviau, paskaitos vyksta 2-3 kartus per savaitę, nėra jokių namų darbų. Deja, iš savo patirties su tuo visiškai sutikti negalėčiau. Mokiausi Porto universitete, kuris pasižymėjo kaip vienas geriausių universitetų Portugalijoje. Dabar jau suprantu kodėl. Mes, Erasmus studentai, buvome lygūs su vietiniais, dėstytojai mums jokių išimčių netaikydavo. Man labai pasisekė, jog visi moduliai buvo anglų kalba, tačiau vis tiek mokytis teko labai daug. Sistema ten šiek tiek skyrėsi nuo VGTU. Tikėjausi, jog ruošiantis egzaminams užteks išmokti visą informaciją, pateiktą skaidrėse, jog gaučiau aukštą įvertinimą, tačiau taip nebuvo. Siekiant aukštų įvertinimų, reikėdavo skaityti papildomą literatūrą. Net ir patys dėstytojai sakydavo, jog jeigu išmoksime visą informaciją, esančią skaidrėse, tai iš egzamino daugiausiai gausime 14 (ten vertinimas nuo 0 iki 20). Dauguma dėstytojų buvo tikrai geranoriški, išsamiai atsakydavo į užduodamus klausimus, stengdavosi padėti, kiek galima daugiau. Paskaitos kiekvieną dieną man prasidėdavo 8:30, taip pačiai kaip ir VGTU. Mūsų grupėse būdavo 10-15 studentų iš įvairių šalių. Ekonomikos fakultete buvau vienintelė studentė atvykusi iš Lietuvos, tad visą laiką buvau priversta bendrauti tik anglų kalba, kas, manau, man išėjo tik į naudą. Su dauguma studentų sutarėme labai gerai, tad buvo daug smagiau eiti į universitetą, kai žinodavau, jog ir vėl pamatysiu savo draugus. Visada vienas kitam padėdavome, kartu aiškindavomės ko nesuprasdavome, ruošdavomės egzaminams.

Porto universitetas neskyrė vietų Erasmus studentams, tad teko ieškoti gyvenamosios vietos patiems. Kadangi vykau viena, nenorėjau nuomuotis kambario bute, kur gyvena portugalai, nes žinojau, jog bus sunku prie jų pritapti, kadangi portugalų kalbos nemokėjau. Internete radau daug įvairiausių pasiūlymų, tačiau pasinaudojau draugo, kuris buvo iš Porto miesto, idėja, nuomuotis kambarį Erasmus name. Kambarių kainos ten buvo šiek tiek aukštesnės, tačiau žinojau, jog būsime atvykę iš skirtingų šalių ir visiems bus viskas nauja, tad susibendrauti bus daug lengviau. Na, visgi aš buvau teisi. 12 Erasmus studentų iš įvairių šalių (Brazilijos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Vengrijos, Olandijos, Lenkijos, Anglijos) gyvenome viename name, tačiau labai greitai tapome kaip antra šeima. Visada savatgaliais kartu eidavome į miestą, vakarais žiūrėdavome filmus drauge, kartu gamindavome, eidavome apsipirkti, vienas kitam visada patardavome, padėdavome. Net ir rašydama dabar, jaučiu kaip kaupiasi ašaros akyse, nes suprantu kaip aš jų visų  pasiilgau. Tačiau džiaugiuosi, jog su dauguma iš jų dar ir iki šiol palaikome ryšį ir žadame susitikti ateityje.

Kalbant apie klimatą, visada įsivaizdavau, jog Portugalijoje amžina vasara. Būtent todėl, didžiąją dalį lagamino užėmė vien tik vasariniai drabužiai. Tačiau po 6 mėnesių, praleistų Porto mieste, savo nuomonę teko pakeisti. Nuo vasario iki birželio mėnesio, temperatūra laikydavosi apie 12-16 laipsnių, bet kadangi miestas buvo prie pat vandenyno, tad buvo jaučiama daug žemesnė temperatūra, nuolatinis vėjas, lietūs, tad nenuostabu, jog dėvėjau tokius pačius drabužius kaip ir žiemos laikotarpiu Lietuvoje. Didelis trūkumas, jog nebuvo įrengtos šildymo sistemos daugumose namų, tad kelis mėnesius teko miegoti su vilnonėmis kojinėmis bei dvejais megztiniais ir tai šilta tikrai nebūdavo. Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau ten būnant, netgi pirštai pradėjo tinti dėl šalčio. Teko ne kartą pirkti specialius kremus, ko niekada nebūdavo Lietuvoje, net ir prie -22 laipsnių temperatūros. Tačiau tarp lietingų ir vėjuotų dienų pasitaikydavo ir labai šiltų dienų, kai būdavo galima gulėti paplūdimyje. Žinoma, vasaros laikotarpiu saulės spindulių tikrai netrūko.

