Doktorantūros studijų organizavimas

Modulio tikslas

Ugdyti studentų edukologinę kompetenciją, pritaikytiną individualioje edukacinėje praktikoje, sėkmingai ir šiuolaikiškai planuojant, organizuojant ir valdant studijų procesą.

Aprašymas

Dalykas atskleidžia glaudžius dalykinių, mokslinių ir edukologinių dėstytojo kompetencijų ryšius. Paskaitų, seminarų ir savarankiško darbo metu yra analizuojama aukštojo mokslo didaktika, akcentuojant į studentą orientuotas studijas, tarptautinė ir nacionalinė aukštojo mokslo erdvė, komunikacijos formos, būdai, metodai akademinėje aplinkoje su skirtingomis visuomenės grupėmis. Studijų pagrindą sudaro refleksyvus patirtinis mokymasis, kuris ugdo doktorantų analitinį, kritinį mąstymą, gebėjimą vertinti savo ir kitų priimamus sprendimus, skatina holistinį ir atsakingą požiūrį į savo veiklas.

Modulio tikslas

Supažindinti su pažangiausiais mokslinių tyrimų metodais ir metodikomis suteikiančiomis specializuotas žinias mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti.

Aprašymas

Mokslo filosofija. Plagijavimo prevencija. Mokslinės informacijos paieška. Mokslinio straipsnio struktūra, jo rašymo ypatumai, straipsnio parengimas spaudai. Tyrimų rezultatų publikavimo prestižiniuose mokslo žurnaluose ir aukšto lygio konferencijose strategija ir taktika. Šiuolaikinės programų sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Žinių perdavimas, komercinimas ir patentavimas.

Modulio tikslas

Supažindinti su pažangiausiais mokslinių tyrimų metodais ir metodikomis suteikiančiomis specializuotas žinias mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti.

Aprašymas

Mokslo filosofija. Mokslinės informacijos paieška. Tyrimų rezultatų publikavimo prestižiniuose mokslo žurnaluose ir aukšto lygio konferencijose strategija ir taktika. Dideli duomenys ir jų analitika. Šiuolaikinės programų sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Kiekybiniai tarpgrupinių duomenų analizės metodai. Šiuolaikinės programų sistemos eksperimentų rezultatams apdoroti ir vaizdinti. Žinių perdavimas, komercinimas ir patentavimas.

Modulio tikslas

Supažindinti su pažangiausiais mokslinių tyrimų metodais ir metodikomis suteikiančiomis specializuotas žinias mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti.

Aprašymas

Mokslo filosofija. Plagijavimo prevencija. Mokslinės informacijos paieška. Mokslinio straipsnio struktūra, jo rašymo ypatumai, straipsnio parengimas spaudai. Tyrimų rezultatų publikavimo prestižiniuose mokslo žurnaluose ir aukšto lygio konferencijose strategija ir taktika. Šiuolaikinės programų sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Žinių perdavimas, komercinimas ir patentavimas.

Modulio tikslas

Susipažinti su esminėmis meno filosofijos raidos tendencijomis ir architektūros estetika

Aprašymas

Studijuojamos esminės meno filosofijos raidos tendencijos ir pamatiniai architektūros meno idėjų klausimai.

Modulio tikslas

Įgyti savarankiškam moksliniam darbui reikalingas teorines ir praktines žinias dizaino mąstysenos srityje, harmonizuojant daiktinę aplinką.

Aprašymas

Modulis "Socialinio intereso vaidmens /SIV/ tyrimai daiktinės aplinkos harmonizavimo procese" yra teorinis, mokslo tiriamasis, kursas, skirtas estetinio daiktinės aplinkos harmonizavimo, dalyvaujant /įsitraukiant/ visuomenei, sumpratimui apibrėžti. SIV fenomeno postmodernioje visuomenėje esmės kaip kompleksinio reiškinio ir santykių su interesų grupėmis atskleidimas, svarbus teikiant išvadas ir rekomendacijas šiam reiškinui įgyvendinti. Modulis apima formaliosios /teisės aktais ir Lietuvos bei ES politika apibrėžtos/ ir neformaliosios /prigimtine norma bei morale grįstos/ aplinkos veikimo kontekstus bei estetinius-meninius, socialinius, ekonominius, technologinius-inžinerinius, psichologinius, ekologinius SIV aspektus.

Modulio tikslas

Plėtoti žinias apie naujausius urbanistikos mokslo ir praktikos pasiekimus sprendžiant aktualias aplinkos formavimo problemas.

Aprašymas

Šiuolaikinė miesto turinio ir formos samprata. Miestų plėtros valdymo ypatumai rinkos sąlygomis. Darnios urbanistinės plėtros nuostatos. Didmiesčių centrinio rajono atnaujinimo bei istorinių struktūrų regeneravimo problematika. Periferinių miesto dalių urbanistinio plėtojimo ypatumai. Priemiesčių koordinuotos plėtros uždaviniai. Miestų integralios urbanistinės struktūros formavimo principai.

Modulio tikslas

Įgyti žinių apie architektūros istorijos reiškinius ir šiuolaikinės architektūrologijos kryptis

Aprašymas

Studijuojami architektūros istorijos etapai ir atliekama lyginamoji pasaulinės ir Lietuvos architektūros raidos analizė. Nagrinėjama filosofijos, aksiologijos, etikos, psichologijos, semiotikos, ir meninių principų apykaitos problematika architektūroje.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie ES žemės ūkio politikos teorinį pagrindą bei politikos modelių raidos priklausomybę nuo bendrų ekonomikos ir visuomenės vystymosi tendencijų.

Aprašymas

Kurso metu gilinamasi į Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) istorinį ir evoliucinį vystymąsi, pristatomos pagrindinės ekonomikos ir visuomenės vystymo koncepcijos, nulėmusios esminius BŽŪP pokyčius, ir atskirų mokslininkų indėlis į BŽŪP raidą. Siekiama išryškinti skirtumus tarp bendrųjų BŽŪP modelių įvairiuose ES kaimo politikos raidos etapuose ir parodyti jų evoliucinį pobūdį, kai tarpusavyje derinami kintami ir stabilūs politikos modelio komponentai. Aptariamos galimybės panaudoti senųjų ES šalių praeitų etapų patirtį kuriant nacionalinius Lietuvos ir kitų posocialistinių šalių BŽŪP diegimo modelius. Pristatomos naujausios BŽŪP koreguojančios poindustrinės ekonomikos koncepcijos ir diskusijos apie BŽŪP evoliucijos perspektyvas ir galimas kryptis.

Modulio tikslas

Įsisavinti finansų prognozavimo metodikas, finansų valdymo ypatumus.

Aprašymas

Finansinė informacija. Finansinės informacijos universalumas ir specifika. Finansinė aplinka. Verslo ir finansų sistema. Finansinio modeliavimo procesas. Apskaitos ir finansinė informacija prognozavimui. Finansinių ataskaitų modeliavimas. Prognozavimas. Verslo vertinimas. Planavimas ir neapibrėžtumas. Jautrumo analizė. Scenarijų analizė. Monte Karlo modeliavimas. Investicinio portfelio formavimas ir valdymas. Investicinė rizika ir jos valdymas. Finansinis valdymas įmonės vertės kūrimui.

Modulio tikslas

Įsisavinti gerovės ekonomikos teorines nuostatas, struktūrą bei funkcijas, taikomus pagrindinius ekonomikos valdymo svertus - fiskalinę bei socialinę politiką.

Aprašymas

Gerovės koncepcija darnaus vystymosi kontekste. Gerovės ekonomikos objektas. Socialinio efektyvumo samprata. Gyventojų gerovės koncepcija. Gyvenimo lygio ir jo kokybės samprata bei charakteristikos. Gyventojų užimtumas ir nedarbas, socialiinių ekonominių pasekmių vertinimas. Užimtumo politika ir jos priemonių efektyvumo vertinimas. Gyventojų pajamų lygis ir struktūra. Skurdo samprata, jo matavimas bei jį sąlygojantys socialiniai ekonominiai veiksniai. Socialinis draudimas ir jo struktūra. Socialinės paslaugos ir socialinė piniginė parama.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantūros studijų studentams kompleksinių žinių ir gebėjimų, susijusių su investicinių portfelių valdymu, jo procesais, kartu formuojant gebėjimą analizuoti esančią ir buvusią rinkos situacijas, finansinių priemonių istorinių kainų kitim

Aprašymas

Studijų dalyke Investicijų portfelio teorija ir jos taikymas kompleksiškai nagrinėjami pagrindiniai investicijų ir portfelio sudarymo bei valdymo klausimai, tokie kaip vertybinių popierių portfelio sudarymas ir valdymas, investicinės aplinkos analizė, siekiant tinkamai parinkti aktyvus į portfelį, rinkų neapibrėžtis, rizikos ir grąžos derinimas, alternatyvių investicijų įtraukimas į portfelį, skirtingos portfolio teorijos ir jų taikymo galimybės šiuolaikinėse rinkose.

Modulio tikslas

Įsisavinti gerovės ekonomikos, socialinės atskirties ir darbo rinkos politikos teorines nuostatas, struktūrą bei funkcijas.

