Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra
Katedra su savo mokslo laboratorijomis yra mokslo ir technologijų parko „Saulėtekio slėnis“ Civilinės inžinerijos mokslo centro dalis. Laboratorijos yra visiškai atnaujintos šiuolaikine universalia statybinių konstrukcijų tyrimo įranga.
Būdama pagrindinis gelžbetoninių, mūrinių ir sluoksniuotųjų konstrukcijų mokslo centru Lietuvoje, katedra aktyviai dalyvauja mokslo tiriamajame darbe. Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys yra gelžbetonio ir mūro mechanika, projektavimo ir mokslo tyrimų kompiuterizacija, iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų tobulinimas ir kūrimas, kompozitų teorija ir sluoksniuotosios konstrukcijos, jų kūrimas ir tyrimas, pastatų ir jų konstrukcijų nusidėvėjimo tyrimas ir jų stiprinimas.
Mokslinių tyrimų rezultatus katedros darbuotojai skelbia mokslinėje spaudoje, daro pranešimus įvairiose šalyse organizuojamose konferencijose.
Ilgą laiką katedra organizavo Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinius „Gelžbetoninės konstrukcijos” (vyr. redaktorius A. Kudzys) ir „Statybinės konstrukcijos“ (vyr. redaktorius G. Marčiukaitis) leidybą ir 1967–1995 m. išleido 27 tomus. Katedros iniciatyva 2009 m. sausio mėn. pradėtas leisti mokslo žurnalas „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“ lietuvių ir anglų kalbomis. Straipsniai referuojami tarptautinėse duomenų bazėse.
Būdama pagrindinis gelžbetoninių, mūrinių ir sluoksniuotųjų konstrukcijų mokslo centru Lietuvoje, katedra aktyviai dalyvauja mokslo tiriamajame darbe. Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys yra gelžbetonio ir mūro mechanika, projektavimo ir mokslo tyrimų kompiuterizacija, iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų tobulinimas ir kūrimas, kompozitų teorija ir sluoksniuotosios konstrukcijos, jų kūrimas ir tyrimas, pastatų ir jų konstrukcijų nusidėvėjimo tyrimas ir jų stiprinimas.
Mokslinių tyrimų rezultatus katedros darbuotojai skelbia mokslinėje spaudoje, daro pranešimus įvairiose šalyse organizuojamose konferencijose.
Ilgą laiką katedra organizavo Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinius „Gelžbetoninės konstrukcijos” (vyr. redaktorius A. Kudzys) ir „Statybinės konstrukcijos“ (vyr. redaktorius G. Marčiukaitis) leidybą ir 1967–1995 m. išleido 27 tomus. Katedros iniciatyva 2009 m. sausio mėn. pradėtas leisti mokslo žurnalas „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“ lietuvių ir anglų kalbomis. Straipsniai referuojami tarptautinėse duomenų bazėse.
Istorija
Katedros ištakos – Lietuvos valstybiniame universitete. 1922 m. kovo 24 d. patvirtinus Lietuvos universiteto statutą, Technikos fakultetą sudarė 17 katedrų, tačiau jų sąraše konstrukcinių katedrų nebuvo. Artimiausia pagal profilį buvo Tiltų katedra, kuriai buvo pavesta dėstyti akmeninius, medinius, geležinius ir gelžbetoninius tiltus su projektais. Pagal tuometinę sampratą statybinės konstrukcijos ir tiltai traktuoti kaip viena disciplina. Tik daug vėliau statybinės konstrukcijos ir tiltai tapo atskirais dalykais. Laikui bėgant dėl įvairių priežasčių katedros buvo sujungiamos arba vėl atskiriamos. Kito ne tik katedrų pavadinimas, bet ir priklausomybė aukštajai mokyklai.
Tiltų katedra įkurta 1922 m. kovo 24 d. Katedros vedėju iki 1940 m. reformos buvo ord. prof. Silvestras Grinkevičius.
