Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedra

Katedra yra profilinė ir šiuo pavadinimu gyvuoja nuo 1995 m., tačiau ji neatsirado tuščioje vietoje. Katedros gimimo metais laikomi 1922-ieji, kai Kauno universitete aukštoji technikos mokslų studija įsteigė Tiltų katedrą, kurioje buvo dėstomi ir dabartinę Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedrą specializuojantys dalykai. Vėliau šios konstrukcijos buvo dėstomos Vytauto Didžiojo bei Kauno valstybiniame universitete, dar vėliau – KPI Vilniaus filiale. Keitėsi katedros pavadinimas, keitėsi jame dirbantys dėstytojai. Katedra augo, stiprėjo. Nuo senų laikų joje dirbo darbštus ir kūrybingas kolektyvas. Naujas etapas katedros gyvenime prasidėjo 1969 m., kai buvo įkurtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Iš pradžių katedra vadinosi Specialiųjų konstrukcijų ir jai vadovauti, prikalbintas tuometinio rektoriaus prof. A. Čyro, ėmėsi prof. A. Rozenbliumas. Jis tapo pirmuoju jos vedėju Vilniuje. 1973 m. katedra iš Specialiųjų konstrukcijų pakeitė pavadinimą į Metalinių konstrukcijų ir jai pradėjo vadovauti doc. A. Valentinavičius. 1969–1971 m., vykstant KPI Vilniaus filialo reorganizacijai į Vilniaus inžinerinį statybos institutą į katedrą iš KPI buvo perkelti doc. Henrikas Lazarevičius (dirbo iki 1973 m.), doc. Algirdas Stepanavičius (dirbo iki 1993 m.), doc. Algirdas Valentinavičius (dirbo iki 1994 m.), doc. Vidmantas Jokūbaitis (dirbo iki 1973 m.), doc. Jonas Paulauskas (dirbo iki 1978 m.), vyr. dėst. Jonas Arūnas Pranevičius (dirbo iki 2002 m.). Jie prisidėjo prie katedros branduolį sudariusių buvusių KPI Vilniaus filialo Statybinių konstrukcijų katedros aspirantų, čia apgynusių technikos mokslų kandidatų disertacijas: doc. Audronio Kazimiero Kvedaro (nuo 1969 m.), vyr. dėst., nuo 1978 m. doc. Vlado Vaitkevičiaus (dirbo iki 2001 m.), vyr. dėst. Jono Motiejūno (dirbo iki 1974 m.), vyr. dėst., nuo 1977 m. doc. Kazimiero Šapalo (dirbo iki 1994 m.).1971–1975 m. katedrą papildė vyr. dėst. t. m. k. Romualdas Mažeika (dirbo 1971–1973 m.), asist. Nerijus Narkis (dirbo 1973–1981 m.), doc. Rimantas Čechavičius (dirbo 1973–1999 ir 2001–2002 m.), doc. Jonas Juozaitis (dirbo 1973–2004 m.), doc. Balys Valiūnas (dirbo 1974–2009 m.), vyr. dėst. Olegas Danilčenko (dirbo 1975–1992 m.).

Tuo metu svarbiausi katedros dėstomi dalykai buvo pagrindiniai ir specialūs metalinių ir medinių konstrukcijų kursai, taip pat Pramoninės ir civilinės statybos diplominis projektas, tačiau 1969 m., įsteigus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, specialybių, kurioms šie dalykai buvo dėstomi, pagausėjo. Katedroje buvo pradėti skaityti ir nauji dalykai: specialiosios gelžbetoninės, metalinės ir medinės konstrukcijos architektūros, miestų statybos, statybos ekonomikos ir organizavimo, kelių specialybėms; miesto transporto metaliniai statiniai, miestų inžineriniai statiniai miestų statybos specialybei; metaliniai ir mediniai tiltai kelių specialybei; metalinės konstrukcijos ir statybinė mechanika statybos ir kėlimo mašinų specialybei. 1973 m., mirus katedros vedėjui A. Rozenbliumui, specialiųjų gelžbetoninių konstrukcijų kursai buvo perduoti Gelžbetoninių konstrukcijų katedrai, į kurią perėjo ir doc. V. Jokūbaitis.