Aprašymas

Studijų dalykas aprėpia socialinės politikos teorijas, socialines rizikas bei socialines ir darbo rinkos problemas šiuolaikinėje visuomenėje, o taip pat socialinės apsaugos sistemų pagrindinius elementus. Socialinės gerovės problema aprėpia socialinio teisingumo sampratas, gerovės valstybės istorinę raidą ir jos modelius, globalizacijos keliamus gerovės valstybei iššūkius bei jos modernizavimą. Daug dėmesio skiriama praktiniam socialinės politikos aspektui, aprėpiant visas socialinės apsaugos sritis, nuo dėl socialinių rizikų prarastų pajamų kompensavimo sistemų iki darbo rinkos politikos bei užimtumo rėmimo programų. Į programą įtraukta ir Lietuvos socialinės gerovės sistemos raida.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie globalią ekonomiką ir įgyti gebėjimų atlikti mokslinius tyrimus, skirtus globalizacijai ir globalios ekonomikos plėtrai

Aprašymas

Modulis apima kompleksines studijas, skirtas globalizacijos procesams ir globaliai ekonomikai. Prioritetas teikiamas tokioms temoms ir klausimams: 1. Globalizacija ir globali ekonomika kaip mokslinio pažinimo ir tyrimo objektai. Globalizacijos ir globalios ekonomikos teorijos, jų įvairovė; 2. Globalios rinkos. Tarptautine prekyba, tarptautines investicijos, mokslo ir technologijų pažanga bei technologijų perdavimas globalios ekonomikos raidos procesu sistemoje. Darbo rinkos ir darbo jėgos migracija ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Socialine raida, aplinkos apsauga, nacionalinio bei tarptautinio saugumo stiprinimas ekonomikos globalizacijos sąlygomis; 3. Tarptautines organizacijos ir jų veikla globalizacijos ir globalios ekonomikos plėtojimo išūkiu kontekste.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantūros studijų studentams kompleksinių žinių ir gebėjimų, reikalingų priimant investavimo sprendimus skirtingose ekonomikos srityse, sprendžiant skirtingo pobūdžio investavimo problemas, kur reikalingas grąžos ir rizikos balansas.

Aprašymas

Dalykas Investavimo sprendimai susijęs su investavimo sprendimų pagrindų formavimu, pagrindinių investavimo teorijų apžvalga, investicijų vertinimo principų supratimu, investavimo į skirtingus vertybinius popierius analize ir valdymu, alternatyviu investavimu bei imitacinių technologijų taikymo investicijų valdyme sprendimais.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie pagrindinius šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje vykstančius procesus

Aprašymas

Ekonominės informacijos universalumas. Paklausos ir pasiūlos apimčių nustatymas. Mikroekonomikos teorija - verslo efektyvaus valdymo priemonė. Rinkos modelių alternatyvos. Valstybės ekonominis reguliavimas. Ekonominių išteklių paklausa ir gamyba. Pajamos ir gyvenimo lygio klausimas. Aplinkosaugos ekonominės problemos. Veiklos mastų nustatymas. Ekonomikos pusiausvyros principai. Makroekonominis nestabilumas. Klasikinė ir Keinso užimtumo teorija. Fiskalinės ūkio priemonės. Bankai ir monetarinė politika. Biudžetinė politika. Makroekonominių procesų reguliavimas.

Modulio tikslas

Šio kurso tikslas - supažindinti su esminėmis sąvokomis, kurios apibrėžia naująsias informacines komunikacines technologijas kaip pagrindinės loginės sistemos ar tipologijos, kuriomis grindžiamos dabartinės žiniasklaidos ekosistemos.

Aprašymas

Informacijų technologijų komunikacinio turinio įtaka visuomenės formavimui yra neatsiejama nuo informacinių technologijų raidos ir jų socialinio apibrėžimo. Mokslinėje literatūroje tai apibūdinama kaip socialinė technologijų konstrukcija. Socialinę konstrukciją apibrėžia bendri technologijų pritaikymo principai, kurie su kiekviena informacinių technologijų karta keičiasi ir potencialiai įgyja naujus pavidalus. Šį kursą sudaro paskaitos ir seminarai, kuriuose doktorantai aktyviai įsitraukia į kurso medžiagos skaitymą ir interpretaciją, vadovaujami patyrusio tyrėjo. kursas siejamas su poreikiu geriau suprasti dabartines informacijos perdavimo technologijas ir jų ekosistemas, kurios įtakoja mūsų dabartinį socialinį gyvenimą. Konkrečiau kalbant, esminis dėmesys čia skiriamas socialiniams ir technologiniams kontekstams, kuriuose atsiranda naujosios komunikacinės technologijos, taip pat, klausimui, kokios analizės tipologijos gali būti šioms technologijoms adekvačiausiai pritaikytos.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams sisteminių žinių apie tarpdisciplinines inovacijas skaitmeninėje komunikacijoje ir bendrakūroje bei gauti praktinių įgūdžių taikyti įvairius skaitmeninės komunikacijos metodus skirtingose aplinkose bei kontekstuose.

Aprašymas

Kursas suformuotas iš paskaitų ir praktinių seminarų nedidėlėse grupėse, kuriems vadovauja patyręs tyrėjas. Kursas tyrinėja komunikaciją interneto įgalintoje visuomenėje ir atitinka Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetą "Įtrauki ir kūrybinga visuomenė", kuris pabrėžia skaitmeninės komunikacijos svarbą socialinių inovacijų kūrimui. Skaitmeninę komunikaciją ir bendrakūrą tiesiogiai veikia inovacijų vystymasis tokiose trijose sferose: dėl IKT naudojimo didėjantis tinklo tankumas ir pasiekiamumas, atvirųjų duomenų judėjimas ir auganti skaitmeninių bendradarbiavimo formų įvairovė. Nors niekas neabejoja skaitmeninės komunikacijos ateitimi, dėl technologinių įrankių ir informacijos kanalų įvairovės vartotojai dažnai susiduria su tokiomis praktinėmis komunikacijos problemomis kaip tarpusavio veiksmų koordinavimas, nuomonių struktūravimas, saugumo ir privatumo užtikrinimas ir kt. Visų šių problemų prigimtis yra kompleksinė, todėl kurse taikomi tarpdisciplininiai metodai.

Modulio tikslas

Formuoti gebėjimą diskutuoti įvairiomis temomis, kritiškai vertinant diskusijos dalyvių teiginius, jų naudojamus tekstus ir kontekstus.

Aprašymas

Kurso anotacija Nagrinėjamas dialogas kaip trilypė struktūra: kalbėjimas - su kuo nors - apie ką nors. Analizuojamas minėtos struktūros išplėtimas į polilogą per kitus - tiesioginius ir/ar netiesioginius -komunikacijos dalyvius: kalbėjimas - su kuo nors - apie ką nors - remiantis kuo nors - kritikuojant ką nors ir t.t. Kritiškai lyginamos pagrindinės komunikacijos teorijos, parodomi jų skirtumai, privalumai ir trūkumai, kritinės ribos, nebendramatiškumas. Taip pat ieškoma šių teorijų panašumų, tarpteorinio dialogo galimybių ir principų. Atskleidžiama, kaip tarpteorinės diskusijos įgalina kritinį nekritiškų monologinių teiginių vertinimą pačių komunikacijos teorijų viduje.

Modulio tikslas

Įgyti žinias ir gebėjimus, reikalingus komunikacijos tyrimų, atitinkančių naujausių ir priešakinių tyrimų tendencijas, vykdymui.

Aprašymas

Kurso metu studentams sudaromos sąlygos susipažinti su priešakine komunikacijos mokslo metodologija ir naujausiomis tyrimų tendencijomis; išsiaiškinti šiandieninių komunikacijos mokslo srities tyrimų paskirtį ir specifiką; susipažinti su naujausiais duomenų rinkimo metodais. Studentai atlieka empirinius komunikacijos srities mokslo tyrimus daktaro disertacijoje vystomos komunikacijos tema: parengia tyrimo programą, atlieka duomenų rinkimą ir analizę. Atlikto tyrimo pagrindu parengiama tyrimo ataskaita. Tyrimo metu studentai turi pademonstruoti gebėjimą pasirinkti tinkamus priešakinius tyrimų metodus, teisingai atlikti patį tyrimą ir tinkamai interpretuoti bei pateikti tyrimo medžiagą

Modulio tikslas

Šio dalyko tikslas - suteikti šiuolaikinės strategijos teorijos, mokslinių tyrimų žinių bei ugdyti jų taikymo ir naujų fundamentinių žinių bei idėjų kūrimo gebėjimus.

Aprašymas

Strateginio valdymo sprendimų kurse nagrinėjama rinkų ir firmų teorijos, jų sąveikos ir ryšys su strategijos teorija, pozityvi ir normatyvinė strategijos teorijos, ilgalaikė gebėjimais pagrįstų išteklių vertė, neapčiuopiami strateginiai ištekliai ir jų ryšys su įmonės rezultatais, konkurencinė sąveika: klasteriai, strateginiai aljansai ir įsigijimai, vadovų komandos ir sprendimų priėmimas, dinamiškos, sisteminės, kognityvios ir holistinės strategijos teorijos sukūrimas, empirinių tyrimų problemos, plėtojant kompetencijomis pagrįstą strategijos teoriją.

Modulio tikslas

Įsisavinti valdymo sprendimų teoriją ir metodus.

Aprašymas

Kurso metu pateikiamas valdymo sprendimų procesas, aptariamos sąlygos (aplinkos įtaka), analizuojami valdymo sprendimų modeliai, gilinamasi į grupės sprendimų priėmimo ypatumus, analizuojami kiekybiniai ir kokybiniai sprendimų priėmimo metodai ir technikos, daugiakriterinių metodų taikymo galimybės priimant valdymo sprendimus organizacijose.

Modulio tikslas

Suteikti teorinių žinių apie verslo procesų skaitmenizacijos valdymą, suteikti gebėjimų vertinti kintančius procesus, formuoti moksliškai pagrįstus sprendimus, globalios skaitmenizacijos nulemtų visuomenės ir verslo pokyčių kontekste.

