- Stojantiems
- Doktorantūros studijos
- Mokslo doktorantūros kryptys
- Komunikacija ir informacija
Komunikacija ir informacija
- Stojantiesiems
- Moksleiviams ir mokykloms
- Klausk kūrėjo
- Bakalauro ir vientisosios studijos
- Koleginės studijos
- Studijos aukštesniuose kursuose
- Nuotolinės ir ištęstinės studijos
- Magistrantūros studijos
- Kolegijų absolventams
- Doktorantūros studijos
- Dvigubo diplomo ir jungtinės studijos
- Įgijusiems išsilavinimą užsienyje
- Dalinės studijos
- Studijų aplinka
- Projektai
Potencialūs vadovai
- Filosofijos ir kultūros studijų katedra
- Kūrybos komunikacijos katedra
- Pramogų industrijų katedra
-
prof. dr. Tomas KačerauskasVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
prof. dr. Jūratė ČernevičiūtėProfesorė
-
prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-PačiauskienėStudijų prorektorė
-
prof. dr. Jolita ŠliogerienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Monika MačiulienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
prof. dr. Aelita SkaržauskienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
doc. dr. Ilona ValantinaitėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Asta ZelenkauskaitėVyresnioji mokslo darbuotoja
Disertacijos tematikos
Bendrieji studijų dalykai
-
KIFSD18001 6 kreditai
Akademinė komunikacija
Egzaminatoriai: doc. dr. Ilona Valantinaitė, doc. dr. Vida NavickienėModulio tikslas
Ugdyti studentų edukologinę kompetenciją, pritaikytiną individualioje edukacinėje praktikoje, sėkmingai ir šiuolaikiškai planuojant, organizuojant ir valdant studijų procesą.
Aprašymas
Dalykas atskleidžia glaudžius dalykinių, mokslinių ir edukologinių dėstytojo kompetencijų ryšius. Paskaitų, seminarų ir savarankiško darbo metu yra analizuojama aukštojo mokslo didaktika, akcentuojant į studentą orientuotas studijas, tarptautinė ir nacionalinė aukštojo mokslo erdvė, komunikacijos formos, būdai, metodai akademinėje aplinkoje su skirtingomis visuomenės grupėmis. Studijų pagrindą sudaro refleksyvus patirtinis mokymasis, kuris ugdo doktorantų analitinį, kritinį mąstymą, gebėjimą vertinti savo ir kitų priimamus sprendimus, skatina holistinį ir atsakingą požiūrį į savo veiklas. -
FMISD19002 9 kreditai
Mokslinių tyrimų metodų pagrindai (humanitarinių mokslų srities doktorantams)
Egzaminatoriai: prof. habil. dr. Antanas Čenys, prof. dr. Ilona SkačkauskienėModulio tikslas
Supažindinti su pažangiausiais mokslinių tyrimų metodais ir metodikomis suteikiančiomis specializuotas žinias mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti.
Aprašymas
Mokslo filosofija. Plagijavimo prevencija. Mokslinės informacijos paieška. Mokslinio straipsnio struktūra, jo rašymo ypatumai, straipsnio parengimas spaudai. Tyrimų rezultatų publikavimo prestižiniuose mokslo žurnaluose ir aukšto lygio konferencijose strategija ir taktika. Šiuolaikinės programų sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Žinių perdavimas, komercinimas ir patentavimas. -
FMISD19003 9 kreditai
Mokslinių tyrimų metodų pagrindai (socialinių mokslų srities doktorantams)
Egzaminatoriai: prof. habil. dr. Antanas Čenys, prof. dr. Ilona SkačkauskienėModulio tikslas
Supažindinti su pažangiausiais mokslinių tyrimų metodais ir metodikomis suteikiančiomis specializuotas žinias mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti.
