Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas LMA premijomis apdovanojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) jaunuosius mokslininkus ir doktorantus už jų atliktus ir pristatytus mokslinius darbus.

 

Praėjusiais metais magistrantūrą baigusi Alina Kvietkauskienė apdovanota premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityje už darbą „Tvarios investicijų grąžos projektavimas finansų rinkose“, kuriame sukurtas finansinių rinkų atrankai ir tolesniam investicinių sprendimų priėmimui naudojamas modelis. Jį sudarant, atlikta investicinių ciklų, pasaulio investicinių fondų bei finansinių rinkų analizė. Praktinėje darbo dalyje pristatomas modelis realiam investavimui pasirinktose globaliose finansų rinkose. Realaus investavimo rezultatai palyginami su indeksų grąža, identifikuojama tvari investicinė grąža.

Tai – jau antrasis darbo įvertinimas: praėjusių metų lapkritį Alina Kvietkauskienė ir darbo vadovas prof. habil. dr. Aleksandras Vytautas Rutkauskas laimėjo antrą vietą  Ūkio ministerijos skelbto aukštųjų universitetinių mokyklų studentų geriausių magistro darbų konkurse.  Apdovanojimus jiems įteikė ūkio ministras Evaldas Gustas.

„Aukšti mano darbo įvertinimai yra dar vienas įrodymas, kad einu teisingu keliu. Tai yra pirmieji žingsniai savo tikslų įgyvendinimo ir sėkmingos karjeros kūrimo link“, – sakė A. Kvietkauskienė, dėkojusi ne tik savo šeimai, bet ir mokslinio darbo vadovui bei  „Nordea“ privačios bankininkystės vadovui dr. Modestui Plakiui už patarimus ir naudingas įžvalgas rašant darbą.

 

Technikos mokslų srityje stipendijas gavo du VGTU magistrai – Vytautas Tamulėnas už mokslinį darbą „Armuoto betono elementų, veikiamų trumpalaike ir cikline apkrovomis, įtempių ir deformacijų būvio eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai“ (darbo vadovas prof. habil dr. Gintaris Kaklauskas) ir Aleksandras Vasjanovas už mokslinį darbą „65 nm KMOP technologijos dalios stiprintuvo projektavimas ir tyrimas“ (darbo vadovas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas).

VGTU doktorantas V. Tamulėnas dar studijuodamas magistrantūroje pradėjo konceptualius armuoto betono konstrukcijų tyrimus. Tirdamas tiltų, kelių geležinkelio pabėgių, vėjo jėgainių pamatus ir kitus konstrukcinius elementus ar statinius, kurie nuolat veikiami pasikartojančių apkrovų, V. Tamulėnas siekė sukurti universalią konstrukcinių elementų nuovargio vertinimo metodiką bei įvertinti inovatyvių medžiagų naudojimą siekiant ilgalaikės eksploatacijos. Doktorantūros studijose šis darbas tęsiamas ir siekiama sukurti adekvačius išorine kompozitine armatūra sustiprintų armuoto betono elementų pleišėjimo ir įtempių-deformacijų analizės metodus, leisiančius tiksliau prognozuoti konstrukcijų elgseną bei užkirsti kelią galimoms statinių avarijoms.

„Šis nacionalinis pripažintų mokslininkų ir savo sričių ekspertų įvertinimas motyvuoja ir skatina mokytis, dirbti toliau, įrodo, kad judu teisinga linkme“, – teigė V. Tamulėnas.

 

VGTU šiuo metu doktorantūrą studijuojančio A. Vasjanovo darbo „65 nm KMOP technologijos dalios stiprintuvo projektavimas ir tyrimas“ tikslas buvo suprojektuoti ir ištirti aukštadažnį (5 GHz – 6 GHz dažnių ruožo) bevielio ryšio galios stiprintuvą taikant nanometrų eilės KMOP gamybos technologiją. Šis darbas svarbus ne tik Lietuvos mokslui, bet ir Lietuvos pramonei: technologija gali būti panaudota kuriant bevielio ryšio elektronikos įtaisus.

 

„Labai malonu kad mano darbas buvo pastebėtas ir įvertintas. Tikiuosi, kad ateityje Lietuvoje bus dar daugiau galimybių atlikti tyrimus aukštadažnių integrinių grandynų srityje“, – sakė A. Vasjanovas.

Kaip pasakojo A. Vasjanovas, tyrimai aukštadažnių integrinių grandynų srityje jis vykdo ir toliau. VGTU Elektronikos fakultetui bendradarbiaujant su JAV integrinių grandynų prototipavimo organizacija MOSIS, šiuo metu fakultetas yra išsiuntęs gaminti vieną integrinį grandyną, dar kitaip vadinamą išmaniuoju lustu.