- Bendruomenė
- Emeritai
Emeritų klubas
VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas, įkurtas 2016 m. vasario 15 d., yra profesorių visuomeninė organizacija, vienijanti tuos, kuriems universiteto senatas suteikė Rektoriaus emerito, Profesoriaus emerito ar Garbės profesoriaus vardus už reikšmingus nuopelnus universitetui.
Tikslas
Klubas telkia narius aktyviam intelektiniam bendravimui, skatina įsitraukti į VILNIUS TECH akademinį gyvenimą, prisidėti prie edukacinių, kultūrinių, mokslinių ir socialinių iniciatyvų, numatytų universiteto strateginiame veiklos plane.
Klubo taryba
Klubo veiklą organizuoja trijų narių taryba, o jai vadovauja iš tarybos narių dvejiems metams išrenkamas prezidentas.
-
prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas ValiulisTarybos prezidentasMechanikos ir medžiagų Inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas -
prof. habil. dr. Rimantas BelevičiusTarybos narysInformacinių technologijų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas, informatikas -
prof. habil. dr. Vytautas MartinaitisTarybos narysPastatų energetikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, energetikas šilumininkas
Klubo nariai
Klubo nariai padeda puoselėti Universiteto tradicijas, skatina pažangių dėstymo metodų taikymą, dėstomosios kalbos kultūros ugdymą.
-
prof. habil. dr. Algirdas Eduardas ČižasProfesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybininkas mechanikasPlačiauprof. habil. dr. Algirdas Eduardas ČižasProfesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybininkas mechanikas
1926 09 16 – 2016 10 21
Gimė 1926 m. Anykščių rajone, Užupiečių kaime.
1947 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto (vėliau KPI) statybos fakultetą. Baigęs studijas įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
1953–1958 m. dirbo Techninės literatūros leidykloje, 1959–1964 m. – Enciklopedijų redakcijoje. Nuo 1963 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, VISI, VGTU.
1957 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1973 m. – habilituoto daktaro disertaciją, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
1976–1994 m. dirbo Medžiagų atsparumo katedros vedėju, 1980–1987m. – Statybos fakulteto dekanu. Buvo išrinktas VISI tarybos pirmininku, Sąjūdžio Seimo Švietimo komisijos pirmininku.
1995–2002 m. buvo pirmasis Studijų kokybės vertinimo centro direktorius.
Jam suteiktas nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo vardas, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. -
prof. habil. dr. Ipolitas Zenonas KamaitisMetalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybos inžinieriusPlačiauprof. habil. dr. Ipolitas Zenonas KamaitisMetalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybos inžinierius
Gimė 1933 m. Vilkaviškyje.
1958 m. su pagyrimu baigė studijas KPI Statybos fakultete, įgydamas inžinieriaus statybininko kvalifikaciją.
1965 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1992 m. – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Dėstė KPI, KPI Vilniaus filiale, VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus. Dirbo VISI Statybos katedros ir Alžyro universiteto Techninės mechanikos katedros vedėju, VISI Kvalifikacijos kėlimo fakulteto dekanu, VGTU studijų prorektoriumi, VGTU tarptautinių studijų centro direktoriumi.
Publikavo 2 monografijas ir daugiau nei 30 mokslo straipsnių prestižiniuose mokslo žurnaluose.
Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, Lietuvos mokslo tarybos nariu, buvo šios tarybos Mokslininkų kvalifikacinės komisijos pirmininku. -
prof. habil. dr. Jonas Gediminas MarčiukaitisGelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybininkasPlačiauprof. habil. dr. Jonas Gediminas MarčiukaitisGelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybininkas
1929 03 06 – 2021 11 12
1932 m. gimė Marijampolės rajone.
1952 m. baigė Marijampolės Rygiškių gimnaziją.
1957 m. baigė studijas KPI, įgydamas inžinieriaus statybininko specialybę.
1963 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1969 m. stažavosi JAV Ilinojaus universitete. 1980 m. Maskvoje apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Dėstė KPI, VISI, VGTU. 1969–1991 m. ėjo VISI mokslo prorektoriaus pareigas. Po to dirbo Gelžbetoninių konstrukcijų katedros profesoriumi ir šios katedros vedėju. Publikavo monografiją, septynis vadovėlius ir daugiau nei 100 mokslo straipsnių.
Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo vardas. -
prof. habil. dr. Jurgis VanagasUrbanistikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, architektasPlačiauprof. habil. dr. Jurgis VanagasUrbanistikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, architektas
Gimė 1933 m. Kaune, 1952 m. baigė Kauno VI vidurinę mokyklą.
1958 m. baigė studijas KPI Architektūros fakultete, įgydamas inžinieriaus architekto specialybę. Iki 1961 m. dirbo Kuršėnų rajono vyriausiuoju architektu, iki 1968 m. – grupės vadovu Miestų statybos ir projektavimo institute, parengė keturių miestų generalinius planus.
1968 m. apgynė architektūros mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, 1981 m. – habilituoto architektūros daktaro disertaciją.
Nuo 1968 m. dėstė KPI, VISI ir VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus. Dirbo VISI Architektūros fakulteto dekanu, VGTU Urbanistikos katedros vedėju.
