2020-04-03
Noriu ir galiu!
2020-ieji metai privertė mus visus dalyvauti bei kurti naujus projektus.
Laiko planavimas dirbant iš namų – vienas svarbiausių iššūkių ir čia kiekvienas galime padėti patys sau. 20 % veiklos duos 80 % rezultato. Jeigu anksčiau internetą ir visus socialinius tinklus daugiausiai naudojome pramogoms, dabar – tai nuostabus įrankis mokytis, dirbti bei kurti.
Mielas Moksleivi, ši situacija paankstino Tavo pasirengimą savarankiškumui, kuris ateityje pravers studijuojant. Mokymasis ir mokymas įgauna naujas kūrybingas formas. Kviečiame mokytis kartu, nenustoti domėtis bei siekti žinių. Visų pirma, nuoširdžiai norime visus, ypač abiturientus, nuraminti – po šios praūžusios audros visi gausite brandos atestatus, o rezultatai priklausys nuo kiekvieno noro dirbti savarankiškai. Vėliau turėsite galimybę realizuoti savo svajones, tai yra, įstoti ir mokytis pasirinktą specialybę. Priėmimas tikrai įvyks, bet, aišku, tik po to, kai turėsite atestatą. Deja, šiuo metu konkrečios datos, kada bus paskelbti priėmimo rezultatai, įvardyti negalime. Manome, kad pradžia t. y. prašymų internetinis pateikimas, kaip ir planuota, vyks nuo birželio 1 d.
O dabar, kai laiko turime daugiau nei įprastai, bendraukime ir bendradarbiaukime. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) darbuotojai yra pasiekiami el. paštu bei telefonu, forumuose, Facebook‘e... Mielai ir atsakingai padėsime atlikti paiešką išsiaiškinant, kokios Tavo galimybės studijuoti VGTU pagal pomėgius ir mokymosi rezultatus. Sek informaciją mūsų puslapyje moksleiviams.
Nuolat gali drąsiai klausti tel. +370 655 03029 VGTU SPIC vyr. specialistės Valerijos Bernotienės, taip pat karjeros klausimais turi galimybę pabendrauti su VGTU Karjeros psichologe Gabija Čeledinaite el. paštu: crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmdhYmlqYS5jZWxlZGluYWl0ZUB2Z3R1Lmx0wqAiPmdhYmlqYS5jZWxlZGluYWl0ZUB2Z3R1Lmx0Jm5ic3A7PC9hPg==:xx
Tikime Tavo išradingumu. Siūlome šūkį – „Noriu ir galiu!“. Saugokime sveikatą ir bendraukime nuotoliniu būdu. Kiekvienam linkime optimistinės nuotaikos.
Patarimais, padedančiais mokytis ir leisti laiką prasmingai karantino metu dalinasi VGTU psichologė Gintė Gudzevičiūtė:
- Kai kuriems asmenims savijautą ypač palengvina plano, dienotvarkės turėjimas, rutinos susikūrimas. Galima planuoti savo dienas numatant kelintą valandą kelsiuosi, kiek laiko pusryčiausiu, kiek laiko skirsiu mokyklos darbams, užduotims atlikti, kokio ilgio darysiu pertraukėles, ką veiksiu per pertraukėles, kada pietausiu, kada vėl imsiuosi darbų ar pramogų ir taip iki pat vakaro. Planuojant dienas, svarbu nusimatyti ne tik mokymosi darbus, bet, realistiškai pažvelgus, numatyti laiko ir poilsiui, ir pramogoms, nes tai ne ką mažiau reikalinga.
- Pastaruoju metu, kai ištisas dienas nereikia niekur skubėti, nereikia ryte eiti į mokyklą, nėra susitikimų ar kitų priežasčių anksčiau keltis iš lovos, gali kilti pagunda ilgiau pamiegoti ar net keltis vidury dienos. Tuomet, natūralu, kad miegoti vėl norisi tik paryčiais. Gyvenant tokiu dienos ritmu, išgirstu nusiskundimų, kad sutrinka miegas. Žmogus, nors ir daug miega, bet jaučiasi apsnūdęs, pavargęs, sunku prisiversti imtis veiklų. Šiuo atveju naudinga būtų keltis ir eiti miegoti kasdien tuo pačiu laiku ir siekti, kad miego laikas netruktų ilgiau negu rekomenduojamos 7–9 valandos per parą. Jeigu taip nutinka, kad vakarui atėjus, miegas dar neima, galima bandyti rytais keltis kiek anksčiau, o dienos metu vengti gulinėjimo, snaudimo, į dienotvarkę įtraukti daugiau protinės ir fizinės veiklos.
