Statybos fakultetas
Naujausia informacija
Karantino pamokos: ar darbo vieta gali virsti tik paslauga darbuotojui?
2020-08-04
Karantino pamokos: ar darbo vieta gali virsti tik paslauga darbuotojui?
Pasaulį kausto COVID-19 virusas. Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama apie antrąją jo bangą. Jei blogiausias scenarijus pasitvirtins – valstybės galimai užvers sienas, bus skelbiamas karantinas, darbuotojai, jei tik yra galimybė, bus skatinami dirbti iš namų. Įvairių įmonių darbuotojai įrodė, jog darbas iš namų – įmanomas. Tačiau kyla dilema, ką daryti su nekilnojamuoju turtu, kuris paliekamas tuščias ir pamažu tampa nebereikalingas.
Suomijoje gyvenanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventė Vitalija Danivska, dar prieš pasaulį sukaustantį virusą COVID-19, parengė disertaciją, tema „From walls to experiences. Workplace transformation from physical office space to ‚Workplace as a service‘ model“. Idėja šiam darbui gimė netikėtai: dar besimokydama magistrantūroje, Vitalija tyliai pagalvodavo apie galimybę studijas tęsti ir tolimoje ateityje.
Tuomet moteris buvo pakviesta prisijungti prie Nekilnojamojo turto (NT) ekonomikos tyrimų grupės, kuri planavo pradėti trejus metus truksiantį tyrimą „Space as a Service“ tema, kuri itin sudomino.
Požiūris į darbo vietą privalo keistis
Moteris prisimena, kad dar besimokydama magistrantūroje, ypač domėjosi komercinės paskirties pastatais, darbo aplinkos formavimu. Būtent dėl šios priežasties ji koncentravosi į biurus. Lyginant įvairių paskirčių nekilnojamąjį turtą, biurai – lanksčiausi ir galintys greičiausiai įvesti naujus valdymo modelius.
„Mano disertacija susideda iš keturių publikuotų mokslinių straipsnių ir jungiamosios dalies. Atlikau kelis skirtingus kokybinius tyrimus: analizavau skirtingas kompanijas ir jų biurų koncepcijas bei pasirinkimų pasekmes, skirtingų paslaugų biuruose poreikį, galimybę pagerinti paslaugų teikimą biuruose. Taip pat analizavau skirtingus pasiūlymus iš NT savininkų bei valdytojų perspektyvos“, – apie atliktus tyrimus pasakoja moteris.
Pasak Vitalijos, disertacijoje buvo nagrinėjama ir tai, kaip keičiasi darbovietės ir ką tai reiškia organizacijoms. Pagrindinis baigiamajame darbe analizuojamas klausimas – kaip, bėgant laikui, keičiasi darbo vietos suvokimas ir ką tai reiškia organizacijoms. Nuotoliniu būdu galima dirbti iš bet kur ir bet kuriuo metu, tačiau kyla klausimas – ką tai reiškia biurams. Pasak VGTU absolventės, organizacijos turi pakeisti požiūrį į darbo vietos suvokimą: tai – nebe pastatas, o paslauga, kuri teikiama darbuotojams.
Vienas svarbiausių rodiklių - lankstumas
Atlikusi tyrimus, moteris taip pat nustatė, kad darbo vieta gali būti pateikiama, kaip visapusė paslauga darbuotojui („overall workplace experience“), įtraukiant ne tik fizinę darbo vietą viename biure, bet ir pateikiant galimybę rinktis iš daugiau nei vienos darbo vietos.
Disertacijoje pateiktuose siūlymuose, patariama apimti ir daug skirtingo lygio paslaugų, kurios pagerintų darbuotojų gerovę. Toks organizacijos pasikeitimas paskatintų ir kitus rinkos žaidėjus keistis bei ieškoti naujų verslo modelių, skatinančių lankstumą.
Pasak Vitalijos, jos parengta disertacija tikrai nepateikia vieno modelio, kaip tai turėtų būti padaryta. Ji nagrinėja pokyčius, vykstančius jau ne vienerius metus, įvardija pagrindinius aspektus, kurie turėtų būti įvertinti, svarstant apie naujus pasikeitimus.
„Savo tyrimą pradėjau daugiau nei prieš penkerius metus. Pašaliniai sakydavo, kad pasikeitimai yra per dideli, per brangūs arba tiesiog nereikalingi. Pandemijos metu daugeliui teko dirbti iš namų ar kitų patogių vietų. Pasirodo, tai padaryti puikiai įmanoma. Nesakau, jog biurai visiškai išvyks, tačiau požiūris į juos turi keistis“, – tvirtinta moteris.
Tyrimus tęsia ir toliau
Baigusi doktorantūros studijas, moteris liko dirbti Aalto universitete, kuriame veda paskaitas ir toliau atlieka įvairius tyrimus. Kaip keletą įdomiausių, prie kurių teko prisidėti, ji išskiria projektą su Helsinkio miestu ir kitais partneriais bei universiteto miestelių vystymą.