Aprašymas

Kursas nagrinėja naujausias mokslinių tyrimų kryptis verslo procesų skaitmeninimo valdymo srityje, atsirandančius naujus verslo modelius, kintančius procesus, alternatyvius, inovatyvius sprendimus ir jų vertinimo metodus.

Modulio tikslas

Įsisavinti metodologinius viešojo valdymo principus ir projektuoti jų įgyvendinimo schemas.

Aprašymas

Viešojo valdymo teorijos kurso metu pateikiama viešojo valdymo koncepcija, turinys, kontekstas ir raida bei perspektyva. Nagrinėjami viešojo valdymo komponentai, principai, atviras, uždaras ir mišrus modeliai bei metodai, viešojo valdymo teisinė, politinė, socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka, viešojo ir verslo sektorių sąveikos vaidmuo ir bendradarbiavimas. Vertinami viešojo valdymo potencialas, žmogiškieji, finansiniai ir informaciniai ištekliai. Taip pat analizuojama valstybės biudžeto vaidmuo, turinys, planavimas ir vykdymas, biudžeto teorijos taikymas, strateginis planavimas, planinių sprendimų vertinimas, viešojo valdymo institucijos, jų įvaizdis, visuomenės pasitikėjimas institucijomis, jų funkcijų peržiūra. Nagrinėjama viešojo valdymo etika, profesinė etika, politikos etika ir etikos kodeksai.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie žinių ir inovacijų procesų vertinimą ir valdymą bei jų poveikį organizacijų valdymo veiksmingumui didinti, įgyti gebėjimų taikyti žinių ir inovacijų valdymo teorijas ir metodus siekiant kompleksiškai formuoti pagrįstus sprendimus.

Aprašymas

Žinių ir inovacijų procesų valdymo kursas nagrinėja žinių ir inovacijų valdymo sampratą, procesus ir iššūkius globalizacijos bei transformacijos sąlygomis, žinių ir inovacijų procesų valdymo komponentus, plėtrą, sukuriamą vertę organizacijų valdymui bei žinių ekonomikai, žinių ir inovacijų procesų vertinimo metodus, veiksnius ir kriterijus, tobulinimo būdus.

Modulio tikslas

Įsisavinti valdymo metodologinius principus.

Aprašymas

Vadybos teorijos kurso metu pateikiama vadybos teorijos esmė ir raida, šiuolaikinės kryptys. Taip pat nagrinėjama valdymo sprendimų esmė, šiuolaikiniai modeliavimo metodai, sprendimų paramos sistemos. Analizuojama sistemų teorija, valdymo problemų sprendimo interpretacija sistemų teorijos požiūriu, valdymo metodų turinys, jų taikymo specifika sprendžiant įvairias vadybos problemas, valdymo funkcijų ir valdymo uždavinių turinys įvairiose srityse bei aptariamos vadybos perspektyvos.

Modulio tikslas

Padėti doktorantams įgyti sisteminį supratimą apie šiuolaikines optoelektronikos medžiagas, įtaisus ir technologijas bei gebą planuoti, įgyvendinti ir pritaikyti įgytas žinias tolimesniuose moksliniuose tyrimuose.

Aprašymas

Suteikiamos sisteminės teorinės ir praktinės žinios apie šiuolaikines optoelektronikos medžiagas, darinius ir gamybos technologinius principus; apie šviesos šaltinių, šviesos detektorių bei šviesos manipuliavimo įtaisų veikimo fizikinius principus. Gilinamasi į šiuolaikinių optoelektronikos įtaisų modeliavimo, optimizavimo bei praktinio taikymo ypatumus.

Modulio tikslas

Padėti doktorantams įgyti sisteminį dirbtinių neuronų tinklų teorijos supratimą bei gebą planuoti, įgyvendinti ir pritaikyti įgytas žinias tolimesniuose moksliniuose tyrimuose.

Aprašymas

Įgyjamos sisteminės teorinės ir praktinės žinios apie šiuolaikinius statinius bei dinaminius (iki 20 skirtingų pavadinimų) dirbtinių neuronų tinklus, jų sudėtį, veikimą ir mokymą. Išmokstama dirbtinių neuronų tinklus modeliuoti MATLAB programa bei juos taikyti signalams apdoroti. Gilinamasi į dirbtinių neuronų tinklų: galimybes, mokymo procesus, struktūros optimizavimą bei taikymo aspektus.

Modulio tikslas

Suteikti įterptinių sistemų žinių, reikalingų moksliniams tyrimus atlikti bei kurti naujas įterptines sistemas technologijų valdymui.

Aprašymas

Įterptinių sistemų (ĮS) projektavimo dalyke suteikiama žinių apie ĮS klasifikavimą, kūrimo etapus, projektavimo platformas, ĮS branduolius, duomenų perdavimą, integruotas ĮS programų kūrimo aplinkas, ĮS programų testavimą ir ĮS operacijų sistemas. Įgyjamos specializuotos žinios apie ĮS kintamosios srovės elektros varikliams valdyti bei ĮS automatiniam technologijų valdymui.

Modulio tikslas

Įgyti gilesnių kompiuterių sistemų sudarymo bei taikymo konkrečių uždavinių sprendimui žinių, reikalingų moksliniams tyrimams saugių kompiuterių sistemų ir informacijos apsaugos srityse.

Aprašymas

Įgyjamos teorinės ir praktinės žinios apie šiuolaikines kompiuterių sistemas, jų saugumo užtikrinimo priemones ir mechanizmus. Išmokstama modeliuoti kompiuterių sistemų saugumą taikant įvairius modelius ir programų paketus. Gilinamasi į kompiuterių sistemose kylančių incidentų aptikimo, analizės ir valdymo klausimus.

Modulio tikslas

Padėti doktorantams įgyti žinių apie šiuolaikinių mikroprocesorinių sistemų struktūrą, diskrečiųjų sistemų projektavimo principus. Išugdyti gebėjimus pritaikyti įgytas žinias moksliniuose tyrimuose.

Aprašymas

Įgyjama sisteminių ir praktinių žinių tinkamam valdymo sistemos struktūros bei elementų parinkimui, išugdomi gebėjimai numatyti tolimesnę objekto raidą, parinkti optimalius esamus bei kurti naujus valdymo algoritmus. Išmokstama sudaryti tinkamiausią mikroprocesorinės programinės įrangos struktūrą, užtikrinančią ilgalaikį patikimą sistemos veikimą bei atnaujinimo galimybes.

Modulio tikslas

Įgyti sisteminį signalų apdorojimo elektroninėmis grandinėmis teorijos supratimą bei gebą planuoti, įgyvendinti ir pritaikyti įgytas žinias tolimesniuose moksliniuose tyrimuose.

Aprašymas

Įgyjamos sisteminės teorinės žinios apie determinuotųjų plačiajuosčių ir siaurajuosčių signalų bei atsitiktinių procesų charakteristikas. Išanalizuojami metodai leidžiantys įvertinti tiesinių ir netiesinių grandinių poveikį signalams. Išmokstama parinkti tinkamus laikinius ir dažnius metodus bei juos taikyti signalams apdoroti. Gilinamasi į netiesinių grandinių taikymą signalų spektrui pakeisti.

Modulio tikslas

Padėti doktorantams įgyti skaitinių metodų žinių ir įgūdžių, būtinų atliekant elektrodinaminių sistemų mokslinius tyrimus, projektuojant mikrobangų diapazono įtaisus ir sistemas.

Aprašymas

Įgyjamos sisteminės teorinės ir žinios apie skaitinius metodus (baigtinių skirtumų, baigtinių elementų, baigtinių skirtumų laiko srities, integralinių lygčių bei hibridinių) ir jų galimybes elektromagnetizmo uždaviniams spręsti. Įgyjami elektromagnetinių laukų skaičiavimo ir mikrobangų įtaisų modelių sudarymo, charakteristikų skaičiavimo, savybių tyrimo ir sintezės gebėjimai.

Modulio tikslas

Įgyti gilesnių žinių ir gebėjimų, reikalingų atliekant vienlusčių integrinių grandynų ir jų sistemų projektavimą bei mokslinius tyrimus.

Aprašymas

Vienlusčių integrinių grandynų ir sistemų projektavimo dalyke pagilinamos ir (arba) įgyjamos naujo žinios apie integrinių grandynų komponentų kompiuterinius modelius, superdidžiųjų grandynų su vienpoliais komplementariaisiais tranzistoriais projektavimą, analoginių grandynų modeliavimo ypatumus, pažangių lustų topologijos automatizuoto projektavimo technologijas ir vienlusčių grandynų ir jų sistemų projektavimo raidos perspektyvas.

Modulio tikslas

Išanalizuoti triukšmo susidarymo ir sklaidos teorinius pagrindus, suprasti naujų, akustiškai efektyvių medžiagų kūrimą ir triukšmo mažinimo technologijų tobulinimą.

Aprašymas

Analizuojama triukšmo susidarymo, sklaidos ir mažinimo teoriniai pagrindai, akcentuojant vykstančius fizikinius procesus. Siekiama įsisavinti triukšmo matavimo rezultatų apdorojimo pagrindinius kompiuterinius metodus ir modeliavimo programas. Nagrinėjama statybinių medžiagų ir konstrukcijų akustinių savybių tyrimo ir vertinimo metodikos.

