Aerokosmoso inžinerija
- Stojantiesiems
- Moksleiviams / VILNIUS TECH moko
- Ką studijuoti / Klausk kūrėjo
- Bakalauro studijos
- Koleginės studijos
- Magistrantūros studijos
- Dvigubo diplomo ir jungtinės studijos
- Doktorantūros studijos
- Dalinės studijos
- Kolegijų absolventams
- Įgijusiems išsilavinimą užsienyje
- Galimybė gyventi bendrabutyje
-
PadalinysAntano Gustaičio aviacijos institutas
-
Programos kodas6211EX060
-
Studijų kryptisInžinerijos mokslai
-
Kvalifikacinis laipsnisInžinerijos mokslų magistras
-
Trukmė2
Apie
Galima studijuoti lietuvių arba anglų kalba.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: inžinerijos mokslų magistras.
Studijų trukmė – 2 metai.
Inžinerinis smalsumas, noras konstruoti, laisvė įgyvendinti savo idėjas ar kurti startuolį – ši magistro studijų programa yra lyg dvejus metus trunkantis hakatonas, kur moksliniais tyrimais grįsto prototipo konstravimas bus pagrindinis ateities įgūdžių įgijimo šaltinis.
Aeronautikos inovacijas suprantame tik kaip labai tarpdisciplininį produktą, todėl kiekvieno žinios iš elektronikos, mechanikos, informatikos transporto, aeronautikos ar kitų inžinerijos studijų tik sustiprins komandą ir suteiks jai konkurencinį pranašumą.
Norintieji studijuoti Aerokosmoso inžinerijos magistrantūroje, turi būti susipažinę su aerodinamika, orlaivių konstrukcijų mechanika ir aviacinių variklių konstrukcijos pagrindais. Šį kursą galima išklausyti internetu dar prieš pradedant studijuoti magistrantūroje. Jį parengė MIT, TU Delft, vieni geriausių technikos universitetų pasaulyje.
Šios studijų programos studentai prototipus konstruos komandomis, todėl į programą gali stoti vieni ir susirasti bendraminčių, arba atsivesti visą komandą, puoselėjančią ir tikinčią viena idėja.
Studentų komandas konsultuos patyrę verslininkai, startuolio kūrimo aspektus padės suvokti mentoriai ir programa „Futurepreneurs“.
Šios magistro studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos aeronautikos inžinerijos specialistus, turinčius tarpdalykinių ir naujausių aeronautikos inžinerijos krypties žinių.
Tokie specialistai geba projektuoti palydovines sistemas ar jų dalis, spręsti inžinerinius iššūkius konstruojant pramoninius dronus, atlikti tarpsdisciplininius tyrimus ir jų rezultatus panaudoti prototipams ir inovacijoms kurti.
Ekspertai ir patyrę mokslininkai padės įgyvendinti projektą vienoje iš šių krypčių: dronai (UAV), nanopalydovai, 3D spausdinamos aeronautikos sistemos, karinės aeronautikos inovacijos.
Dronai (UAV). Bepiločiai orlaiviai žemės ūkyje, stebėjimuose, inspektavime ir skenavime jau dabar yra plačiai naudojama technologija, tačiau jų pritaikymas konkrečių verslų poreikiams dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir sukuria didžiules inovacijų galimybes.
Kurdami prototipą, studentai tyrinės orlaivių automatizavimo, skrydžio charakteristikų, naudingųjų krovinių, orlaivių patikimumo, jėgainių, orlaivių sistemų ir kitus bepiločių orlaivių pritaikymo klausimus.
Nanopalydovai. Su naujuoju tūkstantmečiu prasidėjusi mažųjų palydovų era įgauna vis didesnį pagreitį. Šiuo metu komerciniams tikslams naudojama kiek daugiau nei pusė mažųjų palydovų, bet netrukus jie sudarys 70 proc. rinkos.
Kita dalis mažųjų palydovų tarnauja kariniams tikslams, moksliniams tyrimams, kitiems civiliams poreikiams. Jau dabar jie gali atlikti panašias funkcijas kaip ir didieji, o pagrindinės jų pritaikymo sritys yra dvi – Žemės stebėjimas ir telekomunikacijos.