Stažavo ir skaitė paskaitas JAV, Anglijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos Ir kitų šalių universitetuose. Paskelbė penkias monografijas ir daugiau nei 300 mokslinių straipsnių, parašė tris vadovėlius.
Lietuvos nusipelnęs architektas, Baltarusijos Architektūros akademijos akademikas, apdovanotas Lietuvos mokslo premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio kryžiumi, Kauno miesto „Santakos“ garbės ženklu, Vilniaus m. Šv. Kristoforo statulėle.
2018 m. už svarų indėlį į Lietuvos valstybės gerovės kūrimą – LR seimo Aukso ženkleliu „Atkurtai Lietuvai – 100“. -
prof. habil. dr. Jonas SkeivalasGeodezijos ir kadastro katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, geodezininkasPlačiauprof. habil. dr. Jonas SkeivalasGeodezijos ir kadastro katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, geodezininkas
1934 10 01 – 2022 09 01
Gimė 1934m. Rokiškio rajone.
1959 m. baigė studijas KPI, įgydamas inžinieriaus geodezininko kvalifikaciją. Iki 1965 m. dirbo KPI geodezijos katedroje, nuo 1965 m. – VISI ir VGTU dėstytojas.
1963 m. Maskvos Valstybiniame geodezijos ir kadastro universitete apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1969 m. ten pat – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Stažavo Suomijos Geodezijos institute.
1969 m. VISI jam suteikė docento, 1989 m. – profesoriaus pedagoginius vardus. 1995–1998 m. buvo VGTU Geodezijos ir kadastro katedros vedėjas, 1992–2011 m. – žurnalo „Geodezija ir kartografija“ vyriausias redaktorius.
Paskelbė tris monografijas, 4 mokymo knygas.
2007 m. už darbus apdovanotas Lietuvos mokslo premija. -
prof. habil. dr. Mečislovas MariūnasBiomechanikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikasPlačiauprof. habil. dr. Mečislovas MariūnasBiomechanikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas
Gimė 1940 m. Molėtų rajone.
1967 m. su pagyrimu baigė studijas KPI Vilniaus filiale.
1969 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1984 m. Maskvoje – technikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją.
1959–1972 m. dirbo įvairiose pareigose mokslo tyrimo institutuose, nuo 1972 m. – VISI. 1984–1990 m. buvo Mašinų gamybos, 2001–2007 m. – Biomechanikos katedrų vedėjas,
1987–2006 m. kartu ėjo Mechanikos fakulteto dekano pareigas.
Stažavosi Šefildo ir Šiaurės Londono universitetuose Didžiojoje Britanijoje, Bolonijos universitete Italijoje, Lundo, Stokholmo ir Linčiopingo universitetuose Švedijoje.
1989 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. 1999 m. išrinktas Tarptautinės informatikos akademijos tikruoju nariu. Nuo 2002 m. yra Lietuvos biomechanikų sąjungos prezidentas. -
prof. habil. dr. Konstantinas Jakovlevas MateckisKelių katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, architektasPlačiauprof. habil. dr. Konstantinas Jakovlevas-MateckisKelių katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, architektas
1929 03 06 – 2021 11 12
Gimė 1929 m. Kaune.
1948 m. baigė Kuršėnų gimnaziją.
1954 m. baigė studijas KPI Architektūros fakultete, įgydamas inžinieriaus architekto specialybę. Dirbo Lietuvos Statybos ministerijoje, dėstė Vilniaus Statybos Technikume ir ten ėjo direktorius pareigas.
1969 m. apgynė architektūros kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Nuo 1976 m. dėstė VISI ir VGTU, dirbo Miestų statybos, Architektūros ir urbanistikos katedrose. 1983 m. apgynė habilituoto architektūros daktaro disertaciją, 1987 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.
1986–1992 m. buvo Architektūros fakulteto dekanas. Buvo profesorius Romos La Sapienza universitete, Baltstogės Politechnikos universitete, Vilniaus Dailės akademijoje, KTU ir VDU.
Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi. -
prof. habil. dr. Raimundas KirvaitisElektroninių sistemų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikasPlačiauprof. habil. dr. Raimundas KirvaitisElektroninių sistemų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikas
Gimė 1942 m. Vilkaviškio rajone, Rumokuose.
1959 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą (dab. Vilniaus Vyčio gimnazija).
1964 m. baigė studijas KPI Radioelektronikos fakultete, įgydamas radiotechnikos inžinieriaus specialybę.
1971 m. Charkove apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1995 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1962 iki 2012 m. – 100 semestrų – dėstė KPI, KPI Vilniaus fakultete, VGTU. 1975 m. jam suteiktas docento, 1996 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. Dirbo Elektronikos fakulteto prodekanu ir dekanu, 2002–2011 m. – VGTU mokslo prorektorius.
Publikavo dvi monografijas ir penkis vadovėlius, daugiau nei 50 straipsnių mokslo žurnaluose. Vienas iš vadovėlių pelnė Lietuvos vadovėlių konkurso pirmąją premiją.
