2022-01-14
Vėjo energetikos inžinieriai pagavo palankų vėją
Vėjo energetikos specialistų poreikis tik augs, pasauliui plečiant elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, taip pat – įvertinant įsipareigojimus dėl žaliosios energetikos.
Įvairių vėjo energetikos specialistų skaičius išaugs penkis kartus, prognozuoja „Deutsche Welle“ (DW). Portalo duomenimis, dabar vėjo energetikos sektoriuje visame pasaulyje dirba beveik 1,3 mln. žmonių. Daugiausia – apie 600 000 dirba vėjo parkų planavimo sektoriuje. Dar beveik 450 000 žmonių – turbinų statybos ir apie 220 000 – priežiūros ir eksploatacijos srityse.
Svarbiausieji specialistai
„Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) rengiami mažiausiai trijų pagrindinių vėjo energetikos pozicijų specialistai, kurie gali prisidėti prie vėjo elektrinių statybos įvairių etapų, jėgainių eksploatacijos. Statybos inžinieriai, vėjo jėgainėms projektuojantys pamatus. Taip pat – jėgainių eksploatacijos priežiūrą atliekantys mechanikos ir elektros inžinieriai, baigę vėjo jėgainių eksploatacijos mokymus“, – vardija universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto, Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus.
Vėjo jėgainių pagrindinius elementus – bokštus, mentes ir kitas montuojamas dalis atsigabena gamintojai.
Doc. J. Bielskus pastebi, kad parengti siauros specializacijos vėjo jėgainės inžinierių, kuris būtų puikus visų minėtų pozicijų specialistas – pakankamai sudėtinga ir netikslinga.
VILNIUS TECH studijų programas, pavyzdžiui – Pastatų energetikos studijas baigę specialistai gali dirbti statybų aikštelės vadovais. Taip pat ir statant vėjo jėgaines. Bet toks inžinierius nebūtų stiprus visose pozicijose. Nors jis supranta pačios sistemos veikimą“, – pastebi J. Bielskus.
Tarptautinei įmonių grupei „Modus Group“ priklausančios atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ Vandenilio ir vėjo projektų vadovas dr. Darius Biekša vardija, kad reikalingiausios pozicijos, vystant vėjo elektrinių parkus, yra: teritorijų planavimo, projektavimo, projektų valdymo, eksploatacijos priežiūros, mechaninės dalies ir elektrotechnikos specialistai.
Anot jo, VILNIUS TECH rengia daugelį jų.
„Vargu ar įmanoma visam procesui turėti vieną žmogų. Nebent tai būtų vadovas, kuris turėtų bendrąjį supratimą ir formuotų komandą, kurios gebėjimai būtų nukreipti ten kur yra reikalinga. VILNIUS TECH faktiškai turi visas reikalingas kompetencijas, tik nėra jų sutelkęs vienoje studijų programoje“, – pabrėžia D. Biekša.
Vėjo energija dominuos
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis Lietuvoje iš viso instaliuota 540 MW galios vėjo elektrinių. Tai yra beveik 60% visos atsinaujinančių energijos išteklių instaliuotos galios.
2020 m. Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės pagamino 1,54 TWh elektros energijos. Vėjas sudarė beveik 60% visos atsinaujinančių energetikos šaltinių instaliuotos galios.
Nacionalinės energetikos priklausomybės strategijos tikslai numato, kad iki 2050 m. 80% Lietuvos energijos poreikio turės būti pagaminta iš netaršių išteklių.
Svarbi vėjo energetikos plėtra siejama su vėjo jėgainių jūroje plėtros pajėgumu. „Litgrid“ žada 2022 m. pavasarį paskelbti pagrindines išvadas. Preliminariai numatyta, kad 2023 m. bus paskelbtas pirmasis aukcionas jūros vėjo pajėgumams integruoti į Lietuvos elektros sistemą.
„Green Genius“ projektų vadovas dr. D. Biekša prognozuoja, kad vėjas ateityje taps pagrindiniu Lietuvos energijos gamybos šaltiniu, užtikrinsiančiu, kad elektros energijos gavyba Lietuvoje taps perteklinė.
Jūroje – milžiniškas potencialas
Anot jo, iki 2030 m. Lietuvoje numatoma įrengti 700 MW bendros galios vėjo elektrinių. Vėliau planuojamas antrasis etapas, kurio metu taip pat būtų įrengta dar 700 MW galios.
„Litgrid“ vertinimu, bendras jūrinio vėjo potencialas Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali siekti iki 3,35 GW.
Doc. D. Biekša skaičiuoja, kad 700 MW reiškia, kad jūroje reikės įrengti iki 50 bokštų – jiems suprojektuoti, įrengti, pastatyti ir vėlesnei jų eksploatacijai bus reikalingi specialistai.
VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros docentas dr. J. Bielskus pastebi, kad tokių jėgainių statyba jūroje kelia kitokių iššūkių nei tokių jėgainių statyba sausumoje. Reikės ne vien išskirtinių technologijų sprendimų, specialios technikos. Pirmiausia reikės ir atsakymų į kai kuriuos esminius klausimus, pavyzdžiui, kokios galios ekonomiškai naudingiausia statyti vėjo jėgaines, ar jos bus standžiai montuojamos prie jūros dugno, o galbūt – įrengiamos plaukiojančios platformos ir pan.
Vėjo jėgainių poreikis didės visame pasaulyje, Lietuva nebus išimtis. Todėl, augs ir vėjo jėgainių įrengimui bei eksploatavimui reikalingų specialistų poreikis. VILNIUS TECH rengia svarbiausių vėjo energetikai reikalingų sričių inžinierius.