Manau, būtų įdomu sužinoti ir apie vietinius gyventojus, maistą bei architektūrą Portugalijoje. Kas mane labai nustebino, tai būtent portugalai. Tikrai nesitikėjau, jog visi sutikti žmonės bus tokie šilti, geranoriški ir be galo draugiški. Nesvarbu, ar prašysi pagalbos pas jauną, ar pas vyresnio amžiaus žmogų, tačiau visi jie stengsis tau padėti, kad ir nemokėdami anglų kalbos. Tikrai buvo labai smagu, kai supratau, jog dauguma jaunų žmonių labai domisi savo istorija ir mielai ja dalinasi su kitais. Ko jau spėjau pasiilgti, tai būtent tradicinio portugališko maisto. Francesinha, Bacalhau, Pastel de nata - tai, ką visi privalo paragauti, būdami Portugalijoje. Būdama šioje šalyje labai pamėgau kavą, kadangi portugalai labai skaniai ją sugeba paruošti, o ir kaina – labai žema. Kalbant apie architektūrą, ji buvo pagrindinė priežastis, dėl ko šią šalį įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Visi tie nedideli namukai, dekoruoti įvairių spalvų, raštų plytelėmis, atrodė nepakartojamai. Porto miestas man iš karto asocijuojasi su mėlyna spalva, galbūt, dėl to, jog bažnyčios, namai bei įvairūs kiti pastatai puošti plytelėmis, su įvairiausiais mėlynais raštais.

Erasmus – tai viena iš geriausių galimybių pakeliauti. Net ir nepraleisdama paskaitų, sugebėjau rasti laiko kelionėms. Tikrai nepagalvojau, jog per tokį, gana trumpą laiką, pavyks tiek daug pamatyti. Portugalija – nuostabi šalis, tad nemažai laiko skyriau jos pažinimui. Aplankiau tikrai nemažai jos miestų, džiaugiuosi, jog prieš išskrisdama, turėjau galimybę beveik savaitę praleisti ir Pietų Portugalijoje – Algarvėje. Be Portugalijos, pavyko aplankyti ir Ispaniją, Prancūziją bei Madeiros salą. Net neįsivaizduoju, kaip reikėtų trumpai aprašyti įspūdžius iš visų šių vietų, tad pasakysiu vienu žodžiu, tai buvo NEPAKARTOJAMA. Draugai dažnai užduodavo vieną ir tą patį klasimą: kaip sugebu tiek daug keliaudama ir daug ką sau leisdama išgyventi? Kaip tie pinigai niekada nesibaigia? Atsakymas paprastas, kai labai nori, viskas yra įmanoma. Aišku, universiteto skirtos stipendijos man tikrai neužteko, kadangi vien tik už nuomą teko mokėti ~300 eurų. Tačiau jau prieš vykdama žinojau, jog išvykus norėsiu pamatyti kiek įmanoma daugiau, tad taupyti pradėjau jau iš anksto. Ačiū ir tėvams, kurie taip pat finansiškai prisidėjo.

Vis dar iki šiol sunku patikėti, kad visa tai įvyko mano gyvenime. Taigi, kai jau priartėjau prie savo pasakojimo pabaigos, dar kartą noriu pabrėžti, jog Erasmus yra viena iš pačių geriausių galimybių, kurias universitetas suteikia. Būtent Erasmus+ studijų dėka, visapusiškai labai patobulėjau, išėjau iš komforto zonos, patobulinau savo užsienio kalbos žinias, susiradau labai daug draugų, su kuriais ryšį palaikome iki šiol, daug pakeliavau, susipažinau su nauja kultūra ir, svarbiausia, supratau, jog gyvenime reikia išnaudoti visas suteiktas galimybes. Visada liksiu dėkinga Vilniaus Gedimino technikos universitetui, kad suteikė tokį nuostabų šansą. Beje, reikia įspėti, jog vieną kartą pasinaudojus Erasmus+ suteikta galimybe, nesinori toliau sustoti. Ne veltui, jau spėjau pateikti paraišką Erasmus+ studijoms kitame semestre. Tikėkimės, jog šį kartą irgi nusišypsos tokia laimė."
 