Kurdami prototipą, studentai tyrinės mažųjų palydovų mechanines, elektronines ir informacines sistemas, atliks sistemų projektavimo, gamybos ir integravimo užduotis.
3D spausdinamos aeronautikos sistemos. 3D spausdinimas yra dar gana nauja, tačiau populiarėjanti spartaus prototipavimo ir gamybos technologija, kuri sumažino sudėtingos struktūros mažų objektų gamybos laiką.
Pasauliniu mastu aviacija pagal 3D spausdinimo technologijos panaudojimą yra viena pramonės šakų lyderių. Tai neturėtų stebinti, nes ši technologija leidžia daug greičiau ir pigiau pagaminti mažesnio svorio detales, kurių gamyba šiuo metu labai brangiai kainuoja. Ateityje tai leis stipriai sumažinti ir gamybos laiką, ir degalų sunaudojimą, taip pat – atpigins oro keliones.
Kurdami prototipą, studentai tyrinės 3D spausdinimo metodų taikymą orlaivių ir jų elementų gamybai, orlaivių projektavimą, įvertins 3D spausdinimo galimybes ir sukurtų gaminių mechanines savybes.
Karinės aeronautikos inovacijos. Karinė pramonė savo inovatyvumu ir naujų technologijų taikymu dažnai lenkia kitas pramonės šakas. Ne išimtis – ir aviacija.
Daugelis šiuolaikinėje civilinėje aviacijoje ir viešajame sektoriuje naudojamų sprendimų ir sistemų atėjo būtent iš gynybos pramonės. Vienas tokių pavyzdžių – bepiločiai orlaiviai.
Kurdami prototipą, studentai tyrinės viešojo saugumo ir gynybos iššūkius, susipažins su esamais sprendimais, siūlys aeronautikos inžinerijos moksliniais tyrimais grįstas naujoves, drauge su pareigūnais ir kariai diskutuos ir testuos sukurtus prototipus.
Ką gebėsiu?
Aerokosmoso inžinerijos magistro studijų programa skirta išmokti:
- aeronautikos inžinerijos principų;
- planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, kritiškai įvertinti jų duomenis ir gautus rezultatus pritaikyti prototipui gaminti;
- ištirti naujų aviacijos inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą;
- spręsti nestandartines, neišsamiai apibūdintas problemas, įžvelgti standartines ir nestandartines aeronautikos inžinerines problemas, jas aiškiai formuluoti, taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų sprendimams įgyvendinti;
- inovatyviai plėtoti naujas ir originalias aeronautikos inžinerines idėjas bei metodus, priimti inžinerinius sprendimus susidūrus su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdinamomis problemomis;
- visapusiškai suprasti aeronautikos inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai;
- projektų valdymo, darbo komandoje, komercializavimo ir startuolių verslo aspektų;
- suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
Kokios būtų mano karjeros galimybės?
- Prototipo pagrindu įkurti startuolį.
- Dirbti aviacijos ir kosmoso pramonėje.
- Krašto apsaugos ir viešojo saugumo institucijose, energetikos, žemės ūkio, transporto, logistikos ir kitose įmonėse diegti dronais grįstas inovacijas.
- Kurti palydovus, orlaivius ir jų sistemas.
- Siekti mokslininko karjeros.
Svarbu
Besidomintiems aviacija ir norintiems studijuoti Aerokosmoso inžinerijos magistrantūroje, reikia būti susipažinus su aerodinamika, orlaivių konstrukcijų mechanika ir aviacinių variklių konstrukcijos pagrindais. Mes siūlome išklausyti paskaitų kursą internete iš vienų geriausių technikos universitetų pasaulyje (MIT, TU Delft ) apie šiuos specialiuosius programos dalykus. Gausite pačią naujausią informaciją, kuri bus aktuali Jūsų magistrantūroje. Modulius siūlome išklausyti dar prieš pradedant magistrantūrą.
