Karjera VILNIUS TECH

Vilniuje vykęs tarptautinis medinės architektūros ir statybos forumas „Forum Wood Building Baltic 2026“ parodė, kad architektų ir inžinierių kūryba gali derėti su globaliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ar išteklių atsinaujinimas, naudotis technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis ir įtraukti visuomenę.  Robotizuotos gamyklos, klimato kaitai atsparūs pastatai, bendruomenes telkianti architektūra ir net šiaudais izoliuoti daugiabučiai – visa tai ne vizijos, o jau dabar realūs projektai Europoje. Renginį organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas kartu su FORUM HOLZBAU, vasarį į Vilnių pakvietę architektus, inžinierius ir susijusių sričių profesionalus iš Austrijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių. Ekspertai sutaria: mediena yra atsinaujinantis išteklius, todėl šiandien tampa vienu svarbiausių atsakymų į klimato krizę ir miestų gyvenimo kokybės iššūkius. Kai paprastumas tampa inovacija Stefan Winter (Miuncheno technikos universitetas, Vokietija) pradėjo forumą kvietimu grąžinti medieną į miestus – re-timber the cities! Pasak jo, šiandieninė Europa gyvena lūžio laikotarpiu: turime vienu metu galvoti apie saugumą, atsparumą ir neišvengiamą atstatymą. Mediena šiame kontekste tampa ne tik tvarumo, bet ir strateginio miestų vystymo sprendimu. Suomių architektas, Aalto universiteto profesorius Pekka Heikkinen auditorijai uždavė paprastą, bet esminį klausimą – kas iš tiesų yra kūrybinga inovacija? Jo teigimu, svarbiausi kriterijai išlieka tie patys: ilgaamžiškumas, energetinis efektyvumas, ekonomiškumas bei paprasta eksploatacija. „Geriausia inovacija – paprastumas. Mediena turėtų pasiūlyti sprendimą“, – įsitikinęs Pekka Heikkinen. Robotai statybose – efektyvumas ir pagalba Vokietijos Rosenheimo taikomųjų mokslų universiteto profesorius Andreas Heinzmann pristatė, kaip automatizacija keičia medinių pastatų gamybą. Jo teigimu, robotai nėra skirti pakeisti žmogų – priešingai, jie leidžia spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir sumažinti fizinį krūvį statybose. Šiuolaikinės sistemos apima robotizuotą pjovimą, sienų ir stogų elementų gamybą bei automatizuotą logistiką. „Didžiausias efektyvumas atsiranda ne dėl vienos mašinos, o dėl visos sistemos – žmonių, procesų ir aplinkos sąveikos“, – akcentavo profesorius, pristatęs realius gamybos proceso pavyzdžius. Lietuvoje jau statome medinius biurus Svarbi forumo dalis buvo skirta praktinei Baltijos regiono patirčiai. Statybų bendrovės „Kalvasta Statyba“ atstovai – statybos direktorius Simonas Pliupelis ir medinių konstrukcijų departamento vadovas Audrius Papėčenka – pristatė vieną didžiausių Lietuvoje administracinių pastatų, statytų naudojant sluoksninės lukštų medienos (LVL) konstrukcijas, Naujojoje Akmenėje. Projektas parodė, kad tinkamai panaudota mediena gali konkuruoti su betonu ar plienu ne tik tvarumo, bet ir konstrukcinio efektyvumo srityse. Pranešėjai akcentavo visos grandinės svarbą – nuo projektavimo iki gamybos ir montavimo. Būtent koordinacija tarp architektų, inžinierių, gamintojų ir rangovų lemia, ar inovacijos tampa realiais sprendimais. Mediena kaip socialinis įrankis Architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė pasakojo apie daugiau nei dešimtmetį veikiančias „Keliaujančios architektūros dirbtuves“. Per šį laiką daugiau nei 75 Lietuvos bendruomenės kartu su architektais statė realius objektus – nuo elementų mokyklų erdvėms iki viešųjų paviljonų. Lengvai apdirbama ir dažnai pakartotinai naudojama medžiaga leidžia į statybą įtraukti net vaikus, žmones be statymo patirties. Rezultatas – ne tik statiniai, bet ir stipresnės