Modulio tikslas

Supažindinti su aplinkoje natūraliai egzistuojančiomis cheminėmis medžiagomis ir vykstančiais cheminiais procesais, su cheminiais teršalais, susidarančiais vykstant antropogeniniams cheminiams procesams, teršalų migracija ir poveikiu žmogui bei kitie

Aprašymas

Žemės atmosferoje, ypač jos žemutiniuose sluoksniuose (troposferoje ir stratosferoje), gamtiniuose vandens telkiniuose (hidrosferoje) bei kietos Žemės plutos viršutiniame sluoksnyje (pedosferoje) natūraliai egzistuojančios cheminės medžiagos ir natūraliai vykstantys cheminiai procesai; antropogeniniai cheminiai procesai ir jiems vykstant susidarančios cheminės medžiagos, teršiančios aplinką ir dėl to neigiamai veikiančios žmogų ir kitus gyvus organizmus; antropogeninės medžiagos, sukeliančios neigiamus globalius aplinkos pokyčius (ozono irimą stratosferoje, globalų klimato atšilimą); šiuolaikiniai metodai teršalų susidarymui stabdyti ir jiems šalinti.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams aplinkos fizikos žinių ir suformuluoti fundamentinių gamtos dėsnių taikymo aplinkos inžinerijos srityje praktinius įgūdžius.

Aprašymas

Studijų dalykas Aplinkos fizika - tai teorijos ir praktikos visuma, padedanti doktorantams suvokti elektrostatinius reiškinius atmosferoje, šviesos sklidimo atmosferoje dėsnius, šiluminę taršą, jonizuojančiąją ir nejonizuojančiąją elektromagnetinę spinduliuotę aplinkoje, akustinę taršą, skysčių mechanikos pagrindus, Žemės magnetinį lauką, energijos virsmų atsinaujinančiose ir neatsinaujinančiose energijos šaltiniuose fiziką.

Modulio tikslas

Supažindinti su atliekų tvarkymo technologijomis. Akcentuoti atliekų tvarkymo prioritetus, ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius aspektus bei pagrindines perdirbimo ir utilizavimo technologijas.

Aprašymas

Atliekos, jų savybės ir susidarymo šaltiniai. Atliekų tvarkymo sistema ir jos funkcionavimo kriterijai. Atliekų surinkimas, surinkimo sistemos. Apskaitos ir rūšiavimo reikšmė atliekų perdirbimui bei naudojami rūšiavimo metodai. Atliekų perdirbimas: techniniai, socialiniai, ekonominiai aspektai, konkrečių atliekų rūšių perdirbimo technologijos.

Modulio tikslas

Suteikti pagrindinių žinių apie biogeochemiją kaip mokslą, tiriantį gyvųjų organizmų cheminę sudėtį ir jų vaidmenį geocheminiuose migracijos procesuose, elementų sklaidą ir koncentraciją biosferoje bei biogeochemijos sąsajas su aplinkos inžinerijos m

Aprašymas

Modulis skirtas pagrindinių biogeochemijos skyrių teoriniam pažinimui ir jos pagrindinių aspektų taikymui aplinkos inžinerijos mokslo problemoms spręsti. Modulio temas sudaro: fundamentalioji biogeochemijos atžvilgiu samprata apie gyvąją medžiagą, jos funkcijas ekosistemoje, landšafte ir biosferoje bei vaidmenį Žemės kaip planetos evoliucijoje; pagrindiniai biogeochemijos dėsniai ir principai; geocheminė biosferos evoliucijos aplinka ir jos kiekybiniai parametrai; žemės plutos geocheminės sudėties nepastovumas, jos gamtiniai arealai ir geocheminės anomalijos; technogenezės sąlygojami cheminių elementų apykaitos pokyčiai ir užtaršos pėdsako koncepcija; cheminių elementų biofiliškumas ir jų biologinė akumuliacija bei svarba fitoremediacijoje; elementų pasiskirstymas augaluose ir jų akumuliacijos veiksniai bei proceso veiksmingumo rodikliai; biogeocheminės provincijos; biologinis ir biogeocheminis elementų apytakos ciklai biosferoje ir jų imlumas; atmosferos, hidrosferos ir pedosferos bio

Modulio tikslas

Sužinoti apie pagrindinių ūkinės veiklos sričių įtaką aplinkos komponentų užterštumui bei technogeninės taršos veiksnius ir jų poveikį visuomenės sveikatai, gauti naujų žinių apie inovatyvias aplinkosaugines technologijas.

Aprašymas

Globalinės antropogeninės taršos problemos ir poveikis visuomenės sveikatai. Oro valymo technologijų šiuolaikiniai moksliniai tyrimai, tendencijos bei perspektyvos. Fizinė aplinkos tarša ir jos poveikis aplinkai ir žmogui. Taršos normavimas ir ribojimas. Dirvožemio ir hidrosferos antropogeninė tarša ir visuomenės sveikata. Taršos šaltiniai ir savivalos procesai. Taršos mažinimui skirtos inovatyvios aplinkosauginės technologijos.

Modulio tikslas

Pagilinti studentų žinias ir suteikti naujos techninės ir mokslinės informacijos apie vandens ruošimo ir nuotekų valymo technologijas. Suteikti metodologijos žinių, reikalingų planuojant ir atliekant vandens ruošimo, nuotekų valymo technologijų tyrim

Aprašymas

Vandens poreikiai, kokybė, gamtiniai šaltiniai, reglamentavimas ir vertinimas. Vandens kokybės gerinimas: rodikliai, metodai, pasiekiamas efektyvumas. Vandens ruošimo technologijos. Vandens dezinfekavimo metodai, procesai, įrenginiai. Nuotekų sudėtis, savybės ir kiekiai. Reikalavimai valytų nuotekų kokybei. Nuotekų parengtinio ir pirminio valymo, biologinio valymo, tretinio valymo procesai, įrenginiai, jų parinkimas. Dumblo apdorojimas: stabilizavimas, tankinimas, sausinimas, džiovinimas, deginimas, energijos išgavimas ir pakartotinis naudojimas. Biologinio nuotekų valymo įrenginių valdymo, automatizavimo ir optimizavimo principai.

Modulio tikslas

Suteikti žinias apie įvairius aplinkos procesus, tarpusavio ryšius bei matematinio modeliavimo taikymą jų neapibrėžtumams spręsti.

Aprašymas

Studijų dalyke įgyjamos žinios apie matematinio modeliavimo sąvokas, modeliavimo lygius, analizinius pernašos lygčių sprendinius, diferencialinių lygčių sprendimo būdus, pernašos procesų lygtis, bangų sklidimo modeliavimą, kompiuterinės programas bei rezultatų galutinį apibendrinimą.

Modulio tikslas

Pagilinti turimas ir įgauti naujas žinias apie susisiekimo komunikacijų dangų konstravimui būtinuosius įvesties duomenis, jų sąsajas ir poveikį skaitmeninio modelio tikslumui bei automatizuotam dangų konstravimui.

Aprašymas

Modulis skirtas suteikti žinias ir gebėjimus, susijusius su automatizuotu susisiekimo komunikacijų dangų konstravimu. Panaudojant mechanistinio-empirinio metodo dedamąsias - natūrinius duomenis ir laboratoriniais eksperimentais nustatytas medžiagų funkcines savybes, sudaromas bei apskaičiuojamas dangos konstrukcijos modelis. Automatizuoto modelio panaudojimas užtikrina skaičiavimo spartą, tikslumą, pakartojamumą bei atkuriamumą.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su dabartinėmis urbanizacijos problemomis, jų keliama grėsme ir iššūkiais planuojant miestus. Apžvelgti miestų darniosios plėtros ištakas,

Aprašymas

Darnioji miestų plėtra, jos ištakos, raida. Dabartinės miestų darniosios plėtros koncepcijos, visuotinai pripažinti miestų darnumo kriterijai. Miestų planavimas pagal darnios plėtros principus. Darniosios plėtros principų taikymas rengiant miestų bendruosius planus. Žemės nuosavybės ir žemės naudojimo apribojimų, sveikatos ir higienos normų klausimai darniojoje plėtroje. Miestų plėtros prognozavimas, teritorijos įsisavinimas ir esamų teritorijų regeneracija. Darni susisiekimo sistema mieste ir jos planavimas. Gyvenamosios teritorijos mieste morfotipai, jų charakteristikos darnumo požiūriu, įvairių užstatymo tipų taikymas.

Modulio tikslas

Supažindinti doktorantus su didelių duomenų analitikos teorija, praktika ir naujausiomis tendencijomis.

Aprašymas

Pagrindinės pasaulinės didelių duomenų tendencijos: augantys daiktų interneto tinklai, prieinamesnis DI, nuspėjamosios analizės populiarėjimas, tamsių duomenų perkėlimas į debesį, vyriausiųjų duomenų analitikų reikšmės didėjimas, kvantinė kompiuterija, išmanesnis ir griežtesnis kibernetinis saugumas, galinių punktų saugumas, debesų saugumas, atvirojo kodo duomenys, duomenų demokratizavimas, duomenų etika. Praktinis didelių duomenų analitikos taikymas: statyba, nekilnojamas turtas, miestai, bankininkystė, žiniasklaida ir pramogos, sveikatos priežiūros paslaugos, švietimas, gamyba ir gamtos ištekliai, vyriausybė, mažmeninė ir didmeninė prekyba, transportas, energetika ir komunalinės paslaugos. Dideli duomenys. Dėvimi įrenginiai. Daiktų internetas. Išmaniosios technologijos. Standartai ir duomenų integracija. Duomenų gavyba ir jos praktinis taikymas. Duomenų gavybos uždaviniai, metodai ir sistemos. Teksto ir video analitika. Biometrinė analitika. Emocinė kompiuterija.

Modulio tikslas

Supažindinti su eksperimentiniu ir skaitiniu gruntų mechanikos uždavinių modeliavimu, jų principais ir taikymo galimybėmis.

