Automatika

Modulio tikslas

Išmokyti teoriškai ir praktiškai analizuoti bei suprasti puslaidininkių sandarą, PN struktūras, dvipolių ir lauko tranzistorių savybes bei panaudojimo galimybes. Išmokyti analizuoti ir sudaryti elektrinių grandinių principines elektrines schemas, jas nagrinėti. Supažindinti su signalų suderinamumo problemomis, trikdžių įtaka. Sudaryti vienasluoksnių ir daugiasluoksnių spausdintinių plokščių brėžinius, gebėti paruošti dokumentaciją gamybai.

Studijų dalyko aprašas

Įvadas į dalyke sprendžiamas problemas. Supažindinama su kietųjų kūnų sandara, elektronų energijos juostomis, puslaidininkiais, PN sandūromis, bipoliariniais ir lauko tranzistoriais. Supažindinama su elektrinių principinių schemų ir spausdintinių plokščių sudarymo principais. Apžvelgiamos analoginės, skaitmeninės elektronikos pagrindinės elektrinės schemos ir joms sudaryti reikalingų komponentų parinkimas bei parametrų skaičiavimas. Aptariamos problemos kylančios sudarant spausdintines plokštes. Supažindinama su elektrinių principinių schemų ir spausdintinių plokščių braižymo programine įranga.
Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su kompleksinio kintamojo funkcijų teorijos, operacinio skaičiavimo, tikimybių
teorijos ir matematinės statistikos pagrindinėmis sąvokomis ir metodais.

Studijų dalyko aprašas

Dalyko kurse dėstomi taikymuose svarbūs matematinės analizės klausimai, apimantys kompleksinio kintamojo funkcijų teoriją, Furjė ir Laplaso transformacijas bei kai kurie tikimybių teorijos elementai.

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų, 60 proc. pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie mechatroninius įtaisus ir sistemas, derinti teorijos ir praktikos elementus, interpretuoti eksperimentinius duomenis, parinkti ir taikyti matematinius metodus mechatronikos įtaisams ir sistemoms modeliuoti, gebėti naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, rengiant mechatronikos elementų tyrimo grafinę ir tekstinę dokumentaciją.

Studijų dalyko aprašas

Nagrinėjama mechatroninės sistemos samprata ir pagrindiniai mechatronikos įtaisai: transformatoriai, jų veikimo principas, ekvivalentinės schemos, vektorių diagramos, charakteristikos; nuolatinės srovės elektros mašinų sandara, veikimo principas ir jų valdymo būdai; kintamosios srovės asinchroniniai varikliai ir jų valdymo būdai bei charakteristikos; mažos galios sinchroniniai varikliai, jų charakteristikos, valdymo būdai; žingsniniai varikliai ir jų valdymas; mechatroninių sistemų jutikliai: tachogeneratoriai, selsinai, resolveriai, sukimosi greičio ir padėties enkoderiai; mechatroninių sistemų matematiniai modeliai ir jų dinamika.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Išmokstant programuoti matematinius skriptus ir funkcijas, internetinius puslapius ir jų scenarijus įvaldyti šiuolaikinio skriptinio programavimo technologijas ir jas gebėti taikyti inžinerinėms problemoms spręsti.

Studijų dalyko aprašas

Skriptinio programavimo dalyke pateikiamos matematinių funkcijų ir skriptų, 2D ir 3D grafikos programavimo žinios, internetinių puslapių, jų stiliaus ir valdymo skriptų programavimo žinios. Mokoma programuoti Matlab, HTML-kit ir ATOM programine įranga, ją kompetentingai taikyti inžinerinėms problemoms spręsti. Lavinami teorijos ir praktikos elementų derinimo, eksperimentavimo, duomenų analizės, interpretavimo ir apdorojimo gebėjimai. Ugdomas savarankiškumas ir atsakingumas studijuojant, kruopštumas planuojant savo darbą ir laiką. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti studentams ekonomikos žinių bazę, formuojant sisteminį rinkos ekonomikos santykių bei dėsningumų suvokimą ir praktinius įgūdžius, reikalingus savo profesinės veiklos ekonominių sprendimų priėmimui ir įgyvendinimui.

Studijų dalyko aprašas

Ekonomikos kurso metu nagrinėjama ekonomikos teorija, ekonomikos objektas, problemos ir keliami tikslai. Aptariamos pagrindinės ekonomikos temos: konkurencijos modeliai ir mechanizmas, nacionalinio produkto samprata ir skaičiavimo metodai, fiskalinė ir monetarinė politikos, jų tikslai ir veikimo priemonės, infliacijos samprata, rūšys, vertinimas, nedarbo ir užimtumo politika, tarptautinė ekonomika ir tarptautiniai ekonominiai ryšiai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Minimalus modulio paskaitų lankomumo reikalavimas – 50%.

Modulio tikslas

Supažindinti su filosofine etika ir pamatinėmis etinėmis problemomis bei sąvokomis. Perteikti etikos pagrindų, principų ir sistematikos žinias. Formuoti kritinę nuomonę, gebėjimą logiškai, argumentuotai diskutuoti, tvirtinti vertybinę orientaciją.