1990-1992 m., VISI pertvarkant į Technikos universitetą, o pastarajam pereinant į tripakopes - bakalaurų, magistrų ir daktarų - studijas, Metalinių konstrukcijų katedra irgi aktyviai dalyvavo rengiant naujas studijų programas. Ji parengė daug naujų studijų modulių ir programų. Tačiau katedra neteko dėstytų profilinių dalykų Architektūros, Mechanikos ir Miestų statybos fakultetuose. 2001 m., įsteigus Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų konstrukcijų katedrą, dalis katedros profilinių dalykų buvo perduota jai, taip pat iš katedros į naująją katedrą (2001 m. pabaigoje) buvo perkeltas vyr. asist. dr. Algirdas Juozapaitis.
Nuo 2001 m. iki 2010 m. Universiteto studijų programos ir moduliai buvo tobulinami toliau ir gludinami. Šiuo laikotarpiu katedra parengė 2008 m. patvirtintą magistrantūros studijų Statinių konstrukcijų programos lengvųjų šiuolaikinių konstrukcijų pakraipą ir 14 modulių. Kitoms programoms moduliai buvo rengiami ir atnaujinami tam tikrais tarpsniais. 2001–2002 m. pagrindinėms studijoms buvo parengta 19 modulių, skirtų įvairioms Nekilnojamojo turto vadybos, Statybos, Energetikos ir transporto statybos, Statybos medžiagų ir dirbinių, Statybos valdymo, Kelių ir geležinkelių inžinerijos, Gaisrinės saugos programų pakraipoms, magistratūros studijoms – 23 moduliai, skirti įvairioms Statybos, Statinių konstrukcijų bei Statybos medžiagų ir dirbinių programų pakraipoms, specialiosioms profesinėms studijoms – 17 modulių, skirtų įvairioms Statybos, Statybos medžiagų ir dirbinių technologijos ir Darbų saugos programų pakraipoms.

2003–2007 m. pagrindinėms studijoms iš naujo buvo parengtas 21 modulis, skirtas įvairioms Statybos, Energetikos ir transporto statybos, Gaisrinės saugos, Statybos valdymo, Nekilnojamojo turto vadybos, Statybos medžiagų ir dirbinių, Miestų inžinerijos programų pakraipoms, magistrantūros studijoms – 18 modulių, skirtų įvairioms Statinių konstrukcijų, Architektūros inžinerijos, Statybos medžiagų ir dirbinių, Saugos inžinerijos programų atskiroms pakraipoms, specialiosioms profesinėms studijoms moduliai nebuvo atnaujinami, nes tokios studijos palaipsniui buvo nutrauktos.
2008–2010 m. pagrindinėms studijoms, jas iš esmės pertvarkius, iš naujo buvo parengta 19 modulių, skirtų įvairioms Statybinių medžiagų ir dirbinių, Statybos inžinerijos, Miestų inžinerijos, Energetikos ir transporto statybos, Nekilnojamojo turto vadybos ir Gaisrinės saugos programų pakraipoms, peržiūrėta ar iš naujo parengta 18 magistrantūros modulių.
2003–2009 m. katedra parengė 9 modulius doktorantūros studijų 02T krypčiai

Rengiant naujas studijų programas labai pravertė katedros moksliniai ir dalykiniai ryšiai su įvairiais užsienio universitetais, taip pat Didžiosios Britanijos Vyriausybės, britų „Steel“ korporacijos ir Plieninių konstrukcijų instituto metodinė ir dalykinė parama – vienkartinis Europos plieninių konstrukcijų projektavimo programos (ESDEP) metodinės medžiagos komplekto perdavimas katedrai ir nuolatinis šio komplekto papildymas naujausia metodine medžiaga, leidžiama Plieninių konstrukcijų instituto.