Aprašymas

Gruntų natūrinių ir laboratorinių grunto eksperimentų metodų apžvalga. Tikimybinis eksperimentų vertinimas. Eksperimentų modeliavimas skaitiniais metodais. Baigtiniai elementai geotechnikoje. Įvairūs fizikiniai modeliai eksperimentams modeliuoti - tamprus, tampriai plastinis, Moro - Kulono, stiprėjančio grunto, stiprėjančio grunto įvertinant mažas deformacijas, minkšto grunto, hypoplastinis modelis. Susieti uždaviniai geotechnikoje (dvifazis gruntas). Diskrečiųjų elementų metodas gruntams modeliuoti.

Modulio tikslas

Pagilinti žinias apie gaisrų procesus ir jų poveikį pastatams ir žmonėms

Aprašymas

Gaisro genezės fiziko-cheminiai aspektai. Kokybinis gaisro vertinimas. Svarbiausių gaisro faktorių ir parametrų analizė. Įvairių kietų medžiagų užsidegimo bei degimo ypatumai ir jų įvertinimas. Vidaus pradinio ir tolesnio gaisro vystymosi etapai. Dūmų faktoriaus analizė.

Modulio tikslas

Mokėti pasirinkti gruntų tyrimo metodus, gauti parametrus pasirinktam grunto modeliui.

Aprašymas

Gruntų formavimosi ypatumai bei eksperimentiniai tyrimai, nustatant baigtinių elementų rodiklius pagrindo medžiagos modeliui. Tikimybinis eksperimento duomenų įvertinimas. Grunto modeliai: tamprus, tampriai plastinis, Moro - Kulono, stiprėjančio grunto(HS), mažų deformacijų stiprėjančio grunto, minkšto valkšnaus grunto modeliai. Diskrečiųjų elementų metodas gruntams modeliuoti.

Modulio tikslas

Įsisavinti transporto srautų modeliavimą kelio arba gatvės ruožo ir atskiros sankryžos mikro lygiuose. Vertinti transporto ir pėsčiųjų srautų sąveiką ir analizuoti įtaką eismo saugumui.

Aprašymas

Pagrindiniai modulio nagrinėjami klausimai: transporto srautų augimo problemos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Transporto srautų modeliavimas magistraliniuose ir krašto keliuose. Transporto srautų modeliavimas miestų gatvėse. Transporto ir pėsčiųjų srautų konfliktinių situacijų modeliavimas sankryžose. Modeliavimo rezultatų panaudojimas rengiant kelių ir gatvių tinklo plėtros ir rekonstrukcijos projektus.

Modulio tikslas

Pateikti kompozitų fizikinių modelių sudarymo teorinius pagrindus ir išmokinti spręsti fizikiniai netiesinius konstrukcijų projektavimo uždavinius.

Aprašymas

Šiuolaikinės pramonės galimybės leidžia sintezuoti plataus mechaninių savybių spektro polimerus, kurie plačiai taikomi medicinoje, automobilių bei kosminių erdvėlaivių gamyboje. Statybinių konstrukcijų projektavime, deja, dažniausiai vyrauja konservatyvus požiūris į naujas medžiagas. Šio modulio tikslas - identifikuoti efektyvius laikančiuosius konstrukcinius elementus pritaikius išskirtinių mechaninių savybių pluoštais armuotus polimerus. Šiame kontekste "efektyvumo" kriterijus suprantamas kaip kuriamo elemento gebėjimas atlaikyti projektines apkrovas su mažiausiomis medžiagų sąnaudomis (atsižvelgiant į elementų gamybos technologiją).

Modulio tikslas

Supažindinti doktorantus su gelžbetoninių statinių netiesinės analizės pagrindais

Aprašymas

Fizinis ir geometrinis netiesiškumas. Netiesiškumo problemos statiniuose. Betono fizinės-mechaninės savybės kietėjimo stadijoje. Betono susitraukimas ir valkšnumas. Gelžbetoninių konstrukcijų ir statinių deformacijų apskaičiavimo metodai, įvertinant betono susitraukimą ir valkšnumą. Skaičiavimo pavyzdžiai ir rezultatų analizė. Betono struktūros analizė mezolygyje. Betono struktūros analizė mikrolygyje. Betono ir armatūros įtempių ir deformacijų priklausomybės, esant vienaašiam įtempių būviui. Betono stiprumas ir deformacijos, esant dviašiam ir triašiam įtempių būviui. Temperatūros įtaka gelžbetoninių konstrukcijų deformacijoms. Plastiškumo teorijos pagrindai. Betono pleišėjimo modeliai. Diskrečiųjų ir vidutinių plyšių modeliai. Plyšio pločio skaičiavimo metodai. Įlinkių skaičiavimo metodai. Betono ir armatūros sukibimas ir modeliai. Įtempių ir deformacijų analizė sluoksnių metodu. Iteracinių ir tiesioginių skaičiavimo metodų pagrindiniai principai.

Modulio tikslas

Išanalizuoti teorinius ir taikomuosius stipriojo ir nerūdijančio plieno bei aliuminio pažangių konstrukcijų skaičiavimo metodus

Aprašymas

Stipriojo plieno, nerūdijančio plieno ir aliuminio pažangios konstrukcijos. Šių medžiagų taikymo sritys, savybės, keliami reikalavimai, elgsena, skaičiavimo teoriniai ir taikomieji pagrindai.

Modulio tikslas

Mokyti projektuoti rizikos analizės metodais saugius kritinių infrastruktūrų objektus - svarbius pastatus, principinius transporto ir energetikos sistemų komponentus, pramonės objektus, kurių naudojimas yra susijęs su avarijų ir gaisrų galimybe.

Aprašymas

Gaisro genezės fiziko-cheminiai aspektai. Kokybinis gaisro vertinimas. Svarbiausių gaisro faktorių ir parametrų analizė. Įvairių kietų medžiagų užsidegimo bei degimo ypatumai ir jų įvertinimas. Vidaus pradinio ir tolesnio gaisro vystymosi etapai. Dūmų faktoriaus analizė.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su skaitmeninės statybos ir BIM teoriniais ir praktiniais pagrindais.

Aprašymas

Baigus šį kursą įgyjama žinių ir įgūdžių, kurie leidžia statybų sektoriuje sėkmingai taikyti skaitmeninę statybą ir statinių informacinį modeliavimą (SS-BIM). SS-BIM žinios padeda statybų sektoriui dirbti našiau ir rezultatyviau. Pagrindinės temos: SS-BIM kilmė, elementai, apibrėžtis, SS-BIM per visą projekto gyvavimo ciklą. Analizuojamos naujausias pasaulio mastu skaitmeninės statybos technologijos (Chat GPT, skaitmeninis dvynys, virtualios ir papildytos realybės, dėvimieji įrenginiai ir daiktų internetas (įrangos stebėjimas ir remontas, atsargų valdymas ir užsakymas, energinis efektyvumas, sauga), Pramonė 5.0, dronai, 3D spausdinimas, 4-11D BIM, duomenų ir teksto analitika, dirbtinis intelektas, adaptyvios, biometrinės ir emocinės technologijos, modeliavimo, optimizavimo, sprendimų paramos sistemos ir pan.) pastato gyvavimo proceso metu ir galimybes jas įdiegti Lietuvoje. Bus pateikti konkretūs naujausių SS-BIM statyboje ir nekilnojamame turte pavyzdžiai Lietuvoje ir pasaulyje.

Modulio tikslas

Išanalizuoti sluoksniuotųjų konstrukcijų teoriją ir jų skaičiavimo metodus, pateikti jų analizę, privalumus ir trukumus

Aprašymas

Sluoksniuotųjų konstrukcijų tipai, struktūra ir jų ryšys su skaičiavimo metodais. Sluoksniuotųjų konstrukcijų skaičiavimas, esant minkštiems ir standiems viduriniams sluoksniams. Ryšių įtaka bendram sluoksnių darbui. Ryšių standumo įvertinimas.

Modulio tikslas

Įsisavinti statinių skaitinį ir informacinį modeliavimą bei jo taikymą rengiant integruotą AEC projektą.

Aprašymas

Šiuolaikinė kompiuterinio projektavimo technologija statybos inžinerijos srityje grindžiama statinio informacinio modelio (BIM - Building Information Modelling) koncepcija. Pagal šią koncepciją visas statinio projektas ir jo atskiros dalys kuriami vientiso arba integruoto pastato tūrinio objektinio parametrinio grafinio-informacinio modelio kontekste, apimančio visas projekto stadijas ir etapus. Todėl labai svarbu, kad visi projekto dalyviai (architektai, konstruktoriai, inžinerinių dalių specialistai, technologai ir kt.) sėkmingai bendradarbiautų per visas projekto stadijas ir etapus. Tokio sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas yra bendradarbiavimo integruotame projekte standartų ir taisyklių žinojimas bei gebėjimas valdyti projekto duomenis taikant bendrąją duomenų valdymo aplinką.

Modulio tikslas

Supažindinti doktorantus su užstatytos aplinkos gyvavimo ciklu ir jos analizės teorija bei praktiniu taikymu įvairiose srityse.

Aprašymas

Užstatytos aplinkos gyvavimo ciklas ir analizė (pastato gyvavimo ciklas; gyvavimo ciklo vertinimo (GCV) etapai; GCV integravimas į žaliųjų pastatų vertinimo sistemas; užstatytos aplinkos gyvavimo ciklo kompleksinės analizės modelis, pabrėžiant pastato gyvavimo ciklo vertinimą; kiekybiniai ir kokybiniai užstatytos aplinkos gyvavimo ciklo analizės aspektai; mikro, mezo ir makro aplinka; užstatytos aplinkos gyvavimo ciklo kompleksinės analizės modelis ir praktinis jo realizavimas; įvairiuose užstatytos aplinkos gyvavimo ciklo etapuose dalyvaujančios suinteresuotos grupės ir šį ciklą sistemingai apibūdinanti kriterijų sistema). GCV duomenų bazių ir įrankių kūrimas. SPS, ISPS ir daiktų interneto taikymas įvairiuose užstatytos aplinkos gyvavimo ciklo ir jo vertinimo etapuose.

