- Stojantiems
- Doktorantūros studijos
- Mokslo doktorantūros kryptys
- Komunikacija ir informacija
Komunikacija ir informacija
- Stojantiesiems
- Moksleiviams / VILNIUS TECH moko
- Ką studijuoti / Klausk kūrėjo
- Bakalauro studijos
- Koleginės studijos
- Magistrantūros studijos
- Dvigubo diplomo ir jungtinės studijos
- Doktorantūros studijos
- Dalinės studijos
- Kolegijų absolventams
- Įgijusiems išsilavinimą užsienyje
- Galimybė gyventi bendrabutyje
Potencialūs vadovai
- Filosofijos ir kultūros studijų katedra
- Kūrybos komunikacijos katedra
- Pramogų industrijų katedra
-
prof. dr. Tomas KačerauskasVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
prof. dr. Jūratė ČernevičiūtėProfesorė
-
doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-PačiauskienėStudijų prorektorė
-
prof. dr. Jolita ŠliogerienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Monika MačiulienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
prof. dr. Aelita SkaržauskienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
doc. dr. Ilona ValantinaitėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Asta ZelenkauskaitėVyresnioji mokslo darbuotoja
Disertacijos tematikos
Bendrieji studijų dalykai
Akademinė komunikacija
Mokslinių tyrimų metodų pagrindai (socialinių mokslų srities doktorantams)
Mokslo krypties studijų dalykai
-
KIPID21002 9 kreditai
Priešakinė komunikacijos mokslo metodologija ir naujausios tyrimų tendencijos
Modulio tikslas
Įgyti žinias ir gebėjimus, reikalingus komunikacijos tyrimų, atitinkančių naujausių ir priešakinių tyrimų tendencijas, vykdymui.
Studijų dalyko aprašas
Kurso metu studentams sudaromos sąlygos susipažinti su priešakine komunikacijos mokslo metodologija ir naujausiomis tyrimų tendencijomis;
išsiaiškinti šiandieninių komunikacijos mokslo srities tyrimų paskirtį ir specifiką; susipažinti su naujausiais duomenų rinkimo metodais. Studentai atlieka empirinius komunikacijos srities mokslo tyrimus daktaro disertacijoje vystomos komunikacijos tema: parengia tyrimo programą, atlieka duomenų rinkimą ir analizę. Atlikto tyrimo pagrindu parengiama tyrimo ataskaita. Tyrimo metu studentai turi pademonstruoti gebėjimą pasirinkti tinkamus priešakinius tyrimų metodus, teisingai atlikti patį tyrimą ir tinkamai interpretuoti bei pateikti tyrimo medžiagą. -
KIFSD21101 9 kreditai
Komunikacijos filosofija ir teorijos
Modulio tikslas
Formuoti gebėjimą diskutuoti įvairiomis temomis, kritiškai vertinant diskusijos dalyvių teiginius, jų naudojamus tekstus ir kontekstus.
Studijų dalyko aprašas
Nagrinėjamas dialogas kaip trilypė struktūra: kalbėjimas – su kuo nors – apie ką nors. Analizuojamas minėtos struktūros išplėtimas į polilogą per kitus – tiesioginius ir/ar netiesioginius -komunikacijos dalyvius: kalbėjimas – su kuo nors – apie ką nors – remiantis kuo nors – kritikuojant ką nors ir t.t.
Kritiškai lyginamos pagrindinės komunikacijos teorijos, parodomi jų skirtumai, privalumai ir trūkumai, kritinės ribos, nebendramatiškumas. Taip pat ieškoma šių teorijų panašumų, tarpteorinio dialogo galimybių ir principų. Atskleidžiama, kaip tarpteorinės diskusijos įgalina kritinį nekritiškų monologinių teiginių vertinimą pačių komunikacijos teorijų viduje.
-
KIPID21003 9 kreditai
Tarpdisciplininės inovacijos skaitmeninėje komunikacijoje ir bendrakūroje
Modulio tikslas
Suteikti doktorantams sisteminių žinių apie tarpdisciplinines inovacijas skaitmeninėje komunikacijoje ir bendrakūroje bei gauti praktinių įgūdžių
taikyti įvairius skaitmeninės komunikacijos metodus skirtingose aplinkose bei kontekstuose.Studijų dalyko aprašas
Kursas suformuotas iš paskaitų ir praktinių seminarų nedidėlėse grupėse, kuriems vadovauja patyręs tyrėjas. Kursas tyrinėja komunikaciją interneto įgalintoje visuomenėje ir atitinka Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetą „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė”, kuris pabrėžia skaitmeninės komunikacijos svarbą socialinių inovacijų kūrimui. Skaitmeninę komunikaciją ir bendrakūrą tiesiogiai veikia inovacijų vystymasis tokiose trijose sferose: dėl IKT naudojimo didėjantis tinklo tankumas ir pasiekiamumas, atvirųjų duomenų judėjimas ir auganti skaitmeninių bendradarbiavimo formų įvairovė. Nors niekas neabejoja skaitmeninės komunikacijos ateitimi, dėl technologinių įrankių ir informacijos kanalų įvairovės vartotojai dažnai susiduria su tokiomis praktinėmis komunikacijos problemomis kaip tarpusavio veiksmų koordinavimas, nuomonių struktūravimas, saugumo ir privatumo užtikrinimas ir kt. Visų šių problemų prigimtis yra kompleksinė, todėl kurse taikomi tarpdisciplininiai metodai.
-
KIPID21001 6 kreditai
Naujų informacinių komunikacinių technologijų mediatizacijos tendencijos ir jų analizė
Modulio tikslas
Šio kurso tikslas – supažindinti su esminėmis sąvokomis, kurios apibrėžia naująsias informacines komunikacines technologijas kaip pagrindinės loginės sistemos ar tipologijos, kuriomis grindžiamos dabartinės žiniasklaidos ekosistemos.
Studijų dalyko aprašas
Informacijų technologijų komunikacinio turinio įtaka visuomenės formavimui yra neatsiejama nuo informacinių technologijų raidos ir jų socialinio apibrėžimo. Mokslinėje literatūroje tai apibūdinama kaip socialinė technologijų konstrukcija. Socialinę konstrukciją apibrėžia bendri technologijų pritaikymo principai, kurie su kiekviena informacinių technologijų karta keičiasi ir potencialiai įgyja naujus pavidalus. Šį kursą sudaro paskaitos ir seminarai, kuriuose doktorantai aktyviai įsitraukia į kurso medžiagos skaitymą ir interpretaciją, vadovaujami patyrusio
tyrėjo. kursas siejamas su poreikiu geriau suprasti dabartines informacijos perdavimo technologijas ir jų ekosistemas, kurios įtakoja mūsų dabartinį socialinį gyvenimą. Konkrečiau kalbant, esminis dėmesys čia skiriamas socialiniams ir technologiniams kontekstams, kuriuose atsiranda naujosios komunikacinės technologijos, taip pat, klausimui, kokios analizės tipologijos gali būti šioms technologijoms adekvačiausiai pritaikytos.
Komitetas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
-
doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-PačiauskienėPirmininkė
-
prof. dr. Tomas KačerauskasSekretorius
-
prof. dr. Vida Davidavičienė
-
habil. dr. Marta Joana Dynel
-
habil. dr. Katarzyna Barbara Molek-Kozakowska
-
prof. dr. Aelita Skaržauskienė
Vytauto Didžiojo universitetas
-
prof. dr. Auksė Balčytienė
-
prof. dr. Kristina Juraitė
-
doc. dr. Ignas Kalpokas
-
prof. dr. Tomas Krilavičius