Diegiant BIM Lietuvoje atsigręžiama į sėkmingas kitų šalių praktikas. Pavyzdys – Didžioji Britanija, kuri viena pirmųjų taisyklingai, metodiškai ir strategiškai įsidiegė BIM. Ten procesui vadovavo Vyriausybė – priėmė strategiją, skyrė ekspertus ir finansinę paramą. Ar toks BIM įvedimo modelis geras? Kokį vaidmenį turi užimti trys svarbiausi komponentai – valstybė, pramonė ir mokslas?

 

 

Nuo 2016 m. Didžiojoje Britanijoje kiekvienas valstybės finansuojamas objektas bus projektuojamas naudojant BIM. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės iniciatyva – 2011 m. ji suteikė visą paramą, inicijavo darbo grupės sudarymą ir skyrė lėšų 5 metų BIM projekto vystymo planui.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjęs ir magistro studentams paskaitas skaitęs BIM ekspertas iš Didžiosios Britanijos Philas M. Jacksonas sakė, kad poreikis inicijuoti BIM atsirado dėl to, kad jie Didžiojoje Britanijoje matė nemažai statybos sektoriaus problemų – dideli kaštai, netinkamas informacijos pateikimas, laiko sąnaudos, kai gaištama kartojant tuos pačius procesus. Taip pat jie išskyrė industrijos fragmentacijos problemą, kaip vieną iš svarbiausių sunkinančių aplinkybių. Iš esmės reikėjo spręsti dilemą, kaip sujungti viską bendram darbui, o kartu – kaip sutaupyti ir padaryti daugiau už mažesnę kainą.

 

P. M. Jacksonas yra Didžiosios Britanijos valstybinės BIM darbo grupės (UK BIM Task Group) ekspertas, BIM standartų serijos BS 1192:2007 ir PAS: 1192.2:2013 bendraautorius, dirbęs su dideliais tarptautiniais projektais, tokiais kaip Londono Heathrow 5 terminalas, London Crossrail, HS2 greitojo geležinkelio magistralė bei įvairiais kitų šalių – Tailando, Singapūro, Norvegijos – projektais.

 

Didžiojoje Britanijoje visas BIM diegimo procesas prasidėjo su Vyriausybės parama – sudaryta projekto vystymo darbo grupė. Kadangi BIM veikia procesai, žmonės, reikalavimai, standartai – didelis mechanizmas, kuris turėjo būti suderintas, turėjo būti nustatyta, kaip juda informacija, kokia ji turi būti ir kam priklauso – priimti oficialūs BIM veiklą reguliuojantys dokumentai, nustatantys konkrečias taisykles, koks turi būti valstybės, pramonės, mokslo indėlis ir vaidmuo BIM procese. Apie tai VGTU vykusioje atviroje paskaitoje kalbėjo svečias iš Didžiosios Britanijos.

 

P. M. Jacksonas akcentavo, kad BIM įvedimo procesas vyko skirtingais etapais: buvo suformuota įstatyminė bazė, su BIM privalumais ir ekonomine nauda supažindinti sektoriaus dalyviai, suorganizuota daug konferencijų, kurių metu diskutuota apie aktualias BIM problemas, sukurtos mentorių programos, skirtos perkvalifikuoti ilgamečius sektoriaus darbuotojus.

 

 

BIM Lietuvoje žinomas daugiau kaip 10 metų, tačiau intensyviai vystytis pradėjo per kelis paskutiniuosius metus. Didžiausi žingsniai šioje srityje žengti maždaug prieš 2 metus, kai veiksmų ėmėsi pats statybos sektorius – 2014 m. pradžioje įkurta viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“. Tai organizacija, skirta Lietuvos statybos skaitmenizacijos proceso koordinavimui.

 

Šios įstaigos įkūrimo iniciatoriai – Lietuvos statybininkų asociacija, vadovaujama asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo. Ji subūrė į grupę visas su statyba susijusias sąjungas ir asociacijas: projektuotojus, architektus, statybininkus, statybos ekspertus, kelininkus, geležinkelininkus ir kitus. Šią sąjungą galima pavadinti Didžiojoje Britanijoje suburtos BIM darbo grupės analogu Lietuvoje.