Nuo 1923 m. vasario 1 d. Tiltų katedroje dirbęs privat. doc. Pranciškus Markūnas dėstė gelžbetoninius tiltus ir gelžbetonį, vadovavo diplominiams projektams. Pažymėtina, kad jis suprojektavo 19 gelžbetoninių tiltų, 16 pastatų, įskaitant keturias bažnyčias, gelžbetonines konstrukcijas. Toje pačioje katedroje nuo 1928 m. spalio 1 d. jaunesniuoju asistentu, o nuo 1930 m. rugsėjo 1 d. vyresniuoju asistentu dirbęs J. Gabrys vadovavo tiltų ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimui, be to, dėstė Kelių katedrai priklausiusį sauskelių dalyką ir jų projektavimą. Parašė „Sauskelių” dvi dalis (1930), „Gelžbetoninius ir betoninius tiltus” (1931) ir kitus vadovėlius. 1938 m. Latvijos universiteto Inžinerijos fakultete apgynė disertaciją „Betoninės ir gelžbetoninės arkos”.
1940 m . liepos 29 d. įsteigtame Statybos fakultete vietoje Tiltų katedros įkurta Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra. Jai vadovavo doc. J. Kuodis. Jis pirmasis iš Lietuvos gelžbetonininkų 1936 m. Vienos aukštesniojoje technikos mokykloje apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją.
Pertvarkant techniškųjų fakultetų struktūrą, 1941 m. rudenį Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra pavadinta Tiltų ir konstrukcijų katedra. Vedėjas ekstraord. prof. J. Kuodis.
Po karo atkūrus Universitetą Statybos fakultete buvo 14 katedrų, iš jų Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų (vyr. dėst. A. Rozenbliumas). Katedra neturėjo jokios laboratorijos, o be jos neįmanomas ne tik eksperimentinis mokslinis darbas, bet ir tinkamo lygio mokymo procesas. Laboratoriją kurti pradėjo D. Tovstenko ir J. Kivilša, kai katedrai buvo paskirta VDU Didžiųjų rūmų pusrūsyje maža patalpėlė po Medžiagų atsparumo laboratorijos pirmame aukšte patalpomis. Ši aplinkybė buvo palanki būsimos laboratorijos veiklai. Minėtų rūmų kieme jie pagamino ir išbandė tarpaukštinių perdangų surenkamąsias plokštes – sijas, padarytas iš keraminių blokų. Tai pirmas katedros eksperimentinis darbas.
Lygia greta su gelžbetonio katedros veikla Kaune, gelžbetonio dalykus dėstyti ir mokslo tiriamąjį darbą dirbti pradėta Vilniuje, 1956 m. atidarytame KPI vakariniame skyriuje.
1961 m. skyrius tapo KPI Vilniaus filialu, gelžbetoninių konstrukcijų dalykas priklausė Statybos katedrai (vedėjas doc. V. Kriščiūnas).
1965 m. įkurta Statybinių konstrukcijų katedra, kuriai vadovavo A. Kudzys. 1967 m. A. Kudzys apgynė pirmąją technikos mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją Lietuvoje iš gelžbetoninių konstrukcijų tyrimų srities („Trumpalaike apkrova veikiamų žiedinio skerspjūvio gelžbetoninių elementų darbo tyrimai“).
1972 m . Statybinių konstrukcijų katedra pavadinama Gelžbetoninių konstrukcijų katedra (ved. A. Kudzys). Svarbiausios mokslinio tyrimo darbo kryptys buvo gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų ir kokybės kontrolės tobulinimas; polimerų panaudojimas gelžbetoninėse konstrukcijose; gelžbetoninių tiltų stiprumo ir ilgaamžiškumo gerinimas; gelžbetonin ių konstrukcijų mechanika ir patikimumas; konstrukcijos iš naujų medžiagų ir kt. Šiais klausimais katedros darbuotojai atliko daug originalių teorinių ir praktinių darbų, kurie buvo pripažinti žymiausių pasaulio betono ir gelžbetonio srities mokslininkų ir mokslinių įstaigų.
2005 m. Katedroje buvo parengtos ir apgintos 49 daktaro (technikos mokslų kandidato) disertacijos, 33 iš jų – vadovaujant prof. A. Kudziui. Katedra tapo vieninteliu koncentruotu moksliniu ir mokymo padaliniu gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų srityje Lietuvoje. Todėl nuo 1998 m. ji pavadinta Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra (ved. G. Marčiukaitis).
Tiltų katedra įkurta 1922 m. kovo 24 d. Katedros vedėju iki 1940 m. reformos buvo ord. prof. Silvestras Grinkevičius.
