- Stojantiems
- Doktorantūros studijos
- Mokslo doktorantūros kryptys
- Medžiagų inžinerija
Medžiagų inžinerija
- Stojantiesiems
- Moksleiviams ir mokykloms
- Klausk kūrėjo
- Bakalauro ir vientisosios studijos
- Koleginės studijos
- Studijos aukštesniuose kursuose
- Nuotolinės ir ištęstinės studijos
- Magistrantūros studijos
- Kolegijų absolventams
- Doktorantūros studijos
- Dvigubo diplomo ir jungtinės studijos
- Įgijusiems išsilavinimą užsienyje
- Dalinės studijos
- Studijų aplinka
- Projektai
Potencialūs vadovai
- Chemijos ir bioinžinerijos katedra
- Fizikos katedra
- Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedra
- Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedra
- Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedra
- Kompozitinių medžiagų lapboratorija
- Betono technologijų laboratorija
- Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorija
-
prof. dr. Jaunius UrbonavičiusVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
prof. dr. Jonas GradauskasProfesorius
-
prof. dr. Olegas ČernašėjusProfesorius
-
doc. dr. Justinas GargasasDekanas
-
doc. dr. Nikolaj VišniakovVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
prof. dr. Viktor GribniakVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
doc. dr. Arvydas RimkusVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
prof. dr. Džigita NagrockienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
doc. dr. Ramunė ŽurauskienėVyresnioji mokslo darbuotoja
-
dr. Valentin AntonovičVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
dr. Renata BorisVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Olga KizinievičVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Viktor KizinievičVyresnysis mokslo darbuotojas
-
dr. Jurgita MalaiškienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Rimvydas StonysVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
doc. dr. Jelena ŠkamatVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Giedrius GirskasVyresnysis mokslo darbuotojas
-
dr. Modestas KligysVyresnysis mokslo darbuotojas
-
dr. Jolanta PranckevičienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Ina PundienėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Giedrius BalčiūnasVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
dr. Agnė KairytėVyriausioji mokslo darbuotoja
-
dr. Arūnas KremensasVyresnysis mokslo darbuotojas
-
doc. dr. Sigitas VėjelisVyriausiasis mokslo darbuotojas
-
dr. Jurga Šeputytė-JucikėVyresnioji mokslo darbuotoja
-
dr. Saulius VaitkusVyriausiasis mokslo darbuotojas
Disertacijų tematikos
Bendrieji studijų dalykai
-
KIFSD18001 6 kreditai
Akademinė komunikacija
Egzaminatoriai: doc. dr. Ilona Valantinaitė, doc. dr. Vida NavickienėModulio tikslas
Ugdyti studentų edukologinę kompetenciją, pritaikytiną individualioje edukacinėje praktikoje, sėkmingai ir šiuolaikiškai planuojant, organizuojant ir valdant studijų procesą.
Aprašymas
Dalykas atskleidžia glaudžius dalykinių, mokslinių ir edukologinių dėstytojo kompetencijų ryšius. Paskaitų, seminarų ir savarankiško darbo metu yra analizuojama aukštojo mokslo didaktika, akcentuojant į studentą orientuotas studijas, tarptautinė ir nacionalinė aukštojo mokslo erdvė, komunikacijos formos, būdai, metodai akademinėje aplinkoje su skirtingomis visuomenės grupėmis. Studijų pagrindą sudaro refleksyvus patirtinis mokymasis, kuris ugdo doktorantų analitinį, kritinį mąstymą, gebėjimą vertinti savo ir kitų priimamus sprendimus, skatina holistinį ir atsakingą požiūrį į savo veiklas. -
FMISD19002 9 kreditai
Mokslinių tyrimų metodų pagrindai (humanitarinių mokslų srities doktorantams)
Egzaminatoriai: prof. habil. dr. Antanas Čenys, prof. dr. Ilona SkačkauskienėModulio tikslas
Supažindinti su pažangiausiais mokslinių tyrimų metodais ir metodikomis suteikiančiomis specializuotas žinias mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti.