„Kiekviename mieste yra labai daug neefektyviai naudojamų pastatų, pavyzdžiui, biurai ar mokyklos –naudojami tik tam tikromis valandomis, jie tušti savaitgaliais. Analizavome modelius ir praktikavome, kaip galima būtų tokias erdves išnaudoti geriau ir sumažinti naujų statybų poreikį.
Vitalija priklauso ir tarptautinei organizacijai „International Facility Management Association“ (IFMA), kuri stengiasi vienyti įmones, norinčias būti geriausiomis NT turto ar ūkio valdymo srityse.
„Buvo didelė garbė prisijungti prie didelės tarptautinės organizacijos, veikiančios Suomijoje esančiame padalinyje. Pagrindinė mano užduotis – verslui atstovaujančius asmenis supažindinti su pasiekimais NT srityje. Rengiu pasiūlymus, kokius projektus galima atlikti, norint skatinti įmones gerinti darbo veiklą“, – pasakoja moteris.
Įmonei priklausantys verslo atstovai bendradarbiauja su akademine bendruomene, padeda vystyti universitetų ir kolegijų siūlomas programas, teikia rekomendacijas.
Gyvenimas pandemijos metu
Pasauliui kovojant su pandemija, jau pusę metų moteris dirba iš namų ir, atrodo, tai tęsis iki metų pabaigos. Tiesa, atliekamos užduotys nepasikeitė. Kai Vitalija veda paskaitas studentams, laiką skiria bendravimui, jų namų darbų taisymui, ruošimuisi kitoms paskaitoms. Kitu metu dėmesį skiria tyrimams ir projektams.
„Kai kurias dienas praleidžiu ir lankydamasi susitikimuose: su kolegomis generuojame idėjas naujiems projektams, ruošiame pristatymus. Šiuo metu rengiu dvi akademines knygas, kurios pasirodys kitais metais. Dėl šios priežasties daug laiko praleidžiu rašydama, bendraudama su kitais autoriais, vertindama jų darbus“, – sako universitete dirbanti Vitalija.
Savo kelią moteris pradėjo Lietuvoje, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigė Nekilnojamojo turto vadybos studijas. Vitalija pripažįsta, kad nebuvo iš tų moksleivių, kurie dar sėdėdami mokyklos suole, žino, ką norės veikti visą likusį gyvenimą.
Pasak Vitalijos, studijos buvo labai įdomios, todėl ketveri metai, praleisti universitete, prabėgo beprotiškai greitai. Baigusi mokslus, moteris nė kiek nesigailėjo dėl savo pasirinkimo, priešingai: džiaugėsi išmokusi naujų dalykų ir atradusi save.
„Būkite pozityvūs ir geranoriški – tokie žmones traukia kitus. Neklausykite tų, kurie sako, jog negalite kažko padaryti. Įsidėmėkite, jog jūs galite viską. Tereikia norėti ir daug dirbti“, – pataria VGTU absolventė.
Suomijoje gyvenanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventė Vitalija Danivska, dar prieš pasaulį sukaustantį virusą COVID-19, parengė disertaciją, tema „From walls to experiences. Workplace transformation from physical office space to ‚Workplace as a service‘ model“. Idėja šiam darbui gimė netikėtai: dar besimokydama magistrantūroje, Vitalija tyliai pagalvodavo apie galimybę studijas tęsti ir tolimoje ateityje.
Tuomet moteris buvo pakviesta prisijungti prie Nekilnojamojo turto (NT) ekonomikos tyrimų grupės, kuri planavo pradėti trejus metus truksiantį tyrimą „Space as a Service“ tema, kuri itin sudomino.
Požiūris į darbo vietą privalo keistis
Moteris prisimena, kad dar besimokydama magistrantūroje, ypač domėjosi komercinės paskirties pastatais, darbo aplinkos formavimu. Būtent dėl šios priežasties ji koncentravosi į biurus. Lyginant įvairių paskirčių nekilnojamąjį turtą, biurai – lanksčiausi ir galintys greičiausiai įvesti naujus valdymo modelius.
„Mano disertacija susideda iš keturių publikuotų mokslinių straipsnių ir jungiamosios dalies. Atlikau kelis skirtingus kokybinius tyrimus: analizavau skirtingas kompanijas ir jų biurų koncepcijas bei pasirinkimų pasekmes, skirtingų paslaugų biuruose poreikį, galimybę pagerinti paslaugų teikimą biuruose. Taip pat analizavau skirtingus pasiūlymus iš NT savininkų bei valdytojų perspektyvos“, – apie atliktus tyrimus pasakoja moteris.
Pasak Vitalijos, disertacijoje buvo nagrinėjama ir tai, kaip keičiasi darbovietės ir ką tai reiškia organizacijoms. Pagrindinis baigiamajame darbe analizuojamas klausimas – kaip, bėgant laikui, keičiasi darbo vietos suvokimas ir ką tai reiškia organizacijoms. Nuotoliniu būdu galima dirbti iš bet kur ir bet kuriuo metu, tačiau kyla klausimas – ką tai reiškia biurams. Pasak VGTU absolventės, organizacijos turi pakeisti požiūrį į darbo vietos suvokimą: tai – nebe pastatas, o paslauga, kuri teikiama darbuotojams.