bendruomenės. Panašia patirtimi dalijosi ir architektė Viktorija Blažienė (2L Architects), pristačiusi mokyklos Ukrainoje projektą, konstruotą kartu su vietos bendruomene, vaikais. Projektas išsiskiria tuo, kad kuriamos rėmimo platformos, įtraukti įvairių verslų atstovai ir nors statybos vyksta Ukrainoje, viskas  gaminama Lietuvoje, o projekto rezultatus dar pamatysime ateityje – tai didelio Bučos mokyklos projekto pradžia. Tiltai, bibliotekos ir cirkai: kai mediena tampa miesto simboliu Forume pristatyti ir įspūdingi tarptautiniai projektai. Ispanijos inžinerijos bendrovės „Media Madera Engineers“ ekspertai pristatė daugiau nei 500 medinių pėsčiųjų tiltų projektavimo patirtį įvairiose šalyse, įrodydami, kad mediena gali būti patikima infrastruktūros medžiaga net sudėtingomis sąlygomis. Latvijos architektas Rūdis Rubenis papasakojo apie Uogrės biblioteką – pastatą, kuris sąmoningai kurtas kaip jaukus „vasarnamis“, skirtas susitikimams, skaitymui ir net vestuvių ceremonijoms. Tuo metu architektas Uldis Lukševics (NRJA) pristatė vieną sudėtingiausių Baltijos regiono rekonstrukcijų – naują kryžmai sluoksniuotos medienos kupolą istoriniame Rygos cirke. Unikali konstrukcija leidžia istoriniam XIX a. pastatui prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių, energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų. Ateities daugiabučiai – iš šiaudų? Švedų architektas Joakim Kaminsky pristatė Malmėje kuriamą 12 aukštų gyvenamąjį namą, kuriame mediena derinama su šiaudų sienomis. Šiaudai – žemės ūkio atliekos – pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis ir leidžia mažinti statybų CO2 pėdsaką. Pastatas gamina daugiau energijos nei suvartoja, o jo konstrukcijos sukurtos taip, kad ateityje būtų lengvai išardomos ir pernaudojamos. Austrijos mokslininkas Maximilianas Pramreiteris (BOKU universitetas, Austrija) ragino naudoti iki šiol nuvertintas medienos žaliavas – šakas ar viršūnes – kurios dažnai sudeginamos, nors gali tapti naujų konstrukcinių produktų pagrindu. Diskusijos neapsiribojo vien architektūra. Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės profesorius Vitas Marozas priminė, kad statybų ateitis prasideda miške. Klimato kaita keičia medžių rūšinę sudėtį, todėl būtina pereiti prie biologinei įvairovei palankios miškininkystės. Nuo renovacijos iki klimato kaitai atsparių pastatų Serijinės renovacijos tyrimus pristatęs architektas Johannesas Hübneris (Niurnbergo Georg Simon Ohm technikos universitetas, Vokietija) akcentavo, kad didžiausias klimato iššūkis slypi ne naujoje statyboje, o jau esamuose statiniuose. Architektė Tina Selami (Einszueins Architektur, Austrija) demonstravo „Wood Clay Climate“ projektą – CLT konstrukcijas su molio tinku integruotomis šildymo ir vėsinimo sistemomis, kurios gali tapti atsaku į karščio bangas miestuose. Estų architekto Markus Kaasik (3+1 Architektid) patirtis rodo, kad medinės inovacijos teikia galimybes ne tik statant naujas mokyklas, bet ir atnaujinant istorines. O danų architektas Thomas Jørgensen (Dorte Mandrup Studio) pristatė amatų mokyklos bendrabutį, patapusį vitrina: demonstruojamos amatų, bendruomenės ir architektų mediena įkūnytos ambicijos. Paveldas ir saugumas – sudėtinga pusiausvyra Kuldīgos restauravimo centro vadovė Ilze Zariņa pasakojo apie medinio senamiesčio išsaugojimą Kuldīga mieste, neseniai įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jos teigimu, medinis paveldas nėra tik istorija – tai gyva sistema, kuriai būtinas bendruomenės įsitraukimas ir praktinis mokymas. Apie kitą paveldui svarbią temą – gaisrinę saugą – kalbėjo ekspertė Irina Demidova-Buizinienė (VILNIUS TECH). Ji pristatė, kaip modeliuojami evakuacijos scenarijai