Modulio tikslas

Pateikti teorinius pagrindus ir išmokinti sudaryti daugiakriterius diskrečiosios optimizacijos uždavinių sprendimo modelius bei taikyti sprendimų paramos sistemas praktiniams tvarios statybos plėtros uždaviniams spręsti.

Aprašymas

Daugiakriterės diskrečiosios optimizacijos pagrindai: tikslų formulavimas, duomenų tipai, uždavinių sprendimo modeliai, naudingumo funkcijų tipai. Ekspertų atranka, ekspertinių duomenų apdorojimas. Sumanios sprendimų paramos sistemos (SSPS), jų klasifikacija ir sudėtinės dalys; daugiakriterių SSPS integracija su rekomendacinėmis, konsultavimo, ekspertinėmis, duomenų ir teksto analitikos sistemomis; praktiniai sprendimų paramos sistemų pavyzdžiai ir taikymas tvarios statybos uždaviniams spręsti. Naujausios pasaulinės daugiakriterės optimizacijos ir SSPS užstatytoje aplinkoje tendencijos pasaulyje: generatyvusis AI, AI ir personalizavimas, AI statyboje ir nekilnojamajame turte, AI demokratizavimas, multimodalumas, AI transporte, AI klimato kaitos sprendimuose, skaitmeniniai dvyniai, nuspėjamoji analizė, šešėlinis AI, pokalbių AI, papildyta realybė, išplėstinis darbas, pritaikyti dirbtinio intelekto modeliai, sukeliantys revoliuciją statyboje, atsakingos AI.

Modulio tikslas

Įsisavinti statinių ir jų statybos statistinio tyrimo ir projektų daugiakriterijinio vertinimo metodų teoriją bei praktinį taikymą

Aprašymas

Statistinių tyrimų raidos tendencijos ir taikymas išsivysčiusių šalių bei Europos Sąjungos statybinėse normose. Atsitiktinių dydžių, procesų laukų tikimybinių tyrimo modelių taikymas. Statistinė kontrolė ir elementų bei sistemų vertinimas. Visuotinės projektų kokybės analizė. Mikro ir makro faktorių poveikis projektų efektyvumui. Projektų daugiakriterinio įvertinimo teoriniai pagrindai, metodai ir modeliai. Optimalumo kriterijai. Teoriniai kriterijų reikšmingumo nustatymo metodai. Daugiakriterinių sprendimų priėmimo metodų integracija su rekomendaciniais, konsultavimo, ekspertiniais, duomenų ir teksto analitikos metodais. Daugiakriterių sprendimų paramos sistemų jungimas/integracija su rekomendacinėmis, konsultavimo, ekspertinėmis, duomenų ir teksto analitikos sistemomis.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams žinių apie biologinį poveikį ir jo pasekmes statybinėms medžiagoms.

Aprašymas

Šiuolaikiniai mikroorganizmų nustatymo metodai. Augalinės kilmės ir tradicinės statybinės termoizoliacinės medžiagos. Biotechnologiniai priedai statybinėms medžiagoms. Biocementacija ir biocementai. Biotechnologiniai plastikai.

Modulio tikslas

Išanalizuoti kompaktinių ir miltelinių kompozitinių sistemų kūrimo principus, siekiant efektyvaus jų pritaikymo konstrukcijoms ir paviršinėms funkcinėms dangoms.

Aprašymas

Modulio medžiagoje nagrinėjama kompozitinių medžiagų struktūros klasifikavimas, projektavimo kriterijai, struktūros formavimas ir savybės, pagrindiniai kompozitų komponentai, bei fizikiniai ir cheminiai procesai, vykstantys tarp jų. Pagrindinis dėmesys skiriamas kompozitams su metaline matrica bei keramikinėms medžiagoms ir jų panaudojimui kompozituose. Nagrinėjamos taip pat miltelinės kompozitinės medžiagos.

Modulio tikslas

Suteikti naujausias žinias apie metalų gaminių ilgaamžiškumo ir liekamojo resurso vertinimo ypatumus, medžiagų degradacijos ir nuovargio reiškinių modeliavimą, liekamojo resurso prognozavimo modelius, eksperimentinių metodų ir įrangos ypatybes.

Aprašymas

Metalų gaminių ir konstrukcijų liekamojo resurso ir projektinio ilgaamžiškumo prognozavimas yra labai svarbus vertinant įvairių projektuojamų ir eksploatuojamų objektų ir techninę būklę ir saugumą Modulis suteikia doktorantams supratimą apie medžiagų degradacijos ir nuovargio reiškinius, kriterijus ir jų modeliavimo metodikas. Modulyje dėstoma medžiaga suteikia informaciją apie liekamojo resurso ir projektinio ilgaamžiškumo analitinio prognozavimo modelius. Modulyje apžvelgiamos egzistuojančių eksperimentinių metodų ypatybės ir sąlygos, analizuojama įvairios dinaminių bandymų įrangos specifika ir konstrukciniai ypatumai.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie šiuolaikinių metalų kompozitų savybes ir suvirinamumą , jų suvirinimo procesų teorinius pagrindus, jungčių struktūros ir projektavimo ypatumus

Aprašymas

Modulio medžiagoje nagrinėjamos šiuolaikiškų metalų kompozitų savybės, fizikiniai-cheminiai ir struktūros ypatumai, technologinis suvirinamumas, kompozicinių medžiagų lazerinio, elektronpluoščio, trintinio, difuzinio, kontaktinio, indukcinio, termitinio, elektrolankinio, ultragarsinio, spaudimu suvirinimo, kietojo ir minkštojo litavimo procesų pagrindai, jungčių struktūros ir jų projektavimo ypatumai

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie mikrobinius kuro elementus, jų sandarą bei reikalingas medžiagas, veikimo principus, konstrukciją, energijos efektyvumo didinimą bei taikymą.

Aprašymas

Modulio medžiagoje nagrinėjami bendrieji elektrocheminių bei bioelektrocheminių procesų ypatumai, reakcijos, vykstančios ant anodo bei katodo, masių pernašos reiškiniai. Pateikiamos žinios apie mikrobinių kuro elementų taikymą bei būdus jų efektyvumui didinti.

Modulio tikslas

Suteikti naujausias žinias apie mikroskopijos metodus, naudojamus medžiagų mikrostruktūroms analizuoti.

Aprašymas

Šis modulis sukurtas siekiant suteikti išsamų supratimą apie pažangius mikroskopijos metodus, skirtus medžiagų mikrostruktūrų analizei įvairiais masteliais, pradedant nuo mikroskalės iki nanoskalės. Studentai išmoks įvairių mikroskopijos metodų principų, jų taikymo medžiagų moksle ir kaip juos panaudoti medžiagų savybėms apibūdinti ir mikrostruktūrų ypatybėms analizuoti. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tokioms technikoms kaip skenuojanti elektronų mikroskopija (SEM), perdavimo elektronų mikroskopija (TEM) ir atominės jėgos mikroskopija (AFM), įskaitant jų variantus ir pritaikymą mechaninei ir topografinei analizei, taip pat korozijos ir defektų tyrimams

Modulio tikslas

Išanalizuoti žaliavų, priedų charakteristikas, įvertinant jų įtaką molio ir keraminių medžiagų struktūrai, savybėms, ilgaamžiškumui; paaiškinti struktūros formavimosi ypatumus, atskleisti molio ir keraminių gaminių modifikavimo galimybes.

Aprašymas

Modulyje pateikiamos žinios apie molio ir keraminių medžiagų struktūros formavimosi ypatumus, fizikinius ir cheminius procesus vykstančius molio medžiagose skirtingose gamybos etapuose, taip pat nagrinėjamos molio ir keraminių medžiagų struktūros modifikavimo galimybės bei jų sąryšis su dirbinių savybėmis ir ilgaamžiškumu, molio ir keraminių gaminių pritaikymo galimybes. Išnagrinėtų cheminių, fizikinių, technologinių procesų ar reiškinių vyksmo suvokimas ir gebėjimas juos valdyti, prisidės prie efektyvaus mokslinio darbo medžiagų, statybos, aplinkos inžinerijos srityje.

Modulio tikslas

Išanalizuoti funkcinių ir daugiakomponenčių dangų kūrimo principus, mokėti parinkti tinkamiausią dangos sudėtį bei formavimosi būdą ir įvertinti suformuotos dangos kokybę.

Aprašymas

Modulio medžiagoje nagrinėjama plonų paviršinių dangų fizikiniai ypatumai, dangų paskirtis ir taikymas, dangų sudarymo technologiniai būdai ir dangų savybių kontrolė.

Modulio tikslas

Suteikti naujausias žinias apie skirtingų poringų medžiagų gamybos technologijas, struktūros formavimo ypatybes ir savybių tyrimų įvairovę.

Aprašymas

Žmonės kiekvieną dieną susiduria su juos supančiomis poringomis medžiagomis, kurios yra plačiai naudojamos taip pat ir daugelyje inžinerinių sričių. Bendras įvadas į poringas medžiagas suteikia doktorantams supratimą apie poringų medžiagų klasifikavimą, savybes ir paskirtį. Modulyje dėstoma medžiaga suteikia informaciją apie skirtingos prigimties poringų medžiagų gamybos technologijas, jų praktinį taikymą skirtingose statinio konstrukcijose (šilumos izoliacija, garso sugertis, virbracijų slopinimas ir t.t.). Modulyje analizuojamos poringų medžiagų pagrindinės savybės ir įvairūs šių savybių nustatymo metodai.