Aprašymas
Mokslo filosofija. Mokslinės informacijos paieška. Tyrimų rezultatų publikavimo prestižiniuose mokslo žurnaluose ir aukšto lygio konferencijose strategija ir taktika. Dideli duomenys ir jų analitika. Šiuolaikinės programų sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Kiekybiniai tarpgrupinių duomenų analizės metodai. Šiuolaikinės programų sistemos eksperimentų rezultatams apdoroti ir vaizdinti. Žinių perdavimas, komercinimas ir patentavimas. -
FMISD19001 9 kreditai
Mokslinių tyrimų metodų pagrindai (technologijos ir gamtos mokslų sričių doktorantams)
Egzaminatoriai: prof. habil. dr. Antanas Čenys, prof. dr. Ilona SkačkauskienėModulio tikslas
Supažindinti su pažangiausiais mokslinių tyrimų metodais ir metodikomis suteikiančiomis specializuotas žinias mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti.
Aprašymas
Mokslo filosofija. Plagijavimo prevencija. Mokslinės informacijos paieška. Mokslinio straipsnio struktūra, jo rašymo ypatumai, straipsnio parengimas spaudai. Tyrimų rezultatų publikavimo prestižiniuose mokslo žurnaluose ir aukšto lygio konferencijose strategija ir taktika. Šiuolaikinės programų sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Žinių perdavimas, komercinimas ir patentavimas.
Mokslo krypties studijų dalykai
-
KIPID21001 6 kreditai
Naujų informacinių komunikacinių technologijų mediatizacijos tendencijos ir jų analizė
Egzaminatoriai: prof. dr. Tomas Kačerauskas, prof. habil. dr. Zenona Ona AtkočiūnienėModulio tikslas
Šio kurso tikslas - supažindinti su esminėmis sąvokomis, kurios apibrėžia naująsias informacines komunikacines technologijas kaip pagrindinės loginės sistemos ar tipologijos, kuriomis grindžiamos dabartinės žiniasklaidos ekosistemos.
Aprašymas
Informacijų technologijų komunikacinio turinio įtaka visuomenės formavimui yra neatsiejama nuo informacinių technologijų raidos ir jų socialinio apibrėžimo. Mokslinėje literatūroje tai apibūdinama kaip socialinė technologijų konstrukcija. Socialinę konstrukciją apibrėžia bendri technologijų pritaikymo principai, kurie su kiekviena informacinių technologijų karta keičiasi ir potencialiai įgyja naujus pavidalus. Šį kursą sudaro paskaitos ir seminarai, kuriuose doktorantai aktyviai įsitraukia į kurso medžiagos skaitymą ir interpretaciją, vadovaujami patyrusio tyrėjo. kursas siejamas su poreikiu geriau suprasti dabartines informacijos perdavimo technologijas ir jų ekosistemas, kurios įtakoja mūsų dabartinį socialinį gyvenimą. Konkrečiau kalbant, esminis dėmesys čia skiriamas socialiniams ir technologiniams kontekstams, kuriuose atsiranda naujosios komunikacinės technologijos, taip pat, klausimui, kokios analizės tipologijos gali būti šioms technologijoms adekvačiausiai pritaikytos. -
KIPID21003 9 kreditai
Tarpdisciplininės inovacijos skaitmeninėje komunikacijoje ir bendrakūroje
Egzaminatoriai: prof. dr. Aelita Skaržauskienė, dr. Monika MačiulienėModulio tikslas
Suteikti doktorantams sisteminių žinių apie tarpdisciplinines inovacijas skaitmeninėje komunikacijoje ir bendrakūroje bei gauti praktinių įgūdžių taikyti įvairius skaitmeninės komunikacijos metodus skirtingose aplinkose bei kontekstuose.