- Būna, kad kasdienybėje, dėl laiko trūkumo nėra kada gilinti žinias mėgstamose kryptyse, domėtis naujovėmis ar mokytis naujų įgūdžių. Panašu, kad šis laikotarpis gali būti puiki proga tą daryti. Ar tai būtų internete siūlomi nemokami universitetiniai kursai, ar įvairios neperskaitytos knygos ar daugybė tinklalaidžių dominančiomis temomis. Net jei ir tingisi ar sunku prisiversti, galima pradėti skiriant tam nors penkiolika minučių per dieną ir galbūt nauja veikla sudomins labiau nei buvo tikėtasi.
Patarčiau dabartiniu metu labiau įsiklausyti į save ir pasirinkti tai, ko norisi šiuo nelengvu laikotarpiu. Išskirčiau keletą veiklų, kurios padės įprasminti laiką:
Laiko planavimas dirbant iš namų – vienas svarbiausių iššūkių ir čia kiekvienas galime padėti patys sau. 20 % veiklos duos 80 % rezultato. Jeigu anksčiau internetą ir visus socialinius tinklus daugiausiai naudojome pramogoms, dabar – tai nuostabus įrankis mokytis, dirbti bei kurti.
Mielas Moksleivi, ši situacija paankstino Tavo pasirengimą savarankiškumui, kuris ateityje pravers studijuojant. Mokymasis ir mokymas įgauna naujas kūrybingas formas. Kviečiame mokytis kartu, nenustoti domėtis bei siekti žinių. Visų pirma, nuoširdžiai norime visus, ypač abiturientus, nuraminti – po šios praūžusios audros visi gausite brandos atestatus, o rezultatai priklausys nuo kiekvieno noro dirbti savarankiškai. Vėliau turėsite galimybę realizuoti savo svajones, tai yra, įstoti ir mokytis pasirinktą specialybę. Priėmimas tikrai įvyks, bet, aišku, tik po to, kai turėsite atestatą. Deja, šiuo metu konkrečios datos, kada bus paskelbti priėmimo rezultatai, įvardyti negalime. Manome, kad pradžia t. y. prašymų internetinis pateikimas, kaip ir planuota, vyks nuo birželio 1 d.
O dabar, kai laiko turime daugiau nei įprastai, bendraukime ir bendradarbiaukime. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) darbuotojai yra pasiekiami el. paštu bei telefonu, forumuose, Facebook‘e... Mielai ir atsakingai padėsime atlikti paiešką išsiaiškinant, kokios Tavo galimybės studijuoti VGTU pagal pomėgius ir mokymosi rezultatus. Sek informaciją mūsų puslapyje moksleiviams.
Nuolat gali drąsiai klausti tel. +370 655 03029 VGTU SPIC vyr. specialistės Valerijos Bernotienės, taip pat karjeros klausimais turi galimybę pabendrauti su VGTU Karjeros psichologe Gabija Čeledinaite el. paštu: crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmdhYmlqYS5jZWxlZGluYWl0ZUB2Z3R1Lmx0wqAiPmdhYmlqYS5jZWxlZGluYWl0ZUB2Z3R1Lmx0Jm5ic3A7PC9hPg==:xx
Tikime Tavo išradingumu. Siūlome šūkį – „Noriu ir galiu!“. Saugokime sveikatą ir bendraukime nuotoliniu būdu. Kiekvienam linkime optimistinės nuotaikos.
Patarimais, padedančiais mokytis ir leisti laiką prasmingai karantino metu dalinasi VGTU psichologė Gintė Gudzevičiūtė:
- Kai kuriems asmenims savijautą ypač palengvina plano, dienotvarkės turėjimas, rutinos susikūrimas. Galima planuoti savo dienas numatant kelintą valandą kelsiuosi, kiek laiko pusryčiausiu, kiek laiko skirsiu mokyklos darbams, užduotims atlikti, kokio ilgio darysiu pertraukėles, ką veiksiu per pertraukėles, kada pietausiu, kada vėl imsiuosi darbų ar pramogų ir taip iki pat vakaro. Planuojant dienas, svarbu nusimatyti ne tik mokymosi darbus, bet, realistiškai pažvelgus, numatyti laiko ir poilsiui, ir pramogoms, nes tai ne ką mažiau reikalinga.
