„Tik atvykęs į Taivaną išgyvenau labai įdomų pirmą įspūdį – jaučiausi tarsi patekęs į žmogaus nepaliestos gamtos ir ultramodernios civilizacijos pasaulį. Važiuojant iš oro uosto tarp kalnų vilkstinės aukštai iškeltais viadukais į Taivano sostinę Taipėjų, turbūt daugeliui atvykusiųjų lieka neišdildomas įspūdis pamačius tarp kalnų įsikūrusį vieną didžiausių Azijos miestų. Ir apskritai, jei norite pasidžiaugti darnia plėtra, važiuokite į Taivaną“, – apie studijas pasakoja pirmasis VGTU studentas Taipėjuje Artūras Velaniškis.

 

 

„Tas pats aukštųjų technologijų ir nuostabaus kraštovaizdžio vaizdas mane lydėjo ir atvykus į Taipėjų. Apskritai visuose Taivano miestų gatvėse matoma itin moderni infrastruktūra, pritaikyti naujausi inžineriniai sprendimai, pastatai dekoruoti itin prabangiomis medžiagomis. Taivanas visame pasaulyje garsėja ir vienu įspūdingiausių statinių. Atvykus į miestą, beveik iš visų miesto pusių matyti kadaise buvęs aukščiausias ir žaliausias pasaulio pastatas „Taipei 101“. Jis – kaip orientyras sostinėje. Už miestų Taivane suplanuotos didelės pramoninės zonos, kurios iš esmės yra išsidėsčiusios vakarinės dalies pajūryje. Gatvėse visada švaru, daug dėmesio skiriama saugumui, visur įrengtos kameros. Šalyje labai gerai išplėtotas viešasis transportas, naujos metro stotelės čia atidaromos kiekvienais metais. Tai rodo, kad šioje šalyje išties sparčiai įdiegiami technologiniai ir inžineriniai sprendimai. Taivane važiuoja ir greitasis traukinys, skriejantis 345 km/h greičiu ir kertantis šalį per 1,5 valandos. Viešajame transporte, kaip pastebėjau, vietos, skirtos neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms ar moterims su vaikais yra visada laisvos. Taip pat autobusuose įrengtos mini bibliotekos. Dar vienas sprendimas irgi, matyt, labai apgalvotas ir skirtas keleivių sveikatai – vakarais autobusuose dažniausiai skamba klasikinė muzika“, – apie iki smulkmenų apgalvotą Taivano miestų plėtrą pasakoja Artūras Velaniškis.

 

Kadangi šalį nuolat krečia žemės drebėjimai ir potvyniai, Taivano inžinieriai stato statinius, ypatingą dėmesį skirdami jų saugumui. Taivane yra įrengtas ir vienas ilgiausių automobilių transportui skirtų tunelių pasaulyje. Toks tunelis tęsiasi 13 km ir yra penktas pagal ilgį pasaulyje.

 

Taivanas – labai tankiai apgyvendintas žemės plotas. Kokį jausmą patyrė VGTU studentas, gyvendamas šalyje, kuri savo dydžiu primena Lietuvą, bet turi 23 milijonų gyventojų?

 

„Negaliu nepaminėti fakto, kad tie daugiamilijoniniai miestai nesukelia jokio diskomforto, gyventojų patogumui pritaikyta infrastruktūra, viskas statoma ir rengiama su didžiuliu dėmesiu gamtai, todėl miestuose visur galima rasti begales parkų, žalumos ir net kalnų. Miestuose viskas išdėstyta labai plačiai, tačiau tai nesudaro nepatogumų keliaujant tiek viešuoju transportu, tiek pėstute ar dviračiu. Miestų gatvės ir šaligatviai kiekvieną vakarą yra plaunami, taip pat dėl drėgmės ir netoli esančios jūros ir vandenyno atneštų vėjų nejaučiamas smogas, o daug žalumos sukuria jaukią atmosferą, kurioje negali pajusti diskomforto. Svečiams iš užsienio šalių nemokamai veikia belaidis internetas visoje sostinėje. Puikiai veikiančios navigacinės sistemos susijusios su visomis transporto sistemų rūšimis, todėl, pasinaudojus išmaniuoju telefonu, galima nesudėtingai susidėlioti maršrutą ir turėti visus duomenis apie realiu laiku vykstančius įvykius. Daugelis muziejų ir kitų šviestis skatinančių įstaigų yra nemokami. Miestuose įrengta daugybė gairių ir navigacijos žemėlapių vietine ir anglų kalbomis, todėl pasiklysti megapolyje yra sudėtinga“, – įspūdžiais dalijasi studentas.