Aprašymas
Mokslo filosofija. Plagijavimo prevencija. Mokslinės informacijos paieška. Mokslinio straipsnio struktūra, jo rašymo ypatumai, straipsnio parengimas spaudai. Tyrimų rezultatų publikavimo prestižiniuose mokslo žurnaluose ir aukšto lygio konferencijose strategija ir taktika. Šiuolaikinės programų sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Žinių perdavimas, komercinimas ir patentavimas. -
FMISD19003 9 kreditai
Mokslinių tyrimų metodų pagrindai (socialinių mokslų srities doktorantams)
Egzaminatoriai: prof. habil. dr. Antanas Čenys, prof. dr. Ilona SkačkauskienėModulio tikslas
Supažindinti su pažangiausiais mokslinių tyrimų metodais ir metodikomis suteikiančiomis specializuotas žinias mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti.
Aprašymas
Mokslo filosofija. Mokslinės informacijos paieška. Tyrimų rezultatų publikavimo prestižiniuose mokslo žurnaluose ir aukšto lygio konferencijose strategija ir taktika. Dideli duomenys ir jų analitika. Šiuolaikinės programų sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Kiekybiniai tarpgrupinių duomenų analizės metodai. Šiuolaikinės programų sistemos eksperimentų rezultatams apdoroti ir vaizdinti. Žinių perdavimas, komercinimas ir patentavimas. -
FMISD19001 9 kreditai
Mokslinių tyrimų metodų pagrindai (technologijos ir gamtos mokslų sričių doktorantams)
Egzaminatoriai: prof. habil. dr. Antanas Čenys, prof. dr. Ilona SkačkauskienėModulio tikslas
Supažindinti su pažangiausiais mokslinių tyrimų metodais ir metodikomis suteikiančiomis specializuotas žinias mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti.
Aprašymas
Mokslo filosofija. Plagijavimo prevencija. Mokslinės informacijos paieška. Mokslinio straipsnio struktūra, jo rašymo ypatumai, straipsnio parengimas spaudai. Tyrimų rezultatų publikavimo prestižiniuose mokslo žurnaluose ir aukšto lygio konferencijose strategija ir taktika. Šiuolaikinės programų sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Žinių perdavimas, komercinimas ir patentavimas.
Mokslo krypties studijų dalykai
-
FMCHD17001 6 kreditai
Biologinis poveikis statybinėms medžiagoms
Egzaminatoriai: prof. dr. Jaunius Urbonavičius, prof. dr. Viktor GribniakModulio tikslas
Suteikti doktorantams žinių apie biologinį poveikį ir jo pasekmes statybinėms medžiagoms.
Aprašymas
Šiuolaikiniai mikroorganizmų nustatymo metodai. Augalinės kilmės ir tradicinės statybinės termoizoliacinės medžiagos. Biotechnologiniai priedai statybinėms medžiagoms. Biocementacija ir biocementai. Biotechnologiniai plastikai. -
MEMKD17003 6 kreditai
Kompozitinės ir miltelinės medžiagos
Egzaminatoriai: doc. dr. Jelena Škamat, prof. dr. Olegas ČernašėjusModulio tikslas
Išanalizuoti kompaktinių ir miltelinių kompozitinių sistemų kūrimo principus, siekiant efektyvaus jų pritaikymo konstrukcijoms ir paviršinėms funkcinėms dangoms.
Aprašymas
Modulio medžiagoje nagrinėjama kompozitinių medžiagų struktūros klasifikavimas, projektavimo kriterijai, struktūros formavimas ir savybės, pagrindiniai kompozitų komponentai, bei fizikiniai ir cheminiai procesai, vykstantys tarp jų. Pagrindinis dėmesys skiriamas kompozitams su metaline matrica bei keramikinėms medžiagoms ir jų panaudojimui kompozituose. Nagrinėjamos taip pat miltelinės kompozitinės medžiagos. -
MEMKD24001 6 kreditai
Metalų ir kompozicinių medžiagų liekamojo resurso ir projektinio ilgaamžiškumo prognozavimas
Egzaminatoriai: doc. dr. Nikolaj Višniakov, prof. dr. Olegas ČernašėjusModulio tikslas
Suteikti naujausias žinias apie metalų gaminių ilgaamžiškumo ir liekamojo resurso vertinimo ypatumus, medžiagų degradacijos ir nuovargio reiškinių modeliavimą, liekamojo resurso prognozavimo modelius, eksperimentinių metodų ir įrangos ypatybes.
