Moksleiviams ir mokykloms

Kaip senas miestas tampa nauju, išlaikančiu savo tapatumą, bet ir atliepiančiu šiandienos iššūkius? Atsakymų į šį klausimą ieškojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros studentai, kartu su docentu dr. Liutauru Nekrošiumi išvykę į Šiaurės Europą – regioną, kuriame dažnai ieškoma pažangių urbanistinių transformacijų sprendimų. Kelionės maršrutas apėmė miestus, kuriuose gausu pavyzdžių, kaip architektūra gali reaguoti į klimato kaitą, išsaugant istoriją ir šiuolaikinio žmogaus poreikius: „Lundas, Malmė ir Kopenhaga atskleidė, kaip jautriai, bet kartu inovatyviai galima derinti istorinį kontekstą ir šiuolaikinę architektūrą“, – įspūdžiais dalinasi VILNIUS TECH Architektūros studentė Liepa Henrieta Rubikaitė. Vertė slypi gebėjime perkurti Vizitas prasidėjo Lundo universitete, kur studentai dalyvavo architektūros simpoziume „Revive and Destroy“. Jo pagrindinė tema – kaip prikelti esamą urbanistinę aplinką naujam gyvenimui, neprarandant jos tapatumo. Diskusijose išryškėjo paprasta, bet svarbi mintis: tvari architektūra nebūtinai reiškia naujų pastatų statybą. Priešingai – dažnai didžiausia vertė slypi gebėjime perkurti tai, kas jau egzistuoja. Lunde ši idėja atsiskleidžia itin ryškiai. Čia naujoviški architektūros sprendimai subtiliai įsilieja į istorinį audinį, pavyzdžiui, bendruomenės forumas greta viduramžių katedros, istorinio Lundo universiteto miestelio šiuolaikiška plėtra – tai miestas, kuriame architektūra siekiama ne konkuruoti su istorija, o su ja kalbėtis. Malmė: gyvenimo kokybės link Visai kitokį, bet ne mažiau įkvepiantį veidą parodė Malmė. Kadaise buvęs industrinis miestas šiandien yra vienas iš tvarios urbanistikos lyderių ir demonstruoja kaip nauji statiniai gali kurti darną su istoriniais. Didžiausią įspūdį paliko Bo01 rajonas – teritorija, kurioje eksperimentuojama su naujais gyvenimo mieste modeliais. Rajone vanduo, žaliosios erdvės ir architektūra veikia kaip viena sistema, o gyventojai natūraliai įtraukiami į tvarų gyvenimo būdą. Virš šio rajono iškyla „Turning Torso“ – skulptūriškas dangoraižis, tapęs vienu iš miesto simbolių. Tačiau svarbiausia ne jo aukštis, o tai, kaip aplink jį kuriamos viešosios urbanistinės erdvės: krantinės, pasivaikščiojimo takai, erdvės bendruomenėms. Studentams įsiminė ir mažiau pastebimi sprendimai – lietaus vandens surinkimo sistemos, kurios integruotos į kraštovaizdį taip, kad tampa estetikos dalimi. Miestas žmonėms Paskutinė stotelė – Kopenhaga – miestas, dažnai įvardijamas kaip vienas patogiausių gyventi pasaulyje. Kopenhagoje kiekvienu sprendimu atsižvelgiama į žmogų ir jo sveikatą: išvystyti dviračių takai, viešosios urbanistinės erdvės ir bendruomenėms skirti statiniai kuriami taip, kad skatintų žmones būti lauke, judėti ir bendrauti. Vienas svarbiausių vizito akcentų – susitikimas su „Dorte Mandrup Studio“ komanda. Architektų studijoje dirbanti VILNIUS TECH alumnė Milda Naujalytė pristatė ne tik projektus, bet ir studijos filosofiją, kurioje didelis dėmesys skiriamas kontekstui, socialinei atsakomybei ir idėjų drąsai. Studentai taip pat lankėsi Karališkojoje Danijos architektūros akademijoje, kur susipažino su jaunųjų architektų vizijomis parodoje „Imagining the Future“ bei įsijautė į vietinių kasdienybę: daugumą objektų aplankė dviračiu, pėsčiomis arba viešuoju transportu. Daugiau nei architektūra: gyvenimo būdas Kelionė paliko stiprų įspūdį ne tik dėl pamatytų objektų, bet ir dėl bendros atmosferos miestuose. „Labiausiai sužavėjo tai, kaip tvarumas čia nėra tik idėja, bet natūrali kasdienės aplinkos dalis, kuri yra vertinama, išryškinama ir, rodos, dar daug metų į priekį bus viena pagrindinių projektavimo idėjų. Aplinka besimėgaujančių, ramiai vaikštinėjančių ar dviračiais važinėjančių žmonių pilna Kopenhaga ir Malmė tik pagrindžia žaliųjų erdvių svarbą, o tokie gyvi pavyzdžiai skatina įtrauki daugiau tvarių sprendimų į savo projektus“, – pasakoja L. H. Rubikaitė. Ši patirtis aktuali ne tik architektams. Sprendimai miestuose tiesiogiai veikia mūsų kasdienybę – nuo to, kaip judame mieste, iki to, kaip jaučiamės viešose erdvėse ar statiniuose. Svarbiausia pamoka paprasta: tvari ateitis neprasideda nuo milžiniškų projektų. Ji prasideda nuo gebėjimo iš naujo pažvelgti į tai, ką jau turime – pernaudoti ir paversti tai geresne vieta gyventi. Studentų kelionę rėmė Erasmus+, NORDTEK Nuotraukos: doc. dr. Liutauras Nekrošius

