Statybos fakultetas
Naujausia informacija
Universitetų ir verslo diskusija – kaip paskatinti rinktis inžinerines studijas
2022-04-22
Universitetų ir verslo diskusija – kaip paskatinti rinktis inžinerines studijas
Inžinerinės krypties aukštųjų mokyklų ir verslo atstovai, diskutuodami apie padėtį inžinierių rinkoje, vieningai pabrėžia būtinybę kuo glaudžiau derinti teorines studijas su darbo praktika.
Diskusija „Švietimo ir verslo bendradarbiavimas – iššūkiai ir poreikiai energetikos sektoriuje“ buvo surengta ketvirtadienį vykusios konferencijos „130 metų Lietuvos energetikai – startas į energetikos ateitį“ metu.
„Ignitis grupės“ Organizacinio vystymo vadovė, valdybos narė Živilė Skibarkienė kalbėjo, kad šioje įmonių grupėje dirba apie 1 200 inžinierių. Jų poreikis didėja, o inžinierių trūksta. „Problema labai aiški ir mes jau skambiname pavojaus varpais“, – kalbėjo Ž. Skibarkienė.
Diskusijos moderatorius „EPSO-G“ Strategijos ir plėtros vadovas, Nacionalinės Lietuvos energetikų asociacijos (NLEA) prezidentas Vytautas Bitinas, klausė ar Lietuvoje studentai apskritai dar nori mokytis inžinerijos.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studijų prorektorė dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pastebėjo, kad, kaip ir visuomenėje, taip ir universitetuose yra įvairių žmonių. Anot jos, šiuolaikinių studentų, būsimųjų inžinierių, išskirtinis bruožas, kad jie geidžia mokytis praktinių dalykų.
Ji pabrėžė, kad VILNIUS TECH yra sukūręs visą sistemą, kaip į studijų procesą integruoti dėstytojus-praktikus.
Studentus, anot prorektorės, labai sėkmingai motyvuoja praktika įmonėse, o ypač – jeigu už atliekamą praktiką jiems yra mokama. Dažnai atlikę praktiką studentai, ypač – ketvirtame kurse, prašo, kad būtų sumažintas studijų krūvis ir suteikta daugiau laisvės rengti baigiamąjį darbą, kuris, dažniausiai, jau būna susijęs su konkrečioje įmonėje atlikta praktika.
Ž. Skibarkienė pastebėjo, kad verslo įmonės „tiesiog privalo būti universitetuose“ ir jau ten pradėti rengti būsimuosius darbuotojus.
„Vienas mano mylimas dėstytojas yra pasakęs: praktika be teorijos yra akla, bet teorija be praktikos – yra lavonas“, – sakė „Ignitis grupės“ valdybos narė.
Susidomėjimas inžinerija mažėja, bet padėtis nėra tragiška
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Eugenijus Valatka sutiko, kad susidomėjimas inžinerija slūgsta. Anot profesoriaus, per paskutiniuosius 5-6 metus stojančiųjų į inžinerijos mokslų pirmą kursą skaičius sumažėjo maždaug 2 kartus.
Tai yra visuomenėje vykstančių procesų, vertybinių pokyčių atspindys.
Tačiau, kalbėjo KTU rektorius, pastaruoju metu inžinerijos studijas norinčiųjų rinktis abiturientų skaičius stabilizuojasi ir situacija nėra bloga. Be to, vis daugiau stojančiųjų yra geriau pasirengę ir motyvuoti.
„Energetikai mėgsta kalbėti apie sinchronizaciją. Tai norėčiau pasakyti, kad mums visiems: įmonėms, universitetams, mokykloms ir, ypač svarbu, politiką formuojančioms institucijoms tiesiog būtina yra veiksmų sinchronizacija“, – kalbėjo prof. E. Valatka.
VILNIUS TECH prorektorė dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė pastebėjo, kad susidomėjimas inžineriniais mokslais visais laikais buvo mažesnis nei susidomėjimas socialiniais mokslais.
Ji pripažino, kad pradedantiesiems studijuoti kyla baimių dėl fundamentinių mokslų, tenka papildomai mokytis fizikos, matematikos ar chemijos.
„Taip, yra daug iššūkių. Tačiau mes pasiekiame gerų rezultatų, turime sėkmės istorijų, stengiamės būti lankstūs“, – kalbėjo VILNIUS TECH prorektorė.