 

Visgi jį labiausiai sužavėjo Taivano žmonių kultūra, gamtovaizdis, kuriam skiriamas didžiausias dėmesys, ir tvarka. Miestuose nėra šiukšliadėžių, nes paprasčiausiai žmonės nevalgo gatvėse, o viešajame transporte tai daryti yra griežtai draudžiama...

 

„Eidamas gatve, niekada nemačiau šiukšlių ar cigarečių nuorūkų. Taivane susiformavusi šiukšlių rūšiavimo kultūra. Gyventojai patys rūšiuoja šiukšles, o jei tuo pasirūpinti negali, tai padaro specialūs darbuotojai, kurie dar kartą perrūšiuoja šiukšles prieš joms nukeliaujant į perdirbimo įmones. Daugelis gyventojų neturi žalingų įpročių, mėgsta sveiką gyvenimo būdą, bendravimą ir yra labai paslaugūs, stengiasi padėti, net ir neprašomi pagalbos. Vietiniai gyventojai mėgaujasi dainavimu karaokė, leidžia laiką naktiniuose turguose, esančiuose po atviru dangumi. Įvairiausi žaidimai, sporto renginiai, mugės, koncertai ir miesto šventės yra svarbus ir neatsiejamas dalykas salos gyvenimo ritmui. Taip pat čia labai populiarus nacionalinių draustinių lankymas ir vaikščiojimas pėsčiomis po specialiai tam skirtas trasas kalnuose ir kitose vaizdingose vietose“, – apie taivaniečių gyvenimo būdą pasakoja Artūras Velaniškis.

 

 

Kaip įspūdžiais dalijasi Artūras Velaniškis, studijuodamas Taivane susidūrė su įdomiu reiškiniu: vietiniai studentai labai daug žino apie Lietuvą... Tai jam buvo ypač netikėta.

 

„Neįtikėtina, tačiau maždaug devyni iš dešimties taivaniečių gali pasakyti, kad žino Lietuvą. Tiesiog vietine kalba ištarus Lietuvos vardą, žmonės išsyk pasako, kad tai žalia ir labai graži šalis Europoje. Įdomu ir tai, kad Taivano gyventojai Lietuvą laiko labai didele šalimi, nes jos plotas yra dvigubai didesnis nei Taivano, tačiau jie neįvertina žmonių skaičiaus. Domėtis visomis pasaulio šalimis žmones skatina tai, kad Taivane vyrauja labai didelė konkurencija. Beveik visi salos gyventojai turi aukštąjį išsilavinimą, tik nedidelis procentas jo neturi. Kadangi taivaniečiai jaučiasi mažos kultūros atstovais, jie daug daugiau domisi kitomis šalimis. Tai jiems suteikia tik dar daugiau galimybių gyvenime. Daugelis vietinių gyventojų stengiasi nors kartą gyvenime ištrūkti toliau nuo Azijos žemyno ir aplankyti Šiaurės Ameriką ir Europą. Nepaisant visų aukštųjų technologijų ir inžinierinių pasiekimų, taivaniečiams Vakarai atrodo kaip kitas pasaulis, taip, kaip mums Rytai“, – tvirtina VGTU studentas.

 

 

Taivanas – pasaulinis pramonės lyderis. Daugelis garsių elektronikos bei tekstilės pramonės prekės ženklų yra gaminami Taivano saloje. Stipri, išplėtota pramonė leidžia gyventojams gyventi ekonomiškai visavertį gyvenimą. Studentui liko įspūdis, kad taivaniečiai į materialines vertybes, ypač buityje, nekreipia tiek daug dėmesio. Galbūt dėl to, kad yra tikrai pakankamai apsirūpinę viskuo, kas galėtų būti reikalinga šiuolaikiniam žmogui. Vietiniai gyventojai naudojasi moderniausiais išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir planšetiniais kompiuteriais, dauguma vilki prabangių prekės ženklų drabužiais ir važinėja naujausiomis transporto priemonėmis. Daug dėmesio vietiniai gyventojai skiria sportui. Ypač sportuoja daugelis senolių: parkuose galima pastebėti juos darant mankštas ar važinėjantis dviračiu.