Aprašymas
Metalų gaminių ir konstrukcijų liekamojo resurso ir projektinio ilgaamžiškumo prognozavimas yra labai svarbus vertinant įvairių projektuojamų ir eksploatuojamų objektų ir techninę būklę ir saugumą Modulis suteikia doktorantams supratimą apie medžiagų degradacijos ir nuovargio reiškinius, kriterijus ir jų modeliavimo metodikas. Modulyje dėstoma medžiaga suteikia informaciją apie liekamojo resurso ir projektinio ilgaamžiškumo analitinio prognozavimo modelius. Modulyje apžvelgiamos egzistuojančių eksperimentinių metodų ypatybės ir sąlygos, analizuojama įvairios dinaminių bandymų įrangos specifika ir konstrukciniai ypatumai. -
MEMKD17001 6 kreditai
Metalų kompozitų suvirinimo procesų teoriniai pagrindai
Egzaminatoriai: doc. dr. Nikolaj Višniakov, prof. dr. Olegas ČernašėjusModulio tikslas
Suteikti žinių apie šiuolaikinių metalų kompozitų savybes ir suvirinamumą , jų suvirinimo procesų teorinius pagrindus, jungčių struktūros ir projektavimo ypatumus
Aprašymas
Modulio medžiagoje nagrinėjamos šiuolaikiškų metalų kompozitų savybės, fizikiniai-cheminiai ir struktūros ypatumai, technologinis suvirinamumas, kompozicinių medžiagų lazerinio, elektronpluoščio, trintinio, difuzinio, kontaktinio, indukcinio, termitinio, elektrolankinio, ultragarsinio, spaudimu suvirinimo, kietojo ir minkštojo litavimo procesų pagrindai, jungčių struktūros ir jų projektavimo ypatumai -
MERSD18201 6 kreditai
Mikrobiniai kuro elementai
Egzaminatoriai: doc. dr. Inga Morkvėnaitė, prof. dr. Vytautas BučinskasModulio tikslas
Suteikti žinių apie mikrobinius kuro elementus, jų sandarą bei reikalingas medžiagas, veikimo principus, konstrukciją, energijos efektyvumo didinimą bei taikymą.
Aprašymas
Modulio medžiagoje nagrinėjami bendrieji elektrocheminių bei bioelektrocheminių procesų ypatumai, reakcijos, vykstančios ant anodo bei katodo, masių pernašos reiškiniai. Pateikiamos žinios apie mikrobinių kuro elementų taikymą bei būdus jų efektyvumui didinti. -
MEMKD24002 6 kreditai
Mikroskopijos metodai medžiagų mikrostruktūrų tyrimuose
Egzaminatoriai: doc. dr. Inga Morkvėnaitė, doc. dr. Justinas GargasasModulio tikslas
Suteikti naujausias žinias apie mikroskopijos metodus, naudojamus medžiagų mikrostruktūroms analizuoti.
Aprašymas
Šis modulis sukurtas siekiant suteikti išsamų supratimą apie pažangius mikroskopijos metodus, skirtus medžiagų mikrostruktūrų analizei įvairiais masteliais, pradedant nuo mikroskalės iki nanoskalės. Studentai išmoks įvairių mikroskopijos metodų principų, jų taikymo medžiagų moksle ir kaip juos panaudoti medžiagų savybėms apibūdinti ir mikrostruktūrų ypatybėms analizuoti. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tokioms technikoms kaip skenuojanti elektronų mikroskopija (SEM), perdavimo elektronų mikroskopija (TEM) ir atominės jėgos mikroskopija (AFM), įskaitant jų variantus ir pritaikymą mechaninei ir topografinei analizei, taip pat korozijos ir defektų tyrimams -
STGSD25002 6 kreditai
Molio ir keraminių medžiagų struktūros formavimosi teoriniai pagrindai, savybių ir ilgaamžiškumo įvertinimas
Egzaminatoriai: prof. dr. Džigita Nagrockienė, dr. Olga KizinievičModulio tikslas
Išanalizuoti žaliavų, priedų charakteristikas, įvertinant jų įtaką molio ir keraminių medžiagų struktūrai, savybėms, ilgaamžiškumui; paaiškinti struktūros formavimosi ypatumus, atskleisti molio ir keraminių gaminių modifikavimo galimybes.
