Antanas Kudzys (1925-05-19 – 2015-10-31) – habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Valstybinės premijos laureatas, Budapešto technikos universiteto garbės daktaras. Akademikui suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko garbės vardas, Lietuvos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo garbės vardas, paskirtos dvi Valstybinės mokslo ir technikos premijos, kartu su bendraautoriais A. Kudzys užpatentavo keturis išradimus. A. Kudzys – žmogus įtrauktas į Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto sudarytą XXI amžiaus žymiausių pasaulio intelektualų sąrašą.
 

Susirinkę paminėti šios ypatingos progos, garbūs svečiai – artimieji, universiteto bendruomenės nariai, buvę profesoriaus studentai prisiminė A. Kudzio asmenybę, dėstytas paskaitas ir duotas pamokas, kitus mokslui ir Lietuvai svarbius darbus.

„Akademikui prof. habil. dr. Antanui Kudziui šią gegužę būtų sukakę 100. Man asmeniškai Profesorius buvo ne tik dėstytojas, mokslinio darbo vadovas, bet ir gyvenimo mokytojas. 
 

Epochą pralenkusio mokslininko gyvenimo ir sėkmės istorija – neatsiejama Vilniaus Gedimino technikos universiteto dalis. Tai, kad prieš 56 metus Lietuvoje atsirado statybos inžinierių kalvė VISI ir iki šiol VILNIUS TECH statybos pakraipos studijų programos yra vienos paklausiausių – jo skaičiavimų, analizės ir įrodinėjimų nuopelnas. Jis dar ir gabus talentų atradėjas, išugdęs net 35 mokslų daktarus bei 7 profesorius, kartu su kitais bendraautoriais užpatentavęs 4 išradimus. Vienas reikšmingiausių pasiekimų – sukurtas metodas, leidžiantis vertinti ilgalaikį konstrukcijų patikimumą. Gebėjo visada būti katedros įvykių centre, darbas buvo sustyguotas griežtai, bet tvyrojo tikro bendradarbiavimo atmosfera. Tiesa, garsėjo aštresniais sparnuotais posakiais“, – pasakojo VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas.
 

Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros, kuriai anksčiau vadovavo ir A. Kudzys, vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis, priminė savo gerbiamo dėstytojo, katedros ilgamečio vadovo, indėlį, kuriant universitetą – laboratorijų steigimą ir inventoriaus diegimą, rūpestingą pagalbą studentams.
 

„Kaip aspirantų (dab. vad. doktorantų) vadovas, jis buvo nuostabus – dirbdavo su kiekvienu individualiai, disertacijas, straipsnius jis skaitydavo ne abstrakčiai, vis klausdavo: „Man atrodo, kad čia ne taip, kaip tu manai?“, – prisiminė J. Valivonis.
 

Vilniaus arkivyskupas ir A. Kudzio giminaitis Gintaras Grušas prisiminė, jog profesorius jam paliko didžiulį įspūdį: „1979 m., kai su mama turėjau progą penkioms dienoms aplankyti Lietuvą, man teko lankytis Antano Kudzio namuose Antakalnyje. Akademiko namai, nors ir kuklūs, atspindėjo jo didžiulį intelektinį smalsumą ir atsidavimą darbui. Kambariuose buvo daugybė knygų, o jo asmeninė kartoteka iškart patraukė akį. Tai buvo įspūdingas daugiakalbis techninis žodynas, kurį jis kruopščiai kūrė, skirdamas daug laiko ir pastangų. Šis projektas man atskleidė ne tik jo profesinius pasiekimus, bet ir gilų susidomėjimą kalbomis bei moksliniu tikslumu.“
 

Renginyje buvo pristatyta ir knyga apie akademiką – „Pasirinkau mokslininko kelią. Akademikui A. Kudziui – 100“, kurioje surinkti prisiminimai iš jo artimųjų, draugų ir mokslo bendražygių.
 

„Šioje knygoje nusprendėme parodyti jo kaip mokslininko kelią, taip pat atskleidžiant jį ir kaip sportininką bei statybinės terminologijos diegėją. Dėkoju VILNIUS TECH Leidyklai, bibliotekai ir rektoriui už galimybę išleisti šią knygą“, – sakė A. Kudzio sūnus Vytautas.