Gaisras – viena didžiausių nelaimių, per kelias minutes pasiglemžiančių ne tik visą žmonių turtą, bet ir gyvybes. Nors apsisaugoti nuo gaisro sukeliamų nuostolių gali padėti paprasčiausias dūmų detektorius, juos sumažinti gali ir statybos inžinerijos bei gaisrinės saugos sprendimai. Apie tai kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto (SF) doc. dr. Ritoldu Šukiu.

Trūksta žmonių sąmoningumo

Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atlikta 2023 m. analize, pernai Lietuvoje įvyko 7905 gaisrai, kuriuose iš viso žuvo 100 žmonių – visų jų namuose nebuvo dūmų detektorių. Daugiausia nelaimių įvyko individualiuose namuose, kaimiškose vietovėse, socialiai remtinų asmenų būstuose dėl neatsargaus rūkymo ar kito neatsargaus elgesio su ugnimi.

„Dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsargaus elgesio arba nežinojimo, kaip elgtis su ugnimi. Pavyzdžiui, popierius ar malkos gali užsidegti nuo temperatūros, tad jeigu žmogus palieka juos šalia krosnies, šie lengvai gali įkaisti ir užsiliepsnoti. Kitos dažnos priežastys – netvarkingai įrengti arba sugedę židiniai, krosnys, nevalyti kaminai, elektros įrenginių ar instaliacijos gedimai. Tačiau po visa šia statistika slypi kur kas didesnė problema – žmonėms, ypač turintiems socialinių sunkumų, trūksta prevencinių žinių, savisaugos įgūdžių, taip pat sąmoningumo ir atsakingumo“, – aiškina SF Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. dr. R. Šukys.

Tam, kad kiltų gaisras, yra būtinos trys sąlygos: degi medžiaga, pakankamas deguonies kiekis bei ugnies šaltinis, arba savaiminio užsidegimo sąlygos (pvz. dėl medžiagos sąveikos su oru, vandeniu ar vykstant cheminėms reakcijoms). Nors filmuose esame ne kartą matę, kaip numetus nuorūką ant benzino balos ši greitai įsiliepsnoja, docentas pasakoja, jog pats benzinas nedega – dega benzino garų ir oro mišinys. Lygiai taip pat ir su medžiu – šis ima liepsnoti tik tada, kai medžiaga įkaista iki tam tikros temperatūros ir pradeda skirtis degios dujos.

„Vienas mano studentas, rengdamas baigiamąjį bakalauro darbą, atliko eksperimentą, kurio metu stengėsi uždegti įvairias medžiagas ar daiktus numesdamas nuorūką, tačiau niekas neužsidegė. Liepsna įsiplieksdavo tik tuomet, kai ant jų buvo riebalų, tepalų ir pan. Buvo padaryta išvada, jog asocialių ar socialinių sunkumų turinčių žmonių būstuose gaisrai yra dažnesni dėl higienos, ar tvarkos trūkumo“, – pasakoja VILNIUS TECH docentas dr. R. Šukys.

Seni daugiabučiai nebeatitinka reikalavimų

Siekiant išvengti didelio masto nelaimių, šiuolaikiniai pastatai – biurai, prekybos ar logistikos centrai, taip pat gyvenamieji namai, – statomi laikantis griežtų reikalavimų. Docentas dr. R. Šukys paaiškina, jog, esama daug įvairių inžinerinių bei techninių sprendimų, kurie gali padėti išvengti nelaimės.

Pagal pagrindinius reikalavimus, pastato konstrukcijos turi būti atsparios ugniai. Visų pirma, pastato konstrukcijos tam tikrą laiką turi išlaikyti apkrovas ir nesugriūti. Antra, tarp konstrukcijų negali atsirasti plyšių, kad ugnis ar dūmai nepatektų į kitas patalpas ar aukštus, kadangi žmonės dažniausiai žūsta apsinuodiję būtent juose esančiomis medžiagomis. Trečia, liepsnojant, kita konstrukcijos pusė (pvz. kita liepsnojančios sienos pusė) neįkaistų daugiau nei 180 laipsnių bei neužsidegtų kitoje pusėje esančios medžiagos.

„Gaisro saugai svarbūs ir architektūriniai sprendimai – projektuojant visuomet privalo būti numatytas avarinis išėjimas. Vis tik, matome, jog dauguma senų daugiabučių teturi vieną pagrindinę laiptinę, kuriai užsiliepsnojus arba į ją patekus dūmams, gelbėtis tampa labai sudėtinga. Nauji daugiabučiai projektuojami pagal griežtus gaisrinės saugos reikalavimus – juose įrengiami avariniai išėjimai į saugias vietas, pavyzdžiui, kitą patalpą, aukštą ar laiptinę kurioje sudaromas viršslėgis ir nepatenka dūmai“, – aiškina VILNIUS TECH docentas.