 

 

Dar vienas šios šalies privalumas, kaip tikina studentas, saugumas. „Susidariau tokį įspūdį, kad jie tarsi nežino, kas yra blogi poelgiai, pavyzdžiui, net gatvėje rastas pinigines grąžins jų šeimininkų adresu. Kiek teko susidurti pačiam ir kalbėtis su kitais užsieniečiais, gyvenančiais Taivane daug metų, visi patikino, kad naktimis jie visada grįžta pėstute visai nesibaimindami, kad gali būti užpulti“, – buvo nustebintas studentas.

 

Taivanas, kaip pasakoja Statybos fakulteto studentas, garsėja ir maisto kokybe. Šioje šalyje gaminamas maistas laikomas geriausiu Azijoje. Jame dominuoja jūros gėrybės, vaisių ir daržovių salotos. Kad galėtų pasimėgauti Taivano tradicinės virtuvės patiekalais, žmonės čia specialiai atvyksta iš Kinijos ir kitų kaimyninių valstybių. Japonai čia atvyksta atlikti karštųjų vonių procedūrų. O šalyje atliekami kojų pėdų masažai yra Taivano sveikatingumo pasididžiavimas.

 

„Tai – labai populiaru, nes manoma, kad kiekvieno žmogaus sveikata pirmiausiai priklauso nuo pėdų kraujotakos sistemos, – apie Taivano gyventojų kultūrą pasakojo Artūras Velaniškis. – Šios salos gyventojai yra įvardijami kaip pati draugiškiausia tauta. Pačiam teko susidurti su šiuo jų ypatingu bruožu ir drąsiai galiu teigti, kad tikrai taip ir yra. Nepriklausomai nuo amžiaus, žmonės čia nuolat šypsosi, dėkoja ir padeda. Jų mandagumas, paslaugumas ir kuklumas tiesiog dar labiau žavi. Taivaniečiai stengiasi padėti žmogui atrasti save kitaip: pažvelgti į dvasines ir moralines vertybes kitu kampu, nesijausti nepatogiai įvairiose kasdienėse situacijose.“

 

 

Skirtingai nuo kitų šalių, Taivano reljefas labai retas ir įdomus. Daugiau nei pusė gyventojų gyvena šiaurinėje salos dalyje, kita dalis yra pasibarsčiusi pagal pakrantes vakarinėje dalyje, o rytinėje ir piečiausioje dalyse mažiausiai apgyvendinti plotai. Nuo vakarų link rytų žemės reljefas kyla ir perauga į kalnynus, siekiančius 4 km aukštį. Daugiau nei 100 kalvų driekiasi per 3 km aukščio, o aukščiausia viršūnė Yushan siekia 4 km aukštį.

 

„Dėl kalnų šios vietovės vidurinėje ir rytinėje dalyje labai retai apgyvendintos, jose daugiausia įsikūrę nacionaliniai draustiniai ir parkai, kuriuose aptinkama rečiausių augalų ir gyvūnų rūšių. Aplink visą salą galima apvažiuoti traukiniu ar automobiliu ar net dvirate transporto priemone. Sala supama jūrų ir vandenynų, skirtingų susiformavusių paplūdimių iš įvairios rūšies smėlio ir kriauklių“, – apie gamtos grožiu apsuptas gyvenimo sąlygas pasakoja studentas.

 

Paklaustas, kodėl vakariečiams ši nuostabi šalis dar netapo populiaria turistine vieta, Artūras Velaniškis pastebi, kad taip yra greičiausiai todėl, kad norint į ją nuvykti reikia labai daug kantrybės ir aibės „lėktuvų persėdimų“. Norintiems keliauti iš Vakarų dažniausiai tenka „persėsti“ Kinijos ar Honkongo oro uostuose.

