Lietuvoje minima Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Per tragiškus 1991-ųjų m. įvykius žuvo 14 žmonių, tarp kurių – ir buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto studentas Rolandas Jankauskas. Po mirties jis apdovanotas pirmojo laipsnio  Vyčio Kryžiaus ordinu ir medaliu.

R. Jankauskas gimė 1969 m. sausio 2 d. Vilniuje. Baigęs 8 klases, įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą. Pomėgis konstruoti šviesos muziką ir tapo jo būsimąja specialybe. Studentas dalyvaudavo matematikos olimpiadose, Elektromechanikos technikumą baigė gerais pažymiais ir tapo kompiuterių specialistu.

1987 m. R. Jankauskas apsigynė baigiamąjį darbą, buvo paskirtas į „Ventos“ mokslo tiriamąjį institutą, elektrotechnikos detalių ir prietaisų tikrintojo pareigoms. Tų pačių metų rudenį jis įstojo į VILNIUS TECH (tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI)), pasirinko pramonės įrenginių elektros pavarų ir automatizavimo specialybės.

Tų pačių metų rudenį vaikinas buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą Sovietų Sąjungos kariuomenėje ir trejus metus tarnavo jūrų laivyne, Vladivostoke. 1990 m. lapkričio mėnesį grįžęs namo, nuo kitų metų rugsėjo planavo tęsti studijas universitete. 

„1991 m. sausio 2 d. atšventė savo gimtadienį, o po vienuolikos dienų, Sausio 13 d., žuvo sovietų tanko pašautas ir pervažiuotas...“, – taip rašė tėvas trumputėje savo sūnaus biografijoje. Netekties skausmas paženklino Rolando tėvų, Bronislovo ir Galinos, brolio Mariaus gyvenimą. Šios aukos neužmirš ir Lietuva.

„Buvo švelnaus būdo ir labai guvaus proto“, – sakė tėvas. Rolandas turėjo didelį polinkį technikos mokslams, kaip ir jo jaunesnysis brolis Marius. Po aukštaūgio, stambaus vaikino, buvusio sportininko, ieties metiko išore slėpėsi labai jautri prigimtis. Didelę įtaką vaikino brendimui ir pasaulėjautos susiformavimui darė jo senelis Stanislovas Jankauskas. 

Kol senelis galėjo judėti, vaikščioti, jie abu laisvalaikį leisdavo kartu, vaikščiodami Neries upės pakrantėmis. Senelio ir anūko nuoširdus bendravimas skatino Rolandą mąstyti, gilintis į būties apmąstymo temas, formavo jo pasaulėjautą ir pačias geriausias žmogiškąsias moralines savybes. 

Apie jaunuolio įvairiapusį mąstymą byloja ir vaikino stojamųjų į VILNIUS TECH lietuvių kalbos rašomasis darbas, kuris buvo surastas ir pakomentuotas tuo metu buvusio VILNIUS TECH rektoriaus prof. habil. dr. Edmundo Kazimiero Zavadsko kalboje, atidengiant Rolandui skirtą memorialinę lentą VILNIUS TECH centrinių rūmų vestibiulyje. 

Rolandas buvo kompanijos žmogus, draugų mėgstamas už atvirumą, linksmą būdą, taiklius sąmojus, aktyvų dalyvavimą gyvenime. Už tai, kad mylėjo ir draugus, ir gyvenimą, už tai, kad mylėjo savo gimtąjį miestą Vilnių, savo gimtąją tėvynę Lietuvą. 

Buvo mėgstamas ir jūreiviškoje tarnyboje Vladivostoke, Ramiojo vandenyno laivyne, kur pasižymėjo kaip drąsus, savarankiškai mąstantis, nebijantis asmeninės atsakomybės, priimant svarbius sprendimus, jūreivis. Toks jis visam laikui išliko artimųjų ir visų jį pažinojusių atmintyje.

Parengta pagal Vytauto Plakio leidinį „Užklotas amžina laisve“

Sausio 13-ąją VILNIUS TECH bendruomenė pagerbė universitete esančią R. Jankausko atminimo lentą ir aplankė Sausio 13-osios aukų kapus Antakalnio kapinėse. 

Bendruomenės nariai taip pat buvo raginami prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir dešimčiai minučių uždegti atminimo žvakes bei įsisegti neužmirštuolės žiedą, taip pagerbiant žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę.