Garsiai kalbant apie transporto sektoriaus sukeliamą taršą ir ieškant aplinkai draugiškesnių alternatyvų, keliavimas traukiniais atrodo kaip vienas geriausių pasirinkimų. Vis dėlto, nors tai skatinama dėl aplinkosauginių priežasčių – mažų energijos sąnaudų, sąlyginai nedidelio išmetamo CO2 kiekio, geležinkelių transportas skleidžia triukšmą, o tai gali tapti sveikatos problemų, finansinių nuostolių ir kitų iššūkių priežastimi.
 

Neigiamas triukšmo poveikis žmogui – nenuginčijamas. Pagrindiniai sukeliami negalavimai yra nervingumas, hipertenzija, miego, klausos, širdies veiklos ir kiti sutrikimai. Negana to, dėl triukšmo krenta žmonių turimos nuosavybės vertė. 
 

Tiek Europoje, tiek kitose pasaulio šalyse, traukinių keliamo triukšmo valdymui skiriama vis daugiau dėmesio, nes tik taip galima užtikrinti tvarią šio transporto sektoriaus plėtrą. Tiesa, neretai iškyla įvairių problemų – pavyzdžiui, nepakanka lėšų arba reikia prisitaikyti prie ribotų vietos sąlygų ar nustatytų eismo zonų gabaritų, todėl skirtingomis sąlygomis reikia taikyti skirtingas priemones triukšmui mažinti.
 

Šiuo metu Lietuvoje populiariausia priemonė – aukšta geležinkelio triukšmo mažinimo sienutė, tačiau ji turi daug minusų, todėl būtina ieškoti naujų sprendimų, tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimo instituto vyr. specialistė dr. Aja Tumavičė. 
 

Siekdama rasti geresnę alternatyvą, dr. A. Tumavičė parašė ir apgynė Statybos inžinerijos krypties mokslų disertaciją tema „Geležinkelio transporto sukeliamą triukšmą mažinančių sienučių parametrų tyrimas“. 
 

„Disertacijoje tyrinėju, kaip Lietuvoje sumažinti geležinkelių triukšmą kitomis priemonėmis – žemomis sienutėmis, kurios yra saugesnės, nes neužstoja matomumo, pigesnės, nes yra paprastesnės konstrukcijos, ir vizualiai patrauklesnės, nes keliautojams neapriboja vaizdo“, – kelis iš daugelio privalumų vardija dr. A. Tumavičė.
 

Anot mokslininkės, kai geležinkelio riedmenų riedėjimo greitis vyrauja nuo 50 km/h iki 240–250 km/h, susidaro rato ir bėgio sąveikos skleidžiamas triukšmas. Kadangi Lietuvoje tiesiamos europinės standartinės „Rail Baltica“ vėžės, kuriomis važiuojant būtų galima pasiekti 249 km/h greitį, triukšmo mažinimas yra aktualus. Šiuo metu didžiausia problema kyla geležinkelio tarpstočių ruožuose, einančiuose per gyvenamąsias teritorijas, o ypač – ties pervažomis. 
 

„Tokiam triukšmui mažinti skirtos žemos triukšmo mažinimo sienutės, kurios veiksmingai apsaugo atokiau nuo geležinkelio bėgių kelio esančias teritorijas. Vis dėlto, Lietuvoje yra taikomas gana didelis kelio gabaritas (3,1 m), kuriame žemos sienutės gali būti neveiksmingos. Norint užtikrinti jų veiksmingumą, būtina teisingai parinkti jų parametrus ir taikyti jas tik esant tam tikroms sąlygoms “, – dalijasi dr. A. Tumavičė.
 

Rengdama disertaciją, mokslininkė atliko triukšmo mažinimo priemonių veiksmingumo vertinimą daugiakriteriniu metodu, taip pat sumodeliavo įvairių formų triukšmo mažinimo sienutes ir siekė nustatyti, kokie parametrai turi daugiausiai įtakos sienutės veiksmingumui.
 

„Nustačiau, kad aukštos triukšmo mažinimo sienutės yra itin veiksmingos apsaugant greta jų esančias ir triukšmui itin jautrias teritorijas, tačiau tolstant nuo geležinkelio bėgių, įneštinis silpninimas (parametras, nusakantis triukšmą mažinančio barjero efektyvumą, red. past.) mažėja, o jo lygiai tampa gana panašūs į kai kurių žemų triukšmo mažinimo sienučių įneštinio silpninimo lygius“, – išvadomis dalijasi VILNIUS TECH tyrėja.
 

Remdamasi savo tyrimų rezultatais, dr. A. Tumavičė pasiūlė žemos triukšmo mažinimo sienutės taikymo ties balastuotu geležinkelių keliu algoritmą, kuris suteikia galimybę greitai ir pagal vietos sąlygas pasirinkti, ar žema triukšmo mažinimo sienutė konkrečioje vietoje yra tinkama priemonė triukšmui mažinti.
 

Mokslininkė taip pat parengė ir pateikė rekomendacijas, skirtas triukšmo mažinimo sienučių parinkimo metodikai tobulinti. Jos remiasi veiksmingiausių sienučių parametrų – aukščio, ilgio, formos, atstumo nuo geležinkelių bėgių kelio – parinkimu, kai jos įrengiamos tiesiuose geležinkelių bėgių kelio ruožuose, tačiau kiek didesniu atstumu nuo kelio ašies.
 

Viena iš rekomendacijų – 1,0‒1,3 m aukščio triukšmo mažinimo sienučių įrengimas, kurios kartu padėtų užtikrinti saugaus eismo sąlygas ir išlaikyti vizualinę estetiką. 
 

„Siekiant, kad triukšmui jautri teritorija nebūtų paveikta traukiniui pravažiavus sienutę, pasiūliau įrengti 25‒30 m ilgesnes triukšmo mažinimo sienutes, kurios tęstųsi už teritorijos ribų.
 

Na, o tuo atveju, jeigu numatyta triukšmo mažinimo sienutė nepasiekia reikiamo įneštinio silpninimo lygio, numatyti sienutę su apverstos L formos viršutiniu elementu (gembe), atlenktu 90º kampu link geležinkelių bėgių kelio. Šio elemento ilgis turi būti toks, kad jis nepatektų į geležinkelių bėgių kelio gabaritą“, – dalijasi VILNIUS TECH mokslininkė.