Studijų dalyko aprašas

Studentai supažindinami su etinėmis mokyklomis bei sistemomis, pamatiniais deontologinės bei teleologinės etikos principais. Išdėstomi esminiai etikos istorijos raidos bruožai – antikinė, senovės Rytų, krikščioniškoji, renesanso, naujųjų amžių bei modernistinė etika. Aptariamos pagrindinės etikos temos: gėris ir blogis, moralės principas ir laisva valia, asmuo kaip tikslas pats savaime, orumo samprata, sąžinė, norma ir dorovė, dorovės pagrindimas autoritetu ir diskursu, dorybės supratimas, laimė ir gyvenimo prasmė, ir kt. Nagrinėjami reikšmingiausi klasikų (Platonas, Aristotelis, Kantas) tekstai ir susipažįstama su jų argumentacija.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir lankyti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Dalyko tikslas – supažindinti su viešosios komunikacijos teoriniais ir praktiniais aspektais, problematika ir taikymu.

Studijų dalyko aprašas

Viešosios komunikacijos dalyke siekiama inžinerijos mokslų bakalauro, informatikos mokslų bakalauro, technologijų mokslų bakalauro, matematikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikiančias studijas pasirinkusius studentus supažindinti su asmeninio įvaizdžio formavimo, dalykinės komunikacijos, komunikacijos su įmonės klientais ir viduje principais. Šiame dalyke studentai supažindinami kaip efektyviau pristatyti save ir savo idėjas, geriau kalbėti viešumoje, argumentuoti ir įtikinti, profesiniams tikslams naudoti internetą ir socialines medijas, labiau suprasti tarpkultūrinę komunikaciją. Taip pat studentai sužinos apie komunikacijos kanalus, žinutes ir komunikavimą tikslinėms auditorijoms. Per įvaizdžio formavimą studentai geriau įsisavins ir įgis praktinių įgūdžių taikyti visuomenėje priimtinas etikos, protokolo normas. Praktinę kurso dalį sudaro aktyvus studentų dalyvavimas diskusijose pratybų metu, atvejų analizės taip pat viešų kalbų, prisistatymų, prezentacijų rengimas ir jų pristatymas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų. Nuolatinių studijų 1-3 kursų paskaitų lankomumas – ne mažiau nei 50 procentų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie pereinamuosius vyksmus tiesinėse nuolatinės srovės ir kintamosios srovės grandinėse, klasikinį ir operacinį pereinamųjų vyksmų skaičiavimą, nesinusinės srovės grandines, keturpolius, nuolatinės srovės ir kintamosios srovės netiesines grandines, feromagnetinius įtampų ir srovių rezonansus, įgyti gebėjimų jas eksperimentiškai tirti, išugdyti gebėjimus šias grandines analizuoti įvairiais metodais, įgyti gebėjimų elektros grandinių analizės uždavinius spręsti kompiuteriu.

Studijų dalyko aprašas

Kursas suteikia gilias žinias apie elektros grandinių dinaminius procesus ir netiesinių elementų elgseną. Baigę kursą studentai gebės analizuoti pereinamuosius vyksmus, atsirandančius keičiantis grandinės darbo režimui (komutacijos metu). Pagrindinis dėmesys bus skiriamas dviems analizės metodams: klasikiniam metodui laiko srityje, ir operaciniam metodui, taikant Laplace’o transformaciją.
Bus nagrinėjamos RL, RC, RLC bei sudėtingos topologijos grandinės, sudarant joms ekvivalentines operacines schemas. Studentai taip pat išmoks nesinusinių signalų analizės metodus, gebės skaičiuoti jų galią bei dažnines charakteristikas. Kurso metu gilinamasi į keturpolių teoriją, virpesių moduliaciją bei rezonansinius reiškinius. Ypatinga dalis skirta netiesinių grandinių (tiek nuolatinės, tiek kintamosios srovės) ir elementų, pavyzdžiui, ričių su feromagnetine šerdimi, savybėms.
Kursinis darbas apima sudėtingos elektrinės grandinės skaičiavimus klasikiniu metodu ir analizę operaciniu metodu taikant Laplace’o transformaciją.
Baigę kursą, studentai gebės savarankiškai modeliuoti grandines, ir tiksliai skaičiuoti jų parametrus įvairiuose būviuose. Tai suformuos tvirtą inžinerinį pagrindą sudėtingų elektrotechninių uždavinių sprendimui.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų

Modulio tikslas

Suteikti studentui žinių apie elektros pavarų pagrindinius veikimo ir valdymo dėsnius, išmokyti juos taikyti praktiškai. Išmokyti parinkti pavaras ir jos elementus pagal technologinio proceso reikalvimus. Įgyjamos žinios apie elektros pavarų tyrimui specializuotas Matlab/Simulink priemones, išmokstama sudaryti elektros pavarų imitacinius modelius, įgyjama savarankiško darbo bei darbo grupėje įgūdžių.