- Aerodinamika: TU Delft kursai (nemokama (oficialus sertifikatas 50 USD), 7 savaitės); MIT kursai (nemokama (oficialus sertifikatas 100 USD), 15 savaičių)
- Orlaivių konstrukcijų mechanika: TU Delft kursai (nemokama (oficialus sertifikatas 50 USD), 8 savaitės); TU Delft kursai (nemokama (oficialus sertifikatas 50 USD), 7 savaitės).
Konkursinis balas
Į magistrantūros studijas priimama be stojamųjų egzaminų, pagal konkursinį balą. Stojantieji turi atitikti programos pasirengimo reikalavimus. Stojantysis pasinaudojęs galimybių aprašu gali sužinoti studijų programas, kurių pasirengimo reikalavimus tenkina.
Pasirengimo reikalavimai stojantiesiems į aeronautikos inžinerijos studijų programą:
1) Priimami bakalaurai:
- inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės,
- informatikos mokslų studijų krypčių grupės.
2) Privalomieji bakalauro programos dalykai ir minimalios jų apimtys:
studijų pagrindų dalykai:
- matematika 10 kr.,
- fizika 6 kr.,
- inžinerinė ir kompiuterinė grafika 3 kr.,
- teorinė mechanika, medžiagų mechanika 3 kr.
Mes siūlome išklausyti paskaitų kursą internete iš vienų geriausių technikos universitetų pasaulyje (MIT, TU Delft ) apie šiuos specialiuosius programos dalykus. Gausite pačią naujausią informaciją, kuri bus aktuali Jūsų magistrantūroje. Modulius siūlome išklausyti dar prieš pradedant magistrantūrą.
- Aerodinamika: TU Delft kursai (nemokama (oficialus sertifikatas 50 USD), 7 savaitės); MIT kursai (nemokama (oficialus sertifikatas 100 USD), 15 savaičių)
- Orlaivių konstrukcijų mechanika: TU Delft kursai (nemokama (oficialus sertifikatas 50 USD), 8 savaitės); TU Delft kursai (nemokama (oficialus sertifikatas 50 USD), 7 savaitės)
- Aviacinių variklių konstrukcijos pagrindai (Kursai dar ruošiami).
Studijų dalykai
1 Semestras
-
AIAIM22101 6 kreditai
Įvadas į bepiločių orlaivių inžineriją
Modulio tikslas
Suteikti žinių apie autonominių orlaivių sistemas, veikimo principus, kas leis studentams savo ruožtu pasirinkti tolimesnę magistro studijų kryptį. Paskatinti studentus domėtis bei gilintis į naujas technologijas ir sistemas, skatinti inovatyvų techninį mąstymą, skatinti siekti įgauti tolimesnių mokslinių žinių.
Studijų dalyko aprašas
Kurso eigoje studentai supažindinami su pagrindinėmis bepiločių orlaivių technologijų elementais, kaip jėgainės, energijos kaupimo bei paskirstymo sistemos, padėties nustatymo sistemos bei algoritmai, šilumokaitos sistemos, ryšio sistemos, stebėjimo sistemos ir kt. Didėjant bepiločių orlaivių populiarumui bei panaudojimui visame pasaulyje, šios žinios tampa ypač aktualios.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų. -
AIAIM22203 6 kreditai
Mikropalydovų inžinerija
Modulio tikslas
Išmokti kurti pagrindines mikropalydovo posistemes, kurios atitiktų bendrus erdvėlaivio sistemos ir misijos reikalavimus.
Studijų dalyko aprašas
Kurso metu studentai mokomi kaip projektuoti mikropalydovą, pradedant nuo misijos ir sistemos reikalavimų ir baigiant pirminiu pagrindinių palydovų posistemių dizainu. Šis kursas parengtas kaip natūralus erdvėlaivių sistemų inžinerijos kurso pratęsimas daugiau dėmesio skiriant posistemių projektavimui ir analizei. Tokiu būdu studentai supras geros sistemų projektavimo praktikos paskirtį ir svarbą, taip pat sužinos apie erdvėlaivių posistemių įgyvendinimo aspektus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų. -
AIAIM25000 6 kreditai
Mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindai
Modulio tikslas
Suteikti žinias ir gebėjimus reikalingus mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtojimui.