Nuo 1923 m. vasario 1 d. Tiltų katedroje dirbęs privat. doc. Pranciškus Markūnas dėstė gelžbetoninius tiltus ir gelžbetonį, vadovavo diplominiams projektams. Pažymėtina, kad jis suprojektavo 19 gelžbetoninių tiltų, 16 pastatų, įskaitant keturias bažnyčias, gelžbetonines konstrukcijas. Toje pačioje katedroje nuo 1928 m. spalio 1 d. jaunesniuoju asistentu, o nuo 1930 m. rugsėjo 1 d. vyresniuoju asistentu dirbęs J. Gabrys vadovavo tiltų ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimui, be to, dėstė Kelių katedrai priklausiusį sauskelių dalyką ir jų projektavimą. Parašė „Sauskelių” dvi dalis (1930), „Gelžbetoninius ir betoninius tiltus” (1931) ir kitus vadovėlius. 1938 m. Latvijos universiteto Inžinerijos fakultete apgynė disertaciją „Betoninės ir gelžbetoninės arkos”.
1940 m . liepos 29 d. įsteigtame Statybos fakultete vietoje Tiltų katedros įkurta Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra. Jai vadovavo doc. J. Kuodis. Jis pirmasis iš Lietuvos gelžbetonininkų 1936 m. Vienos aukštesniojoje technikos mokykloje apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją.
Pertvarkant techniškųjų fakultetų struktūrą, 1941 m. rudenį Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra pavadinta Tiltų ir konstrukcijų katedra. Vedėjas ekstraord. prof. J. Kuodis.
Po karo atkūrus Universitetą Statybos fakultete buvo 14 katedrų, iš jų Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų (vyr. dėst. A. Rozenbliumas). Katedra neturėjo jokios laboratorijos, o be jos neįmanomas ne tik eksperimentinis mokslinis darbas, bet ir tinkamo lygio mokymo procesas. Laboratoriją kurti pradėjo D. Tovstenko ir J. Kivilša, kai katedrai buvo paskirta VDU Didžiųjų rūmų pusrūsyje maža patalpėlė po Medžiagų atsparumo laboratorijos pirmame aukšte patalpomis. Ši aplinkybė buvo palanki būsimos laboratorijos veiklai. Minėtų rūmų kieme jie pagamino ir išbandė tarpaukštinių perdangų surenkamąsias plokštes – sijas, padarytas iš keraminių blokų. Tai pirmas katedros eksperimentinis darbas.
Lygia greta su gelžbetonio katedros veikla Kaune, gelžbetonio dalykus dėstyti ir mokslo tiriamąjį darbą dirbti pradėta Vilniuje, 1956 m. atidarytame KPI vakariniame skyriuje.
1961 m. skyrius tapo KPI Vilniaus filialu, gelžbetoninių konstrukcijų dalykas priklausė Statybos katedrai (vedėjas doc. V. Kriščiūnas).
1965 m. įkurta Statybinių konstrukcijų katedra, kuriai vadovavo A. Kudzys. 1967 m. A. Kudzys apgynė pirmąją technikos mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją Lietuvoje iš gelžbetoninių konstrukcijų tyrimų srities („Trumpalaike apkrova veikiamų žiedinio skerspjūvio gelžbetoninių elementų darbo tyrimai“).
1972 m . Statybinių konstrukcijų katedra pavadinama Gelžbetoninių konstrukcijų katedra (ved. A. Kudzys). Svarbiausios mokslinio tyrimo darbo kryptys buvo gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų ir kokybės kontrolės tobulinimas; polimerų panaudojimas gelžbetoninėse konstrukcijose; gelžbetoninių tiltų stiprumo ir ilgaamžiškumo gerinimas; gelžbetonin ių konstrukcijų mechanika ir patikimumas; konstrukcijos iš naujų medžiagų ir kt. Šiais klausimais katedros darbuotojai atliko daug originalių teorinių ir praktinių darbų, kurie buvo pripažinti žymiausių pasaulio betono ir gelžbetonio srities mokslininkų ir mokslinių įstaigų.
2005 m. Katedroje buvo parengtos ir apgintos 49 daktaro (technikos mokslų kandidato) disertacijos, 33 iš jų – vadovaujant prof. A. Kudziui. Katedra tapo vieninteliu koncentruotu moksliniu ir mokymo padaliniu gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų srityje Lietuvoje. Todėl nuo 1998 m. ji pavadinta Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra (ved. G. Marčiukaitis).
