2022-03-10
Rektoriaus R. Kliuko Kovo 11-osios sveikinimas
Gerbiami kolegos!
Džiaugiamės ir švenčiame nepriklausomybę ir laisvę, kurią prieš trisdešimt dvejus metus mums padovanojo Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Jauni žmonės, kurie susirinko čia arba stebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kovo 11-osios minėjimą nuotoliniu būdu, jau priklauso Lietuvos Nepriklausomybės kartai, kartai, kuri gimė, užaugo ir subrendo laisvoje, demokratinėje, žmogaus teises puoselėjančioje Lietuvoje.
Ši nauja karta, kuri apie okupacijos laikus, Lietuvos laisvės karą (kurį dažnai vadiname partizanų karu), žmonių tremtis ir kelis dešimtmečius trukusį gūdų sovietmetį girdėjo tik iš tėvų ir senelių pasakojimų. Skaitė istorijos vadovėliuose. Galbūt, kaip įprasta šiuolaikiniame technologijų pasaulyje – savo išmaniajame telefone.
Visuomeniniame ir politiniame gyvenime, taip pat ir moksle įsigali ir vis labiau yra girdima jaunoji karta. Juk Lietuvai reikia žmonių, kurie perimtų ir puoselėtų Kovo 11-tosios vertybes, laisvojo pasaulio patirtį, nebetempdami sovietmečio „kupros“ ant savo pečių.
Kalbėdamas apie „sovietmečio kuprą“ turiu omenyje ne vien pusę amžiaus trukusią okupaciją, iš kurios Lietuvą išlaisvino Kovo 11-oji, bet pačią Lietuvai dešimtmečiams primestą svetimą sistemą, kurią itin taikliai yra apibūdinęs britų rašytojas Džordžas Orvelas apysakoje „Gyvulių ūkis“: „visi yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus“.
Orvelas rašė apie gyvulius, o „orveliškąją lygybę“ skelbė kiaulės.
Vyresnieji puikiai žinome kur iki Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę vedė tokia sovietinės sistemos fantasmagorija.
Vyresnieji buvome dalyviais ir liudininkais 1991 m. sausio 13-tosios gaivališkos ir nežmogiškos sovietų agresijos Vilniuje. Dabar visi esame liudininkai to kas vyksta Putino Rusijai užpuolus Ukrainą.
Kovo 11-osios svarbą šiandien geriau už bet kurį vadovėlį mums atskleidžia Ukraina. Ukrainos kariai ir taikūs gyventojai didvyriškai ore, jūroje ir miestų gatvėse ginantys savo, o kartu ir visos Europos laisvę ir demokratiją nuo moderniausia ginkluote atakuojančio barbaro, fanatiko ir tirono, vis dar tikinčio, kad jis ir, kažkokiame išgalvotame istorijos tarpsnyje įstrigusi, neva jo atstovaujama tauta, yra lygesni.
Kaip tame Orvelo „Gyvulių ūkyje“.
Nuo Rusijos diktatoriaus liguistų fantazijų mus saugo ir Kovo 11-toji, kai Lietuva aiškiai pasirinko demokratijos, laisvės ir saugumo kelią.
Prisiminkime, Lietuva tuo metu tebebuvo okupuota svetimos šalies kariuomenės.
Šiandien Lietuvos saugumas vėl yra svarbus. Kaip ir anuomet, prieš tris dešimtmečius, kai laisvę teko ginti plikomis rankomis prieš tankais ginkluotą ordą. Žinoma, Lietuvos saugumas dabar yra kilstelėtas į visiškai kitą lygį.
Narystė galingiausiame pasaulyje gynybos aljanse NATO Lietuvai užtikrina taiką. Trapią ir brangiai mums kainuojančią.
Taika reiškia, kad Lietuvos jaunuoliai gali ramiai studijuoti.
Ukrainiečių studentai ir dėstytojai, tarp kurių yra ir mums artimų kolegų, dabar mokosi teritorinės gynybos, lavina įgūdžius šaudyti iš automato ir gamina Molotovo kokteilius. Tiesą sakant jau nebe mokosi, o eina į mūšius Kyjivo gatvėse arba priversti bėgti nuo bombų į kaimynines šalis.
Tuos ukrainiečių studentus, kurie bėga nuo žudikiško karo, VILNIUS TECH kviečia atvykti studijuoti, skiria jiems nemokamas studijas, bendrabutį ir stipendiją.
Kita svarbi Lietuvos saugumo dedamoji yra narystė Europos Sąjungoje. Lietuvai ji padėjo užbaigti kurti teisinę valstybę, leido prisijungti prie euro zonos – vieningos ekonominės ir pinigų sąjungos, prie laisvą žmonių judėjimą užtikrinančios Šengeno sutarties.
Europos Sąjunga atvėrė Lietuvai finansinius fondus.
