Pasauliui sparčiai keičiantis ir tobulėjant, skaitmeniniai ženkliukai (mikrokredencialai) tampa viena populiariausių pasiekimų pripažinimo formų, leidžiančių praplėsti tradicinį sertifikavimo lauką. Nors ši technologija buvo sukurta JAV prieš penkiolika metų, ji ėmė sparčiai populiarėti visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, nuo 2011-ųjų.

„Europoje įvairios skaitmeninių ženkliukų kūrimo ir išdavimo platformos veikia nuo 2012 m. Jos tapo svarbiu motyvacijos didinimo bei įgytų kompetencijų pripažinimo įrankiu verslui, universitetams, mokykloms, valstybinėms institucijoms, jaunimo bei nevyriausybinėms organizacijoms. Norėtųsi pasidžiaugti, jog kalbant apie mokymosi pripažinimo skaitmeniniais ženkliukais patirtį ir įvairių su tuo susijusių sprendimų diegimu, Lietuva jau yra gerai žinoma ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Šiuo metu Lietuvoje su skaitmeniniais ženkliukais dirba kelios dešimtys įmonių bei organizacijų“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Skaitmeninių ženkliukų sistemos plėtros vadovė doc. dr. Ingrida Leščauskienė.

Kas yra skaitmeniniai ženkliukai ir kodėl jie svarbūs?

Kaip teigia VšĮ AWERO vadovas Laimonas Ragauskas, skaitmeniniai ženkliukai yra skaitmeninis standartas, skirtas mokymosi pasiekimų vertinimui ir pripažinimui. Jie gali būti išduodami už dalyvavimą mokymuose, savanoriavimą, organizacines veiklas ar net asmeninius projektus. Kiekvienas ženkliukas turi aiškiai apibrėžtą kriterijų rinkinį, nurodantį, ką tiksliai reikia atlikti norint jį gauti, kas jį išdavė ir kada.

„Norėdamos tapti kokybiškai dirbančiomis, skaitmeninius ženkliukus išduodančiomis organizacijomis, jos turi būti užsiregistravusios bent vienoje iš AWERO skaitmeninių platformų, tokiose kaip „Cities of Learning“ ar „Badgecraft“. Registracija šiose platformose padeda užtikrinti kokybės ir patikimumo standartus, suteikia galimybę aplikuoti ir siekti oficialaus to pripažinimo. Tiesa, tam yra vienas reikalavimas - organizacija privalo turėti patvirtintą registraciją ir ne trumpiau nei šešis mėnesius aktyviai dalyvauti ženkliukų kūrimo ir išdavimo veikloje“, – teigia L. Ragauskas.

Skaitmeniniai ženkliukai – priemonė sklandesniam įsiliejimui į darbo rinką

Jam antrina ir doc. dr. I. Leščauskienė, sakydama, kad pasaulinė darbo rinka jau kurį laiką kalba apie esminių – perkeliamųjų – kompetencijų svarbą. Todėl jas atpažinti ir pripažinti skaitmeniniais ženkliukais ar mikrokredencialais yra be galo svarbu.

„Skirtingai nuo įprastų sertifikatų, kurie dažniausiai apriboja informaciją iki formaliųjų akademinių pasiekimų, skaitmeniniai ženkliukai gali atskleisti daug platesnį kompetencijų ir pasiekimų spektrą. Jie tampa vertingu įrankiu darbo rinkoje, padedančiu žmonėms lengviau pristatyti savo gebėjimus, o darbdaviams – geriau suprasti kandidato kompetencijas.

Pristatydami skaitmeninius ženkliukus šiais metais pirmiausiai ir akcentuojame dalyvavimo popaskaitinėse veiklose svarbą, siekiant ne tik atrasti save, bet ir pasiruošti darbo rinkai. Skaitmeniniai ženkliukai yra patikima ir saugi technologinė priemonė tokiam tobulėjimui įrodyti ir įgytoms kompetencijoms patvirtinti“, – teigia specialistė.

Ji paaiškina, kad ženkliukai gali būti skirtingų lygių. VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistema padeda pripažinti papildomų veiklų metu įgytas žinias ir kompetencijas. Šiuo metu „Vilko“ vardu vadinamą sužaidybintą ženkliukų sistemą sudaro septynios neformalaus ugdymosi programos, kuriuose gyvena keturių galingumų „vilkai“ – dalyvavimo, veiklų, META ir UBER lygių. Besimokančiųjų tikslas – tapti pačiu stipriausiu „vilku“. Tam jie turi susikurti skaitmeninių ženkliukų rinkimo strategiją ir vykdyti su ja susietas veiklas. Šiuo metu universitetas siūlo daugiau kaip 200 neformalaus ugdymo veiklų, už kurias suteikiami skaitmeniniai ženkliukai, o studentų surinkti ženkliukai  jau skaičiuojami tūkstančiais.

Ženkliukai – veikia, bet dar reikia įveikti rimtus iššūkius

Nepaisant skaitmeninių ženkliukų populiarumo ir pripažinimo, vis dar kyla iššūkių, susijusių su jų pripažinimu ir naudojimo kokybės užtikrinimu. Pasak VšĮ AWERO vadovo, šiuo metu kuriamas skaitmeninių ženkliukų kokybės standartas, kurio visapusiškas įgyvendinimas turėtų prasidėti dar šį rudenį.

„Vienas pagrindinių iššūkių – įgyvendinti vieningą kokybės užtikrinimo sistemą, nes šiuo metu bet kuri organizacija, išduodanti skaitmeninius ženkliukus, gali turėti skirtingus įrodymų vertinimo kriterijus ir metodikas. Nors tokia lanksti sistema suteikia laisvę ir kūrybiškumą, kartais tai gali tapti abejonių dėl ženkliukų vertės ir patikimumo priežastimi. Kokybės standarto sukūrimas ir įgyvendinimas leis užtikrinti skaidrumą ir nuoseklumą, todėl organizacijos ir darbdaviai galės aiškiau suprasti, kokius įgūdžius ar kompetencijas ženkliukas patvirtina“, – sako L. Ragauskas.
Kitas svarbus iššūkis – skaitmeninių ženkliukų pripažinimas darbo rinkoje. Nors jie sparčiai populiarėja švietimo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose, darbdaviai dar tik pradeda susipažinti su šiuo mokymosi pripažinimo formatu.
 
„Siekiame, kad skaitmeniniai ženkliukai taptų universalia kompetencijų ir pasiekimų pripažinimo kalba, kurią suprastų tiek darbdaviai, tiek švietimo institucijos. Todėl svarbu stiprinti švietimo ir verslo sektorių bendradarbiavimą, kad būtų sukurtos ir įgyvendintos vieningos gairės dėl ženkliukų vertinimo ir pripažinimo“, – teigia VILNIUS TECH Skaitmeninių ženkliukų sistemos plėtros vadovė doc. dr. I. Leščauskienė.

Projektą „Ženkliukų kokybės standartas (Quality Label for Badge Recognition)“ iš dalies finansuoja ES programa Erasmus+.