- Pastaruoju metu, kai ištisas dienas nereikia niekur skubėti, nereikia ryte eiti į mokyklą, nėra susitikimų ar kitų priežasčių anksčiau keltis iš lovos, gali kilti pagunda ilgiau pamiegoti ar net keltis vidury dienos. Tuomet, natūralu, kad miegoti vėl norisi tik paryčiais. Gyvenant tokiu dienos ritmu, išgirstu nusiskundimų, kad sutrinka miegas. Žmogus, nors ir daug miega, bet jaučiasi apsnūdęs, pavargęs, sunku prisiversti imtis veiklų. Šiuo atveju naudinga būtų keltis ir eiti miegoti kasdien tuo pačiu laiku ir siekti, kad miego laikas netruktų ilgiau negu rekomenduojamos 7–9 valandos per parą. Jeigu taip nutinka, kad vakarui atėjus, miegas dar neima, galima bandyti rytais keltis kiek anksčiau, o dienos metu vengti gulinėjimo, snaudimo, į dienotvarkę įtraukti daugiau protinės ir fizinės veiklos.
- Būna, kad kasdienybėje, dėl laiko trūkumo nėra kada gilinti žinias mėgstamose kryptyse, domėtis naujovėmis ar mokytis naujų įgūdžių. Panašu, kad šis laikotarpis gali būti puiki proga tą daryti. Ar tai būtų internete siūlomi nemokami universitetiniai kursai, ar įvairios neperskaitytos knygos ar daugybė tinklalaidžių dominančiomis temomis. Net jei ir tingisi ar sunku prisiversti, galima pradėti skiriant tam nors penkiolika minučių per dieną ir galbūt nauja veikla sudomins labiau nei buvo tikėtasi.
Patarčiau dabartiniu metu labiau įsiklausyti į save ir pasirinkti tai, ko norisi šiuo nelengvu laikotarpiu. Išskirčiau keletą veiklų, kurios padės įprasminti laiką:
- Internete galima rasti nemažai sporto treniruočių namų sąlygomis. Fizinė veikla gerina ir psichologinę savijautą.
- Galima užsiimti kūryba: rašymas, piešimas, grojimas, dainavimas, konstravimas ir kitos kūrybinės išraiškos.
- Dera nepamiršti pasirūpinti ir savo psichologine gerove. Daugiau kalbėtis su artimaisiais ir draugais telefonu ar internetu, savo kylančius jausmus ir patiriamus pojūčius galima išrašyti ant popieriaus, medituoti, kreiptis į psichologą nuotolinei konsultacijai.
- Patarčiau vengti medijose skaityti pernelyg daug informacijos, susijusios su koronavirusu. Ypač tada, jei paskaičius, kyla įtampa ar jaučiamas didelis nerimas. Skaitant aktualią informaciją, svarbu nepamesti sveiko proto ir kritiško požiūrio – atsirinkti informaciją, kuri yra patikima ir orientuotis ne tik į siaubą keliančias naujienas, bet ir naujienas, kurios kelia viltį. Tokiu būdu susidarys realistiškesnis vaizdas.
- Nusprendus pailsėti ar pramogauti, naudinga šias veiklas paįvairinti. Kitaip tariant, galima ne tik žiūrėti mėgstamus vaizdo įrašus „Youtube“ kanale ar žaisti žaidimus, bet dar naudinga daryti mankštas namuose, pagal galimybes išeiti pasivaikščioti į gamtą, paskambinti draugams, pasigaminti naujų patiekalų.
- Ramybės ir pastovumo gali pridėti tai, jog mokymasis, nors ir nuotoliniu būdu, tęsis toliau. Vadinasi, mokymosi procesas nenutrūks, ryšį ir kontaktus su mokytojais bus galima palaikyti toliau. Tad tai, kas buvo rutinos dalis, pažįstama ir pastovu iki šiol galima tęsti ir toliau.