Šiuo metu bendro finansavimo dėka kyla nauji studijų ir laboratorijų korpusai, kuriuose studijuos Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų studentai, naujų aukštumų moksle sieks VILNIUS TECH mokslininkai.
Narystė Europos Sąjungoje atvėrė Lietuvai „Erasmus“ programos galimybes. Vien šiais akademiniais mokslo metais „Erasmus“ studijoms arba praktikai išvyko apie 300 VILNIUS TECH studentų. Iki pandemijos šia galimybe pasinaudodavo maždaug pusė tūkstančio universiteto studentų per akademinius metus.
Lietuvos mokslas šiandien gali naudotis viso pasaulio pasiekimais, o mokslą pasirinkusiems žmonėms dabar atviri keliai studijuoti ar tobulėti geriausiuose pasaulio universitetuose arba – dirbti ir kurti pasaulinio lygio kompanijose, mokslo įstaigose.
Lietuvos žmonės per kiek daugiau nei tris dešimtmečius nuo 1990 m. Kovo 11-osios sukūrė ir pasiekė daugybę dalykų. Tais pasiekimais naudotis tapo taip įprasta, kad nė nesusimąstome kaip galėjome gyventi be jų – t. y., LAISVĖ laisvai reikšti savo nuomonę, laisvai keliauti, dirbti, mokytis bet kuriame pasaulio universitete.
Tačiau, negalime pamiršti, kad tai ir įpareigojančios laisvės. Turime teisę kalbėti, bet turime ir atsakomybę už žodžius, kuriuos sakome ar kuriuos rašome. Ypač socialiniuose tinkluose. Atsakomybę už tai, kad išgirstume oponentą. Atsakomybę už tai, kad mūsų skleidžiamos žinios netarnauja blogiui, nekursto pykčio, kad jos būtų pagrįstos ir patikimos.
Laisvių vertybes privalome puoselėti ir saugoti kiekvieną dieną. Jos sunkiai iškovotos, tačiau trapios kaip neužmirštuolės, kurių žiedus Lietuvoje segime per mums svarbias istorines dienas, kaip mūsų laisvės gynėjų ir nepriklausomybės simbolį.
Su Kovo 11-tąja jus visus studentai, dėstytojai, visi VILNIUS TECH universiteto darbuotojai!
Visiems dėkoju už nuoširdų darbą kuriant geresnę Lietuvą bei garsinant mūsų universitetą.
Švęskime laisvę!
Džiaugiamės ir švenčiame nepriklausomybę ir laisvę, kurią prieš trisdešimt dvejus metus mums padovanojo Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Jauni žmonės, kurie susirinko čia arba stebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kovo 11-osios minėjimą nuotoliniu būdu, jau priklauso Lietuvos Nepriklausomybės kartai, kartai, kuri gimė, užaugo ir subrendo laisvoje, demokratinėje, žmogaus teises puoselėjančioje Lietuvoje.
Ši nauja karta, kuri apie okupacijos laikus, Lietuvos laisvės karą (kurį dažnai vadiname partizanų karu), žmonių tremtis ir kelis dešimtmečius trukusį gūdų sovietmetį girdėjo tik iš tėvų ir senelių pasakojimų. Skaitė istorijos vadovėliuose. Galbūt, kaip įprasta šiuolaikiniame technologijų pasaulyje – savo išmaniajame telefone.
Visuomeniniame ir politiniame gyvenime, taip pat ir moksle įsigali ir vis labiau yra girdima jaunoji karta. Juk Lietuvai reikia žmonių, kurie perimtų ir puoselėtų Kovo 11-tosios vertybes, laisvojo pasaulio patirtį, nebetempdami sovietmečio „kupros“ ant savo pečių.
Kalbėdamas apie „sovietmečio kuprą“ turiu omenyje ne vien pusę amžiaus trukusią okupaciją, iš kurios Lietuvą išlaisvino Kovo 11-oji, bet pačią Lietuvai dešimtmečiams primestą svetimą sistemą, kurią itin taikliai yra apibūdinęs britų rašytojas Džordžas Orvelas apysakoje „Gyvulių ūkis“: „visi yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus“.
Orvelas rašė apie gyvulius, o „orveliškąją lygybę“ skelbė kiaulės.
Vyresnieji puikiai žinome kur iki Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę vedė tokia sovietinės sistemos fantasmagorija.
Vyresnieji buvome dalyviais ir liudininkais 1991 m. sausio 13-tosios gaivališkos ir nežmogiškos sovietų agresijos Vilniuje. Dabar visi esame liudininkai to kas vyksta Putino Rusijai užpuolus Ukrainą.