 

 

„Taivane daugiausiai lankosi tik aplinkinių šalių piliečiai: iš Indonezijos, Filipinų, Honkongo, Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos. Iš Vakarų valstybių – tik Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Rusijos piliečiai. Šioje šalyje svečiai dažniausiai lankosi tik studijų, mokslinės veiklos, verslo partnerystės klausimais. Taivane nerasite turizmo biurų iš visų pasaulio valstybių. Ši sala yra dar labai jauna ir ji nėra tokia atvira visiems. Didelis atstumas taip pat daro įtaką. Be to, mano nuomone, stinga reklamos apie šios šalies gamtovaizdį ir tikrąjį grožį. Matyt, tai yra ir šalies politika – apsaugoti salą nuo gausių turistų būrių, nepaveikti jos svetimomis kultūromis“, – mintimis dalijasi studentas.

 

 

Studijuodamas Taivane, Statybos fakulteto studentas susipažino su mandarinų kalba, daug sužinojo apie kultūrinius papročius ir tradicijas. Jam teko studijuoti ir daug bendrauti su bendraminčiais iš Indonezijos, Honkongo, Pietų Korėjos, Kinijos, Tailando, Vietnamo, Filipinų. Studijuojant universitete teko prisiliesti prie programavimo, projektų rizikos valdymo srities dalykų, daug sužinoti apie Taivano verslo plėtrą ir tarptautinius santykius su užsienio valstybėmis.

 

Kuo skiriasi studijų sistema Taivane ir Lietuvoje? „Universitete ypač vertinamos praktinės žinios. Pavyzdžiui, prieš studijuodami doktorantūroje, studentai turi įgyti nemažai praktinės patirties. Daugelis dėstytojų pripažįsta, kad darbas universitete turi vykti grupėse, tik taip studentai išmoksta tobulinti, dalytis savo žiniomis ir patirtimi, ruošiami efektyviai dirbti komandoje. Profesoriai visada stengiasi užduoti savaitinius darbus, kuriuos nuolat patikrina. Viena užduotis seka kitą, todėl paskaitų geriau nepraleidinėti. Peržvalgos ir ataskaitos rengiamos reguliariai. Dažniausiai duodama tema, o patys studentai kuria ir bando išspęsti kokią nors problemą. Daugelis profesorių yra studijavę ar buvę stažuotėse Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose pažangiausiose šalyse, tokiose kaip Japonija“, – pasakoja studentas.

 

„Įsitikinau, kad gyvenime į daug ką galima žvelgti paprasčiau, bet tuo pačiu ir harmoningiau. Mano nuomone, Azijos kultūros, o ypač Taivano, yra išskirtinė. Nors Taivanas yra labai nedidelis, ypač palyginus su kaimyninėmis valstybėmis, bet tuo pačiu labai saugo savo dvasines ir moralines vertybes. Taivane, nepaisant išplėtotų technologijų ir industrijų, tikrai mažai juntamas materializmas. Tai kultūra, kurioje nėra apgaulės, žmonės vertina paprastumą, vengia konfliktų.

 

Artūras Velaniškis svajoja į Taivaną sugrįžti dar ne vieną kartą. O gal net ir pabandyti ten realizuoti save kaip specialistą.

 

„Būtų labai įdomu pasisemti patirties ne tik mokslinėje srityje, bet ir praktinėje. Ir taip dar labiau susipažinti su Taivano kultūra“, – svajoja VGTU studentas, kuriam teko studijuoti ir Suomijoje bei Rusijoje.

 

Paklaustas, kuo skiriasi studijos Suomijoje ir Taivane, Artūras Velaniškis įvardija šiek tiek kitokius žmonių temperamentus. „Suomiai yra draugiški, bet uždaresni. Matyt, ne veltui sakoma, kad šaltas skandinaviškas klimatas veikia ir žmonių santykius. Studijų sistema Suomijoje labiausiai patiko dėl to, kad ten didelis dėmesys skiriamas ir teorinėms, ir praktinėms žinioms vienu metu. Labai daug laiko skiriama praktinėms užduotims ir tyrimams. Norintieji studijuoti magistrantūroje turi turėti nors poros metų praktinės patirties. Nepaisant to, kad studijavimas užsienio valstybėse davė puikios gyvenimiškos patirties ir žinių, planuoju dar kartą apsilankyti Taivane“, – pasakoja VGTU studentas.

 

Originalų tekstą skaitykite VGTU žurnale