Studijų dalyko aprašas

Išmoks parinkti ir pritaikyti elektros pavarų komponentus, gebės derinti teorijos ir praktikos žinias, išmoks vertinti ir interpretuoti eksperimentinius duomenis, gebės parinkti ir taikyti matematinius metodus elektros pavaroms modeliuoti, mokės naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, rengiant elektros pavarų grafinę ir tekstinę dokumentaciją.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Įgyti žinių apie automatinio valdymo sistemose taikomus elektroninius galios keitiklius, išmokti juos projektuoti.

Studijų dalyko aprašas

Kurso metu studentai susipažins su didelės galios elektronikos pagrindiniais raktais ir impulso formavimo grandinėmis: išmoks įvarių tranzistorinių raktų valdymo ypatumus, pereinamųjų procesų kompensavimo grandinių taikymą ir parinkimą bei mokės parinkti, lyginti ir analizuoti didelės galios grandines įvertinant puslaidininkinių įtaisų dinamines charakteristikas. Galiausiai studentai išmoks ir žinos skirtumus tarp įvairių puslaidininkinių technologijų, gebės praktiškai išrinkti geriausią impulso formavimo grandinės elementą atitinkantį inžinierinę užduotį. Kursinis darbas fokusuotas į LCR grandinių analizę LTSpice programiniu paketu.

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų

Modulio tikslas

Studijuojantiesiems suteikti chemijos žinių, reikalingų kitų bendrųjų ir specialybės dalykų studijoms ir praktinei veiklai.

Studijų dalyko aprašas

Tai teorinių žinių ir praktinių įgūdžių visuma, padedanti suprasti neelektolitų ir elektrolitų tirpalų susidarymą bei jų savybes, oksidacijos-redukcijos procesus, vykstančius elektrocheminiuose srovės šaltiniuose, metalų korozijos metu bei elektrolizėje, kurie yra labai svarbūs greit besikeičiančiose veiklos situacijose elektronikos inžinerijos srityje. Išnagrinėtų cheminių procesų ar reiškinių vyksmo suvokimas ir gebėjimas juos valdyti, prisidės prie efektyvaus darbo šioje inžinerijos srityje.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. laboratorinių darbų laiko ir ne mažiau kaip 50% teorinių paskaitų. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Teikti studentams matematikos ir fizikos žinių bei ugdyti gebėjimą taikyti tas žinias elektronikos įtaisų projektavimui ir optimizavimui. Teikti studentams žinias apie šiuolaikinių elektronikos įtaisų įvairovę ir jų taikymus įvairiose mokslo ir technologijų srityse. Padėti studentams pasirengti elektroninių grandinių ir kitoms studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Įvadas. Puslaidininkiniai diodai. Dvipoliai tranzistoriai. Lauko tranzistoriai. Tiristorių grupės įtaisai. Puslaidininkinių integrinių grandinių technologija. Tūrinių bei paviršinių akustinių bangų įtaisai. Optinės elektronikos įtaisai. Informacijos atvaizdavimo įtaisai. Apibendrinimas. Studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei 50 proc. paskaitų. Studentai privalo atlikti visus numatytus pratybų darbus. Numatytu tvarkaraštyje metu studentai privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Įgyti žinių apie pagrindinius elektros energijos šaltinius ir gamybos būdus, elektros energijos tiekimo principus ir schemas, išmokti skaičiuoti elektros energijos imtuvų charakteristikas ir elektros tinklo apkrovas, sudaryti elektros energijos tiekimo schemas ir parinkti apsaugos elementus.

Studijų dalyko aprašas

Pagrindiniai elektros energijos šaltiniai ir gamybos būdai. Elektros sistemos ir elektrinės. Trumpieji jungimai elektros energijos tiekimo sistemose. Elektros pastočių schemos ir skirstomieji įrenginiai. Įtampos reguliavimas pramonės įmonėse. Elektros energijos tiekimo tinklai. Pramonės įmonių elektros apšvietimas. Pramonės įmonių elektros įrenginių relinė apsauga ir automatizacija.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Įgyti išsamų supratimą apie mechanikos pagrindinius principus, dėsnius ir pagrindines sąvokas. Tai apima bendrus matematinius metodus mechaninių sistemų judėjimo kinematinei ir dinaminei analizei. .

Studijų dalyko aprašas

Kinematikos pagrindai. Mechaninio judesio lygtys. Materialios dalelės ir sistemos dinamika. Sistemų judesio matematinis modeliavimas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie automatinio valdymo sistemų kūrimo ir analizės principus, reguliatorių projektavimo principus pagal užduotus sistemos kokybės rodiklius, gebėti taikyti juos įvairių dinaminių sistemų valdymui bei naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, gebėti vertinti automatinių valdymo sistemų analizės ir sintezės rezultatus.