Aprašymas
Modulyje pateikiamos žinios apie molio ir keraminių medžiagų struktūros formavimosi ypatumus, fizikinius ir cheminius procesus vykstančius molio medžiagose skirtingose gamybos etapuose, taip pat nagrinėjamos molio ir keraminių medžiagų struktūros modifikavimo galimybės bei jų sąryšis su dirbinių savybėmis ir ilgaamžiškumu, molio ir keraminių gaminių pritaikymo galimybes. Išnagrinėtų cheminių, fizikinių, technologinių procesų ar reiškinių vyksmo suvokimas ir gebėjimas juos valdyti, prisidės prie efektyvaus mokslinio darbo medžiagų, statybos, aplinkos inžinerijos srityje. -
MEMKD17002 6 kreditai
Paviršių ir dangų fizika bei technologijos
Egzaminatoriai: doc. dr. Jelena Škamat, prof. dr. Olegas ČernašėjusModulio tikslas
Išanalizuoti funkcinių ir daugiakomponenčių dangų kūrimo principus, mokėti parinkti tinkamiausią dangos sudėtį bei formavimosi būdą ir įvertinti suformuotos dangos kokybę.
Aprašymas
Modulio medžiagoje nagrinėjama plonų paviršinių dangų fizikiniai ypatumai, dangų paskirtis ir taikymas, dangų sudarymo technologiniai būdai ir dangų savybių kontrolė. -
STGSD23002 6 kreditai
Poringų medžiagų gamybos technologijos, struktūros formavimas ir savybių tyrimai
Egzaminatoriai: dr. Ina Pundienė, dr. Modestas KligysModulio tikslas
Suteikti naujausias žinias apie skirtingų poringų medžiagų gamybos technologijas, struktūros formavimo ypatybes ir savybių tyrimų įvairovę.
Aprašymas
Žmonės kiekvieną dieną susiduria su juos supančiomis poringomis medžiagomis, kurios yra plačiai naudojamos taip pat ir daugelyje inžinerinių sričių. Bendras įvadas į poringas medžiagas suteikia doktorantams supratimą apie poringų medžiagų klasifikavimą, savybes ir paskirtį. Modulyje dėstoma medžiaga suteikia informaciją apie skirtingos prigimties poringų medžiagų gamybos technologijas, jų praktinį taikymą skirtingose statinio konstrukcijose (šilumos izoliacija, garso sugertis, virbracijų slopinimas ir t.t.). Modulyje analizuojamos poringų medžiagų pagrindinės savybės ir įvairūs šių savybių nustatymo metodai. -
STGSD22002 6 kreditai
Statybiniai konglomeratai su mineralinėmis rišamosiomis medžiagomis
Egzaminatoriai: doc. dr. Ramunė Žurauskienė, dr. Valentin AntonovičModulio tikslas
Išmokyti kurti naujas statybines medžiagas su reikiamomis savybėmis, projektuoti jų gamybos technologijas, vykdyti gamybos kokybės kontrolę, bei atitikties įvertinimą
Aprašymas
Statybiniai konglomeratai ir jų panaudojimas. Mineraliniai rišikliai: cementai, kalkės,gipsai ir kt. Rišiklių kietėjimo principai. Konglomeratų mikrostrūktūra. Cheminiai ir mineraliniai priedai, užpildai ir jų savybės. Užpildų granuliometrijos optimizavimas. Mišinių reologinės ir technologinės savybės. Sukietėjusių konglomeratų makrostruktūra ir savybės. Konglomeratų korozija ir ilgaamžiškumas. Mišinių optimizavimo principai -
STGSD25011 6 kreditai
Statybinių medžiagų ilgaamžiškumas
Egzaminatoriai: prof. dr. Džigita Nagrockienė, doc. dr. Ramunė ŽurauskienėModulio tikslas
Suteikti gilesnes žinias apie statybinių medžiagų ilgaamžiškumą
Aprašymas
Statybinių medžiagų eksploatacijos sąlygos ir aplinkos poveikiai. Statybinių medžiagų atsparumas drėgmės, vandens, šalčio, cheminiam, abrazyviniam, temperatūriniam poveikiui. Statybinių medžiagų korozija ir reiškiniai vykstantys statybinėse medžiagose. Korozijų tipai. Poringų statybinių medžiagų ilgaamžiškumas ir jo bandymo metodai. Atsparumo šalčiui prognozavimo metodai.Kompleksinis korozijos ir atsparumo šalčiui poveikis statybinių medžiagų ilgaamžiškumui. -
STGSD22001 6 kreditai
Termoizoliacinių medžiagų gamybos technologija, panaudojimas ir savybės
Egzaminatoriai: prof. dr. Džigita Nagrockienė, doc. dr. Sigitas VėjelisModulio tikslas
Suteikti doktorantams fundamentalių žinių apie šiuolaikines termoizoliacines medžiagas, jų savybes, gamybos būdus
Aprašymas
Gamybos technologijos, žaliavos ir jų paruošimas. Termoizoliacinių medžiagų klasifikacija ir bendrieji techniniai reikalavimai. Struktūra. Pagrindinės jų savybės. Neorganinės termoizoliacinės medžiagos. Organinės termoizoliacinės medžiagos. Bandymo metodai. Naudojimo naujose ir renovuojamose konstrukcijose variantai. -
STGSD25003 6 kreditai
Termoizoliacinių polimerinių medžiagų gamyba, struktūros formavimosi ypatumai ir eksploatacinės savybės
Egzaminatoriai: dr. Agnė Kairytė, doc. dr. Ramunė ŽurauskienėModulio tikslas
Suteikti doktorantams žinių apie termoizoliacines polimerines medžiagas, jų gamybą, struktūros formavimosi ypatumus bei aktualias eksploatacines savybes.
