Pastaraisiais metais statybos sektoriuje vyksta sparti statybų skaitmenizacija ir BIM technologijų plėtra. Didėja dėmesys pastato tvarumui, kuris apima ne tik energinį efektyvumą, apie kurį kalbama jau ne vieną dešimtmetį, bet ir statinio draugiškumą aplinkai, ilgaamžiškumą. Pradedama galvoti ne tik apie tai, kaip pastatas atrodo šiandien, bet ir apie tai, kaip jis atrodys ateityje. 

Nors statybų sektorius vis labiau skaitmenizuojamas, specialistų jame vis dar trūksta. Apie jų poreikį ir darbo specifiką Neda Černiauskaitė kalbasi su statybų bendrovės „Hanner“ vadovu ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnu Arvydu Avuliu. 
 
Kaip pastaraisiais metais keitėsi statybos sektorius? 
 
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukėlė daug iššūkių – išaugo žaliavų kainos, pradėjo trūkti darbuotojų, nutrūko tiekimo grandinės. Tai stipriai palietė statybos pramonę, žaliavos ir statybos darbų kainos augo nesustabdomai. 
Turėjome operatyviai reaguoti didindami ne tik darbų efektyvumą, bet ir permąstydami jau nusistovėjusius statybos sprendimus, naudoti kitas medžiagas, technologijas.  
 
Pastaraisiais metais pastatų inžinerinių sistemų valdymui naudojamos kompiuterinės programos, atsirado naujas terminas „Protingas namas”. Naujausios technologijos leidžia valdyti namo inžinerines sistemas nuotoliniu būdu, keisti priežiūros parametrus ir netgi nustatyti gedimus bei juos šalinti. Inovacijos ir naujos technologijos keičia statybos metodus, statybose kasdien sutinkame vis daugiau naujų, technologiškai pažangesnių medžiagų, kurios leidžia užtikrinti aukštesnę darbų ir pastatų kokybę. 
 
Kodėl pokyčiai statybos sektoriuje – reikalingi?  
 
Pastebime, kad keičiasi kartų požiūris. Vieni mokykloje buvo mokami skaičiuoti su algoritmine liniuote, kiti gimė su kompiuteriu kišenėje ir neįsivaizduoja pasaulio be interneto. Pokytis tarp kartų – milžiniškas. BIM technologijos jau dabar keičia projektavimo procesus: jos padidina darbų greitį ir kokybę, mažina klaidų skaičių, palengvina projekto valdymo procesą. Ateityje tikimasi dar didesnio šuolio, kai dirbtinis intelektas (DI) bus plačiau panaudojamas projektavimo srityje. DI galėtų automatizuoti tam tikrus procesus, generuoti sprendimus arba pasiūlyti alternatyvas, remiantis įvairiais duomenų šaltiniais ir algoritmais. Projektuotojų reikės mažiau, bet tie, kurie dirbs su DI, turės ypatingai aukštą kvalifikaciją, kad tinkamai suprastų ir valdytų DI sistemas bei priimtų pagrįstus sprendimus remdamiesi DI pateikta informacija. 
 
Žvelgiant iš kitos perspektyvos, nauji pastatai tampa vis labiau automatizuoti ir technologiškai sudėtingi. Juose įdiegti įvairūs davikliai, matavimo prietaisai ir skaitikliai, kurie renka bei apdoroja informaciją apie pastato būklę, mikroklimatą, žmonių skaičių. Pastatai tarsi tampa gyvais organizmais. Norint, kad ši įranga tinkamai veiktų, reikia specialistų, kurie ją prižiūrėtų, remontuotų, suderintų. 
 
Visuomenėje vis dar yra manančių, kad statybos inžinieriai dirba „purviną“ darbą, tačiau technologijoms sparčiai tobulėjant, keičiasi ir jo specifika. Kaip paneigti šį stereotipą?  
 
Žmonės dažnai neįsivaizduoja, kiek įvairių specialistų įtraukiami į pastatų statymą. Visi mato tik statybos darbų vadovą ir būrį darbininkų, tačiau specialistų – inžinierių, projektuotojų, architektų, kurie prisidėjo, kad statybos prasidėtų ir vyktų sklandžiai – yra labai daug.  
 
Mes turime pristatyti jaunimui platų karjeros spektrą ir įvairias galimybes, kurias siūlo statybos inžinerijos sritis. Tai apima vadybos pareigas, projektų valdymą, konsultavimą ir kitas aukštesnio lygio funkcijas, kurios rodo, kad ši profesija yra prestižinė ir sukuria daug galimybių tobulėti. Svarbu pabrėžti technologinį progresą: aiškinti, kaip technologijos tobulėja, keičia statybos inžinieriaus darbą, padeda optimizuoti projektų valdymą, didina efektyvumą ir sumažina klaidų riziką. Bendrąja prasme statybos sritis Lietuvoje yra moderni ir technologiškai pažangi. 

Kaip, Jūsų nuomone, moksleivius galima paskatinti rinktis statybų inžinieriaus profesiją?  
 