Toliau palaikomi tiesioginiai ryšiai per abipusio bendradarbiavimo sutartis, pasirašytas su daugelio šalių universitetais (Anglijos Sarėjaus universitetu, Lenkijos Varšuvos technologijos universitetu, Vokietijos Veimaro statybos ir Brandenburgo technikos universitetais ir kt.), taip pat per SOCRATES/ERASMUS Europos Sąjungos programą katedros diplomantai rengė baigiamuosius bakalaurų ir magistrų darbus Suomijos Helsinkio technologijos universitete, Seiniajokio taikomųjų mokslų universitete ir Helsinkio metropolijos universitete, Danijos Horseno technologijos institute ir pagal tarptautinių mokslo asociacijų grantus studentai stažavosi Helsinkio technologijos universiteto Metalinių konstrukcijų laboratorijoje, Veimaro statybos universiteto 2000–2005 m. Vasaros akademijoje ir kt. Pagal SOCRATES/ERASMUS Europos Sąjungos studijų mobilumo programą į katedrą reguliariai atvyksta išklausyti specialių paskaitų ciklo 12 studentų grupė iš Seiniajokio taikomųjų mokslų universiteto. Su Varšuvos technologijos universiteto Statybos fakultetu iki 2008 m. vyko nuolatinis apsikeitimas studentų praktikomis kiekvienų metų vasarą.
Metams bėgant į katedros kolektyvą įsiliejo nauji nariai, kurių dauguma yra baigę mūsų Universitetą.

Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros mokslininkai ir pedagogai, bendradarbiaudami su Statybos fakulteto giminingų katedrų - Gelžbetoninių ir mūrinių, Geotechnikos ir kitų - specialistais dalyvauja 1992 m. įkurto Statybos fakulteto Inovacinio specialiųjų konstrukcijų ir statinių mokslo instituto „Kompozitas“ įvairiapusėje veikloje. „Kompozito“ institutui buv. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. buvo išdavusi kvalifikacijos atestatą, suteikusį teisę plėtoti veiklą, susijusią su mokslo tiriamųjų darbų taikymu praktikoje, rengiant naujų ir renovuotinų pramoninių, civilinių, žemės ūkio pastatų ir trobesių bei specialiųjų statinių, įskaitant telekomunikacijų ir energetikos bokštus ir stiebus, projektus, tokių projektų ir naujų ar ilgą laiką naudotų pastatų ir statinių ekspertizes, mokslinius techninius tyrimus, mokslines inžinerines konsultacijas. Nuo 1999 m. tokius atestatus „Kompozito“ institutui reguliariai, kas 5 metai, atnaujina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Katedros kolektyvas aktyviai talkino Lietuvos standartų departamentui 2006-2010 m. rengiant Europos normų (Eurokodeksų) dokumentus lietuvių kalba ir jų nacionalinio taikymo dokumentus. Ypač daug dėmesio buvo skirta šių dokumentų lietuviškų terminų ir tekstų pagrindimui.

2004–2005 m. katedros darbuotojai kartu su MI „Kompozitas“ vykdė su Europos Komisijos Anglies ir plieno tyrimų fondu pasirašytą projektą „NewEU“, kuriam vadovavo Suomijos „Ruukki“ kompanija. Projekto vykdytojais buvo ir Latvijos, Lenkijos, Vengrijos universitetai ir kompanijos. Projektas, skirtas inovacinėms renovacijos technologijoms paskleisti į naujas ES rinkas, iš esmės susijęs su gyvenamųjų namų renovacijos, naudojant plienines konstrukcijas, technologijomis. 2005 m. naujienoms paskleisti VGTU surengtas seminaras, pateikta į lietuvių kalbą išversta pagrindinė techninė medžiaga.
2007–2008 m. katedros darbuotojai vykdė MI „Kompozitas“ su Europos Komisijos Anglies ir plieno tyrimų fondu pasirašytą projektą „DIFISEK+“, kuriam vadovavo Liuksemburgo kompanija „Arcelor“. Projekto vykdytojai buvo iš 16 Europos šalių universitetų ir firmų. Projektas, skirtas konstrukcijų gaisrinės saugos inžinerinių žinių skleidimui visoje Europoje, iš esmės susijęs su plieninių ir kompozitinių plieninių-betoninių konstrukcijų elgsenos ugnyje skaičiavimu remiantis EN 1993-1-2 ir EN 1994-1-2 pateiktais reikalavimais ir metodika. Projekto medžiagą, kuri buvo aptariama metodiniuose visos darbo grupės atstovų pasitarimuose, vykusiuose Liuksemburge, Paryžiuje ir Salonikuose, katedros nariai, įėję į projekto rengimo grupę, išvertė į lietuvių kalbą ir pateikė seminaro, vykusio VGTU, dalyviams iš Lietuvos suinteresuotų žinybų. B to, seminare buvo perskaityti išsamūs pranešimai apie projekto dalių medžiagą, svarbią nagrinėtų konstrukcijų elgsenai skaičiuoti.