Balandžio 15 d., 17 val., Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete vyks jubiliejinio – jau 15-tojo – architektūrinio piešinio konkurso „Vaizduotės kartografija“ parodos pristatymo ir geriausių darbų autorių paskelbimo renginys. Per daugiau nei dešimtmetį konkursas tapo svarbia platforma Lietuvos architektūros studentams atskleisti savo meninę vaizduotę, tyrinėti architektūros, erdvės ir vizualinio pasakojimo temas. Šių metų parodoje lankytojai galės susipažinti su originaliais ir kūrybiškais dalyvių darbais, atspindinčiais skirtingus požiūrius į aplinkos, miesto ir fantazijos santykį. Konkurse buvo pakviesti dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų visų pakopų architektūros studijų studentai ir 2025 metų architektūros studijų absolventai. Renginio metu bus paskelbti geriausių piešinių autoriai, kuriuos išrinks kompetentinga vertinimo komisija. Šiemet darbus vertina: Tomas S. Butkus – architektas, humanitarinių mokslų daktaras, VILNIUS TECH alumnas, kurio meninės ir mokslinės praktikos apima urbanistiką, literatūrą, leidybą, grafinį dizainą ir edukaciją. Donatas Cesiulis – architektas, Aarhuso architektūros mokyklos organizuotame tarptautiniame konkurse „Drawing of the Year, 2013“ užėmęs trečią vietą, VILNIUS TECH alumnas. Aistė Kisarauskaitė – menininkė, rašytoja, parodų kuratorė, meno daktarė, VDA alumnė. Balandžio 15 d. 17 val. lauksime parodos atidaryme-apdovanojimuose, o parodą lankytojai galės aplankyti iki gegužės 8 dienos VILNIUS TECH Architektūros fakulteto 4 aukšte, Trakų g. 1, Vilnius. Konkurso kuratorius – menininkas ir VILNIUS TECH Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros dėstytojas prof. dr. Audrius Novickas, jam talkina menininkė docentė Lilija Puipienė. Plakato autorius Kipras Dubauskas, kurį įkvėpė J. Čižiko kūrinys. Renginio draugai: leidykla LAPAS, leidykla Artseria, ART INN, VILNIUS TECH Biblioteka. Saldžiausi kaimynai: kepykla „Kmyninė“. Daugiau apie konkursą: https://vilniustech.lt/universitetas/naujienos-ir-ivykiai/skelbiamas-architekturinio-piesinio-konkursas-vaizduotes-kartografija-377092/. Nuotraukos autorius: Rimgaudas Barauskis

Vilniuje vykusi konferencija „Studijuok su ArcGIS“ subūrė akademinę bendruomenę, studentus ir GIS profesionalus aptarti pažangiausių geografinių informacinių sistemų (GIS) taikymo švietime ir tyrimuose. Vienu svarbiausių renginio akcentų tapo „Esri jaunojo mokslininko“ konkurso laureatų apdovanojimai, atskleidę aukštą studentų kompetencijų lygį. Konferencijoje dalinosi ne tik svarbiausiomis ArcGIS naujienomis studijose bei ArcGIS panaudojimo galimybėmis, bet ir kokio GIS specialisto šiandien ieško darbdaviai, kokios kompetencijos suteikia pranašumą ir ką galima sukurti naudojant ArcGIS iš dėstytojų ir verslo atstovų lūpų. Šiemet konkursui pateikti darbai pasižymėjo ne tik inovatyvumu, bet ir gebėjimu kompleksiškai analizuoti erdvinius duomenis bei juos interpretuoti sprendžiant aktualias visuomenės, aplinkosaugos, urbanistines ir kitas problemas. Pažangus GIS taikymas realiems klausimams – kapinių potencialas „Esri Jaunojo mokslininko“ konkurso laureatu tapo Vilniaus universiteto studentas Augustas Reikertas, pristatęs projektą „Kapinės – miesto žaliosios erdvės. Vilniaus miesto savivaldybės