Pirmiausia, svarbu nustatyti švietimo prioritetus ir pabrėžti inžinerinių profesijų reikšmę visuomenei. Būtent inžinieriai kuria infrastruktūrą, būstus bei kitus statinius, prisideda prie naujų technologijų vystymo. Šios profesijos svarbą reikia perteikti moksleiviams ir jų tėvams, kad jie suprastų to potencialą ir reikšmę. Parodyti, kad statybų inžinieriaus profesija yra dinamiška, nuolat besikeičianti ir tobulėjanti.
 
Taip pat būtina užtikrinti aukštą mokymo kokybę. Mokyklose moksleiviams reikia suteikti stiprias matematikos, fizikos, chemijos ir kitų tiksliųjų dalykų žinias. Tai suteiks reikalingus įgūdžius sėkmingoms inžinerijos studijoms universitete. Be to, stipriausios inžinerijos, statybų vystymo kompanijos turėtų daugiau remti ir stipendijomis motyvuoti būsimus inžinierius, taip padėdamos studentams rinktis inžinerinės krypties studijas. 
 
Kaip vertinate bendrą statybos inžinierių poreikį Lietuvoje, užsienyje? Kaip jis keitėsi pastaraisiais metais?  
 
Pastaraisiais metais pastebimas didėjantis bendras statybos inžinierių poreikis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vis didėjanti paklausa ir konkurencija dėl statybos inžinierių yra susijusi su jų stygiumi. Moksleiviai dažnai nebesidomi fizika, jie renkasi kitas mokslo sritis. Vis mažėja studentų, norinčių studijuoti inžineriją universitete. Būtent dėl to mažėja ir bendras statybos inžinierių skaičius.  
 
Pastaraisiais metais auga specialistų, turinčių specializuotų žinių apie tvarumą, energijos efektyvumą ir naujas statybos technologijas, poreikis. Šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau akcentuojama tvarumo ir aplinkos apsaugos svarba, todėl statybos projektuose ir vykdymo procese reikalingi specialistai, sugebantys įgyvendinti šiuos principus.
 
Darbo rinkoje pastebima didesnė paklausa inžinierių, turinčių naujų kompetencijų, tokių kaip BIM modeliavimo koordinavimas, duomenų analizė ir informacinių technologijų naudojimas projektavime ir statyboje. Šios naujos technologijos ir metodai leidžia efektyviau ir tiksliau atlikti statybos projektų valdymą bei optimizuoti procesus. Taip pat auga projektų vadovų, kurie gali integruoti skirtingas sritis ir efektyviai valdyti projektus, paklausa. 
 
Kokios savybės reikalingos inžinieriui? 
 
Inžinierius turi gebėti valdyti didelį informacijos srautą. Pastatų projektavimas ir statyba – dinamiški procesai, kuriuose informacija nuolat keičiasi, ją papildo nauja. Inžinierius turi sugebėti greitai mąstyti, priimti sprendimus ir prisitaikyti prie naujos situacijos ar informacijos. 
 
Taip pat svarbu, kad inžinierius būtų empatiškas ir lengvai bendraujantis. Nuolatinė komunikacija su kolegomis, klientais, rangovais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis – esminis sėkmingo inžinieriaus darbo elementas. Supratimas ir galimybė efektyviai bendrauti su skirtingomis žmonių grupėmis yra svarbus profesinio augimo ir projektų sėkmės veiksnys. 
 
Kuo Jums įdomi statybų inžinerijos sritis ir kodėl pasirinkote būtent ją? 
 
Statybų inžinerijos sritis domina dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, tai yra profesija, kuri leidžia matyti savo darbo rezultatus. Kiekvieną dieną galima stebėti pastato statybos procesą, kaip jis vystosi. Antra – sunku išreikšti tą pasididžiavimo jausmą, kai matai, kad tavo pastangų ir darbo rezultato dėka kuriama nauja architektūra, keičiasi miestas, žmonių gyvenimo aplinka. Kai pastatas pradeda gyventi savo gyvenimą – jame įsikuria žmonės, kuriami biurai, vaikų darželiai, parduotuvės, kavinės, gamyklos.
 
Tarp mūsų darbuotojų egzistuoja tam tikras romantiškas ir filosofinis požiūris į statybą. Dauguma iš mūsų pasirinko šią sritį dėl noro kurti ir dalyvauti kūrimo procese. Tai įkvepia mūsų komandą dirbti su entuziazmu ir įsipareigojimu, kurti ne tik pastatus, bet ir kitokį, geresnį gyvenimo būdą ateinančioms kartoms.

Šiuo metu vyksta Bendrasis priėmimas į bakalauro ir vientisąsias studijas, kurio metu registruojami prašymai, laikomi stojamieji egzaminai ir kt.

Daugiau informacijos apie galimybes studijuoti VILNIUS TECH galima rasti čia.

Daugiau informacijos apie Statybos fakultete siūlomas studijų programas stojantiesiems galima rasti čia.