Du kartus – 1978 ir 1998 metais – apdovanotas Lietuvos mokslo premija. -
prof. habil. dr. Algimantas KazragisAplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, chemikasPlačiauprof. habil. dr. Algimantas KazragisAplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, chemikas
1931 04 16 – 2019 12 14
Gimė 1931 m. Plungėje.
1950 m. baigė Plungės vidurinę mokyklą ir įstojo į KPI Cheminės technologijos fakultetą.
1955 m. baigė studijas KPI, įgydamas chemijos inžinieriaus specialybę. Dirbo Akmenės Statybinių medžiagų kombinate, Lietuvos Plano komisijoje.
Nuo 1963 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, VISI, VGTU. 1963 m. apgynė chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1968 m. jam suteiktas docento pedagoginis vardas.
1990 m. apgynė habilituoto chemijos mokslų daktaro disertaciją, 1993 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Dirbo Statybinių medžiagų katedros vedėju, Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėju.
Publikavo 2 monografijas ir 5 mokymo knygas, daugiau nei 100 mokslo straipsnių žurnaluose, gavo 6 išradimų patentus.
Apdovanotas M. V. Lomonosovo medaliu. -
prof. habil. dr. Stanislovas ŠtarasElektroninių sistemų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikasPlačiauprof. habil. dr. Stanislovas ŠtarasElektroninių sistemų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikas
Gimė 1942 m. Joniškio rajone.
1959 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė studijas KPI Radioelektronikos fakultete, įgydamas radiotechnikos inžinieriaus specialybę.
1971 m. Minske apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1986 m. Kauno politechnikos institute – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1965 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, KPI Vilniaus fakultete, VGTU. 1974 m. jam suteiktas docento, 1989 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. 1991–2000 m. buvo VGTU Elektronikos fakulteto Radioelektronikos katedros vedėjas. Publikavo penkias monografijas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, penkis vadovėlius, daugiau nei 40 mokomųjų knygų, daugiau nei 200 mokslo straipsnių, yra 26 išradimų bendraautorius. Vadovėlis „Puslaidininkinės ir funkcinės elektronikos įtaisai“ apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso pirmąja premija.
Du kartus – 1978 ir 1998 metais – apdovanotas Lietuvos mokslo premija. -
prof. habil. dr. Pranas BaltrėnasAplinkosaugininkas Profesorius, habilituotas daktarasPlačiauprof. habil. dr. Pranas BaltrėnasAplinkosaugininkas Profesorius, habilituotas daktaras
1940 08 02 – 2021 01 14
Gimė 1940 m. Panevėžio rajone, Saviliškyje.
Tėvų šeimą ištrėmus į Sibirą, Krasnojarsko krašte baigė mokyklą ir Laivų mechanikos technikumą.
1969 m. baigė studijas KPI Mašinų gamybos fakultete, įgydamas mechanikos inžinieriaus specialybę.
1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1989 m. – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Dėstė VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus. Dirbo Aplinkos apsaugos katedros vedėju, Aplinkos apsaugos instituto direktoriumi. Publikavo 21 monografiją ir 3 vadovėlius, daugiau nei 100 mokslo straipsnių prestižiniuose mokslo žurnaluose, gavo daugiau kaip 100 užsienio ir Lietuvos išradimų patentų.
Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, DLK Gedimino 6-to laipsnio ordinu, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Aukso medaliu, Vilniaus miesto Švento Kristoforo statulėle. -
prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas ValiulisMechanikos ir medžiagų Inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikasPlačiauprof. habil. dr. Algirdas Vaclovas ValiulisMechanikos ir medžiagų Inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas
Gimė 1943 m. Vilniaus mieste.
1956 m. baigęs Molėtų 7-metę mokyklą įstojo į Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumą.
1961–1967 m. studijavo KPI Vilniaus filiale, kurį baigęs įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
1975 m. Ukrainoje apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Stažavo Čekijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Belgijos universitetuose.
1997 m. apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Dėstė VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus.
Nuo 1990 iki 2006 m. ėjo VGTU prorektoriaus pareigas. Dirbo Medžiagotyros ir suvirinimo katedros profesoriumi ir vedėju, Mechanikos fakulteto dekanu.
Publikavo dvi monografijas, trylika vadovėlių ir daugiau nei 500 straipsnių mokslo žurnaluose. Skaitė mokslinius pranešimus ir paskaitas Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos, Azijos ir Afrikos šalių universitetuose.
Išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos tikruoju nariu. -
prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras ZavadskasStatybos valdymo ir nekilnojamo turto katedros profesorius, habilituotas daktaras, statybininkas, informatikas, vadybininkasPlačiauprof. habil. dr. Edmundas Kazimieras ZavadskasStatybos valdymo ir nekilnojamo turto katedros profesorius, habilituotas daktaras, statybininkas, informatikas, vadybininkas
Gimė 1944 m. Vilniuje.
