Statybos fakultetas
Naujausia informacija
Komunalinių atliekų deginimo pelenai – tvarių medžiagų kūrimui
2022-01-25
Komunalinių atliekų deginimo pelenai – tvarių medžiagų kūrimui
Statybinių medžiagų instituto Kompozitinių medžiagų laboratorijos mokslininkai sukūrė ir įdiegė naujo tipo hidraulinio rišiklio prototipą, kuris buvo panaudotas vietinės reikšmės kelio rekonstrukcijoje Švenčionių rajono savivaldybėje, Pabradės seniūnijoje.
Siekiant mažinti energijos suvartojimą ir CO2 emisiją, sukurtame hidrauliniame rišiklyje pagrindinis komponentas yra komunalinių atliekų deginimo atlieka – dugno pelenai, kurių kiekis iki 2025 m. pasaulyje gali išaugti iki 2,2 bilijonų tonų, nes pastaruoju metu vystoma vis daugiau elektrinių projektų, kuriose deginamos komunalinės atliekos.
Kuriant hidraulinį rišiklį buvo atlikti dugno pelenų cheminės sudėties pastovumo tyrimai, įvertinant šios atliekos laikymo trukmę atviromis oro sąlygomis, radiacinės saugos tyrimai, atskirų frakcijų cheminės sudėties ir pucolaninio aktyvumo tyrimai, parenkant tinkamiausią dugno pelenų frakciją rišiklio gamybai, parinkti smulkinimo parametrai, atlikta metalo priemaišų kiekio analizė, parinkti technologiniai rišiklio gamybos parametrai, atliktas skirtingų sudėčių rišiklio savybių vertinimas.
Rezultatų palyginamasis vertinimas buvo atliktas AB „Akmenės cementas“ akredituotoje laboratorijoje, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimo institute atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad rišiklio, sumaišyto su žemės sankasos gruntu, gniuždymo stipris atitinka taisyklių ĮT ŽS 17 reikalavimus.
Tai puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Apibendrinant atliktų tyrimų rezultatus, Europos patentų organizacijai pateikta patentinė paraiška „Hydraulic binder for roads with mswi bottom ash and production method thereof“.
Siekiant mažinti energijos suvartojimą ir CO2 emisiją, sukurtame hidrauliniame rišiklyje pagrindinis komponentas yra komunalinių atliekų deginimo atlieka – dugno pelenai, kurių kiekis iki 2025 m. pasaulyje gali išaugti iki 2,2 bilijonų tonų, nes pastaruoju metu vystoma vis daugiau elektrinių projektų, kuriose deginamos komunalinės atliekos.
Kuriant hidraulinį rišiklį buvo atlikti dugno pelenų cheminės sudėties pastovumo tyrimai, įvertinant šios atliekos laikymo trukmę atviromis oro sąlygomis, radiacinės saugos tyrimai, atskirų frakcijų cheminės sudėties ir pucolaninio aktyvumo tyrimai, parenkant tinkamiausią dugno pelenų frakciją rišiklio gamybai, parinkti smulkinimo parametrai, atlikta metalo priemaišų kiekio analizė, parinkti technologiniai rišiklio gamybos parametrai, atliktas skirtingų sudėčių rišiklio savybių vertinimas.
Rezultatų palyginamasis vertinimas buvo atliktas AB „Akmenės cementas“ akredituotoje laboratorijoje, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimo institute atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad rišiklio, sumaišyto su žemės sankasos gruntu, gniuždymo stipris atitinka taisyklių ĮT ŽS 17 reikalavimus.
Tai puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Apibendrinant atliktų tyrimų rezultatus, Europos patentų organizacijai pateikta patentinė paraiška „Hydraulic binder for roads with mswi bottom ash and production method thereof“.