Studijų dalyko aprašas
Modulyje studijuojami metodologiniai mokslo pagrindai. Mokslo metodologijos kategorijos, jų charakteristikos bei sąsajos. Fizikinių bei techninių procesų fizikinis modeliavimas. Panašumo teorijos pagrindai. Panašumo kriterijai ir jų taikymas mechanikoje, aerodinamikoje, hidrodinamikoje. Dimensijų analizė ir jos praktinis taikymas. Eksperimento duomenų statistinis vertinimas. Regresinė analizė. Fizinių procesų pusiau empirinis statistinis modeliavimas. Gautų skirstinių tinkamumo vertinimas Chi kvadrato kriterijumi ir koreliacijos koeficientu. Patentologijos pagrindai. Mokslinio tyrimo ir išradybos rezultatų pateikimas. Inovacijų samprata, svarba, jų rūšys. Radikalios ir nuosaikios inovacijos. Inovacinio proceso etapai. Idėjų generavimas, vertinimas ir atranka. Inovaciniai projektai. Intelektinės nuosavybės apsauga.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų. -
AIAIM24101 6 kreditai
Nuotolinis stebėjimas
Modulio tikslas
Suteikti žinių apie autonominių orlaivių bei kosminių automatinių aparatų sistemas, veikimo principus, kas leis studentams savo ruožtu pasirinkti tolimesnę magistro studijų kryptį. Paskatinti studentus domėtis bei gilintis į naujas technologijas ir sistemas, skatinti inovatyvų techninį mąstymą, skatinti siekti įgauti tolimesnių mokslinių žinių.
Studijų dalyko aprašas
Kurso eigoje studentai supažindinami su pagrindinėmis bepiločių orlaivių bei autonominių kosminių aparatų technologijų elementais, kaip jėgainės, energijos kaupimo bei paskirstymo sistemos, padėties nustatymo sistemos bei algoritmai, šilumokaitos sistemos, ryšio sistemos, stebėjimo sistemos ir kt. Kadangi tiek bepiločiuose orlaiviuose tiek ir automatizuotuose kosminiuose aparatuose šiuo metu naudojamos labai panašios sistemos bei algoritmai, kursas apima abi šias sritis.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų. -
AIAIM22184 6 kreditai
Tiriamasis darbas 1
Modulio tikslas
Atlikti išsamią literatūros baigiamojo darbo tema analizę, ją apibendrinti ir suformuluoti sekančio tiriamojo darbo etapo uždavinius.
Studijų dalyko aprašas
Magistrantūros baigiamojo darbo krypties pasirinkimas. Literatūros baigiamojo darbo tema surinkimas. Literatūros apžvalgos parengimas. Baigiamojo darbo užduoties projekto formulavimas.
2 Semestras
-
AIAIM19201 9 kreditai
Kompiuteriu paremta inžinerija CAE
Modulio tikslas
Suteikti žinias ir supratimą apie Baigtinių elementų metodą, jo pagrindu sukurtas kompiuterines technologijas ir jų taikymą sprendžiant įvairius (t. t. aviacinių konstrukcijų ) uždavinius. Išmokyti įgytas žinias taikyti praktikoje, naudojant BEM kompiuterines programas.