Modulio tikslas

Išmokyti kurti naujas statybines medžiagas su reikiamomis savybėmis, projektuoti jų gamybos technologijas, vykdyti gamybos kokybės kontrolę, bei atitikties įvertinimą

Aprašymas

Statybiniai konglomeratai ir jų panaudojimas. Mineraliniai rišikliai: cementai, kalkės,gipsai ir kt. Rišiklių kietėjimo principai. Konglomeratų mikrostrūktūra. Cheminiai ir mineraliniai priedai, užpildai ir jų savybės. Užpildų granuliometrijos optimizavimas. Mišinių reologinės ir technologinės savybės. Sukietėjusių konglomeratų makrostruktūra ir savybės. Konglomeratų korozija ir ilgaamžiškumas. Mišinių optimizavimo principai

Modulio tikslas

Suteikti gilesnes žinias apie statybinių medžiagų ilgaamžiškumą

Aprašymas

Statybinių medžiagų eksploatacijos sąlygos ir aplinkos poveikiai. Statybinių medžiagų atsparumas drėgmės, vandens, šalčio, cheminiam, abrazyviniam, temperatūriniam poveikiui. Statybinių medžiagų korozija ir reiškiniai vykstantys statybinėse medžiagose. Korozijų tipai. Poringų statybinių medžiagų ilgaamžiškumas ir jo bandymo metodai. Atsparumo šalčiui prognozavimo metodai.Kompleksinis korozijos ir atsparumo šalčiui poveikis statybinių medžiagų ilgaamžiškumui.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams fundamentalių žinių apie šiuolaikines termoizoliacines medžiagas, jų savybes, gamybos būdus

Aprašymas

Gamybos technologijos, žaliavos ir jų paruošimas. Termoizoliacinių medžiagų klasifikacija ir bendrieji techniniai reikalavimai. Struktūra. Pagrindinės jų savybės. Neorganinės termoizoliacinės medžiagos. Organinės termoizoliacinės medžiagos. Bandymo metodai. Naudojimo naujose ir renovuojamose konstrukcijose variantai.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams žinių apie termoizoliacines polimerines medžiagas, jų gamybą, struktūros formavimosi ypatumus bei aktualias eksploatacines savybes.

Aprašymas

Modulyje pateikiamos žinios apie termoizoliacinių polimerinių medžiagų gamybą, jos metu vykstančius fizikinius ir cheminius procesus, struktūros formavimosi ypatumus ir jos modifikavimo galimybes neorganinės ir organinės kilmės užpildais, aktualias eksploatacines savybes bei gautų rezultatų interpretavimą. Taip pat nagrinėjama šių gaminių gamyboje naudojamų žaliavų sintezė, žaliavų techninių parametrų poveikis kietėjimui, struktūriniams parametrams ir eksploatacinėms savybėms.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams žinių apie ugniai atsparių medžiagų savybes, struktūrą ir jų gamybos procesų teorinius pagrindus; susipažindinti su medžiagų modifikavimo galimybėmis.

Aprašymas

Modulyje pateikiamos žinios apie ugniai atsparių medžiagų klasifikaciją, savybes, fizikinius ir cheminius procesus vykstančius jų gamybos procese ir aukštoje temperatūroje, medžiagų struktūros formavimosi ypatumus ir jos modifikavimo galimybes, taip pat nagrinėjami ugniai atsparių betonų su skirtingais rišikliais kietėjimo mechanizmai ir aptariamos įvairių apkrovų poveikis ugniai atsparių medžiagų ilgaamžiškumui.

Modulio tikslas

Suteikti gilesnes žinias apie medžiagų sandarą, savybes bei medžiagų sandaros tyrimų metodus ir jų taikymą

Aprašymas

Medžiagos sąvokos supratimas. Medžiagų klasifikacija. Atominė medžiagų sandara. Kristalinė medžiagų sandara. Medžiagų savybės. Skysčių savybės reologija. Metalai. Keramika. Cementai ir betonai. Polimerai. Kompozicinės medžiagos. Medžiagų korozija ir irimas. Elektrinės, šiluminės, optinės medžiagų savybės. Atominė spektrinė (emisinė ir absorbcinė) analizė, rentgeno fluorescencinė analizė, optinė mikroskopija, peršvietimo elektroninė mikroskopija, skenuojanti elektroninė mikroskopija, skenuojančio zondo (atominės jėgos ir tunelinė) mikroskopija, rentgeno mikroanalizė, rentgenografinė analizė, infraraudonųjų spindulių spektroskopija, diferencinė terminė bei termogravimetrinė analizė.

Modulio tikslas

Mokėti atlikti skaitinį įvairių biologinių objektų tyrimą, taikant mechanikos žinias

Aprašymas

Pagrindinės sąvokos. Įvairių biologiniai procesų tyrimas taikymas mechanikoje. Gebėjimas pritaikyti mechanikos žinias konkretiems biologiniams objektams: kraujo kūneliui (eritrocitui, trombocitui), bakterijai (S. aureus), virusui (koronavirusui), nukleotidui (molekulinė biologija, atitinkama DNR seka). Biologinės kilmės objekto sąveikos, kai objektas sąveikauja atitinkamu atstumu, ir atvejo, kai yra kontaktas (kontakto mechanika), įvertinimas. Sukibimo efekto įvertinimas apibūdinant sąveiką per atstumą. Skaitmeniniam modeliavimui skirtų mechaninių parametrų radimas.

Modulio tikslas

Suteikti žinių ir supratimą apie biomechaninių sistemas ir jų elementus, jų tarpusavio sąveikas, skystų, kietų, pasyvių ir aktyvių minkštųjų biologinių audinių mechanines savybes, raumens-skeleto sistemų dinamiką, biologinių skysčių tėkmės režimus ir

Aprašymas

Suteikiamos žinios apie biomechanines sistemas, jų sandarą, biomechaninės sistemos elementus ir jų tarpusavio sąveikas, skystų, kietų, pasyvių ir aktyvių minkštųjų biologinių audinių mechaninės savybės, raumens-skeleto sistemos dinamikos ypatumai, daugelio laisvumo laipsnių turinčių biomechaninių sistemų modeliavimo metodai, biologinių skysčių mechanikos ypatumai.

Modulio tikslas

Suteikti teorinių ir praktinių žinių apie nevienalyčių skysčių fizikines-chemines savybes, jų mechaninius atskyrimo procesus, metodus ir efektyvumui įtakos turinčius įrenginių parametrus, apie eksperimentinių ir skaitinių tyrimų metodus

Aprašymas

Eksploatuojamų pramonės įmonėse skysčių atskirymo įrenginių analizė bei vystymosi strategija. Suspensijų ir emulsijų fizikinių, mechaninių ir cheminių savybių nustatymo metodai. Dispersines fazės koncentracija. Faktoriai, įtakojantys sedimentacijos ir filtracijos greitį. Dalelių polidispersiškumo įtaka atskyrimo greičiui ir jo pagerinimo būdai. Koalescencija ir koaguliacija. Temperatūros, slėgio ir klampumo įtaka nusodinimui ir filtravimui. Atskyrimo ypatumai veikiant turbulencinėms srovėms. Dalelių, turinčių krūvį, koaguliavimas. Dalelių koaguliavimas akustiniame lauke. Dulkių dalelių teorinis pasiskirstymas. Meteorologinių sąlygų poveikis dulkių fizinėms mechaninėms savybėms. Dulkių dalelių koaguliacijos dinamika uždaroje aplinkoje. Dulkių dispersijos tyrimas taikant gravitacinį ir išcentrinių jėgų metodą.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su mechaninių sistemų projektavimo ir modeliavimo principais, išmokyti sudaryti realių mechaninių sistemų matematinius modelius ir analizuoti juos. Lavinti kompiuterinio modeliavimo ir analizės įgūdžius.

Aprašymas

Modulis apima pagrindines sritis, kuriomis remiasi sėkmingas mechaninių sistemų projektavimas: fizinis ir matematinis dinaminių sistemų modeliavimas; matematinių modelių analizė; valdymo pavarų (elektromechaninių, pneumatinių ir hidraulinių) modeliavimas ir analizė; valdiklio projektavimas, analoginis ir skaitmeninis modeliavimas realiuoju laiku.

Modulio tikslas

Supažindinti doktorantus su mechatroninėmis sistemomis, jų kūrimo, tyrimo bei dinaminių savybių nustatymų, modeliavimų ir taikymo praktikoje ypatybėmis.

Aprašymas

Studijų metu doktorantai susipažins su mechatroninių sistemų sandara. Jie studijuos mechatroninėse sistemose vykstančius dinaminius procesus, susipažins su mechatroninių sistemų modeliavimo ypatybėmis ir mechatroninių sistemų dinaminių charakteristikų tyrimu.

Modulio tikslas

Plėtoti bei gilinti šiuolaikinių termodinaminės analizės metodų taikymo energetikai, kitoms energijai imlioms technologijoms žinias ir gebėjimus vertinant, kuriant, analizuojant, interpretuojant jų technines sistemas.

Aprašymas

Dalykas skirtas atskleisti ekserginės analizės principus ir taikymo sritis, nagrinėjant ekserginio vertinimo sąsajas su aplinka ir darniu vystymusi. Kurse analizuojami procesai energijos transformatoriuose - nuo atsinaujinančios energijos įrenginių iki psichrometrinių procesų, iliustruojant keleto atvejų analizės pavyzdžiais. Taip pat pristatoma: šiluminių sistemų ekserginis gyvavimo ciklo vertinimas, šalių, regionų ir ekonomikos sektorių termodinaminė analizė, eksergoekonomikos principai.

