Chemijos ir bioinžinerijos katedra
Chemijos ir bioinžinerijos katedra buvo įkurta 1996 m. Katedroje yra dėstomi chemijos pagrindai kitų VILNIUS TECH fakultetų studentams bei vykdomos studijų programos, rengiančios I ir II pakopų biotechnologijų krypties specialybių studentus. 2016 m. Bioinformatikos mokslo laboratorija perorganizuojama į Molekulinės Biotechnologijos laboratoriją. Katedroje vystomi tyrimai biochemijos ir biotechnologijos (chemijos inžinerijos) mokslų srityse, taip pat tarpdisciplininiai tyrimai bendradarbiaujant su VILNIUS TECH Statybos, Aplinkos Inžinerijos bei Elektronikos fakultetais bei kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis (VU, KTU), mokslo centrais (IMC, NVI, GTC, FTMC) bei užsienio partneriais.
Istorija
Chemijos katedra buvo įsteigta 1963 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale, kurios vedėju buvo paskirtas doc. Ipolitas Nickus.
1969 m. KPI Vilniaus filialas tampa savarankišku Vilniaus inžineriniu statybos institutu, o Chemijos katedra – viena iš jo sudėtinių dalių. Nuo 1974 m. katedros vedėju paskirtas prof. Povilas Norkus. Moksliniai tyrimai atliekami cheminės analizės srityje, kuriami brangiųjų metalų kiekybinio nustatymo metodai.
1991 m. Chemijos katedra įjungiama į Statybinių medžiagų katedros sudėtį. Katedros vedėju paskiriamas doc. Albinas Gailius, o nuo 1995 m. vedėjo pareigas eina prof. Algimantas Kazragis. Šiuo laikotarpiu katedroje vystomi šilumos izoliacinių statybinių medžiagų kūrimo bei tyrimo darbai.
1996 m. Suskyla Statybinių medžiagų katedra ir įkuriama dabartinė profilinė Chemijos ir bioinžinerijos katedra, rengianti bioinžinerijos specialistus. Katedros vedėjo pareigas eina prof. Algimantas Kazragis
2001 m. Katedros vedėju paskiriamas prof. Juozas Kulys, LMA tikrasis narys. Katedroje pradedami vystyti moksliniai darbai biotechnologijos, bioinformatikos ir biologinio modeliavimo srityse. Katedroje įkuriama Bioinformatikos mokslo laboratorija, kuriai vadovauti paskiriamas prof. Vladas Algirdas Bumelis, LMA narys korespondentas.
2012 m. Įkuriama “Jungtinė VU ir VGTU ląstelių technologijų laboratorija”, kuriai vadovauja jungtinė taryba (Vilniaus Gedimino technikos universitetui atstovauja prof. Juozas Kulys, doc. Evaldas Liutkevičius). 2015 m. Katedros vedėju paskiriamas dr. Jaunius Urbonavičius.
2016 m. Bioinformatikos mokslo laboratorija perorganizuojama į Molekulinės biologijos mokslo laboratoriją, kuriai vadovauti paskiriama doc. dr. Jolanta Sereikaitė.
1969 m. KPI Vilniaus filialas tampa savarankišku Vilniaus inžineriniu statybos institutu, o Chemijos katedra – viena iš jo sudėtinių dalių. Nuo 1974 m. katedros vedėju paskirtas prof. Povilas Norkus. Moksliniai tyrimai atliekami cheminės analizės srityje, kuriami brangiųjų metalų kiekybinio nustatymo metodai.
1991 m. Chemijos katedra įjungiama į Statybinių medžiagų katedros sudėtį. Katedros vedėju paskiriamas doc. Albinas Gailius, o nuo 1995 m. vedėjo pareigas eina prof. Algimantas Kazragis. Šiuo laikotarpiu katedroje vystomi šilumos izoliacinių statybinių medžiagų kūrimo bei tyrimo darbai.
1996 m. Suskyla Statybinių medžiagų katedra ir įkuriama dabartinė profilinė Chemijos ir bioinžinerijos katedra, rengianti bioinžinerijos specialistus. Katedros vedėjo pareigas eina prof. Algimantas Kazragis
2001 m. Katedros vedėju paskiriamas prof. Juozas Kulys, LMA tikrasis narys. Katedroje pradedami vystyti moksliniai darbai biotechnologijos, bioinformatikos ir biologinio modeliavimo srityse. Katedroje įkuriama Bioinformatikos mokslo laboratorija, kuriai vadovauti paskiriamas prof. Vladas Algirdas Bumelis, LMA narys korespondentas.
2012 m. Įkuriama “Jungtinė VU ir VGTU ląstelių technologijų laboratorija”, kuriai vadovauja jungtinė taryba (Vilniaus Gedimino technikos universitetui atstovauja prof. Juozas Kulys, doc. Evaldas Liutkevičius). 2015 m. Katedros vedėju paskiriamas dr. Jaunius Urbonavičius.