Tėvą ištrėmus į Vorkutos lagerį, 1959 m. baigė Vorkutos septynmetę mokyklą, 1962 m. – Dūkšto vidurinę mokyklą. 1967 m. baigęs studijas KPI Vilniaus filiale įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
1973 m. VISI apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, 1987 m. Maskvoje – habilituoto daktaro disertaciją. Nuo 1969 m. dėstė KPI Vilniaus filiale ir VISI, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
1990 m. išrinktas VISI rektoriumi, jo pastangomis VISI reorganizuotas į Vilniaus technikos universitetą (VTU), nuo 1996 m. – Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU).
Dviejų mokslo žurnalų vyriausias redaktorius, kelių dešimčių užsienio žurnalų redkolegijų narys. Lietuvos ir kelių kitų valstybių mokslų akademijų narys, keturių Europos ir Azijos universitetų garbės daktaras arba garbės profesorius. Publikavo 19 monografijų lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbomis, daugiau kaip 600 mokslo straipsnių.
Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija. -
prof. habil. dr. Algirdas SmilgevičiusElektros inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektrikasPlačiauprof. habil. dr. Algirdas SmilgevičiusElektros inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektrikas
Gimė 1936 m. Raseinių raj. Viduklės miestelyje.
1954 m. baigė Viduklės vidurinę mokyklą.
1959 m. baigė KPI Elektrotechnikos fakulteto elektros inžinerijos studijas. Iki 1967 m. dirbo „Elfos“ gamykloje ir SKB.
Lakūnas, sporto meistras, lėktuvais ir sklandytuvais skraidė apie 1000 valandų.
1966 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro), 1993 m. – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1967 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, KPI Vilniaus fakultete, VGTU. 1968 m. jam suteiktas docento, 1993 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. Buvo VGTU Elektronikos fakulteto Elektros pavarų ir Automatikos katedrų vedėjas. Publikavo dvi monografijas ir du vadovėlius, du žodynus, trisdešimt mokslo straipsnių.
1990–2007 m. buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, nuo 2007 m. – Terminologijos pakomisės narys. -
prof. habil. dr. Vladas VekterisMechanikos ir medžiagų Inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikasPlačiauprof. habil. dr. Vladas VekterisMechanikos ir medžiagų Inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas
1941 09 22 – 2020 05 17
Gimė 1941 m. Lazdijuose.
1966 m. baigė KPI Mechanikos fakultetą, įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.
1966–1969 m. dirbo KPI Vilniaus filiale. 1969–1973 m. – Maskvos Baumano aukštosios technikos mokyklos aspirantas, ten ir apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją.
1989 m. ten pat apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
1973–1976 m. dirbo Lietuvos aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijoje, Metalo pjovimo staklių institute. Nuo 1973 m. dėstė VISI, VGTU, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
1990–2007 m. dirbo Mašinų gamybos katedros vedėju, vėliau šios katedros profesoriumi.
Publikavo šešias monografijas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, vadovėlį ir šešias mokymo knygas, daugiau nei 250 mokslo straipsnių, taip pat yra 20 išradimų ir 5 patentų bendraautorius.
Gavo aukščiausio laipsnio valstybinę stipendiją, apdovanotas Lietuvos mokslo premija. -
prof. habil. dr. Adolfas BaublysTransportininkas Profesorius emeritas, habilituotas daktarasPlačiauprof. habil. dr. Adolfas BaublysTransportininkas Profesorius emeritas, habilituotas daktaras
1941 09 05 – 2016 11 25
Gimė 1941 m. Varėnos raj. Laukininkų kaime.
1955 m. baigęs Meškučių septynmetę įstojo į Kauno politechnikumą, kuriame įgijo metalo apdirbimo pjovimu techniko kvalifikaciją. Dirbo Grąžtų gamykloje, Mašinų gamybos PKB. 1962–1967 m. studijavo KPI Vilniaus filiale ir tapo mechanikos inžinieriumi.
1969 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1978 m. Maskvos mašinų gamybos institute – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1979 m. dirbo ir dėstė VISI, VGTU, 1981 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1982–1998 m. dirbo Automobilių transporto katedros vedėju, 1998–2013 m. – VGTU Transporto mokslo instituto direktorius.
Publikavo septynias monografijas ir šešiolika vadovėlių, 230 mokslo straipsnių. Vadovavo 22 doktorantams. Išrinktas Lietuvos mokslo akademijos nariu ekspertu.
2000 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. -
prof. habil. dr. Leonas SaulisMatematikas Matematinės statistikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktarasPlačiauprof. habil. dr. Leonas SaulisMatematikas Matematinės statistikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras
Gimė 1941 m. Ignalinos rajone.
1958 m. baigė Ignalinos vidurinę mokyklą. 1963 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Matematikos fakultete.
1970 m. apgynė matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1986 m. – habilituoto matematikos mokslų daktaro disertaciją.
1964–2007 m. dirbo Matematikos ir informatikos institute. Nuo 1993 m. dirbo VGTU, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai. Nuo 1995 m. iki išėjimo į emeritūrą dirbo Matematinės statistikos katedros vedėju.
1996–2001 m. buvo VGTU Tarybos pirmininkas, 2002–2012 m. – VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Tarybos pirmininkas.