Dominykas Raila (gr. FIfu-16), Neapolio Federico II universitetas, Italija

„Norėčiau iškarto padėkoti už suteiktą galimybę praplėsti savo akiratį kitoje šalyje. Šiek tiek suklydome su studijuojamais dalykais, kadangi bakalauro studijos italų kalba, o anglų - magistro, tačiau dėstytojai sukalbami dėl papildomos informacijos anglų kalba. Pati institucija labai didžiulė, netgi ekonomikos fakultetas padalintas į dvi dalis ekonomikos bei ekonomikos ir statistikos. Tačiau pats Neapolio miestas labai skiriasi nuo visos likusios Italijos, išsiskiriantis savo chaotiška aplinka prie ko reikėjo laiko priprasti atvykus iš tokios sąlyginai ramios šalies. Didelę pagalbą apsistojimo Italijoje laikotarpiu suteikė pirmą mėnesį vykę italų kalbos kursai, kurie padėjo netik išmokti minimalius italų kalbos pagrindus, bet ir susipažinti su kitais atvykusiais erasmus studentas, tarp jų netgi sutikome vieną lietuvę iš Vilniaus universiteto. Nors čia nėra studentams skirtų bendrabučių, tačiau Erasmus ofisas padėjo susirasti vietą apsistoti. Gyvename bute kartu su 5 ispanais bei 2 turkais, todėl apskritai šią patirtį pavadinčiau labiau internacionale nei itališka.

Nepaisant gražių Italijos vaizdų, neatkeliaujančių šalčių bei įspūdingai skanių picų jau spėjome pasiilgti savo šalies bei kalbos. Dar karta dėkoju už šią nepakartojamą patirtį, kuri išliks galvoje visą gyvenimą, ačiū.“

Vesta Briniūtė (gr. FIf-15/2), Porto technikos universitetas, Portugalija

„Šiuo metu esu Portugalijoje, Porte. Atvykau čia su labai dideliais lūkesčiais, bet apie tai, kaip gyvenu dabar, galėjau tik pasvajot. Portugalija - magiška šalis su neįtikėtinai gražiu kraštovaizdžiu ir kultūra, žmonės be galo geranoriški, paslaugūs ir labai mylintys savo šalį. Esu labai patenkinta savo pasirinkimu studijuoti Apskaitos ir Verslo institute pirmiausia dėl dėstytojų ir administracijos požiūrio į svetimšalius studentus ir dėl dėstytojų požiūrio į savo dėstomą dalyką - jie visi myli tai, ką daro. Pagyvenus čia kelis mėnesius puikiai suprantu vietinių žmonių meilę savo šaliai ir ypač Portui, kurio neįmanoma neįsimylėti.

Esu be galo laiminga priėmusi sprendimą būti būtent ten, kur esu dabar. Ačiū už šią galimybę!“

Rima Toločkaitė (gr. ECfu-15), Varnos ekonomikos universitetas, Bulgarija

„Bulgarija nėra labai populiari vieta Erasmus+ programai studentų tarpe, o veltui. Ganėtinai šiltas klimatas, dar gruodžio mėnesį leidžia netraukti žieminių rūbų iš spintos. Galima mėgautis saulės spinduliais pajūryje ir puikiai leisti laiką viso laikotarpio metu. Nors aplinka gali priminti laikus, kai dar nebuvome gimę, miestas gražus ir įdomus, o  jame gyvenantys žmonės - paslaugūs ir malonūs. Pietūs restorane ant jūros kranto tikrai nėra prabangus dalykas. Kainos prieinamos tiek kavinėse, tiek parduotuvėse. Bilietas į populiarų spektaklį teatre nesiekia net gi dviženklės sumos. Na, o pats universitetas labai jaukus. Senas pastatas išorėje - labai modernus ir atitinkantis aukštus standartus viduje. Dėstytojai draugiški ir puikiai išmanantys savo dėstomus dalykus. Bulgarijoje praleidau 3 mėnesius, tačiau tai buvo vienas geriausių laikotarpių.

Puiki patirtis ir sutikti nuostabūs nauji žmonės. Su malonumu grįžčiau atgal.“

Donata Bankauskaitė (FIfu-14), Bandungo technologijų institutas, Indonezija

„Atsargiai! Mainai – užkrėčiamas dalykas.

Prieš metus grįžau iš Portugalijos, o šį viduržiemį – iš egzotiškosios Indonezijos. Gyvenimas Bandungo mieste pranoko visus mano lūkesčius. Gyvenau 3-iame pagal dydį Indonezijos mieste, kuriame gyventojų tiek, kiek visoje Lietuvoje (na, o Indonezija, turinti beveik 250 milijonų gyventojų – 4 gausiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje).

Kalbant atvirai, pradžia nebuvo labai lengva. Atvykau visiškai viena. Patekau į kultūrų ir religijų įvairovę. Buvau išsigandusi. O kur dar skurdi kaiminystė, šiukšlynas, didelė atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, keliai be šaligatvių, nuolatiniai kamsčiai ir užterštas oras...?

Tačiau su kiekviena diena vis labiau įsimylėjau Indoneziją ir jos keistenybes. O dabar galiu drąsiai teigti, kad pusmetis kitoje pasaulio dalyje buvo geriausias laikas mano gyvenime - kaip sapnas su ypatingai daug iššūkių (ką aš mėgstu labiausiai).