ir gaisro plitimas istoriniuose pastatuose, siekiant išsaugoti autentiškas konstrukcijas neprarandant saugumo. Mediena – ne mada, o kryptis Medinė architektūra nebėra nišinė tema, ji apima viską – nuo vaikų kuriamų paviljonų Lietuvoje iki robotizuotų gamyklų, nuo UNESCO paveldo puoselėjimo ir įveiklinimo iki klimatui pozityvių daugiabučių. Mediena tampa ne alternatyva, o viena pagrindinių ateities statybos strategijų. Paulius Milčiaus (Natura Consulta) pranešimas parodė, kad Baltijos regionas šiame procese jau nebėra stebėtojas – regionas tampa vienu iš eksporto lyderių ir pokyčio kūrėjų. Forumo partneriai: „Rothoblaas“, „EGGER Group“, „Proclima Lietuva“, „Binderholz“, „HSBCAD“, „James Hardie“, „STEICO“, „ISOCELL“, „KNAUF Lietuva“, „SIHGA“, „SWG“, „KLH“, „Koch&Schulte“, „Peikko Lietuva“, „Drūtsraigtis“, „VMGLignum“, „Jūrės medis“, „Woodon“, „Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Medinės architektūros centras. Daugiau Alekso Jauniaus nuotraukų – nuorodoje. [gallery ids="105436,105438,105440,105442,105444,105446,105448,105450,105452,105454,105456,105458,105460,105462,105464,105466,105468,105470,105473"]

2025 m. gruodžio 3–4 d. Bogotoje (Kolumbija) įvyko baigiamoji „Erasmus+“ gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projekto „I-MAT – Innovative Mobility Attracting Tools for Latin America“ (liet. „Novatoriški mobilumo skatinimo įrankiai Lotynų Amerikai“) konferencija, kurioje pristatyti trejus metus trukusio bendradarbiavimo rezultatai.   I-MAT projektą įgyvendino devynių universitetų konsorciumas iš Europos (Portugalijos, Lietuvos ir Lenkijos) ir Lotynų Amerikos (Brazilijos, Peru ir Kolumbijos). Ši partnerių įvairovė sujungė skirtingas patirtis: Europos universitetų struktūruotą tarptautiškumo valdymą ir Lotynų Amerikos universitetų lyderystę įtraukties bei virtualių mainų (angl. Collaborative Online International Learning, COIL) srityse.   VILNIUS TECH, kaip projekto partneris, reikšmingai prisidėjo prie jo sėkmės: Dinamiškosios vadybos instituto tyrėjos – prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir doc. dr. Viktorija Stasytytė – atliko didelės apimties tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 4000 studentų ir 1000 darbuotojų iš partnerių universitetų Lotynų Amerikoje. Tyrimas padėjo nustatyti veiksnius, trukdančius tarptautiniam studentų ir darbuotojų mobilumui. Jo įžvalgos ir rekomendacijos, susijusios su dalyvių motyvacija, informavimu ir konsultavimu, tapo svarbiu pagrindu kuriant įrankius tarptautiškumo plėtrai partnerių universitetuose.   VILNIUS TECH Užsienio ryšių direkcijos (URD) atstovės organizavo savaitės trukmės praktines dirbtuves Vilniuje ir vedė mokymus Kolumbijos universitetų kolegoms apie tarptautiškumo strategiją bei plėtros priemones. Jos dalijosi gerąja patirtimi ir prisidėjo prie pagrindinių I-MAT produktų kūrimo – „Mobilumo skatinimo įrankių katalogo“ (angl. Catalogue of Tools, CoT) bei mobiliosios programėlės „I-MOB“, skirtos I-MAT partnerių akademinio mobilumo galimybėms pristatyti.   Visi I-MAT projekto rezultatai skirti tam, kad tarptautiškumas taptų labiau prieinamas, o mobilumo procesai – aiškesni, paprastesni ir įtraukesni. Anglų, portugalų ir ispanų kalbomis parengtas įrankių katalogas CoT yra veiksminga priemonė, padedanti įvertinti universiteto tarptautiškumo brandos lygį ir pasirinkti tinkamiausius pažangos kelius valdymo, studijų internacionalizavimo, skaitmenizavimo, studentų bei darbuotojų mobilumo ir komunikacijos srityse. Lotynų Amerikos partnerių universitetuose kūrybiškai organizuoti renginiai, skirti studentų ir darbuotojų tarptautiškumui skatinti, tapo įkvėpimu inicijuoti panašias veiklas ir VILNIUS TECH.  