Kiti gaisrinės saugos reikalavimai – evakuacijos kelių, durų, laiptinių matmenys, kad žmonės gaisro metu galėtų nesunkiai patekti į saugią vietą.

Eksperto nuomone, įvairios atliekų perdirbimo gamyklos, siekiant išvengti didelės taršos gaisro metu, turėtų būti statomos už miesto ribų. O aukštuminiai pastatai turėtų būti statomi netoli priešgaisrinių tarnybų, kad prireikus pagalba galėtų atvykti kuo greičiau. Kaip pasakoja mokslininkas, mieste ugniagesių atvykimas, pagal reikalavimus, gali užtrukti iki 8 minučių nuo pranešimo gavimo. Tačiau kaimiškose vietovėse, deja, žmonės gaisrą pastebi dažniausiai tik tuomet, kai pastatas jau dega atvira liepsna.

Paprastos ir efektyvios priemonės

Be prevencinių, dar yra ir techniniai reikalavimai. Tai yra gaisro aptikimo sistemos, pavyzdžiui, dūmų detektoriai, kurie įspėja apie prasidėjusį gaisrą. Tai ypač svarbu nakties metu. Juos privaloma įsirengti visose gyvenamose patalpose, deja, šio reikalavimo vis dar ne visada laikomasi. Dūmų detektorius kaimiškose vietovėse ugniagesiai dalina nemokamai.

Kita priemonė – dūmų ir temperatūros šalinimo sistema, dėl kurios konstrukcijos mažiau įkaista ir nesiskiria daug užsidegti galinčių dujų. Taip pat svarbūs yra vidaus ir lauko gaisro vandentiekiai, pavyzdžiui, vandens rezervuarai, netoliese esantis ežeras, mieste – hidrantai ir t.t., į kuriuos reikia atsižvelgti, numatant vietą statyboms.

Viena efektyviausių gaisro prevencinių ir gesinimo priemonių – automatinės sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos. Gyvenamojo namo kambaryje atlikto gaisrinio bandymo metu nustatyta, jog įrengus tokią sistemą, prasidėjus gaisrui, ši sistema suveikia po maždaug 35 sekundžių. Purškiamas vanduo ugnį labai greitai užgesina. Tačiau kai šios sistemos nebuvo, kambarys sudegė per tris minutes“, – apie eksperimentą pasakoja doc. dr. R. Šukys. (Eksperimentą galite pamatyti čia)

Apsisaugoti nuo gaisro plitimo padeda ir įprasti nešiojami gesintuvai, arba didelės talpos stacionarūs. Siekiant maksimalaus saugumo, jie turėtų būti gerai matomoje vietoje, lengvai prieinami, netoli išėjimo iš patalpos, o darbuotojai ir gyventojai – supažindinti su jų naudojimo instrukcija.

Vis tik, didžiulę problemą docentas įžvelgia ir pačių žmonių elgesyje. Pavyzdžiui, sirena biure suveikia, tačiau dirbantieji į ją nesureaguoja, nepatikrina, kas nutiko – galvoja, jog tai dar vienos pratybos, arba sirenos kaukimo net neišgirsta būdami su ausinėmis ar klausydami garsios muzikos.

Gaisro saugos specialistų itin trūksta

VILNIUS TECH docentas pasakoja, jog šiuo metu rinkoje labai trūksta gaisro saugos ekspertų, tačiau lygiai tokia pat didelė ir specialistų paklausa.

„Kiekvienas sudėtingo pastato statybos projektas turi ir gaisrinės saugos dalį, kurią atlikti gali tik atitinkamą išsilavinimą turintis ekspertas. Kadangi projektuojančių įmonių yra daug, tai ir gaisrinės saugos absolventų poreikis rinkoje labai išaugęs ir VILNIUS TECH Gaisrinės saugos studijas pabaigę specialistai lengvai susiranda darbus“, – teigia Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. dr. R. Šukys.

Studijų metu būsimieji ekspertai mokosi spręsti saugos inžinerijos uždavinius, atpažinti, analizuoti ir vertinti su gaisrais, avarijomis ir ekstremaliomis situacijomis susijusius procesus.  Jiems įdomu mokytis parinkti ir diegti tinkamus techninius sprendimus, kontroliuoti pasyvias ir aktyvias saugos priemones, vertinti medžiagų ir elementų panaudojimo riziką bei parinkti naujų statybinių medžiagų ir konstrukcijų diegimo strategijas, vertinti žmogiškojo veiksnio įtaką saugos valdymui, prognozuoti jo poveikį aplinkai.

Tekstą parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.