Kovo 11-osios svarbą šiandien geriau už bet kurį vadovėlį mums atskleidžia Ukraina. Ukrainos kariai ir taikūs gyventojai didvyriškai ore, jūroje ir miestų gatvėse ginantys savo, o kartu ir visos Europos laisvę ir demokratiją nuo moderniausia ginkluote atakuojančio barbaro, fanatiko ir tirono, vis dar tikinčio, kad jis ir, kažkokiame išgalvotame istorijos tarpsnyje įstrigusi, neva jo atstovaujama tauta, yra lygesni.
Kaip tame Orvelo „Gyvulių ūkyje“.
Nuo Rusijos diktatoriaus liguistų fantazijų mus saugo ir Kovo 11-toji, kai Lietuva aiškiai pasirinko demokratijos, laisvės ir saugumo kelią.
Prisiminkime, Lietuva tuo metu tebebuvo okupuota svetimos šalies kariuomenės.
Šiandien Lietuvos saugumas vėl yra svarbus. Kaip ir anuomet, prieš tris dešimtmečius, kai laisvę teko ginti plikomis rankomis prieš tankais ginkluotą ordą. Žinoma, Lietuvos saugumas dabar yra kilstelėtas į visiškai kitą lygį.
Narystė galingiausiame pasaulyje gynybos aljanse NATO Lietuvai užtikrina taiką. Trapią ir brangiai mums kainuojančią.
Taika reiškia, kad Lietuvos jaunuoliai gali ramiai studijuoti.
Ukrainiečių studentai ir dėstytojai, tarp kurių yra ir mums artimų kolegų, dabar mokosi teritorinės gynybos, lavina įgūdžius šaudyti iš automato ir gamina Molotovo kokteilius. Tiesą sakant jau nebe mokosi, o eina į mūšius Kyjivo gatvėse arba priversti bėgti nuo bombų į kaimynines šalis.
Tuos ukrainiečių studentus, kurie bėga nuo žudikiško karo, VILNIUS TECH kviečia atvykti studijuoti, skiria jiems nemokamas studijas, bendrabutį ir stipendiją.
Kita svarbi Lietuvos saugumo dedamoji yra narystė Europos Sąjungoje. Lietuvai ji padėjo užbaigti kurti teisinę valstybę, leido prisijungti prie euro zonos – vieningos ekonominės ir pinigų sąjungos, prie laisvą žmonių judėjimą užtikrinančios Šengeno sutarties.
Europos Sąjunga atvėrė Lietuvai finansinius fondus.
Šiuo metu bendro finansavimo dėka kyla nauji studijų ir laboratorijų korpusai, kuriuose studijuos Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų studentai, naujų aukštumų moksle sieks VILNIUS TECH mokslininkai.
Narystė Europos Sąjungoje atvėrė Lietuvai „Erasmus“ programos galimybes. Vien šiais akademiniais mokslo metais „Erasmus“ studijoms arba praktikai išvyko apie 300 VILNIUS TECH studentų. Iki pandemijos šia galimybe pasinaudodavo maždaug pusė tūkstančio universiteto studentų per akademinius metus.
Lietuvos mokslas šiandien gali naudotis viso pasaulio pasiekimais, o mokslą pasirinkusiems žmonėms dabar atviri keliai studijuoti ar tobulėti geriausiuose pasaulio universitetuose arba – dirbti ir kurti pasaulinio lygio kompanijose, mokslo įstaigose.
Lietuvos žmonės per kiek daugiau nei tris dešimtmečius nuo 1990 m. Kovo 11-osios sukūrė ir pasiekė daugybę dalykų. Tais pasiekimais naudotis tapo taip įprasta, kad nė nesusimąstome kaip galėjome gyventi be jų – t. y., LAISVĖ laisvai reikšti savo nuomonę, laisvai keliauti, dirbti, mokytis bet kuriame pasaulio universitete.
Tačiau, negalime pamiršti, kad tai ir įpareigojančios laisvės. Turime teisę kalbėti, bet turime ir atsakomybę už žodžius, kuriuos sakome ar kuriuos rašome. Ypač socialiniuose tinkluose. Atsakomybę už tai, kad išgirstume oponentą. Atsakomybę už tai, kad mūsų skleidžiamos žinios netarnauja blogiui, nekursto pykčio, kad jos būtų pagrįstos ir patikimos.
Laisvių vertybes privalome puoselėti ir saugoti kiekvieną dieną. Jos sunkiai iškovotos, tačiau trapios kaip neužmirštuolės, kurių žiedus Lietuvoje segime per mums svarbias istorines dienas, kaip mūsų laisvės gynėjų ir nepriklausomybės simbolį.
Su Kovo 11-tąja jus visus studentai, dėstytojai, visi VILNIUS TECH universiteto darbuotojai!
Visiems dėkoju už nuoširdų darbą kuriant geresnę Lietuvą bei garsinant mūsų universitetą.
Švęskime laisvę!