Kita vartus, pastebėjo ji, mokytis vėl tapo madinga. Tiems karjeros siekiantiems profesionalams, kurie po 5 metų darbo nusprendžia vėl pasimokyti VILNIUS TECH parengė hibridinių magistro studijų programą.
Ji leidžia sėkmingai derinti studijas ir darbą, prie paskaitų jungtis nuotoliniu būdu ir studijuoti kartu su bendramoksliais.
„Leisime jiems mokytis ilgiau – neribodami mokslų pusantrų ar dvejų metų studijomis“, – kalbėjo VILNIUS TECH prorektorė.
Išsamiau apie rudenį VILNIUS TECH prasidedančią hibridinių studijų programą galima paskaityti čia.
Hibridinių studijų programų sąrašą galima rasti čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/hibridines-studijos/334930.
200 tūkst. eurų stipendijoms
Energetikų konferencijos metu paskelbta, kad „Ignitis grupė“ drauge su kitais energetikais inicijavo informacinę „Energy Smart START“ platformą: #EnergySmartSTART | programa.
Moksleiviai, mokytojai, studentai bei aukštųjų mokyklų atstovai čia galės susipažinti su įvairiomis iniciatyvomis, kurias siūlo energetikos įmonės.
Ateities energetikų ugdymui Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija, „Ignitis grupė“ ir energijos perdavimo grupė „EPSO-G“ bendrai ketina skirti daugiau kaip 200 tūkst. eurų stipendijoms.
Skaičiuojama, kad artimiausią dešimtmetį Lietuvoje, preliminariu vertinimu, gali būti sukurta apie 500 darbo vietų kvalifikuotiems atsinaujinančios energetikos specialistams. Dar bent apie 1 600 darbo vietų atsiras dėl vyresnio amžiaus energetikų kaitos ir sektoriaus plėtros. Artimiausiu metu aukštosios mokyklos, kurios vykdo energetikos transformacijai svarbias studijų kryptis, galės teikti paraiškas dėl paramos elektros ir energijos, mechanikos ir aplinkosaugos inžinerijos pirmakursių ir antrakursių stipendijų finansavimui gauti. Planuojama, kad stipendijos bus skiriamos dešimties mėnesių laikotarpiui, o jų suma sieks iki 300 eurų vienam studentui.
Diskusija „Švietimo ir verslo bendradarbiavimas – iššūkiai ir poreikiai energetikos sektoriuje“ buvo surengta ketvirtadienį vykusios konferencijos „130 metų Lietuvos energetikai – startas į energetikos ateitį“ metu.
„Ignitis grupės“ Organizacinio vystymo vadovė, valdybos narė Živilė Skibarkienė kalbėjo, kad šioje įmonių grupėje dirba apie 1 200 inžinierių. Jų poreikis didėja, o inžinierių trūksta. „Problema labai aiški ir mes jau skambiname pavojaus varpais“, – kalbėjo Ž. Skibarkienė.
Diskusijos moderatorius „EPSO-G“ Strategijos ir plėtros vadovas, Nacionalinės Lietuvos energetikų asociacijos (NLEA) prezidentas Vytautas Bitinas, klausė ar Lietuvoje studentai apskritai dar nori mokytis inžinerijos.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studijų prorektorė dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pastebėjo, kad, kaip ir visuomenėje, taip ir universitetuose yra įvairių žmonių. Anot jos, šiuolaikinių studentų, būsimųjų inžinierių, išskirtinis bruožas, kad jie geidžia mokytis praktinių dalykų.
Ji pabrėžė, kad VILNIUS TECH yra sukūręs visą sistemą, kaip į studijų procesą integruoti dėstytojus-praktikus.
Studentus, anot prorektorės, labai sėkmingai motyvuoja praktika įmonėse, o ypač – jeigu už atliekamą praktiką jiems yra mokama. Dažnai atlikę praktiką studentai, ypač – ketvirtame kurse, prašo, kad būtų sumažintas studijų krūvis ir suteikta daugiau laisvės rengti baigiamąjį darbą, kuris, dažniausiai, jau būna susijęs su konkrečioje įmonėje atlikta praktika.