 

Galima atkreipti dėmesį, kad į būsimą specialistų poreikį operatyviai sureagavo aukštasis mokslas – VGTU sukūrė ir pradėjo įgyvendinti BIM skirtą magistrantūros studijų programą. VGTU taip pat įkūrė pirmąjį Lietuvoje Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centrą, kuris orientuojasi į mokslinių tyrimų vystymą bei ekonominę plėtrą. Centras remia BIM studijų programas, skaitmeninės statybos kompetencijų ugdymą, inovacijų, susijusių su BIM, kūrimą bei perdavimą rinkos dalyviams, rinkos dalyvių kvalifikacijos kėlimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir BIM diegimo Lietuvoje veiklą.

 

Bendradarbiaujant su JAV programinės įrangos milžine „Bentley Systems“, kuri jau daug metų sėkmingai plėtoja programinių produktų sukūrimo ir techninio palaikymo veiklą Lietuvoje, įkurtas tarptautinis Baltijos šalių BIM meistriškumo plėtos centras (angl. „The Centre of Excellence for BIM Advancement in the Baltics“), skirtas skleisti gerąsias pasaulio praktikas BIM srityje, padėti įgyti BIM žinių ir tobulinti kvalifikaciją statybos rinkos dalyviams.

 

Anot VGTU svečio P. M. Jacksono, BIM procese nuosekliai dirbti turi 3 komponentai – valstybė, pramonė ir mokslas. Pramonės ir mokslo bendradarbiavimo rezultatai Lietuvoje yra matomi: BIM projektai vyksta, bandoma organizuoti pirkimus, bet kol kas yra labai daug netikslumų, nes trūksta esminio dalyko – BIM reglamentuojančių dokumentų. Šiuo metu „Skaitmeninė statyba“ su VGTU pagalba rengia pirmuosius lietuviškus BIM reglamentus.

 

Į šią dokumentų rengimo veiklą įtraukti ir būsimieji BIM specialistai – VGTU studentai. Šiuo metu jie dirba su projektu, kuriame, remiantis kitų šalių gerąja praktika, tam tikri dokumentai bandomi pritaikyti Lietuvai. Bendradarbiaudami su skirtingų sričių išorės partneriais – projektuotojais, architektais, statytojais ir rangovais – šiuo metu jie rengia dokumentus, kurie bus realių BIM reglamentų elementai. Jų atsiradimas turėtų pagerinti esamą padėtį, tačiau tolesniuose procesuose labai padėtų Vyriausybės įsitraukimas.

 

Tiesa, šių metų rudenį ji pagaliau prisijungė prie BIM įvedimo veiklos – oficialiai buvo pritarta Lietuvos statybos sektoriaus skaitmenizavimui. Tai yra labai sveikintinas žingsnis. BIM temos kuratoriumi paskirta Aplinkos ministerija. Tačiau BIM iš tikro yra daug daugiau nei pastatai – tai teritorijų planavimas ir miestų statyba, tai keliai ir geležinkeliai, visa pramonės ir energetikos infrastruktūra, tai didžiulė ekonomikos dalis. Reikia, kad į BIM veiklą kuo greičiau įsitrauktų ir daugiau suinteresuotų institucijų.

 

Dabar vykstant permainoms statybos sektoriaus skaitmenizavimo srityje, svarbu nepamiršti BIM principo: BIM esmė yra pasinaudoti tuo, ką kažkas padarė iki tavęs. „Skaitmeninė statyba“ jau toli pažengė BIM įvedimo srityje. Tai patvirtino ir Lietuvoje apsilankęs BIM ekspertas iš Didžiosios Britanijos P. M. Jacksonas. Taupant laiką ir siekiant efektingai išnaudoti lėšas ir resursus būtų tikslinga panaudoti tai, ką jau turime, reikėtų surasti būdą, kad valdžia, verslas ir mokslas pradėtų efektyviai bendradarbiauti kartu tęsdami nuveiktus darbus.