Publikavo monografiją, 3 mokymo knygas, daugiau nei 30 straipsnių mokslo žurnaluose.
Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, Sausio 13-osios atminimo medaliu. -
prof. habil. dr. Algimantas ZakarevičiusGeodezijos ir kadastro katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, geodezininkasPlačiauprof. habil. dr. Algimantas ZakarevičiusGeodezijos ir kadastro katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, geodezininkas
Gimė 1939 m. Kaišiadorių raj., Bernadinkos kaime.
1959 m. baigė Žaslių vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė studijas KPI, įgydamas
inžinieriaus geodezininko specialybę.
Dirbo KPI matematikos ir geodezijos katedrose, nuo 1969 m. – VISI, VGTU Geodezijos, Geodezijos ir kadastro katedrose.
1973 m. apgynė geografijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 2000 m. – habilituoto matavimo inžinerijos mokslų daktaro disertaciją.
1978 m. jam suteiktas docento, 2000 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. 1990–2005 m. buvo Geodezijos, Geodezijos ir kadastro katedrų vedėjas, 1989–1993 – Lietuvos Geodezininkų sąjungos pirmininkas, 2003–2014 m. – Matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantūros komisijos pirmininkas.
Publikavo keturias monografijas ir daugiau nei 300 mokslo straipsnių.
2007 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. -
prof. habil. dr. Leonas Povilas LingaitisProfesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas, transportininkasPlačiauprof. habil. dr. Leonas Povilas LingaitisProfesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas, transportininkas
1938 08 11 – 2013 07 19
Gimė 1938 m. Lazdijuose.
1964 m. baigė studijas KPI Mechanikos fakultete, įgydamas inžinieriaus mechaniko specialybę.
1964–1968 m. dirbo Kauno Radijo gamykloje.
1968–1971 m. mokėsi aspirantūroje Leningrado Politechnikos institute, kur apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją.
Nuo 1971 iki 2013 m. dėstė VISI ir VGTU. 1988 m. Maskvoje apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją, 1990 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.
Nuo 1994 m. buvo Geležinkelių transporto katedros vedėjas, 1998–2007 m. – Transporto inžinerijos fakulteto dekanas.
Stažavo Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Lenkijos technikos institutuose ir universitetuose.
Vienas ir su bendraautoriais publikavo 3 monografijas, daugiau nei 250 mokslo straipsnių, 7 vadovėlius, yra 7 išradimų bendraautorius.
Apdovanotas Lietuvos nusipelniusio geležinkeliečio garbės ženklu. -
prof. habil. dr. Jonas StankūnasAviatorius Aeronautikos inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikasPlačiauprof. habil. dr. Jonas StankūnasAviatorius Aeronautikos inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikas
1949 04 11 – 2021 09 01
Gimė 1949 m. Rokiškio ra., Pakenės kaime.
1967 m. sidabro medaliu baigė Kriaunų vidurinę mokyklą.
1970 m. Ukrainoje baigė Krivoj Rogo civilinės aviacijos mokyklą.
1976 m. baigė studijas VISI Automatizacijos fakultete, įgydamas inžinieriaus radijo aparatūros konstruktoriaus specialybę.
1981 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1995 m. – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
Inicijavo aviacijos specialistų universitetines studijas Lietuvoje ir 1993 m. tapo pirmuoju VTU Aviacijos instituto direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki išėjimo į emeritūrą. Atstovavo Lietuvą įvairiose tarptautinėse aeronautikos ir kosmoso tyrimo organizacijose, žurnalų „Aviation“ ir „Aviation Technologies“ vyriausias redaktorius.
Publikavo daugiau nei 150 straipsnių mokslo žurnaluose, 14 išradimų bendraautorius. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, Dariaus ir Girėno medaliu, Šv. Stanislovo ordino komandoro kryžiumi, garbės ženklu „Plieno sparnai“, LPK jam suteikė „Profesijos riterio vardą“. -
prof. habil. dr. Romanas MartavičiusElektroninių sistemų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikasPlačiauprof. habil. dr. Romanas MartavičiusElektroninių sistemų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikas
Gimė 1945 m. Kaune.
1963 m. baigė Vilniaus 15-tąją vidurinę mokyklą.
1968 m. baigė studijas KPI Vilniaus filialo Prietaisų gamybos fakultete, įgydamas radijo inžinieriaus specialybę. 1977 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1997 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1970 m. iki šiol dirbo ir dėstė VISI, KPI Vilniaus fakultete, VGTU. 1985 m. jam suteiktas docento, 1998 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. 2000–2016 m. dirbo Elektroninių sistemų katedros vedėju.
Publikavo keturias monografijas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, vadovėlį, daugiau nei 100 straipsnių mokslo žurnaluose. Yra devynių išradimų ir vieno patento bendraautorius. Vadovėlis pelnė Lietuvos vadovėlių universitetams konkurso pirmąją premiją.
1998 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. -
prof. habil. dr. Romualdas GinevičiusDinamiškosios vadybos instituto profesorius, Rektorius emeritas, habilituotas daktaras, ekonomistasPlačiauprof. habil. dr. Romualdas GinevičiusDinamiškosios vadybos instituto profesorius, Rektorius emeritas, habilituotas daktaras, ekonomistas
Gimė 1946 m. Valkininkuose Varėnos rajone.