Studijų dalyko aprašas
Baigtinių elementų metodo idėja ir pagrindinės sąvokos. Standartinė diskrečioji sistema. Kontinuumo diskretizavimas. Interpoliacinės funkcijos. Dvimačiai baigtiniai elementai. Erdviniai baigtiniai elementai. Strypiniai, plonasieniai ir kompozitų elementai. Netiesiniai ir nestacionarūs uždaviniai. Aviacinių konstrukcijų uždaviniai. Duomenų ir rezultatų apdorojimo kompiuterinės technologijos.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų. -
AIAIM22200 6 kreditai
Astrodinamika
Modulio tikslas
Astrodinamika yra kertinis kosmoso inžinerijos dalykas, nuo kurio prasideda kosminės misijos kūrimas, tad šio kurso metu bus įgyjamos fundamentalios žinios apie kūnų judėjimą veikiant gravitacijos ir kitoms jėgoms. Studentai išmoks aprašyti ir analizuoti erdvėlaivių trajektorijas, skiriant dėmesio matematiniam ir fizikiniam astrodinamikos suvokimui. Įsisavinta teorija bus pritaikoma modeliuojant kūnų judėjimą Matlab/Simulink programa
Studijų dalyko aprašas
Kurso eigoje studentai supažindinami su astrodinamikos pagrindais: kūnų judėjimu veikiant gravitacijos ir kitoms (reaktyvinės traukos, aerodinaminio pasipriešinimo) jėgoms, supažindinama su atskaitos sistemomis ir orbitų aprašymo metodais, analizuojamos dviejų/trijų kūnų problemos, tarpplanetinės trajektorijos ir reliatyvus erdvėlaivių judėjimas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų. -
AIAIM22202 6 kreditai
Bepiločių orlaivių sistemos
Modulio tikslas
Suteikti žinių apie autonominių orlaivių sistemas, veikimo principus, vystymo bei tobulinimo galimybes. Paskatinti studentus domėtis bei gilintis į naujas technologijas ir sistemas, skatinti inovatyvų techninį mąstymą, skatinti siekti įgauti tolimesnių mokslinių žinių.
Studijų dalyko aprašas
Kurso eigoje studentai supažins su pagrindinėmis bepiločių orlaivių sistemomis, jų veikimu, įtaka viso orlaivio veikimui, gedimų diagnozavimui ir pan. Nagrinėjamos tokios istemos kaip: orlaivio kontrolės, elektrinės, jėgainės, padėties nustatymo, saugaus avarinio nusileidimo ir pan.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų. -
AIAIM17188 3 kreditai
Tiriamasis darbas 2
Modulio tikslas
Pasirinktos temos teorinių metodų ir jų taikymo problemos sprendimui analizė
Studijų dalyko aprašas
Pasirinktos temos teorinių metodų ir jų taikymo problemos sprendimui analizė.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
-
AIAIM22204 6 kreditai
Bepiločių orlaivių autonominis valdymas
Modulio tikslas
Suteikti žinių apie bepiločių orlaivių valdymo sistemas, ypatingą dėmesį sutelkiant į automatinio valdymo sistemas įprastai naudojamas orlaiviuose.
Studijų dalyko aprašas
Kurso eigoje studentai supažindinami su bepiločių orlaivių valdymo sistemomis ir elementais, ypatigą dėmesį skiriant automatiniam (autonominiam) valdymui naudojamam tokiuose orlaiviuose. Kadangi bepiločių orlaivių valdymas yra pagrįstas maksimaliu atomatizavimu, šie klausimai nagrinėjami modulyje.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų. -
ELKRM17215 6 kreditai
Mikrovaldikliai ir jų programavimas
Modulio tikslas
Išmokti įtaisų su mikrovaldikliais, naudotinų moksliniuose tyrimuose, kūrimo principus. Parinkti mikrovaldiklį ir kitus elementus ir suprojektuoti tokių įtaisų aparatinę dalį bei sukurti juose naudojamų mikrovaldiklių programas C programavimo kalba. Gebėti argumentuotai pagrįsti sprendimus, dirbant savarankiškai arba grupėje.