Studijų dalyko aprašas

Automatinio valdymo teorijos dalyke įgyjamos žinios apie automatinių valdymo sistemų sudarymo principus: atvirąsias ir uždarąsias sistemas, trikdžio kompensavimo sistemas ir sistemas, veikiančias su grįžtamuoju ryšiu pagal reguliuojamąjį parametrą, jų matematinio modeliavimo pagrindus: tiesinių sistemų diferencialines lygtis, laikinių charakteristikų sudarymą, Laplaso transformaciją, perdavimo funkcijas ir sistemų stabilumo analizę, taikant algebrinius ir dažninius stabilumo kriterijus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų

Modulio tikslas

Įgyti pagrindinių žinių apie mechaninių, šiluminių ir kitų neelektrinių dydžių matavimo būdus ir priemones. Išmokti įvertinti matavimo paklaidas ir apdoroti matavimo rezultatus. Ugdyti plačią erudiciją, gebėjimą kritiškai analizuoti ir kūrybiškai spręsti elektros ir matavimų inžinerijos problemas.

Studijų dalyko aprašas

Matavimo vienetai ir jų sistemos. Išvestiniai vienetai. Matavimo paklaidų klasifikavimas. Neelektrinių dydžių matavimo priemonės ir sistemos. Mechaninių, šiluminių, poslinkių ir padėties matavimo priemonės. Mikroprocesorinės matavimo sistemos.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti studentams skaitmeninių įtaisų projektavimo ir analizės žinių ir ugdyti gebėjimą tas žinias taikyti inžinerinėje veikloje. Ugdyti poreikį domėtis elektronikos ir elektros inžinerijos mokslo žiniomis. Ugdyti gebėjimą palaikyti savo profesinę kompetenciją, mokantis visą gyvenimą.

Studijų dalyko aprašas

Skaitmeninių įtaisų dalyke pateikiamos žinios apie skaičiavimo sistemas ir kodus, loginės funkcijos, logikos algebrą, dvipolių ir vienpolių tranzistorių loginius elementus, loginių elementų mikroschemos. Mokoma projektuoti kombinacines logines schemas iš loginių elementų mikroschemų. Pateikiamos žinios apie kombinacines ir trigerines schemas, bazinius ir įvairius trigerius bei sinchroninių trigerinių schemų projektavimą. Lavinami teorijos ir praktikos elementų derinimo, eksperimentavimo, duomenų analizės, interpretavimo ir apdorojimo gebėjimai. Ugdomas savarankiškumas ir atsakingumas studijuojant, kruopštumas planuojant savo darbą ir laiką. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suformuoti teorines projektinio valdymo žinias ir projektinio valdymo proceso supratimą. Suteikti žinių ir gebėjimų taikyti projektų valdymo analitines priemones, kurios padėtų priimti efektyvius sprendimus ir įgyvendinti sėkmingus veiksmus. Išugdyti praktinius projektinio valdymo įgūdžius.

Studijų dalyko aprašas

Projektų valdymo pagrindų kurse nagrinėjamos įvairių projektų koncepcijos, tikslai ir lūkesčiai, atskleidžiama pagrindinės sąvokos, kategorijos, projekto etapai ir procesai bei projekto riziką įtakojantys veiksniai ir rizikos mažinimo būdai. Atsižvelgiant į šiuolaikinius projektų formavimo ypatumus bei analizuojant aktualią patirtį, studentai supažindinami su pagrindiniais projektinio valdymo principais, diskutuojama apie lyderių vaidmenį, išryškinami projektą lemiantys veiksniai, problemos bei jų sprendimo būdai, įgalinantys sėkmingai įgyvendinti projektą.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suformuoti teorines projektinio valdymo žinias ir projektinio valdymo proceso supratimą. Suteikti žinių ir gebėjimų taikyti projektų valdymo analitines priemones, kurios padėtų priimti efektyvius sprendimus ir įgyvendinti sėkmingus veiksmus. Išugdyti praktinius projektinio valdymo įgūdžius.

Studijų dalyko aprašas

Projektų valdymo pagrindų kurse nagrinėjamos įvairių projektų koncepcijos, tikslai ir lūkesčiai, atskleidžiama pagrindinės sąvokos, kategorijos, projekto etapai ir procesai bei projekto riziką įtakojantys veiksniai ir rizikos mažinimo būdai.
Atsižvelgiant į šiuolaikinius projektų formavimo ypatumus bei analizuojant aktualią patirtį, studentai supažindinami su pagrindiniais projektinio valdymo principais, diskutuojama apie lyderių vaidmenį, išryškinami projektą lemiantys veiksniai, problemos bei jų sprendimo būdai, įgalinantys sėkmingai įgyvendinti projektą.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie valdymo sistemų su įvairiais valdikliais programavimo principus, suteikti matematikos ir elektronikos ir elektros inžinerijos pagrindų leisiančių laisvai analizuoti valdymo sistemų techninę, tiek programinę įrangą. Ugdyti gebėjimus savarankiškai spręsti valdymo sistemų programines problemas. Ugdyti domėjimąsi šiuolaikinėmis valdymo sistemų vystymosi tendencijomis, atpažinti vyraujančias problemas.