Modulio tikslas

Išmokti sudaryti riedmenų aširačių sankibos su bėgiais matematinius modelius; įvertinti sankibos veiksnių koreliacinius ryšius; analizuoti riedmenų stabilaus važiavimo užtikrinimo principus; įvertinti energijos regeneravimo energetinį veiksmingumą.

Aprašymas

Traukos riedmenų rato su bėgiais sankibos mechaninė ir fizikinė -cheminė prigimtis, Kalkerio ir Hertzo teorijos rato kontaktui su bėgiais nagrinėti. Sankibos koeficiento kitimo dėsningumai ir jo dydžio nustatymo problematika. Riedmenų ratų praslydimas ir santykinio slydimo reiškinys. Nagrinėjama riedmenų parinkimo pagal ratų sankibos su keliu sąlygas metodika ir traukinio kritinės masės nustatymo būdai pagal trauką. Tiriami vežimėlių su keliu sąveiką įtakojančių veiksnių koreliaciniai ryšiai ir riedmenų stabilaus (nepertraukiamo) važiavimo užtikrinimo principai. Traukos jėgos, judėjimo varžų ir greičio diagramos lokomotyvų apkrovoms analizuoti, kritinė prekinių sąstatų masė. Optimalios traukos jėgos parinkimo algoritmai, įvertinantys kelio geometrinius parametrus (vertikalias ir horizontalias kreives) ir rato/bėgio sankibos sąlygas. Inovatyviosios lokomotyvų traukos ir stabdymo jėgos automatinio koregavimo bei valdymo sistemos. Traukos riedmenų parinkimo ilgiesiems (1500 m) ir sunkie

Modulio tikslas

suteikti išsamias žinias apie transporto srautų, kaip dinaminė sistema, tyrimo metodus bei jų taikymą spręsti transporto eismo problemas.

Aprašymas

Nagrinėjamas transporto srautas kaip sudėtinga dinaminė sistema. Kelių transporto eismo sistema, pagrindinės charakteristikos ir parametrai. Transporto srautų matematinių modelių klasifikavimas. Automobilių sekimo paskui automobilį matematinis modelis. Transporto srauto kontinuumo matematinis modelis. Pagrindinės prielaidos. Kinetinė teorija. Pagrindinės prielaidos. Kraštinės sąlygos. Hidrodinaminė teorija, pagrindiniai modeliai. Diskretinis transporto srautų tyrimo metodas. Transporto srautai su stochastiniais parametrais. Transporto srautų triukšmo lygio nustatymas. Pagrindinės prielaidos. Transporto srautų valdymo problemos. Transporto srautų dinaminių procesų tyrimo pavyzdžiai.

Modulio tikslas

Suteikti išsamias žinias apie šiuolaikinių rotortronikos tyrimo objektų problemas, jų ypatumus, dinaminius procesus, išugdyti gebėjimus suprasti vykstančius fizinius procesus, juos matematiškai aprašyti, mokėti teisingai pasirinkti sprendimo metodus

Aprašymas

Nagrinėjama rotorinė sistema ir jos elementai atskirai ir kaip vientisa sistema. Rotoriaus kaip deformuojamo kūno judėjimo lygčių sistema, priimtos prielaidos, veikiančios jėgos ir momentai. Hidrodinaminio tepimo uždavinys. Reinoldso lygtis, kraštinės sąlygos, sprendimo metodai. Slydimo guolio standumas ir slopinimas. Dviejų kūnų sąveika, Hertco kontakto teorija, prielaidos. Riedėjimo guolių matematiniai modeliai, priimtos prielaidos. Rotorinės sistemos stabilumas. Rotorinės sistemos diagnostika, matavimo įranga ir diagnostikos metodai.

Modulio tikslas

Suteikti išsamias žinias apie transporto technologinių procesų optimizavimą, problemas, sprendimo metodus. Išugdyti gebėjimus suprasti vykstančių technologinių procesų optimizavimą, suformuluoti optimizavimo uždavinį, mokėti teisingai pasirinkti spr

Aprašymas

Nagrinėjamos transporto technologinių procesų optimizavimo problemos. Pateikiami bendrieji tiesinio programavimo uždaviniai. Suformuluoti transporto priemonių pakabos, atskirų elemetų, kaip netiesinė dinaminė sistema, netiesiniai optimizavimo uždaviniai.

Modulio tikslas

Suteikti transporto priemonių (TP) ir kelio sąveikos teorijos žinių, ugdyti gebėjimus ir iš šių žinių įvertinti ir apskaičiuoti įvairių veiksnių sąveiką bei įtaką važiavimo dinamikai.

Aprašymas

Transporto sistema ir jos elementai, jų sąveika. Kelio dangos tipai, reikiamos savybės bei elgsena eksploatuojant. Kelių klimatologija, kelių transporto priemonių eismo parametrai, jų skaičiavimas ir sąsaja. Kelio dangos konstrukcija ir ją veikiantis destruktyvieji veiksniai, jų modelis. Kelio dangos eksploatacinių rodiklių įtaka važiavimo sąlygoms. Eismo saugumas. Kelių priežiūros technologijos ir finansavimas.

Modulio tikslas

Suteikti išsamias žinias apie transporto priemonių ir technologinių įrenginių dinaminių, hidrodinaminių ir termodinaminių procesų problemas, matematinį modeliavimą, jų ypatumus. Išugdyti gebėjimus, suprasti vykstančius fizinius procesus.

Aprašymas

Nagrinėjami transporto priemonių ir technologinių įrenginių dinaminiai, hidrodinaminiai ir termodinaminiai procesai. Skystis dujos (fluidas) yra spudi terpė. Garso greitis, slėgio bangų sklidimas. Pagrindinės hidrodinamikos lygtys, prielaidos, kraštinės sąlygos, sprendimo metodai. Nagrinėjami greitaeigiai procesai, mechaninėse, hidraulinėse ir pneumatinėse sistemose bei jų elementuose.

Modulio tikslas

Suteikti išsamias žinias apie transporto priemonių transmisijų dinaminius procesus, problemas, matematinį modeliavimą, jų ypatumus, išugdyti gebėjimus suprasti vykstančius fizinius procesus, juos matematiškai aprašyti, mokėti teisingai pasirinkti spr

Aprašymas

Nagrinėjami transporto priemonių transmisijose vykstantys dinaminiai procesai. Transmisjų elementų netiesinės charakteristikos. Dviejų kūnų sąveikos teorijos. Krumpliaračių sukabinimo chrakteristikos. Transmisijos elementų judėjimo lygtys. Pagrindinių transmsijos elementų matematiniai modeliai. Transmisjos dinaminių procesų tyrimo metodai.

Modulio tikslas

Pagilinti doktorantų žinias apie traukos riedmenų elektros pavarų valdymą, suprasti statinių energijos keitiklių ir naujosios kartos puslaidininkių valdymo ypatumus, išugdyti gebėjimus analizuoti ir vertinti pavarų veiksmingumą.

Aprašymas

Traukos riedmenų elektros pavarų valdymo pagrindinės sąvokos ir principai. Nuolatinės ir kintamosios srovės traukos elektros mašinų charakteristikų palyginamoji analizė. Statinių energijos keitiklių ir naujosios kartos didelės galios puslaidininkiniai elementų tyrimas. Kintamosios ir nuolatinės srovės sistemų lokomotyvų elektros pavarų struktūrines schemų kūrimas ir funkcionalumo vertinimas. Dažnio keitiklių kintamosios srovės elektros variklių greičio valdymui kūrimas ir įterptinių sistemų su mikrovaldikliais analizė. Traukos riedmenų elektros pavarų automatinio valdymo dėsningumo analizė. Analoginių ir skaitmeninių traukos riedmenų elektros pavarų automatinio valdymo sistemų veiksmingumo vertinimas. Naujosios kartos traukos riedmenų pavarų diagnostikos sistemų tyrimo metodai.

Modulio tikslas

Suteikti išsamias žinias apie transporto priemonių dinaminius procesus, jų ypatumus, problemas, išugdyti gebėjimus suprasti vykstančius fizinius procesus, juos matematiškai aprašyti, mokėti pasirinkti sprendimo metodus.

Aprašymas

Transporto priemonė (TP) nagrinėjama kaip sudėtinga dinaminė sistema, kurią sudaro kieti ir deformuojami tarpusavyje sujungti netiesiniais fiziniais (mechaniniai, hidrauliniai, pneumatiniai ir elektriniai) ryšiais. Nagrinėjami sausumos, vandens ir oro transporto priemonių (automobiliai, ratiniai traktoriai, lokomotyvai, vagonai, vagonai-cisternos, laivai, lėktuvai ir kt) dinaminiai procesai. TP dinaminiai procesai aprašomi netiesinėmis diferencialinėmis lygtimis. Kelių nelygumų charakteristikos. Ratų sąveikos su kelio paviršiumi teorijos. TP rato matematiniai modeliai. Deformuojamo rato matematinis modelis panaudojant BEM, įvertinant padangos dinaminius, hidrodinaminius ir termodinaminius procesus. Rato sąveikos su vandens sluoksniu esančio ant kelio paviršiaus (akvaplanavimas, Reinoldso lygtis). TP svyravimai priverstiniai ir stochastiniai svyravimai, komfortabilumas. TP judėjimo stabilumas, stabilumo analizė ir stabilumo zonų tyrimas. TP stabdymo proceso dinamika. Lapunovo ekspon