Vasario 26 – kovo 1 d. VILNIUS TECH lauks skaitytojų Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, vyksiančioje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Šių metų tema – „Žodis ieško žmogaus“ primena, kad žodis gyvas tik tada, kai jį atranda žmogus.   „VILNIUS TECH yra kasmetinis šios mugės dalyvis: universitetas kuria akademinės leidybos tradicijas Lietuvoje, vysto mokslo ir studijų literatūros leidybą, skleidžia technikos mokslų pažangą šalyje. Taip pat universitetas jungia ambicingus mokslininkus, puoselėja techninę kūrybą ir menus, skatina drąsiai eksperimentuoti, nestandartiškai mąstyti, ieškoti naujų, unikalių galimybių bei taikydamas pažangiąsias technologijas sprendžia visuomenei aktualius iššūkius – taip formuojama VILNIUS TECH inovacijų kūrėjų, kuriančių rytojui, kultūra“, – teigia VILNIUS TECH Bibliotekos, atsakingos ir už universiteto leidybą, direktorė Ingrida Kasperaitienė.   VILNIUS TECH kviečia susitikti universiteto leidinių stende 3.02, kuris įsikurs 3 salėje. Jame rasite: Indrės Lapinskaitės vadovėlį „Darnaus vystymosi atskaitomybė. Įmonių darnios veiklos anatomija ir rezultatų vertinimas“. Algio Mickūno, Eric Mark Kramer, Olgos Lyanda-Geller, Rekha Menon, David S. Worth, Ryan Senator, Vladimir Marchenkov, Naglio Kardelio, Žilvino Svigario monografiją „ARTS OF CREATIVE COMMUNICATION“.  Tomo Mitkaus monografiją „Aseksualaus nuogumo, erotikos ir pornografijos estetika 2D animacijoje“.    Taip pat rasite praėjusiais metais universitete vykusio geriausių vadovėlių konkurso laimėtojų Vidos Navickienės, Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, Angelės Tamulevičiūtės-Šekštelienės, Aušros Žemienės knygą „Įtaigi viešoji komunikacija“ bei Vytauto Martinaičio, Giedrės Streckienės, Juozo Bielskaus knygą „Termodinaminė analizė pastatų techninėms sistemoms“. Knygų mugės lankytojai taip pat galės susipažinti su nauja VILNIUS TECH išleista Algimanto Grigelio, Jono Satkūno, Gedimino Vaitkevičiaus, Nikitos Dobrotino, Jono Liugo, Dainiaus Michelevičiaus, Ginučio Juozapavičiaus, Donato Azaravičiaus, Šarūno Skuodžio, Mykolo Daugevičiaus, Rimo Grigo, Algirdo Kaušpėdo monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“.   Monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“ parengta skirtingų sričių aukštos kvalifikacijos mokslininkų, savo srities profesionalų tarp kurių – VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas bei Civilinės inžinerijos mokslo centro vadovas dr. Šarūnas Skuodis bei universiteto absolventas, architektas Algirdas Kaušpėdas.   Šios monografijos rengėjų tikslas – apibendrinti naujausius pastarojo dešimt­mečio mokslinių ir inžinerinių tyrimų duomenis apie Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi, gamtinę aplinką, geologinę sandarą, architektūrą bei istorinę praeitį ir dabartį. Knyga yra skiriama žymaus inžinieriaus geologo Kazimiero Monstvilo, ilgamečio Vilniaus pilių geologinės aplinkos tyrėjo, atminimui.   SEKMADIENĮ, kovo 1 d. | Konferencijų salė 5.5 15.00 val. VILNIUS TECH monografijos „Gedimino miestas ir jo kalnas“ pristatymas. Moderatoriai: Algimantas Grigelis ir Šarūnas Skuodis. Įžanginis žodis – Šarūnas Skuodis (10 min.), atskirų skyrių pristatymas (visi autoriai po 3 min., trukmė – 30 min.), diskusija su Knygų mugės dalyviais (15 min.). 16.00 val. (po monografijos pristatymo) – knygos autorių susitikimas su skaitytojais ir autografų dalinimas (VILNIUS TECH leidinių stende 3.02).   Kūrybinių industrijų fakulteto prof. dr. T. Kačerauskas išleidęs knygą „Karo laiškai“ (I ir II dalis) mugės metu kviečia susitikti stende 3.02.   VILNIUS TECH leidinių katalogas >>>   Vilniaus Knygų mugės renginių programa >>> 