Studijų dalyko aprašas

Supažindinama su skirtingais valdymo sistemų tipais, jų taikymu praktikoje. Pristatomos valdymo sistemos su mikrovaldikliais bei programuojamais loginiais valdikliais, įvardinami pagrindiniais skirtumai tarp jų bei privalumai ir trūkumai. Aptariamos tipinės valdymo sistemų struktūros ir panagrinėjami jų realizavimo pavyzdžiai. Supažindinama su pagrindinėmis įvairių valdymo sistemų programavimo kalbomis, kurios tarpusavyje palyginamos, taip pat aptariama valdymo programų organizacija bei programos vykdymas. Gilinamasi į tipinius valdymo sistemų kintamųjų tipus, o taip pat jų deklaravimą ir parinkimo principus. Išmokstama kontroliuoti programos vyksmą taikant valdymo nukreipimo komandas, ciklus, funkcijas ir paprogrames. Aptariamas pertraukčių taikymas valdymo programose. Išmokstama konfigūruoti ir programiškai naudoti valdymo sistemų skaitmeninius bei analoginius įėjimus ir išėjimus, o taip pat ir nuoseklias duomenų linijas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti studentams pakankamai žinių apie universaliuosius ir specialiosios paskirties mikroprocesorius, ugdyti poreikį domėtis mikroprocesorinių sistemų programavimu, šiuos įgūdžius taikyti inžinerinėje veikloje ir ugdyti gebėjimą palaikyti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.

Studijų dalyko aprašas

Mikroprocesorių kurse suteikiamos žinios apie mikroprocesorines sistemas, jų sudarymo principus ir architektūras, mikroprocesorių koncepcijas, universaliųjų ir specialiosios paskirties mikroprocesorių struktūrą, jų veikimo principą, duomenų ir komandų formatus,
operandų adresavimo būdus, atminties organizaciją, komandų sistemą, šiuolaikinių mikroprocesorių technologijas.
Studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių.

Modulio tikslas

Suteikti pakankamai žinių apie technologinius procesus, jų valdymo sistemas, jų hierarchiją bei analizę, valdymo algoritmus, jų tipus bei sudarymo principus. Ugdyti studentų kompetenciją analizuojant bei projektuojant įvairių technologinių procesų automatines valdymo sistemas (TP AVS). Ugdyti gebėjimus atpažinti TP AVS sudedamąsias dalis, komponentus, analizuoti jų veikimą bei spręsti problemas.

Studijų dalyko aprašas

Paskaitų metu studentai supažindinami su programuojamų loginių valdiklių (PLV) atsiradimo istorija ir vystymusi, gauna relinės logikos pagrindų. Pristatoma tipinė PLV struktūra, aptariamos sandaros ypatybės ir vystymosi tendencijos. Pristatomos pagrindinės PLV programavimo kalbos. Studentai mokosi programuoti pramonines automatines sistemas pagrindinėmis PLV programavimo kalbomis. Supažindinama su automatinių procesų visualizavimu (BMS, SCADA). Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80% laboratorinių darbų. Privalomas minimalus modulio paskaitų lankomumas – 50%.

Modulio tikslas

Įgyti teorinių ir praktinių žinių apie šiuolaikinius vienkristalius mikrovaldiklius, jų sudėtį, veikimą ir programavimą, išmokti projektuoti, eksperimentiškai tirti mikrovaldiklinius įtaisus.

Studijų dalyko aprašas

Paskaitų metu supažindinama su AVR architektūros 8 bitų mikrovaldikliais, jų sandara, struktūra, specifikacijomis, mikrovaldiklio Atmega328 registrus. Studentai mokosi programuoti pagrindines mikrovaldiklio Atmega328 funkcijas, taikydami mikrovaldiklio registrus. Mokoma programuoti diskretinius bei analoginius įėjimus, išėjimus, laikmačius, pertrauktis, USART. Įgyjama žinių kaip šias funkcijas realizuoti ar supaprastinti taikant pertrauktis. Studentai praktiškai taiko žinias programuodami mikrovaldiklines automatines valdymo sistemas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80% laboratorinių darbų. Privalomas minimalus modulio paskaitų lankomumas – 50%.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie elektros rinką, elektros energijos vartojimo efektyvumą ir patikimumą, elektros įrenginių eksploatavimą, elektros poreikių kaitą, teisinį – norminį reglamentavimą, gebėti kritiškai analizuoti automatikos ir elektros inžinerijos problemas, gebėti įgytas žinias taikyti inžineriniame projektavime.

Studijų dalyko aprašas

Modulis apima darbų veikiančiuose elektros įrenginiuose kategorijų analizę ir saugaus jų vykdymo organizavimą. Nagrinėjami elektros įrenginių eksploatavimo ypatumai gaisro ir sprogimo požiūriu pavojingose aplinkose. Taip pat aptariami elektrotechniniam personalui keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jo darbo organizavimas įmonėje bei asmens, atsakingo už elektros ūkį, kompetencija ir atsakomybė.
Baigę modulį studentai įgis gebėjimų planuoti ir koordinuoti elektros ūkio veiklą, analizuoti elektros energijos vartojimą, vertinti elektros tiekimo patikimumą, taikyti teisinių ir norminių dokumentų reikalavimus bei organizuoti saugų ir efektyvų elektros įrenginių eksploatavimą. Modulis sudaro tvirtą praktinį ir organizacinį pagrindą tolimesnei inžinerinei ir vadybinei veiklai energetikos srityje.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie robotų bei jų valdymo kūrimo bei analizės principus, suteikiant studentams pakankamai specifinių matematikos, fizikos ir elektronikos žinių, kurios taikomos robotikoje. Ugdyti gebėjimus kompleksiškai mąstyti projektuojant bei analizuojant skirtingų tipų robotus, gebėti išskirti pagrindines problemas kylančias konkrečiose robotų sistemose. Skatinti domėtis šiuolaikinėmis robotikos vystymosi tendencijomis ir ugdyti gebėjimą įžvelgti esmines šios srities sprendžiamas problemas.