Prieš išvykdama į mainus, vyliausi, kad būtų kuo daugiau europiečių (panašus pasaulio suvokimas ir t.t.). Visgi, realybė kitokia, vietiniai indoneziečiai, japonai bei kiti azijiečiai (taip pat afrikiečiai) tapo geriausiais mano draugais.

Kalbant apie studijas, universitetas stipriai nustebimo dėstomų dalykų kokybe bei personalo kompetencija. Dėstytojai visuomet kreipdavosi vardu ir nuolat klausinėjo apie Lietuvą. Dar vienas įdomus faktas - fakultete turėjom fotelius miegui, kas tikrai praversdavo, norint pailsėti :D.

Vienas pagrindinių tikslų, vykstant į Indoneziją - buvo kelionės. Keliavau tikrai nemažai. Aplankiau visų gerai žinomą Balio salą (ir, žinokit, lyginant su kitais Indonezijos kampeliais – tai tikrai nėra pati įspūdingiausia vieta), įkopiau į antrą pagal aukštį Indonezijos vulkaną (10 valandų žygiavimo bei stingdantis šaltis, palydintis kiekvieną žingsnį link tikslo), praleidau savaitgalį bendruomenėje, kuri atsiribojusi nuo išorinio pasaulio (nenaudoja elektros, vaikams draudžiama eiti į visuomenines mokyklas), išmokau vietinę indoneziečių kalbą, savanoriavau atokiose rajono mokyklose, išbandžiau save fotomodelio amplua (kadangi esu švesiaplaukė, dėmesiu tikrai nesiskundžiau) bei pasiryžau solo kelionei - kas, greičiausiai, buvo didžiausias iššūkis visų mainų metu.

Trumpai tariant, ši ypatinga šalis man davė ne tik galimybę pakeliauti, bet tuo pačiu naują suvokimą ir draugus, kurie stipriai pakeitė mane.“

VIRGILIJUS BUKEVIČIUS (GR. MVFU-14), INTERCULTURAL ASSOCIATION FOR ALL, PORTUGALIJA

"Dar viena Erasmus+ praktika, dar viena priežastis labiau pasitikėti savimi. Praktika organizacijoje "Intercultural association for all" atnešė daugiau pasitikėjimo, nes būdamas tik praktikantas sugebėjau pritaikyti universitete įgytas žinias ir padėti organizacijos nariams pakeisti požiūrį į tikslus ir būdus kaip juos pasiekti. Žinant, kad tavo nuomonė yra įvertinta sukuria ir didesnį pasitikėjimą savimi, ir norą siekti daugiau."

Silvija Vidžiūnaitė (gr. ECTERfu15), Varnos ekonomikos universitetas, Bulgarija

"Tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.

Universitetas (Varnos ekonomikos universiteta) turi puikių ekonomikos ir verslo sričių programų, visi dėstytojai esami arba buvę verslininkai, paskaitas veda pasakodami apie asmeninę patirtį, dėl to paskaitos labai įdomios ir naudingos. Pats universitetas labai gražus, iš išorės atrodo gan senas, tačiau vidus labai modernus ir elegantiškas. Darbuotojai ir studentai labai draugiški ir paslaugūs, taip pat ir žmonės visame mieste.

Nors vyresnio amžiaus žmonės ir nekalba angliškai, tačiau visada bando padėti ir paaiškinti kaip tik gali. Miestas Varna labai gražus, ypač saulėtomis ir šiltomis rudens dienomis, kuomet dar gali dienas leisti prie jūros be jokių šiltesnių drabužių. O taip pat ir kainos nedidelės - studentų rojus. Mieste labai daug parduotuvių ir du dideli prekybos centrai, tačiau dažniausiai apsipirkti teko turguose, kur šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimas labai didelis, ir sveika, ir skanu, ir pigu. Savaitgaliais Erasmus+ Varna komanda organizuodavo keliones į žymias vietas ir vakarėlius. Tai puiki galimybė susipažinti ne tik su Bulgarijos kultūra, bet taip pat su kitais Erasmus+ studentais iš visos Varnos.

Ši kelionė suteikė ne tik akademinių žinių, bet taip pat pagerino asmenines savybes kaip savarankiškumas, kantrybė, racionalumas, suteikė daugiau ambicijų, pagerino ne tik anglų, bet ir rusų kalbos žinias, suteikė labai daug galimybių išeiti iš komforto zonos, išmokė ieškoti sprendimų neįprastose situacijose, o ne pulti į neviltį.

Labai ilgai dvejojau priimdama šį sprendimą, tačiau kiekvienam svarstančiam patarčiau neabejoti ir ryžtis nepamirštamam gyvenimo nuotykiui. Tai viena geriausių patirčių, kokias gali patirti studentas!! "