Studijų dalyko aprašas
Mikrovaldiklių ir jų programavimo dalyke įgyjamos žinios apie pagrindines mikrovaldiklių šeimas ir jų charakteristikas. Studijuojama PIC18 mikrovaldiklių šeima. Detaliai studijuojamas šios šeimos mikrovaldiklis PIC18F47K42. Studijuojamas mikrovaldiklių šeimos PIC18 tyrimo stendas bei C kompiliatorius MicroC PRO for PIC, skirtas PIC mikrovaldiklų programų sudarymui C programavimo kalba. Mokomasi sudaryti konkrečias analoginio signalo, tiekiamo iš jutiklių apdorojimo ir atvaizdavimo bei laiko skaičiavimo programas, naudotinas moksliniuose tyrimuose.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų. -
AIAIM22100 6 kreditai
Palydovų sistemų inžinerija
Modulio tikslas
Suprasti ir išmokti praktiškai pritaikyti sistemų inžinerijos metodologiją erdvėlaivio projektavimo procese
Studijų dalyko aprašas
Kurso metu studentai susipažįsta su pagrindiniais erdvėlaivių sistemų inžinerijos proceso elementais. Studentai mokomi, kaip suprasti ir analizuoti erdvėlaivį kaip sistemą, kaip ši sistema sąveikauja su kosmoso aplinka ir kaip projektuojamas erdvėlaivis iš sistemų inžinerijos perspektyvos. Didžioji kurso dalis skirta naujajai pramonės paradigmai – modeliu paremtai sistemų inžinerijai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
3 Semestras
-
AIAIM23300 6 kreditai
Aerokosminės konstrukcijos ir medžiagos
Modulio tikslas
Suteikti žinių apie kosmoso aplinkos sąlygas įprastoms medžiagoms, išmoks įvertinti ir analizuoti medžiagų pasirinkimą su kosmosu susijusiomis situacijomis, gebės parinkti tinkamą medžiagą pagal užduotus reikalavimus, taip pat studentai bus susipažindinti su medžiagų apdribimo technologijomis, mokės projektuoti atsižvelgiant į pasirinktą gaminimo būdą.
Studijų dalyko aprašas
Kurso eigoje studentai supažindinami su pagrindinėmis kosmoso aplinkoje naudojamomis medžiagomis bei jų apdirbimo technologijomis, tokiomis kaip kompiuterinių staklių apdirbimo technologija, liejimas, kompozitinių medžiagų gamyba, liejimas, vakuumavimas, išspaudimo, 3D technologijos ir kitos. Taip pat bus įvertinamos kosmose vyraujanti aplinka ir su ja iškylantys projektavimo iššūkiai.
-
FMMMM24301 6 kreditai
Skaitiniai metodai
Modulio tikslas
Susipažinti su pagrindiniais skaitiniais metodais ir išmokti juos taikyti praktinių uždavinių sprendimui.
Studijų dalyko aprašas
Studijų dalyke įgyjamos žinios apie kompiuterių aritmetiką, skaitinių algoritmų stabilumą ir sudėtingumą, netiesinių lygčių ir lygčių sistemų sprendimo metodus, tiesioginius ir iteracinius tiesinių lygčių sistemų sprendimo metodus, baigtinių skirtumų metodą ir jo taikymą diferencialinių lygčių sprendimui, funkcijų interpoliavimą ir aproksimavimą, skaitinio integravimo metodus.
-
AIAIM19303 6 kreditai
Tiriamasis darbas 3
Modulio tikslas
Skaitiniai arba eksperimentiniai tyrimai sprendžiant pasirinktą problemą
Studijų dalyko aprašas
Skaitiniai arba eksperimentiniai tyrimai sprendžiant pasirinktą problemą.
-
ELEIM17351 9 kreditai
Diskrečiosios valdymo sistemos
Modulio tikslas
Išmokti kurti ir analizuoti diskrečiąsias automatinio valdymo sistemas, projektuoti reguliatorius pagal užduotus sistemos kokybės rodiklius, taikyti juos įvairių dinaminių sistemų valdymui bei gebėti naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, kurti automatines valdymo sistemas esant nevisai ar neapibrėžtai informacijai.
Studijų dalyko aprašas
Diskrečiųjų sistemų dalyke įgyjamos žinios apie diskrečiųjų valdymo sistemų sudarymo strategijas, diskrečiųjų sistemų matematinio modeliavimo pagrindus: tiesinių sistemų skirtumines lygtis, diskrečiąją Laplaso transformaciją, z perdavimo funkcijas ir diskrečiųjų sistemų stabilumo analizę, taikant algebrinius ir dažninius stabilumo kriterijus (Michailovo, Naikvisto) ir Bode diagramų metodą; bei žinios, būtinos sistemų sintezei: proporcingojo, integralinio, proporcingojo integralinio, proporcingojo integralinio diferencijavimo reguliatorių bei koregavimo grandžių projektavimo principai; žinios apie pereinamųjų vyksmų modeliavimą, taikant MATLAB programines priemones.