Studijų dalyko aprašas

Semestro metu studentai supažindinami su pagrindinėmis matematikos, fizikos, elektronikos ir programavimo žiniomis, kurios yra reikalingos robotikoje. Studentai įgyja robotų kinematikos, dinamikos, kelio planavimo pagrindų. Mokosi apie robotikoje taikomus jutiklius, pavaras, valdiklius, robotų valdymo principus. Paskaitų metu suteikiami pagrindai apie mobilius robotus (važiuojančius, vaikščiojančius, skraidančius) aptariami jų privalumai bei trūkumai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80% laboratorinių darbų. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie teisinius – norminius saugaus darbo organizavimo principus, elektros srovės pavojingumo kriterijus ir apsaugos priemones, darbo aplinkos projektavimo pagrindinius rodiklius, profesinės rizikos vertinimo aspektus, nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą ir apskaitą, gaisrinės saugos organizavimo principus , taikyti įgytas žinias sprendžiant inžinerinius – vadybos klausimus, ugdyti plačią erudiciją, gebėjimą kritiškai analizuoti ir kūrybiškai spręsti profesinės veiklos uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Studijų kurso metu studentai susipažins su potencialiomis elektros energijos keliamomis grėsmėmis žmonių sveikatai eksploatuojant inžinerinės paskirties elektros įrenginius, išmoks atpažinti galimas grėsmes žmogaus sveikatai projektuojant naujai statomus inžinerinius įrenginius bei eksploatuojant veikiančias elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sistemas. Studentai mokės taikyti organizacinius ir techninius saugaus darbo organizavimo metodus dirbant nutolus, šalia arba veikiančiuose elektros įrenginiuose bei elektros tinkluose.
Studentai žinos ir sistemiškai supras žmonių saugos bei su juo sietinus elektronikos ir elektros inžinerijų studijų krypčių esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas. Gebės taikyti saugaus darbų organizavimo technines ir organizacines priemones. Bus ugdomas gebėjimas eksperimentiškai tirti saugos techninių priemonių taikymą. Supras darbo ir gaisrinės saugos svarbą ir pagrindinius reikalavimus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80% laboratorinių darbų.
Privalomas minimalus modulio paskaitų lankomumas – 50%.

Modulio tikslas

Susipažinti su automatines technologijų valdymo, kompiuterinio įrenginių valdymo ir mikroprocesorinio automobilių elektros įrenginių valdymo sistemas projektuojančių ir (arba) naudojančių įmonių veikla, išanalizuoti jose kuriamas bei įdiegtas automatines sistemas, įgyti naujų žinių, supratimą ir specialiųjų bei bendrųjų gebėjimų dirbant su naujausia įranga.

Studijų dalyko aprašas

Praktikos užduotis: 1. Susipažinti su praktikos įmonės struktūra, padalinių funkcijomis, ryšiais, produkcija. 2. Susipažinti su praktikos padalinio infrastruktūra ir veiklos kryptimis. 3. Atlikti išsamią įmonėje arba jos padalinyje kuriamų bei įdiegtų valdymo sistemų ir progresyvių technologijų analizę. 4. Atlikti praktikos vadovo įmonėje paskirtą individualią probleminę užduotį. 5. Parengti praktikos ataskaitą ir viešą pranešimą pagal 1-4 p., apibendrinti rezultatus, suformuluoti išvadas. Atlikti praktikos savianalizę pagal praktikos įmonės įvertinimo anketą. 6. Supažindinti su jais profesinės praktikos vadovą įmonėje, gauti jo parašytą praktikos apibūdinimą ir įvertinimą (10 balų sistema). 7. Pasirinkti bakalauro grupinio (individualaus) probleminio baigiamojo darbo temą, vadovą ir užpildyti darbo užduotį. 8. Praktikos užduotyje nurodytu laiku pristatyti individualius praktikos ataskaitą ir viešą pranešimą į Automatikos katedrą.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie automatinių valdymo sistemų projektavimą, sistemos elementų parinkimą bei valdančiųjų programų sudarymą. Ugdyti kompetenciją savarankiškai taikyti įgytas žinias analizuojant ir projektuojant automatines valdymo sistemas.