2016 m. Bioinformatikos mokslo laboratorija perorganizuojama į Molekulinės biologijos mokslo laboratoriją, kuriai vadovauti paskiriama doc. dr. Jolanta Sereikaitė.
Studijų programos
Šiuo metu chemijos ir bioinžinerijos katedra vykdo tris studijų programas: vieną bakalauro ir dvi magistrantūros:
- Bioinžinerija (bakalauro studijų programa)
Studijų programos tikslas – parengti specialistus, gebančius dirbti biotechnologijos, maisto, žemės ūkio ir pramonės įmonėse, kokybės kontrolės, mokymo ir mokslo tyrimų įstaigose.
Ši programa Lietuvoje išskirtinė tuo, kad moko valdyti, analizuoti ir modeliuoti biotechnologinius ir cheminius procesus, juos aprašyti viso pasaulio bioinžinieriams suprantama kalba. Studentai įgyja mikrobiologijos, biochemijos, ląstelės biologijos, genų inžinerijos, biologinių sistemų modeliavimo, biochemijos inžinerijos pamatinių žinių ir išmoksta jas pritaikyti praktiškai.
Ši programa Lietuvoje išskirtinė tuo, kad moko valdyti, analizuoti ir modeliuoti biotechnologinius ir cheminius procesus, juos aprašyti viso pasaulio bioinžinieriams suprantama kalba. Studentai įgyja mikrobiologijos, biochemijos, ląstelės biologijos, genų inžinerijos, biologinių sistemų modeliavimo, biochemijos inžinerijos pamatinių žinių ir išmoksta jas pritaikyti praktiškai.
- Bioinžinerija (magistrantūros studijų programa)
Bioinžinerijos studijų programos tikslas yra parengti bioinžinerijos magistrus, turinčius pamatinių žinių genų, baltymų, biochemijos inžinerijos, biologinių sistemų modeliavimo ir bioinformacinės analizės srityse, gebančius savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir analizuoti gautus rezultatus bei tęsti studijas doktorantūros studijose.
Bioinžinerijos magistro kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint dirbti įvairiose su biologiniais objektais susijusiose technologijos sričių mokslo ir gamybos įmonėse.
Bioinžinerijos magistro kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint dirbti įvairiose su biologiniais objektais susijusiose technologijos sričių mokslo ir gamybos įmonėse.
- Nanobiotechnologija (magistrantūros studijų programa)
Nanobiotechnologijos studijų programos tikslas yra parengti nanobiotechnologijos magistrus, turinčius pamatinių žinių genų veiklos, ląstelių bei audinių inžinerijos, nanomedžiagų, nanomedicinos, diagnostinės nanobiotechnologijos bei biokomponentų mikrokapsuliavimo srityse, gebančius savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir analizuoti gautus rezultatus bei tęsti studijas doktorantūros studijose.
Biotechnologijų magistro kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint dirbti biotechnologijos, biofarmacijos, biochemijos, cheminės technologijos, maisto pramonės mokslo ir technologijų srityse.
Biotechnologijų magistro kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint dirbti biotechnologijos, biofarmacijos, biochemijos, cheminės technologijos, maisto pramonės mokslo ir technologijų srityse.
Mokslas
Katedroje vykdomi tyrimai pagal VILNIUS TECH prioritetinę tyrimų tematiką „Ląstelių ir jų biologiškai aktyvių komponentų tyrimai“ bei tarpdisciplininiai tyrimai bendradarbiaujant su kitais fakultetais, universitetais bei mokslo institutais.
Per pastaruosius 5 metus katedroje buvo/yra vykdomi šie projektai:
Tarptautiniai projektai
-
Lietuvos-Ukrainos programa
-
„Vandens augalų biomasės metanogenezės tyrimai, siekiant išgauti alternatyvų energijos šaltinį – biodujas, panaudojant trijų pakopų bioreaktorių“. Projekto vykdytojai – dr. Jaunius Urbonavičius ir Dovilė Vasiliauskienė.
Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programa mokslo ir technologiju srityje (COST)
-
COST veikla CA20133 „Cross-border transfer and development of sustainable resourse recovery strategies towards zero waste“. 2021-2025, pavaduojantis atstovas Valdymo komitete dr. Jaunius Urbonavičius.
https://www.cost.eu/actions/CA20133/ -
COST Veikla CA20106 „Tomorrow’s ‘wheat of the sea’: ulva, a model for an innovative mariculture“. 2021-2025, Valdymo komiteto atstovė doc. dr. Jolanta Sereikaitė.
www.cost.eu/actions/CA20106/ -
COST Veikla CA15136 „European network to advance carotenoid research and application in agro-food and health (EUROCAROTEN)“. 2016-2020, Valdymo komiteto atstovė doc. dr. Jolanta Sereikaitė, pavaduojanti atstovė dr. Rūta Gruškienė.
https://www.cost.eu/actions/CA15136/
Nacionaliniai mokslo projektai
Mokslininkų grupių projektai:
Mokslininkų grupių projektai:
-
„Nauji antimikrobiniai preparatai sveikam ir saugiam maistui“ (Antimikrobas). 2022–2025. Projekto vadovė – doc. dr. Jolanta Sereikaitė.