Aprašymas
Modulyje pateikiamos žinios apie termoizoliacinių polimerinių medžiagų gamybą, jos metu vykstančius fizikinius ir cheminius procesus, struktūros formavimosi ypatumus ir jos modifikavimo galimybes neorganinės ir organinės kilmės užpildais, aktualias eksploatacines savybes bei gautų rezultatų interpretavimą. Taip pat nagrinėjama šių gaminių gamyboje naudojamų žaliavų sintezė, žaliavų techninių parametrų poveikis kietėjimui, struktūriniams parametrams ir eksploatacinėms savybėms. -
STGSD23001 6 kreditai
Ugniai atsparių medžiagų struktūra ir savybės
Egzaminatoriai: dr. Rimvydas Stonys, dr. Valentin AntonovičModulio tikslas
Suteikti doktorantams žinių apie ugniai atsparių medžiagų savybes, struktūrą ir jų gamybos procesų teorinius pagrindus; susipažindinti su medžiagų modifikavimo galimybėmis.
Aprašymas
Modulyje pateikiamos žinios apie ugniai atsparių medžiagų klasifikaciją, savybes, fizikinius ir cheminius procesus vykstančius jų gamybos procese ir aukštoje temperatūroje, medžiagų struktūros formavimosi ypatumus ir jos modifikavimo galimybes, taip pat nagrinėjami ugniai atsparių betonų su skirtingais rišikliais kietėjimo mechanizmai ir aptariamos įvairių apkrovų poveikis ugniai atsparių medžiagų ilgaamžiškumui.
-
STGSD25012 9 kreditai
Teorinė ir eksperimentinė medžiagotyra
Egzaminatoriai: prof. dr. Džigita Nagrockienė, prof. dr. Viktor GribniakModulio tikslas
Suteikti gilesnes žinias apie medžiagų sandarą, savybes bei medžiagų sandaros tyrimų metodus ir jų taikymą
Aprašymas
Medžiagos sąvokos supratimas. Medžiagų klasifikacija. Atominė medžiagų sandara. Kristalinė medžiagų sandara. Medžiagų savybės. Skysčių savybės reologija. Metalai. Keramika. Cementai ir betonai. Polimerai. Kompozicinės medžiagos. Medžiagų korozija ir irimas. Elektrinės, šiluminės, optinės medžiagų savybės. Atominė spektrinė (emisinė ir absorbcinė) analizė, rentgeno fluorescencinė analizė, optinė mikroskopija, peršvietimo elektroninė mikroskopija, skenuojanti elektroninė mikroskopija, skenuojančio zondo (atominės jėgos ir tunelinė) mikroskopija, rentgeno mikroanalizė, rentgenografinė analizė, infraraudonųjų spindulių spektroskopija, diferencinė terminė bei termogravimetrinė analizė.
Komitetas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
-
prof. dr. Viktor GribniakPirmininkas
-
doc. dr. Nikolaj VišniakovSekretorius
-
dr. Valentin Antonovič
-
prof. dr. Olegas Černašėjus
-
prof. dr. Artūras Jukna
-
dr. Agnė Kairytė
-
dr. Ina Pundienė
-
dr. Rimvydas Stonys
-
doc. dr. Nikolaj Višniakov