Studijų dalyko aprašas

Studijų dalyko metu studentai susipažins su automatinių valdymo sistemų principais, jų struktūra ir pagrindiniais elementais. Jie žinos automatinių sistemų projektavimo etapus, valdymo algoritmų sudarymo metodus bei valdymo sistemų taikymo sritis. Studijuodami dalyką studentai išmoks parinkti automatinių sistemų komponentus ir analizuoti sistemų veikimą. Baigę studijų dalyką studentai mokės taikyti teorines ir praktines žinias sprendžiant inžinerines automatinių sistemų valdymo užduotis bei gebės savarankiškai analizuoti ir projektuoti automatines valdymo sistemas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Bendrasis bakalauro baigiamojo darbo tikslas. Sukurti elektros ir automatikos inžinerijos taikomąjį projektą arba atlikti automatinio valdymo objekto tyrimus tuo parodant gebėjimus integruoti studijų laikotarpiu sukauptas žinias ir dirbti savarankiškai arba grupėje, sėkmingu projekto gynimu įrodyti, kad studijų programos tikslai yra pasiekti. Baigiamojo darbo 1 tikslas: Suderinti su vadovu bakalauro baigiamojo darbo temą, surinkti pradinius duomenis, sudaryti ir suderinti bakalauro baigiamojo da

Studijų dalyko aprašas

Suderinama su vadovu baigiamojo darbo tema. Renkami reikalingi pradiniai duomenys. Sudaroma ir suderinama baigiamojo darbo užduotis. Vykdoma literatūros šaltinių ir baigiamojo darbo analizė. Sudaromas baigiamojo darbo užduoties atlikimo grafikas. Gilinamos žinios apie automatinių sistemų projektavimą, programavimą, ekonominę analizę, vadybą, mokslinius tyrimus ir eksperimentus. Parengiama tarpinė ataskaita. Lavinami teorijos ir praktikos elementų derinimo, informacinių technologijų taikymo, literatūros ir duomenų vertinimo bei jų analizės, darbų planavimo gebėjimai bei formuojamas holistinis požiūris. Išmokstama parengti grupinę (individualią) bakalauro baigiamojo darbo probleminę užduotį, kalendorinį darbo grafiką ir analogų literatūros analizę. Ugdomas kruopštumas rengiant grafinę ir tekstinę dokumentaciją, atsakingumas planuojant savo darbo laiką, komunikabilumas dirbant grupėje ir viešo pristatymo metu.

Modulio tikslas

Įgyti žinių apie pagrindinius pastatų elektros tinklų įrengimo, parinkimo, projektavimo ir skaičiavimo metodus. Išmokti pastatų automatikos įtaisų paskirtį, veikimo principus ir naudojimo sritis.

Studijų dalyko aprašas

Pastatų elektros tinklų projektavimas, galios nustatymas. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patalpų ir tinklų klasifikacija bei sistemos. Pastatų vidaus tinklų pagrindiniai elementai. Pastatų elektros tiekimo ir įrenginių schemos. Jėgos ir apšvietimo tinklų schemos. Pastatų elektros įvadai. Elektros tinklo apsauga. Pastatų elektros instaliacija. Apsauginis įžeminimas, jo parametrai, konstrukcija. Išorinė apsauga nuo žaibo, žaibolaidžiai, jų apsaugos zonos. Apsauga nuo viršįtampių. Pagrindinės automatikos sąvokos. Automatinių sistemų elementai ir funkcijos. Automatinių sistemų klasifikavimas. Tiesioginio ir netiesioginio reguliavimo sistemos. Vykdikliai. Vykdymo įtaisų valdymo schemos. Jutikliai. Jutiklių klasifikavimas ir pagrindiniai parametrai. Elektriniai jutikliai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų

Modulio tikslas

Išmokyti projektuoti buitinių patalpų, bei pramoninių patalpų apšvietimą. Supažindinti su šviesos technikos projektavimo ir skaičiavimo metodais.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje pateikti pagrindiniai šviesos technikos vienetai ir jų tarpusavio ryšiai. Apšvietimo parinkimo ir norminiai dokumentai. Apšvietimo skaičiavimas. Spalvos. Šviesos spindulio sklidimas skirtingose terpėse. Specialūs skaičiavimo metodai. Architektūrinių objektų ir aikščių bei gatvių apšvietimas. Šviesos įranga. Apšvietimo elektros tinklai, valdymo schemos. Šviesos įrenginių eksploatacija.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Įgyti žinių apie automobilių automatinio valdymo sistemas, jų struktūrą, elementus bei veikimo algoritmus.

Studijų dalyko aprašas

Modulis „Automobilių automatikos sistemos” skirtas supažindinti studentus su automobilių automatinio valdymo sistemomis, jų struktūra, pagrindiniais elementais ir veikimo algoritmais. Studijų metu nagrinėjami automatinio valdymo sistemų tipai (hidraulinės, pneumatinės, elektrinės ir kombinuotos), jutiklių ir vykdiklių taikymas automobilių automatikoje, mikrovaldikliai bei integruoti periferiniai įtaisai. Laboratorinių darbų metu įgyjami praktiniai įgūdžiai tiriant pneumatinius ir elektropneumatinius automatus, jutiklių signalų nuskaitymą, elektropneumatinių sistemų modeliavimą bei valdymą. Baigę modulį studentai gebės analizuoti automobilių automatikos sistemų veikimą, parinkti tinkamus valdymo metodus ir priemones, derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant inžinerinius uždavinius.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Ugdyti elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties specialiąsias žinias, sukurti ir įgyvendinti objekto automatinio ar kompiuterinio valdymo sistemą pagal grupinio (individualaus) baigiamojo darbo užduotį, mokyti naujų specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų, atliekant baigiamąjį darbą 2.