Įvairių vėjo energetikos specialistų skaičius išaugs penkis kartus, prognozuoja „Deutsche Welle“ (DW). Portalo duomenimis, dabar vėjo energetikos sektoriuje visame pasaulyje dirba beveik 1,3 mln. žmonių. Daugiausia – apie 600 000 dirba vėjo parkų planavimo sektoriuje. Dar beveik 450 000 žmonių – turbinų statybos ir apie 220 000 – priežiūros ir eksploatacijos srityse.
Svarbiausieji specialistai
„Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) rengiami mažiausiai trijų pagrindinių vėjo energetikos pozicijų specialistai, kurie gali prisidėti prie vėjo elektrinių statybos įvairių etapų, jėgainių eksploatacijos. Statybos inžinieriai, vėjo jėgainėms projektuojantys pamatus. Taip pat – jėgainių eksploatacijos priežiūrą atliekantys mechanikos ir elektros inžinieriai, baigę vėjo jėgainių eksploatacijos mokymus“, – vardija universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto, Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus.
Vėjo jėgainių pagrindinius elementus – bokštus, mentes ir kitas montuojamas dalis atsigabena gamintojai.
Doc. J. Bielskus pastebi, kad parengti siauros specializacijos vėjo jėgainės inžinierių, kuris būtų puikus visų minėtų pozicijų specialistas – pakankamai sudėtinga ir netikslinga.
VILNIUS TECH studijų programas, pavyzdžiui – Pastatų energetikos studijas baigę specialistai gali dirbti statybų aikštelės vadovais. Taip pat ir statant vėjo jėgaines. Bet toks inžinierius nebūtų stiprus visose pozicijose. Nors jis supranta pačios sistemos veikimą“, – pastebi J. Bielskus.
Tarptautinei įmonių grupei „Modus Group“ priklausančios atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ Vandenilio ir vėjo projektų vadovas dr. Darius Biekša vardija, kad reikalingiausios pozicijos, vystant vėjo elektrinių parkus, yra: teritorijų planavimo, projektavimo, projektų valdymo, eksploatacijos priežiūros, mechaninės dalies ir elektrotechnikos specialistai.
Anot jo, VILNIUS TECH rengia daugelį jų.
„Vargu ar įmanoma visam procesui turėti vieną žmogų. Nebent tai būtų vadovas, kuris turėtų bendrąjį supratimą ir formuotų komandą, kurios gebėjimai būtų nukreipti ten kur yra reikalinga. VILNIUS TECH faktiškai turi visas reikalingas kompetencijas, tik nėra jų sutelkęs vienoje studijų programoje“, – pabrėžia D. Biekša.
Vėjo energija dominuos
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis Lietuvoje iš viso instaliuota 540 MW galios vėjo elektrinių. Tai yra beveik 60% visos atsinaujinančių energijos išteklių instaliuotos galios.
2020 m. Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės pagamino 1,54 TWh elektros energijos. Vėjas sudarė beveik 60% visos atsinaujinančių energetikos šaltinių instaliuotos galios.
Nacionalinės energetikos priklausomybės strategijos tikslai numato, kad iki 2050 m. 80% Lietuvos energijos poreikio turės būti pagaminta iš netaršių išteklių.
Svarbi vėjo energetikos plėtra siejama su vėjo jėgainių jūroje plėtros pajėgumu. „Litgrid“ žada 2022 m. pavasarį paskelbti pagrindines išvadas. Preliminariai numatyta, kad 2023 m. bus paskelbtas pirmasis aukcionas jūros vėjo pajėgumams integruoti į Lietuvos elektros sistemą.
„Green Genius“ projektų vadovas dr. D. Biekša prognozuoja, kad vėjas ateityje taps pagrindiniu Lietuvos energijos gamybos šaltiniu, užtikrinsiančiu, kad elektros energijos gavyba Lietuvoje taps perteklinė.
Jūroje – milžiniškas potencialas
Anot jo, iki 2030 m. Lietuvoje numatoma įrengti 700 MW bendros galios vėjo elektrinių. Vėliau planuojamas antrasis etapas, kurio metu taip pat būtų įrengta dar 700 MW galios.
„Litgrid“ vertinimu, bendras jūrinio vėjo potencialas Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali siekti iki 3,35 GW.
Doc. D. Biekša skaičiuoja, kad 700 MW reiškia, kad jūroje reikės įrengti iki 50 bokštų – jiems suprojektuoti, įrengti, pastatyti ir vėlesnei jų eksploatacijai bus reikalingi specialistai.
VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros docentas dr. J. Bielskus pastebi, kad tokių jėgainių statyba jūroje kelia kitokių iššūkių nei tokių jėgainių statyba sausumoje. Reikės ne vien išskirtinių technologijų sprendimų, specialios technikos. Pirmiausia reikės ir atsakymų į kai kuriuos esminius klausimus, pavyzdžiui, kokios galios ekonomiškai naudingiausia statyti vėjo jėgaines, ar jos bus standžiai montuojamos prie jūros dugno, o galbūt – įrengiamos plaukiojančios platformos ir pan.
Vėjo jėgainių poreikis didės visame pasaulyje, Lietuva nebus išimtis. Todėl, augs ir vėjo jėgainių įrengimui bei eksploatavimui reikalingų specialistų poreikis. VILNIUS TECH rengia svarbiausių vėjo energetikai reikalingų sričių inžinierius.