1964 m. baigė Valkininkų vidurinę mokyklą. 1969 m. baigė studijas KPI Vilniaus filiale, įgydamas inžinieriaus ekonomisto specialybę.
1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1997 m. – socialinių mokslų habilituoto daktaro disertaciją.
Nuo 1971 m. dirbo VISI, praėjo kelią nuo asistento iki profesoriaus (1999 m.). 1991-1992 m. buvo Statybos ekonomikos katedros vedėjas, 1993–2001 m. – Verslo vadybos fakulteto dekanas, 2001–2002 m. – Senato pirmininkas, 2002–2011 m. – VGTU rektorius, 2006–2012 m. – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.
Publikavo keliolika knygų, monografijų, vadovėlių, daugiau nei 400 mokslo straipsnių. Mokslo žurnalų vyr. redaktorius, žurnalų redkolegijų narys. Keturių akademijų tikrasis narys, daugelio universitetų garbės profesorius.
Pagerbtas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi ir kitais apdovanojimais. -
prof. habil. dr. Rimantas KačianauskasTaikomosios mechanikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikasPlačiauprof. habil. dr. Rimantas KačianauskasTaikomosios mechanikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas
Gimė 1951 m. Širvintų rajone, Žaigaičių kaime.
1970 m. baigęs Gelvonų vidurinę mokyklą įstojo į VISI Miestų statybos fakultetą, kurį baigęs įgijo statybos inžinieriaus specialybę.
1982 m. VISI apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Stažavo Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos universitetuose. 1996 m. apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją. Dėstė VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus.
Nuo 1998 m. iki 2002 m. ėjo VGTU mokslo prorektoriaus pareigas. Dirbo Medžiagų atsparumo katedros profesoriumi ir vedėju.
Publikavo 1 monografiją, 1 vadovėlį ir daugiau nei 100 straipsnių mokslo žurnaluose. Skaitė mokslinius pranešimus apie 100-ame tarptautinių konferencijų.
2012 m. išrinktas tikruoju Lietuvos Mokslų akademijos nariu.
2008 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. 2017 m. Europos cheminės inžinerijos federacija apdovanojo už žymų indėlį į dalelių terpių mechaniką. -
prof. habil. dr. Vytautas MartinaitisPastatų energetikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, energetikas šilumininkasPlačiauprof. habil. dr. Vytautas MartinaitisPastatų energetikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, energetikas šilumininkas
Gimė 1949 m. Marijampolės rajone.
1967 m. baigė Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, 1972 m. – KPI šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės studijas.
Nuo 1972 m. iki 1986 m. dirbo KPI Šildymo ir vėdinimo katedroje. 1982 m. Baltarusijos politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. 2000 m. Lietuvos energetikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 1986–1989 m. dirbo Alžyre docentu Konstantinos universitete. Nuo 1989 m. dirbo VGTU Šildymo ir vėdinimo katedroje, nuo 1990 m. buvo jos vedėju, 1992–1996 m. – VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanu. 1993–1994 m. stažavo Šveicarijoje, Lozanos Politechnikos mokykloje. 2002 m. VGTU Senatas jam suteikė technologijos mokslų profesoriaus pedagoginį vardą. 2002–2015 m. buvo VGTU Pastatų energetikos katedros vedėju.
Publikavo tris monografijas, du vadovėlius, penkias mokomąsias knygas, daugiau nei 200 mokslo straipsnių, yra keturių išradimų ir dviejų patentų bendraautorius. -
prof. dr. Marija BurinskienėKelių katedros profesorė emeritė, habilituota daktarė, inžinierė statybininkėPlačiauprof. dr. Marija BurinskienėKelių katedros profesorė emeritė, habilituota daktarė, inžinierė statybininkė
Gimė 1954 m. Oliokminske, Jakutijos ATSR.
1972 m. baigė Kapsuko (dabar Marijampolės) II vidurinę mokyklą aukso medaliu.
1977 m. su pagyrimu baigė VISI miestų statybos specialybės studijas, įgydama statybos inžinierės kvalifikaciją.
1983 m. Maskvos Kuibyševo v. inžineriniame statybos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Dviračių eismo charakteristikų tyrimas ir jo panaudojimo sritis miestuose“. 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete atliko habilitacinę procedūrą (Technologijos mokslų srityje, statybos inžinerijos kryptyje 02T),
1992–1997 m. buvo Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekane mokslui.
1997–2017 m. dirbo Miestų statybos katedros vedėja.
1997–2019 m. vadovavo Teritorijų planavimo institutui.
2005 m. VGTU Senatas jai suteikė technologijos mokslų profesorės pedagoginį vardą. Jai vadovaujant apginta 15 mokslo daktarų disertacijų. -
prof. habil. dr. Rimantas BelevičiusInformacinių technologijų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas, informatikasPlačiauprof. habil. dr. Rimantas BelevičiusInformacinių technologijų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas, informatikas
Gimė 1953 m. Ukmergėje.