Vienas svarbiausių rodiklių - lankstumas
Atlikusi tyrimus, moteris taip pat nustatė, kad darbo vieta gali būti pateikiama, kaip visapusė paslauga darbuotojui („overall workplace experience“), įtraukiant ne tik fizinę darbo vietą viename biure, bet ir pateikiant galimybę rinktis iš daugiau nei vienos darbo vietos.
Disertacijoje pateiktuose siūlymuose, patariama apimti ir daug skirtingo lygio paslaugų, kurios pagerintų darbuotojų gerovę. Toks organizacijos pasikeitimas paskatintų ir kitus rinkos žaidėjus keistis bei ieškoti naujų verslo modelių, skatinančių lankstumą.
Pasak Vitalijos, jos parengta disertacija tikrai nepateikia vieno modelio, kaip tai turėtų būti padaryta. Ji nagrinėja pokyčius, vykstančius jau ne vienerius metus, įvardija pagrindinius aspektus, kurie turėtų būti įvertinti, svarstant apie naujus pasikeitimus.
„Savo tyrimą pradėjau daugiau nei prieš penkerius metus. Pašaliniai sakydavo, kad pasikeitimai yra per dideli, per brangūs arba tiesiog nereikalingi. Pandemijos metu daugeliui teko dirbti iš namų ar kitų patogių vietų. Pasirodo, tai padaryti puikiai įmanoma. Nesakau, jog biurai visiškai išvyks, tačiau požiūris į juos turi keistis“, – tvirtinta moteris.
Tyrimus tęsia ir toliau
Baigusi doktorantūros studijas, moteris liko dirbti Aalto universitete, kuriame veda paskaitas ir toliau atlieka įvairius tyrimus. Kaip keletą įdomiausių, prie kurių teko prisidėti, ji išskiria projektą su Helsinkio miestu ir kitais partneriais bei universiteto miestelių vystymą.
„Kiekviename mieste yra labai daug neefektyviai naudojamų pastatų, pavyzdžiui, biurai ar mokyklos –naudojami tik tam tikromis valandomis, jie tušti savaitgaliais. Analizavome modelius ir praktikavome, kaip galima būtų tokias erdves išnaudoti geriau ir sumažinti naujų statybų poreikį.
Vitalija priklauso ir tarptautinei organizacijai „International Facility Management Association“ (IFMA), kuri stengiasi vienyti įmones, norinčias būti geriausiomis NT turto ar ūkio valdymo srityse.
„Buvo didelė garbė prisijungti prie didelės tarptautinės organizacijos, veikiančios Suomijoje esančiame padalinyje. Pagrindinė mano užduotis – verslui atstovaujančius asmenis supažindinti su pasiekimais NT srityje. Rengiu pasiūlymus, kokius projektus galima atlikti, norint skatinti įmones gerinti darbo veiklą“, – pasakoja moteris.
Įmonei priklausantys verslo atstovai bendradarbiauja su akademine bendruomene, padeda vystyti universitetų ir kolegijų siūlomas programas, teikia rekomendacijas.
Gyvenimas pandemijos metu
Pasauliui kovojant su pandemija, jau pusę metų moteris dirba iš namų ir, atrodo, tai tęsis iki metų pabaigos. Tiesa, atliekamos užduotys nepasikeitė. Kai Vitalija veda paskaitas studentams, laiką skiria bendravimui, jų namų darbų taisymui, ruošimuisi kitoms paskaitoms. Kitu metu dėmesį skiria tyrimams ir projektams.
„Kai kurias dienas praleidžiu ir lankydamasi susitikimuose: su kolegomis generuojame idėjas naujiems projektams, ruošiame pristatymus. Šiuo metu rengiu dvi akademines knygas, kurios pasirodys kitais metais. Dėl šios priežasties daug laiko praleidžiu rašydama, bendraudama su kitais autoriais, vertindama jų darbus“, – sako universitete dirbanti Vitalija.
Savo kelią moteris pradėjo Lietuvoje, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigė Nekilnojamojo turto vadybos studijas. Vitalija pripažįsta, kad nebuvo iš tų moksleivių, kurie dar sėdėdami mokyklos suole, žino, ką norės veikti visą likusį gyvenimą.
Pasak Vitalijos, studijos buvo labai įdomios, todėl ketveri metai, praleisti universitete, prabėgo beprotiškai greitai. Baigusi mokslus, moteris nė kiek nesigailėjo dėl savo pasirinkimo, priešingai: džiaugėsi išmokusi naujų dalykų ir atradusi save.
„Būkite pozityvūs ir geranoriški – tokie žmones traukia kitus. Neklausykite tų, kurie sako, jog negalite kažko padaryti. Įsidėmėkite, jog jūs galite viską. Tereikia norėti ir daug dirbti“, – pataria VGTU absolventė.