atvejis“ (vadovė lekt. Neringa Mačiulevičiūtė – Turlienė). Augustas atstovaus Lietuvai Jungtinėse Amerikos Valstijose didžiausioje pasaulyje GIS konferencijoje. Anot Augusto, visuomenėje kapinės retai yra suvokiamos kaip daugiafunkcė erdvė, kuri galėtų teikti ir kitokio pobūdžio paslaugas, ne vien laidojimo. Daugiafunkcis požiūris kapinių įveiklinimo kontekste padėtų išplėsti jau esamą miestų želdynų tinklą bei išsaugoti jų istorinę–kultūrinę  vertę. Studentas pasiūlė kapinių, kaip žaliųjų erdvių vertinimą, kuris padėtų išryškinti pagrindines charakteristikas, lemiančias jų patrauklumą, ir nustatys gaires, kaip gali būti įvertintas jų rekreacinis potencialas. Daugiau apie laureato projektą čia. Miesto tapatumas – raktas į miesto atsparumą? Ypatingo įvertinimo sulaukė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros studentų darbai – net dvi komandos pelnė antrąsias vietas. Studentų vadovai: Doc. dr. Matas Cirtautas, doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė, dr. Rytė Žiūrienė. Antroji vieta skirta Agnietei Mazūraitei, Danielei Misevičiūtei ir Uljanai Kudriavcevai (VILNIUS TECH) už projektą „Cell City. Kauno miesto formos atsparumo tyrimas“. Studentės teigia, kad atspariausi miesto charakteriai gali tapti savotišku imunitetu miestui kaip organizmui. Kauno atveju jos pademonstravo, kad tiesioginės miesto atsparumo bei lokalaus charakterio sąsajos tampa labai vertingos siekiant efektyviau valdyti Lietuvos ir užsienio šalių miestų raidą. Projekto įžvalgos gali būti sėkmingai naudojamos formuojant architektūros kokybės vertinimo gaires, inicijuojant platesnes diskusijas apie alternatyvius būdus, skirtus formuoti gyvybingus, atsparius ir tvarius miestus. Susipažinti su tyrimu galima šioje nuorodoje. „Tuštuma“ mieste – maksimaliai užstatyti? Taip pat antrąją vietą laimėjo Smiltės Kiaunytės, Anitos Levin ir Godos Eigėlytės (VILNIUS TECH) projektas „Poro city“. Projektas kviečia pažinti miestus kitaip – atrasti miestą per tai, ko jame nėra. Tyrime analizuojamos Kauno miesto pauzės, plyšiai, tarpinės erdvės – miesto poros. Merginos žvelgia į urbanistinės struktūros atsparumą kaip savybę, galinčią padėti miestui grįžti į stabilumo ir lankstumos pusiausvyra bei toliau evoliucionuoti krizės ar netikėtumų akivaizdoje. Architektėms miesto audinio porų identifikavimas per sukurtą tuštumų tipologiją tapo pagrindiniu įrankiu pažinti ir modeliuoti galimus scenarijus. Eigulių rajono funkcinių poreikių balanso paieškos tapo eksperimentu padedančiu nustatyti, kada maksimalus tuštumų įveiklinimas tampa nebetikslingas. Apie „tuštumas“ mieste kviečiame patyrinėti šioje nuorodoje. Auganti GIS bendruomenė Konferencijoje pristatyti projektai patvirtino, kad Lietuvoje formuojasi aukštos kvalifikacijos GIS specialistų bendruomenė. Studentai geba ne tik dirbti su pažangiomis technologijomis, bet ir kritiškai vertinti duomenis, interpretuoti rezultatus bei kurti inovatyvius sprendimus. „Esri“ jaunojo mokslininko konkursas – tai tarptautinė iniciatyva, skatinanti studentus ne tik įvaldyti GIS įrankius, bet ir taikyti juos sprendžiant realias problemas. Konkursą organizuoja „Esri Inc.“ (JAV), o Lietuvoje – UAB „Hnit-Baltic“. VILNIUS TECH Architektūros studentai per pastaruosius 6-erius metus yra tapę konkurso laureatais net 4 metus, o prizinėmis vietomis džiugina dar daugiau kasmet. Konkurso tikslas – kelti aukštųjų mokyklų (universitetų, kolegijų) studentų mokymosi ir mokslo tiriamųjų darbų kokybę, kūrybiškai valdyti ir analizuoti erdvinius duomenis taikant pažangiausias ArcGIS geografinių informacinių sistemų technologijas bei suteikti talentingiems jaunuoliams platesnes profesinio tobulinimosi ir karjeros galimybes. Daugiau apie konkursą galima sužinoti čia:  https://www.gisbaltic.eu/lt-lt/gis-mokykla/esri-ys-konkursas Naujienos nuotraukos: Rimgaudas Barauskis