-
ELKRM17101 9 kreditai
Radijo komunikacijos ir jų taikymai
Modulio tikslas
Suteikti žinias apie šiuolaikines radijo ryšio sistemas ir jų praktinio panaudojimo galimybes.
Studijų dalyko aprašas
Šiame studijų modulyje suteikiamos bendrosios žinios apie duomenų perdavimo sistemas, bendrąją jų struktūrinę schemą ir
joje vykstančius procesus. Susipažįstama su šiuolaikinėmis belaidėmis radijo ryšio technologijomis, jų raida ir ateities
vystymosi perspektyvomis. Nagrinėjamas šių sistemų realizavimas SDR siųstuvų-imtuvų pagalba.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 60 proc. laboratorinių darbų. -
ELESM17101 9 kreditai
Signalai ir jų apdorojimas
Modulio tikslas
Gilinti žinias ir lavinti gebėjimus naujausių technologijų signalų teorinėje analizėje ir jų apdorojimo metoduose bei gebėti paaiškinti siūlomus sprendimus, dirbant savarankiškai arba įvairialypėje grupėje.
Studijų dalyko aprašas
Signalų ir jų apdorojimo dalyke įgyjamos žinios apie pagrindinius signalų teorijos elementus: signalų pasikeitimo elektroninėse grandinėse analizės metodus, dinaminį signalų atvaizdavimą, signalų teorijos geometrinius metodus, ortogonaliųjų signalų teoriją bei informacijos kiekio apskaičiavimo būdus. Analizuojami apribotojo spektro signalų matematiniai modeliai ir su jais susijusios diskretizavimo teoremos, analitinis signalas ir Gilberto transformacija. Diskrečiųjų signalų ir jų apdorojimo studijų metu išmokstama sudaryti diskrečiųjų signalų matematinius modelius, apskaičiuoti šių signalų charakteristikas. Įgyjami įgūdžiai analizuoti skaitmeninių signalų sukūrimo, apdorojimo ir panaudojimo problemas. Analizuojami analoginiai-skaitmeniniai bei skaitmeniniai-analoginiai keitikliai, greitoji Furje transformacija ir jos taikymai, skaitmeninės filtracijos algoritmai laiko ir dažnio srityse, skaitmeninio įrenginio sparta. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.
4 Semestras
-
AIAIM17195 30 kreditai
Magistro baigiamasis darbas
Modulio tikslas
Užbaigti baigiamojo numatytus tyrimus, apibendrinti darbo rezultatus, parengti baigiamojo darbo ataskaitą (magistro tezes) ir įrodyti, kad įgyta kompetencija tenkina norminiuose dokumentuose aeronautikos inžinerijos magistrui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Studijų dalyko aprašas
Užbaigti numatytus tyrimus, parengti magistratūros baigiamojo darbo ataskaitą ir įrodyti. Parengiama pranešimo mokslinėje konferencijoje medžiaga. Pranešimas pristatomas mokslininkų auditorijos vertinimui. Baigiamojo darbo ataskaitoje motyvuojamas tyrimų krypties pasirinkimas, pateikiama analitinė literatūros apžvalga, formuluojamas darbo tikslas, uždaviniai, pagrindžiamas tyrimų metodų ir priemonių pasirinkimas, pateikiami ir aptariami darbo rezultatai, formuluojamos galutinės darbo išvados, komentuojama, kaip įvykdyti užduoties reikalavimai. Baigiamojo darbo ataskaitos priede pateikiama parengto mokslinio pranešimo (straipsnio) medžiaga.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Statistika
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Priimta studentų | 9 |
| Įstoję į VF | 9 |
| Mažiausias VF balas | 9.24 |