Baigėsi VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto docento dr. Pavel Stefanovič organizuojamas integruotas respublikinis matematikos ir informatikos piešinių konkursas „Piešinys – matematikos uždavinys“. Šių metų tema – „Matematikos išraiška knygose ir filmuose“ – kvietė dalyvius kūrybiškai pažvelgti į matematiką ir atskleisti jos sąsajas su literatūra bei kinu.   Pagrindinis kasmetinio konkurso tikslas – skatinti mokinius kūrybiškai interpretuoti matematiką, pasitelkiant informacines technologijas ir teksto redagavimo įrankius. Dalyviai kviečiami ne tik vizualiai pateikti idėją, bet ir sukurti originalų, korektišką bei matematiškai pagrįstą uždavinį.   Įspūdingas dalyvių aktyvumas   Šiemet konkurse dalyvavo net 274 mokiniai iš 63 mokyklų, juos konkursui ruošė 106 mokytojai. Dalyvių darbai išsiskyrė kūrybiškumu, originaliais sprendimais ir gebėjimu matematiką perteikti per kultūrinius kontekstus – nuo klasikinių literatūros kūrinių interpretacijų iki šiuolaikinių filmų siužetų analizės matematiniu žvilgsniu.   Visų amžiaus grupių darbai jau publikuojami konkurso galerijoje.   Darbai buvo vertinami keturiose amžiaus grupėse, iš kurių Vertinimo komisija išrinko po tris geriausius darbus. Vertinant buvo atsižvelgiama į matematinės užduoties originalumą, sudėtingumą ir korektiškumą, taip pat į darbo atlikimo kokybę bei informacinių technologijų panaudojimą.   Padėkos ir apdovanojimai   Padėkos visiems konkurso dalyviams ir juos ruošusiems mokytojams bus išsiųstos anketoje nurodytais elektroninio pašto adresais, o konkurso nugalėtojus dovanos pasieks iki kovo mėnesio vidurio. Sveikiname konkurso nugalėtojus!   Pirmoji vieta Antroji vieta Trečioji vieta I grupės nugalėtojai: 5–6 klasės (10–12 metų) Vakarė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, mokytojos Daiva Alaburdienė, Ingrida Masaitienė Faustina, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija, mokytojos Laura Kuchalskienė, Genovaitė Lukoševičienė Augustas, Briuselio II Europos mokykla, mokytoja Viltė Palmans II grupės nugalėtojai: 7–8 klasės (13–14 metų) Ieva, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, mokytojos Daiva Alaburdienė, Odeta Stanevičienė Armintė, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, mokytojos Kristina Jūraitė, Irina Jakubauskienė Lėja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, mokytojos Daiva Alaburdienė, Odeta Stanevičienė III grupės nugalėtojai: 9–10 klasės (15–16 metų) Gabrielė, Vilniaus Tuskulėnų gimnazija, mokytoja Jūratė Kozubovskienė Paulina, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, mokytojos Leila Žiemienė, Laima Perminienė Radvilė, Briuselio II Europos mokykla, mokytoja Sonata Vilain IV grupės nugalėtojai: 11–12 klasės (17+ metų) Audrius, Šiaulių technologijų mokymo centras, Informacinių technologijų ir statybos skyrius, mokytojos Daiva Banytė, Jurgita Pocienė Emilija, Vilniaus Tuskulėnų gimnazija, mokytoja Jadvyga Jachimovič Berta, Šilutės Vydūno gimnazija, mokytojos Tatjana Balvočienė, Daiva Kėrienė