Mokymai išorinėms institucijoms

Tai mokymai, kurių pradžioje dažnas dėstytojas pagalvos – „O, bet aš irgi taip darau!”. Tokia mintis ateina, kai išgirsti, kad metodo pagrindas – studentų pasirengimas užsiėmimui iš anksto. Taigi seminaro metu bus pristatytas metodo teorinis ir praktinis edukologinis bei technologinis pagrindas, privalumai ir trūkumai, detali taikymo metodika ir įrankiai, aptarti psichologiniai dėstytojų nusiteikimo bei studentų motyvavimo įsitraukti aktyviai studijuoti aspektai. Kadangi šis metodas buvo vienas iš inovatyvių studijų eksperimentų ir dvejus metus taikytas VILNIUS TECH – tad bus pateikta daug patarimų, praktinių įžvalgų iš planavimo, įgyvendinimo bei (įsi-) vertinimo etapų. Tokiu būdu dėstytojo taikomi atskiri didaktiniai sprendimai bus sujungti ir taps sisteminiai, kad studentai daug geriau išmoktų medžiagą ir gebėtų ją taikyti, analizuoti bei liktų patenkinti savo aktyviu dalyvavimu ir žiniomis. Būtent šio seminaro pagrindas yra edukologo, psichologo, elektroninių studijų specialisto ir dėstytojo bendradarbiavimo sinergija.

Bene kiekvienas dėstytojas sutiks, kad sudėtingiausia mokymo(si) proceso dalis yra vertinimas. Dažnai kyla klausimų: kaip susikurti savo dalyko vertinimo sistemą, atliepsiančią studijų programos, dėstytojo ir studento poreikius? Į kiek dalių suskaidyti savo dėstomo dalyko medžiagą, kad atsiskaitomųjų darbų kiekis būtų tinkamas? Kaip skatinti studentus laiku atlikti darbus? Seminaro metu aptarsime kintantį požiūrį į vertinimo strategijas aukštojoje mokykloje, vertinimo metodus ir jų taikymo galimybes siekiant ugdyti studentų dalykines ir bendrąsias kompetencijas, egzamino užduočių formulavimą ir kitus aktualius vertinimo proceso organizavimo klausimus, kylančius dalyviams. Taip pat skirsime dėmesio vienai iš svarbių vertinimo dalių – grįžtamojo ryšio teikimui, neatsiejamam nuo savirefleksijos ir refleksijos. Mokymų metu tai pat bus nagrinėjamas ir vertinimo organizavimas mokantis nuotoliniu būdu bei tam skirti įrankiai.

Dažnas dėstytojas pastebi, kad tam tikros jo dalyko temos studentams yra sunkiau suvokiamos. Iš dalies tai lemia ir žemesnius ar net neigiamus atsiskaitymų pažymius. Taigi mokymų dalyviai pirmiausiai pabandys į savo dalyką pažvelgti besimokančiųjų akimis, išryškinti kylančias emocines ir kognityvines problemas. Tuomet išsiaiškins ir praktiškai išbandys 7 žingsnius, kurie leis suprasti ir rasti sąlyčio taškus tarp dėstytojo aiškinimo ir studentų supratimo bei mokymosi proceso. Dėstytojų, kurie taiko šį inovatyvų studijų metodą, patirtis rodo, kad studentų pasiekimų rezultatai pagerėja nuo 15 iki 30 proc. Mokymai skatins bendradarbiavimo santykius studijų procese, kai studentai ir dėstytojai tampa atviri kaitai, konstruktyviai kritikai, mokosi vieni iš kitų, bendradarbiauja dalydamiesi atsakomybe už siekiamus studijų rezultatus. Taigi mokymų metu bus siekiama įtraukti dėstytojus į jų dėstomo dalyko mokymosi kliuvinių išsiaiškinimą praktiškai išbandant septynis metodo etapus, leidžiančius suprasti ir rasti sąlyčio taškus tarp dėstytojo aiškinimo ir studentų supratimo bei mokymosi proceso gerinimo.