-
„Transportinės RNR modifikuotų heterociklinių bazių metaboliniai virsmai“ (METAFATE). 2022–2025. Projekto vadovė – dr. Daiva Tauraitė.
-
„Šiuolaikinės iš atliekų gaunamos termoizoliacinės medžiagos, atsparios degradacijai mikroorganizmais“ (GTIM). 2019–2022. Projekto vadovas – dr. Jaunius Urbonavičius.
-
„Biologinio betono konstrukcinis taikymas ir eksploatacinių savybių tyrimai Šiaurės Europos klimatinėmis sąlygomis“. 2020-2022. Projekto vykdytojai – Augusta Ivaškė ir Simona Guobužaitė.
-
Nacionalinė mokslo programa „Sveikas senėjimas“
-
„Minkštųjų audinių inžinerija: nuo ląstelės iki dirbtinio audinio“ (ReSoft). 2015–2018. VILNIUS TECH dalies vadovas - Evaldas Liutkevičius.
Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas
- „Aplinkai draugiškų konstrukcinių, kompozitinių medžiagų ir aplinkosauginių technologijų centras“. 2019-202 Projekto vykdytojai – Jaunius Urbonavičius ir Dovilė Vasiliauskienė.
Podoktorantūros projektai:
-
09.3.3.-LMT-K-712-19-0064 „Naujos formuluotės karotenoidų pernašai“. 2020-202 Vadovė - doc. dr. J. Sereikaitė, stažuotojas - vyresnysis m. d. A. Strakšys.
-
09.3-LMT-K-712-19-0154 „Modifikuotųjų purino heterociklinių bazių katabolizme dalyvaujančių fermentų paieška ir apibūdinimas“. 2020-2021. Vadovas – dr. J.Urbonavičius, stažuotoja - vyresnioji m. d. S. Moosavi.
-
09.3.3-LMT-K-712-02-0039 „Trikomponentinių karotinoidais įkapsuliuotų dalelių sintezė ir tyrimas“. 2017-2019. Vadovė – doc. dr. J. Sereikaitė, stažuotoja - vyresnioji m. d. A. Bočkuvienė.
Studentų praktika ir moksliniai tyrimai:
-
Studentų vasaros praktikos projektas 09.3.3-LMT-K-712-24-0182 „Saccharomyces cerevisiae Tyw1 baltymoFMN kofaktorių surišančio domeno svarba fermentiniam aktyvumui“. Vadovas – dr. J. Urbonavičius, stažuotoja - 3 kurso studentė S. Guobužaitė.
-
Studentų tyrimų semestro metu projektas 09.3.3-LMT-K-712-25-0056 „Fukoidano panaudojimo nizino pernašai tyrimas“. Vadovė – dr. R. Gruškienė, stažuotoja - 4 kurso studentė A. Galinskaitė.
Užsakomieji mokslo darbai
-
Peptido X struktūriniai- funkciniai tyrimai. 202 Roquette Amilina, AB. Vadovė – doc. dr. Jolanta Sereikaitė.
Mokslo tiriamieji darbai
- Rekombinantinių baltymų tyrimai (tęsiamas Nr. 345). 2016–2017. Vadovė - doc. dr. Jolanta Sereikaitė
- Eukariotinių bei prokariotinių organizmų bei iš jų išskiriamų fermentų bioinžinerija. 2017-2021. Vadovas - dr. Jaunius Urbonavičius.
- Biologiškai aktyvūs junginiai: gavimas, savybės ir panaudojimas. 2018-2022. Vadovė - doc. dr. Jolanta Sereikaitė.
Gauti patentai:
-
Keraminių gaminių su šlako (dugno pelenų) priedu gavimo būdas. Patentas NR. LT 6689, Autoriai: Voišnienė Violeta, Kizinievič Olga, Kizinievič Viktor. 2020-01-10. VGTU, Lietuva.
Kontaktai
Chemijos ir bioinžinerijos katedra
Adresas Saulėtekio al. 11, 203 kab.
Telefonas (8 5) 274 4839
Vidinis telefonas 9839
El. paštas crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmNoZW1rYXRAdmlsbml1c3RlY2gubHQiPmNoZW1rYXRAdmlsbml1c3RlY2gubHQ8L2E+:xx
Darbo laikas
| I | 8:00 - 16:45 |
|---|---|
| II | 8:00 - 16:45 |
| III | 8:00 - 16:45 |
| IV | 8:00 - 16:45 |
| V | 8:00 - 15:30 |
Pietų pertrauka: 11.30 – 12.00
-
- Puslapio administratoriai:
- Greta Markūnaitė
- Danielė Šneiderytė
- Monika Bissekerskaja