Studijų programos
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų bakalauras
Specializacijos – pastatų ir jų konstrukcijų projektavimas, tiltų konstrukcijų inžinerija, geotechnika, statinio projekto informacinis modeliavimas (BIM) (rengiama)
Ši studijų programa moko projektuoti statinius ir pastatus taikant naujausius skaičiavimo ir konstravimo principus, moderniąsias statybos technologijas. Taip pat atlikti grunto inžinerinius tyrimus ir juos vertinti, organizuoti ir valdyti statinių ir pastatų projektavimo procesą, vertinti ir parinkti patikimus techninius sprendimus, numatant racionaliai naudoti progresyvias statybines medžiagas, taupyti energijos išteklius.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras
Šios magistro studijų programos tikslas – parengti tokius specialistus, kurie gebėtų formuluoti geotechnikos inžinerinius uždavinius ir parinkti tinkamiausius jų sprendimo metodus, statant antžeminius statinius, tiltų pamatus ir įvertinant jų pagrindų sąveiką su antžemine dalimi. Tarp tokių statinių – ir atraminės sienos, šlaitai, pylimai, pagrindai keliams ir geležinkeliams.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras
Statinio informacinio modeliavimo magistro studijų programos tikslas – suteikti specializuotų inžinerinių žinių ir suformuoti specializuotus inžinerinius gebėjimus BIM vadovo funkcijoms atlikti, reikalingus rengiant statinio projektą, jį įgyvendinant ar valdant jau pastatytą turtą, plėtojant inžinerinio informacinio modeliavimo naujausius laimėjimus technologijų ir vadybos srityse.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras
Specializacijos – pastatų konstrukcijos; lengvosios šiuolaikinės konstrukcijos; specialieji statiniai; statinių konstrukcijos; tiltai ir viadukai.
Statinių konstrukcijų magistro studijų programos tikslas – parengti kūrybiškai mąstančius inžinierius, turinčius aukščiausios kvalifikacijos konstruktoriaus žinių.
Specializacijos – pastatų ir jų konstrukcijų projektavimas, tiltų konstrukcijų inžinerija, geotechnika, statinio projekto informacinis modeliavimas (BIM) (rengiama)
Ši studijų programa moko projektuoti statinius ir pastatus taikant naujausius skaičiavimo ir konstravimo principus, moderniąsias statybos technologijas. Taip pat atlikti grunto inžinerinius tyrimus ir juos vertinti, organizuoti ir valdyti statinių ir pastatų projektavimo procesą, vertinti ir parinkti patikimus techninius sprendimus, numatant racionaliai naudoti progresyvias statybines medžiagas, taupyti energijos išteklius.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras
Šios magistro studijų programos tikslas – parengti tokius specialistus, kurie gebėtų formuluoti geotechnikos inžinerinius uždavinius ir parinkti tinkamiausius jų sprendimo metodus, statant antžeminius statinius, tiltų pamatus ir įvertinant jų pagrindų sąveiką su antžemine dalimi. Tarp tokių statinių – ir atraminės sienos, šlaitai, pylimai, pagrindai keliams ir geležinkeliams.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras
Statinio informacinio modeliavimo magistro studijų programos tikslas – suteikti specializuotų inžinerinių žinių ir suformuoti specializuotus inžinerinius gebėjimus BIM vadovo funkcijoms atlikti, reikalingus rengiant statinio projektą, jį įgyvendinant ar valdant jau pastatytą turtą, plėtojant inžinerinio informacinio modeliavimo naujausius laimėjimus technologijų ir vadybos srityse.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras
Specializacijos – pastatų konstrukcijos; lengvosios šiuolaikinės konstrukcijos; specialieji statiniai; statinių konstrukcijos; tiltai ir viadukai.
Statinių konstrukcijų magistro studijų programos tikslas – parengti kūrybiškai mąstančius inžinierius, turinčius aukščiausios kvalifikacijos konstruktoriaus žinių.
Mokslas
Per paskutinį dešimtmetį katedra, būdama pagrindinis gelžbetoninių, mūrinių ir sluoksniuotųjų konstrukcijų mokslo centras Lietuvoje, aktyviai dalyvauja mokslo tiriamajame darbe.
Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys yra:
Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys yra:
- Gelžbetonio mechanika;
- Iš anksto įtemptųjų gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų tobulinimas ir kūrimas;
- Kompozitinių medžiagų, konstrukcijų ir jų skaičiavimo modelių kūrimas;
- Mūrinių konstrukcijų mechanika ir skaičiavimo metodų kūrimas;
- Rekonstruojamų pastatų konstrukcijų bei jų mazgų tyrimas bei skaičiavimo metodų kūrimas;
- Statybinių konstrukcijų projektavimo normatyvinių dokumentų kūrimas;
- Europos Sąjungos ir Lietuvos normatyvinės statybinių konstrukcijų projektavimo bazės harmonizavimas.
- Gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo modelių kūrimas;
- Katedra su savo mokslo laboratorijomis yra mokslo ir technologijų parko „Saulėtekio slėnis“ Civilinės inžinerijos mokslo centro dalis. Laboratorijos yra visiškai atnaujintos šiuolaikine universalia statybinių konstrukcijų tyrimo įranga.
Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra naudojasi "Fine Company" suteikta "GEO5" geotechninės programinės įrangos komplekso švietimo licencija.
Katedros mokslininkai teikia mokslinę–inžinerinę pagalbą gamybai šiose srityse:
Katedros mokslininkai teikia mokslinę–inžinerinę pagalbą gamybai šiose srityse:
- Naujų statybinių medžiagų kūrimas ir fizinių–mechaninių savybių nustatymas.
- Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų tyrimo ir skaičiavimo metodų tobulinimas.
- Mūrinių ir gelžbetoninių statinių rekonstrukcija ir remontas.
- Betono ir gelžbetonio technologija.
- Vienbučių gyvenamųjų namų racionalių konstrukcinių technologinių sprendimų parinkimas ir taikymas.
- Daugiaaukščiai pastatai, jų konstrukcijos.
- Mažai energoimlių konstrukcijų kūrimas, tyrimas ir projektavimas, tame skaičiuje statybinių kompozitinių dirbinių ir konstrukcijų su termoizoliaciniais intarpais kūrimas ir tyrimas.
- Automatizuotas konstrukcijų projektavimas.
- Pastatų konstrukcijų iš mažagabaričių elementų (įvairių blokelių, lengvų sijų ir pan.) kūrimas ir projektavimas.
- Sluoksniuotosios konstrukcijos, jų kūrimas, tyrimas ir skaičiavimo metodai.
- Statinių statistinis skaičiavimas, konstrukcijų tvarumas ir patikimumas.
- Statybinių medžiagų ir konstrukcijų elgsena veikiant aukštoms temperatūroms.
- Mūrinių konstrukcijų iš naujų tipų dirbinių eksploatacinių charakteristikų tyrimas ir nustatymas.
- Vandentvarkos ir požeminiai statiniai ir kitos sritys, susijusios su gelžbetonio ir kitų statybinių konstrukcijų projektavimu, bandymu ir panaudojimu įvairios paskirties statiniuose.
- Konstrukcijų apsauga nuo agresyvių poveikių ir jų ilgaamžiškumo padidinimas.
- Euronormų adaptacijos Lietuvoje, įvairių standartų ir kitos normatyvinės techninės dokumentacijos ruošimas.
Kontaktai
Padalinio kontaktai
Adresas: Saulėtekio al. 11, 21 kab.
Telefonas: (8 5) 274 5225
Vidinis telefonas: 9225
El. paštas: crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnN0Z2tAdmlsbml1c3RlY2gubHQiPnN0Z2tAdmlsbml1c3RlY2gubHQ8L2E+:xx
Adresas: Saulėtekio al. 11, 21 kab.
Telefonas: (8 5) 274 5225
Vidinis telefonas: 9225
El. paštas: crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnN0Z2tAdmlsbml1c3RlY2gubHQiPnN0Z2tAdmlsbml1c3RlY2gubHQ8L2E+:xx
Darbo laikas
Žemėlapis
| I | 8:00 - 16:30 |
|---|---|
| II | 8:00 - 16:30 |
| III | 8:00 - 16:30 |
| IV | 8:00 - 16:30 |
| V | 8:00 - 15:30 |
-
- Puslapio administratoriai:
- Loreta Kanapeckienė
- Monika Bissekerskaja