Aprašymas
Kursas suformuotas iš paskaitų ir praktinių seminarų nedidėlėse grupėse, kuriems vadovauja patyręs tyrėjas. Kursas tyrinėja komunikaciją interneto įgalintoje visuomenėje ir atitinka Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetą "Įtrauki ir kūrybinga visuomenė", kuris pabrėžia skaitmeninės komunikacijos svarbą socialinių inovacijų kūrimui. Skaitmeninę komunikaciją ir bendrakūrą tiesiogiai veikia inovacijų vystymasis tokiose trijose sferose: dėl IKT naudojimo didėjantis tinklo tankumas ir pasiekiamumas, atvirųjų duomenų judėjimas ir auganti skaitmeninių bendradarbiavimo formų įvairovė. Nors niekas neabejoja skaitmeninės komunikacijos ateitimi, dėl technologinių įrankių ir informacijos kanalų įvairovės vartotojai dažnai susiduria su tokiomis praktinėmis komunikacijos problemomis kaip tarpusavio veiksmų koordinavimas, nuomonių struktūravimas, saugumo ir privatumo užtikrinimas ir kt. Visų šių problemų prigimtis yra kompleksinė, todėl kurse taikomi tarpdisciplininiai metodai.
-
KIFSD21101 9 kreditai
Komunikacijos filosofija ir teorijos
Egzaminatoriai: prof. dr. Rolandas Strazdas, prof. dr. Tomas KačerauskasModulio tikslas
Formuoti gebėjimą diskutuoti įvairiomis temomis, kritiškai vertinant diskusijos dalyvių teiginius, jų naudojamus tekstus ir kontekstus.
Aprašymas
Kurso anotacija Nagrinėjamas dialogas kaip trilypė struktūra: kalbėjimas - su kuo nors - apie ką nors. Analizuojamas minėtos struktūros išplėtimas į polilogą per kitus - tiesioginius ir/ar netiesioginius -komunikacijos dalyvius: kalbėjimas - su kuo nors - apie ką nors - remiantis kuo nors - kritikuojant ką nors ir t.t. Kritiškai lyginamos pagrindinės komunikacijos teorijos, parodomi jų skirtumai, privalumai ir trūkumai, kritinės ribos, nebendramatiškumas. Taip pat ieškoma šių teorijų panašumų, tarpteorinio dialogo galimybių ir principų. Atskleidžiama, kaip tarpteorinės diskusijos įgalina kritinį nekritiškų monologinių teiginių vertinimą pačių komunikacijos teorijų viduje. -
KIPID21002 9 kreditai
Priešakinė komunikacijos mokslo metodologija ir naujausios tyrimų tendencijos
Egzaminatoriai: prof. dr. Aistė Diržytė, prof. habil. dr. Zenona Ona AtkočiūnienėModulio tikslas
Įgyti žinias ir gebėjimus, reikalingus komunikacijos tyrimų, atitinkančių naujausių ir priešakinių tyrimų tendencijas, vykdymui.
Aprašymas
Kurso metu studentams sudaromos sąlygos susipažinti su priešakine komunikacijos mokslo metodologija ir naujausiomis tyrimų tendencijomis; išsiaiškinti šiandieninių komunikacijos mokslo srities tyrimų paskirtį ir specifiką; susipažinti su naujausiais duomenų rinkimo metodais. Studentai atlieka empirinius komunikacijos srities mokslo tyrimus daktaro disertacijoje vystomos komunikacijos tema: parengia tyrimo programą, atlieka duomenų rinkimą ir analizę. Atlikto tyrimo pagrindu parengiama tyrimo ataskaita. Tyrimo metu studentai turi pademonstruoti gebėjimą pasirinkti tinkamus priešakinius tyrimų metodus, teisingai atlikti patį tyrimą ir tinkamai interpretuoti bei pateikti tyrimo medžiagą
Komitetas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
-
doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-PačiauskienėPirmininkė
-
prof. dr. Tomas KačerauskasSekretorius
-
prof. dr. Vida Davidavičienė
-
habil. dr. Marta Joana Dynel
-
habil. dr. Katarzyna Barbara Molek-Kozakowska
-
prof. dr. Aelita Skaržauskienė
Vytauto Didžiojo universitetas
-
prof. dr. Auksė Balčytienė
-
prof. dr. Kristina Juraitė
-
doc. dr. Ignas Kalpokas
-
prof. dr. Tomas Krilavičius