Ž. Skibarkienė pastebėjo, kad verslo įmonės „tiesiog privalo būti universitetuose“ ir jau ten pradėti rengti būsimuosius darbuotojus.
„Vienas mano mylimas dėstytojas yra pasakęs: praktika be teorijos yra akla, bet teorija be praktikos – yra lavonas“, – sakė „Ignitis grupės“ valdybos narė.
Susidomėjimas inžinerija mažėja, bet padėtis nėra tragiška
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Eugenijus Valatka sutiko, kad susidomėjimas inžinerija slūgsta. Anot profesoriaus, per paskutiniuosius 5-6 metus stojančiųjų į inžinerijos mokslų pirmą kursą skaičius sumažėjo maždaug 2 kartus.
Tai yra visuomenėje vykstančių procesų, vertybinių pokyčių atspindys.
Tačiau, kalbėjo KTU rektorius, pastaruoju metu inžinerijos studijas norinčiųjų rinktis abiturientų skaičius stabilizuojasi ir situacija nėra bloga. Be to, vis daugiau stojančiųjų yra geriau pasirengę ir motyvuoti.
„Energetikai mėgsta kalbėti apie sinchronizaciją. Tai norėčiau pasakyti, kad mums visiems: įmonėms, universitetams, mokykloms ir, ypač svarbu, politiką formuojančioms institucijoms tiesiog būtina yra veiksmų sinchronizacija“, – kalbėjo prof. E. Valatka.
VILNIUS TECH prorektorė dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė pastebėjo, kad susidomėjimas inžineriniais mokslais visais laikais buvo mažesnis nei susidomėjimas socialiniais mokslais.
Ji pripažino, kad pradedantiesiems studijuoti kyla baimių dėl fundamentinių mokslų, tenka papildomai mokytis fizikos, matematikos ar chemijos.
„Taip, yra daug iššūkių. Tačiau mes pasiekiame gerų rezultatų, turime sėkmės istorijų, stengiamės būti lankstūs“, – kalbėjo VILNIUS TECH prorektorė.
Kita vartus, pastebėjo ji, mokytis vėl tapo madinga. Tiems karjeros siekiantiems profesionalams, kurie po 5 metų darbo nusprendžia vėl pasimokyti VILNIUS TECH parengė hibridinių magistro studijų programą.
Ji leidžia sėkmingai derinti studijas ir darbą, prie paskaitų jungtis nuotoliniu būdu ir studijuoti kartu su bendramoksliais.
„Leisime jiems mokytis ilgiau – neribodami mokslų pusantrų ar dvejų metų studijomis“, – kalbėjo VILNIUS TECH prorektorė.
Išsamiau apie rudenį VILNIUS TECH prasidedančią hibridinių studijų programą galima paskaityti čia.
Hibridinių studijų programų sąrašą galima rasti čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/hibridines-studijos/334930.
200 tūkst. eurų stipendijoms
Energetikų konferencijos metu paskelbta, kad „Ignitis grupė“ drauge su kitais energetikais inicijavo informacinę „Energy Smart START“ platformą: #EnergySmartSTART | programa.
Moksleiviai, mokytojai, studentai bei aukštųjų mokyklų atstovai čia galės susipažinti su įvairiomis iniciatyvomis, kurias siūlo energetikos įmonės.
Ateities energetikų ugdymui Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija, „Ignitis grupė“ ir energijos perdavimo grupė „EPSO-G“ bendrai ketina skirti daugiau kaip 200 tūkst. eurų stipendijoms.
Skaičiuojama, kad artimiausią dešimtmetį Lietuvoje, preliminariu vertinimu, gali būti sukurta apie 500 darbo vietų kvalifikuotiems atsinaujinančios energetikos specialistams. Dar bent apie 1 600 darbo vietų atsiras dėl vyresnio amžiaus energetikų kaitos ir sektoriaus plėtros. Artimiausiu metu aukštosios mokyklos, kurios vykdo energetikos transformacijai svarbias studijų kryptis, galės teikti paraiškas dėl paramos elektros ir energijos, mechanikos ir aplinkosaugos inžinerijos pirmakursių ir antrakursių stipendijų finansavimui gauti. Planuojama, kad stipendijos bus skiriamos dešimties mėnesių laikotarpiui, o jų suma sieks iki 300 eurų vienam studentui.