1971 m. baigęs Ukmergės II vidurinę mokyklą įstojo į VISI Statybos fakultetą, kurį baigė su pagyrimu ir įgijo statybos inžinieriaus specialybę.
1986 m. VISI apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, o 1994 m. ten pat apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
Dėstė VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus. 1994–2011 m. dirbo Teorinės mechanikos katedros vedėju, 2011–2020 m. – Fundamentinių mokslų fakulteto dekanu.
Dirbo mokslinį darbą Danijos technikos universitete, stažavo JAV ir Didžiosios Britanijos universitetuose.
Publikavo vieną monografiją, keturis vadovėlius, daugiau nei 50 mokslo straipsnių, yra kelių išradimų bendraautorius.
2008 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. -
prof. dr. Alfonsas DaniūnasInformacinių technologijų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas, informatikasPlačiauprof. dr. Alfonsas DaniūnasInformacinių technologijų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas, informatikas
Gimė 1955 m. Tomsko srityje, Rusijoje.
1973 m. baigė Panevėžio 7-tą vidurinę mokyklą (dabar Juozo Miltinio gimnazija) ir tais pačiais metais įstojo į VISI (dabar VILNIUS TECH) Statybos fakultetą. 1978 m. baigęs studijas įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
Nuo 1978 m. iki dabar dirba VILNIUS TECH. 1985 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
1994–2011 m. dirbo Vilniaus technikos universiteto (VGTU) studijų prorektoriumi, 2011 ir 2016 m. buvo išrinktas dvi kadencijas VILNIUS TECH rektoriumi ir juo dirbo iki 2021 m.
Nuo 2021 m. yra Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros vedėjas ir profesorius. Nuo 2022 m. išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato pirmininku.
Vedęs, žmona Lina, dukra Ieva psichologijos mokslų daktarė. -
prof. habil. dr. Alfonsas Kazimieras SkrinskaPastatų energetikos katedros garbės profesorius, habilituotas daktaras, energetikasPlačiauprof. habil. dr. Alfonsas Kazimieras SkrinskaPastatų energetikos katedros garbės profesorius, habilituotas daktaras, energetikas
Gimė 1934 m. Marijampolės apskrityje, Klevinėje.
1953 m. baigė Kauno IX vidurinę mokyklą. 1958 m. baigė studijas KPI Mechanikos fakultete, įgydamas pramonės šiluminės energetikos inžinieriaus specialybę.
1965 m. Maskvos Kržyžanovskio energetikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1994 m. – Lietuvos energetikos institute – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
1958–1966 m. buvo Lietuvos Mokslų Akademijos Energetikos ir elektrotechnikos instituto mokslo darbuotojas, 1966–1997 m. – Termoizoliacijos instituto laboratorijos vedėjas. 1991–2012 m. dėstė VGTU, 1998–2002 m. buvo Šildymo ir vėdinimo katedros vedėjas, 2004–2008 m. – Aplinkos inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas.
Publikavo dvi monografijas rusų ir anglų kalbomis, pastaroji išleista JAV, su 29 šalių autoriais išleido žinyną, parašė daugiau nei 100 mokslo straipsnių, mokymo knygą, yra devyniolikos išradimų bendraautorius. -
prof. dr. Juozas ValivonisGelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius emeritas, daktaras (HP), inžinierius statybininkasPlačiauprof. dr. Juozas ValivonisGelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius emeritas, daktaras (HP), inžinierius statybininkas
Gimė 1957 m. Prienų rajone.
1975 m. baigė Stakliškių vidurinę mokyklą.
1980 m. baigė VISI Statybos fakultetą ir įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
Nuo 1980 m. iki dabar dirba Vilniaus Gedimino technikos universitete. 1986 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. 2006 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete atliko habilitacinę procedūrą (HP). 2009 m. VILNIUS TECH Senatas suteikė profesoriaus pedagoginį vardą.
2006–2017 m. buvo VILNIUS TECH Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros profesorius ir katedros vedėjas, o nuo 2017 m. iki dabar yra Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius ir katedros vedėjas. 2016 m. buvo išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarybos nariu, nuo 2021 m. VILNIUS TECH Tarybos pirmininko pavaduotojas.
Yra 3 vadovėlių, skirtų universiteto studentams, bendraautorius ir 157 mokslinių straipsnių autorius. 71 straipsnis yra spausdintas „Clarivate Analytics Web of Science“ duomenų bazės leidiniuose.
Yra 1 patento ir 2 autorinių liudijimų autorius. -
prof. habil. dr. Gintaris KaklauskasGelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybos inžinieriusPlačiauprof. habil. dr. Gintaris KaklauskasGelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybos inžinierius
Gimė 1959 m. Kaune.
1982 m. statybos inžinierius VISI.
1990 m. – technikos mokslų kandidatas (dabar – daktaras)
2000 m. – habilituotas technikos mokslų daktaras.
Dėsto VILNIUS TECH, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus.
Nuo 2014 m. yra Statinių ir tiltų konstrukcijų mokslo instituto direktorius.
2001–2017 m. buvo Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjas Statybos fakultete.