Pastebėjome, kad dauguma institucijų „Moodle“ aplinką dar vis dažniausiai naudoja kaip mokomosios medžiagos saugyklą, o kitos, mokymosi procesui labai vertingos funkcijos, yra taikomos  menkai. Mokymų metu kalbėsime apie tai, kas yra „geras“ Moodle kursas ir kaip jį parengti. Juk „Moodle“ aplinka dėstytojui siūlo daug įvairių galimybių. Kaip pasirinkti tinkamus įrankius ir kokios jų funkcijos, didaktinė taikymo prasmė? Kaip paįvairinti medžiagos pateikimą? Ko galima siekti naudojant vieną ar kitą Moodle veiklą? Kaip tai pagerins, o gal palengvins studijų proceso organizavimą? Mokymų medžiaga yra paremta praktiniais patarimais ir naujausiais neuromoksliniais tyrimais, kurių rezultatais remiantis galime pagrįsti studentams siūlomas veiklas, įrankius ir mokymosi aplinką. Teorijos ir praktikos sintezė aiškiai rodo, kad visa tai turi įtakos studentų motyvacijai ir medžiagos įsisavinimui.

Modernių technologijų dėka net pandemijos metu mokymosi procesas sėkmingai vyko toliau. Aukštosios mokyklos sėkmingai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų, plačiau ėmė taikyti įvairias elektroninių studijų formas. Mokymų metu jas ir apžvelgsime, pažiūrėsime, kuo skiriasi ir kuo panašios nuotolinės, hibridinės ir mišriosios studijos tiek technologiniu, tiek didaktiniu aspektu, kaip jas organizuoti ir ką daryti, kad jos būtų efektyvios. VILNIUS TECH turi jau virš 20 metų nuotolinių studijų organizavimo patirties, ne vienerius metus taikomas mišrusis mokymas, na o pastaraisiais metais tapo labai aktualus hibridinis, kurio dėka plečiamas studijų prieinamumas net tarptautiniu mastu. Pasidalinsime sukaupta patirtimi, rekomenduosime, kaip vesti nuotolines paskaitas, kaip jų bei viso studijų proceso metu aktyvinti ir motyvuoti studentus.

Dažnas dėstytojas susiduria su sunkumais dėstydamas ar bendraudamas su studentais. Studentai lygiai taip pat būna, kad patiria nuoskaudų iš dėstytojų. Kaip yra iš tikrųjų? Ar gali susikalbėti skirtingų kartų atstovai? Taigi mokymų metu bus paliečiami edukologiniai ir psichologiniai motyvavimo aspektai. Kalbėsime ne tik, kaip motyvuoti studentus, kokias strategijas taikyti, bet ir, iš kur stiprybės ir noro eiti į auditoriją rasti pačiam dėstytojui.  Svarbus aspektas – paritetinių–lygiaverčių santykių kūrimas. Tam bus pateikti konkretūs žingsniai bei patarimai.
Mokymuose taip pat gilinsimės į veiksnius, kurie lengvina arba sunkina mokymo(si) procesą bei kontakto su studentais palaikymą. Aptarsime, kokiomis savybėmis pasižymi šiandienos studentai (kokios jų stiprybės, kas veikia jų motyvaciją mokytis, kokia psichologinė savijauta) ir kaip lengviau užtikrinti palaikančią, mokytis skatinančią aplinką.

Problemų sprendimu grįstas mokymas(is) (angl. problem-based learning, PBL) esti konstruktyvizmo teorija grindžiamas metodas. Naujų žinių įgijimas siejamas su jau turimomis žiniomis, informacija, nuostatomis. Darbas vyksta komandose, kurių sėkmė tiesiogiai siejama su studentų aktyvia veikla: mąstymu, informacijos paieška, duomenų analize, gebėjimu komunikuoti, išsakyti idėjas, išklausyti kitą, diskutuoti, ieškoti kompromisų, susitarti.