Studijų dalyko aprašas

Baigiamajame darbe 2 suprojektuojama gamybos įrenginio automatinio ar kompiuterinio valdymo sistema, atliekami projektiniai skaičiavimai, sudaromos schemos, konstrukcija, programos, parengiama ir pristatoma grupinio (individualaus) darbo ataskaita, brėžiniai. Pateikiamas darbo vadovo įvertinimas, perskaitomas viešas pranešimas apie darbo rezultatus. Baigiamasis darbas 2 įvertinamas įskaita.

Modulio tikslas

Išugdyti automatikos programos specializacijų teorines ir praktines žinias bei supratimą, galutinai įvykdyti individualią grupinio (individualaus) baigiamojo darbo probleminę užduotį, mokyti naujų specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų, atliekant baigiamąjį darbą 3. Padėti tinkamai ir laiku paruošti, pristatyti bei sėkmingai apginti bakalauro baigiamąjį darbą.

Studijų dalyko aprašas

Baigiamajame darbe 3 atliekami įgyvendintos automatinio ir (ar) kompiuterinio valdymo sistemos eksperimentiniai tyrimai, galutinai įvykdoma individuali grupinio (individualaus) baigiamojo darbo probleminė užduotis ir viešai ginamas baigiamasis darbas. Viešam grupiniam (individualiam) gynimui pristatomi: spausdintas ir įrištas baigiamojo darbo aiškinamasis raštas su privalomais priedais, programos ir modeliai (maketai), darbo vadovo ir recenzento atsiliepimai su įvertinimais. Skaito viešą grupinį (individualų) pranešimą su skaidrėmis apie darbo rezultatus, demonstruoja programų ir modelių (maketų) veikimą, atsako į baigiamojo darbo gynimo komisijos, vadovo, recenzento, dalyvių klausimus. Komisija įvertina individualius kiekvieno studento grupinio (individualaus) baigiamojo darbo parengimo, gynimo ir visų studijų rezultatus bei viešai skelbia įvertinimą.

Modulio tikslas

Įgyti žinių apie automatinio valdymo sistemose taikomus skaitmeninius reguliatorius, valdymo kompiuterius, programuojamuosius loginius valdiklius, signalų interpoliatorius, skaitmeninius filtrus. elektroninius galios keitiklius, išmokti juos analizuoti ir taikyti.

Studijų dalyko aprašas

Kursas sudarytas iš dviejų dalių, pirmojoje pusėje nagrinėjama skaitmeninės automatikos principai, antrojoje – pramoniniai tinklai ir protokolinis duomenų perdavimas. Skaitmeninės automatikos dalyje studentai supažindinami su skaitmeninės informacijos ir duomenų privalumais bei trūkumais, signalų konvertavimų iš analoginių į skaitmeninius ir atvirkščiai, duomenų tipus ir jų sąsaja su jutikliais matuojamais signalais, signalų filtravimu. Nagrinėjamas PID valdiklis ir mokomasi parinkti jo koeficientus proceso valdymui. Pramoninių tinklų dalyje studentai supažindinami su tipine pramoninio tinklo struktūra, dažniausiai sutinkamomis tinklų topologijomis ir techninėmis priemonėmis. Suteikiama žinių apie pagrindinius pramonėje sutinkamus duomenų perdavimo protokolais. Studentai mokosi programuoti duomenų perdavimą ModBus RTU protokolu.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80% laboratorinių darbų. Privalomas minimalus modulio paskaitų lankomumas – 50%.

Modulio tikslas

Supažindinti su mokslinio stiliaus ypatumais, terminų reikalavimais, terminų tvarkybos principais, specialybės kalbos dėsningumais. Išmokyti kurti ir redaguoti mokslinį tekstą.

Studijų dalyko aprašas

Nagrinėjamas mokslinis stilius ir jo vieta funkcinių stilių sistemoje. Aptariami sakytinės ir rašytinės kalbos, viešosios ir neviešosios kalbos skirtumai. Išsamiai analizuojama terminų samprata, rūšys, reikalavimai, struktūra, terminų tvarkybos būdai. Gvildenami mokslo kalbos raiškos dėsningumai ir trūkumai, mokslinio teksto komponavimo ypatumai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su teisės teoriniais pagrindais, teisėkūros ir teisėtvarkos sistema, pagrindiniais teisės aktais.

Studijų dalyko aprašas

Teisės kurse neteisinės specialybės studentai patrauklia forma supažindinami su Lietuvos teisinės sistemos pagrindiniais aspektais, nagrinėjami teisės šaltiniai, atskleidžiami teisiniai santykiai, įvertinama teisinė atsakomybė. Didelis dėmesys skiriamas teisėtumui ir teisėtvarkai, aptariant teisėtą elgesį ir teisės aktų galiojimą.