1996 m. (11 mėnesių) – vizituojantis profesorius Ilinojaus universitete, Urbana-Champaign, JAV.
2002–2003 m. gaudavo Marie Curie stipendij1 (patyrusių mokslininkų kategorijoje) patirties skleidimui COWI AS, Danija. Vadovavo daugiau nei penkiolikai apgintų daktaro disertacijų.
Nuo 2012 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys;
2013 m. gavo Lietuvos mokslo premiją (Technologijos mokslai)
2013 m. jam buvo įteiktas Amerikos statybos inžinierių sąjungos (ASCE) apdovanojimas „Moisseiff Award“.
2020 m. jam buvo įteiktas Honkongo Inžinierių sąjungos apdovanojimas „Excellence Award“.
G. Kaklauskas patenka į Stanfordo universiteto skelbiamą 2 proc. įtakingiausių mokslininkų sąrašą Statybos inžinerijos mokslo kryptyje. Tarptautinių mokslo organizacijų FIB, RILEM, ASCE įvairių darbo grupių narys. Europos Komisijoje vertino aukščiausio lygio mokslo projektus („ERC Advanced Grants“). Buvo Lietuvos mokslo premijų komisijos narys.
Beveik 30 metų (1977-2006) žaidė VILNIUS TECH futbolo komandoje „Inžinerija“.
Emeritų klubo gyvenimas
Emeritai aktyviai įsitraukia į visuomeninį ir akademinį universiteto gyvenimą: tęsia mokslinę veiklą, rengia publikacijas, kuria knygas, skaito pranešimus, dalyvauja mokslinių leidinių veikloje, vadovauja doktorantams, bendradarbiauja su akademinėmis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje.
VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubo 2023-2025 m. kadencijos veikla
Susitikimai ir ekskursijos
VILNIUS TECH vardinės stipendijos
Nuo 2019 m. VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas skiria vardinę stipendiją skyrimo aprašo nustatyta tvarka atrinktam baigiamųjų metų magistrantui ar vientisųjų studijų studentui.
Transporto inžinerijos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Gabrieliui Mejerui
G. Mejeras 2025 metų birželį apgynė daktaro disertaciją tema: „Hibridinio automobilio bioetanoliu varomo kibirkštinio uždegimo variklio eksploatacijos energinių ir ekologinių rodiklių tyrimas“ (Technologijos mokslų sritis, Transporto inžinerija – T 003). Dirba lektoriumi ir jaunesniuoju mokslo darbuotoju Automobilių inžinerijos katedroje.
2020 m.
Verslo vadybos fakulteto magistrantūros studijų absolventei Rasai Misiūnaitei
R. Misiūnaitė dirba lektore Vilniaus universiteto verslo mokykloje bei įmonėje, teikiančioje kūrybinės skaitmeninės reklamos, prekės ženklo kūrimo paslaugas, kuria ir įgyvendina socialinės žiniasklaidos turinio sprendimus.
2021 m.
Statybos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Karoliui Sakalauskui
K. Sakalauskas nuo 2022 m. rugsėjo yra statybos inžinerijos T 002 mokslo krypties doktorantas (vadovas prof. habil. dr. G. Kaklauskas), dirba jaunesniuoju mokslo darbuotoju Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedroje bei Civilinės inžinerijos centre. Turi kelias publikacijas „Web of Science (Clarivate Analytics)“ duomenų bazės žurnaluose.
2022 m.
Antano Gustaičio aviacijos instituto vientisųjų studijų penkto kurso studentei Godai Šalkevičiūtei
G. Šalkevičiūtės veiklą po studijų rodančios viešai prieinamos informacijos rasti nepavyko.
2023 m.
Fundamentinių mokslų fakulteto antro kurso magistrantei Aistei Galinskaitei
A. Galinskaitė dirba jaunesniąja mokslo darbuotoja bei laborante Molekulinės biotechnologijos laboratorijoje, turi kelias publikacijas „Web of Science (Clarivate Analytics)“ duomenų bazės žurnaluose.
2024 m.
Architektūros fakulteto penkto kurso studentei Aušrinei Neniškytei
A. Neniškytė šiais metais baigia studijas Architektūros fakultete.
2025 m.
Transporto inžinerijos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Dominykui Eičinui
D. Eičinas greta magistrantūros studijų dirba Transporto inžinerijos fakulteto vyresniuoju vadybininku. D. Eičinas išspausdino kelias mokslines publikacijas, tapo Lietuvos patento autoriumi, aktyviai dalyvauja mokslinių ir edukacinių projektų veikloje
2026 m.
Naudingos nuorodos
Turite klausimų dėl Emeritų klubo?
Turite klausimų ar reikia pagalbos? Nedvejodami kreipkitės, esame pasirengę padėti.
Paspausdami pateikti užklausą, sutinkate, kad Duomenų valdytojas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas – tvarkytų jūsų asmens duomenis, įskaitant vardą, pavardę, telefono numerį ir el. pašto adresą, siekiant susisiekti atsakant į pateiktą užklausą. Su duomenų apsaugos politika galima susipažinti čia: vilniustech.lt/privatumo-politika/