Industrinė inžinerija

Modulio tikslas

Supažindinti su matavimų teorija ir praktika. Perteikti teorinius profesijos pagrindus ir suformuoti savarankiškam darbui
būtinus inžinerinio-praktinio darbo įgūdžius: mokėjimas kaupti ir ugdyti gebėjimą analizuoti ir suprasti mechanikos
inžinerijos srities informaciją, identifikuoti problemas, išmokti dirbti su aplinkos apsaugos ir energijos apskaitos įrenginiais,
prietaisais, kompleksais, sistemomis, įranga, metodais.

Studijų dalyko aprašas

Metrologijos ir matavimų teorijos pradmenys. Statistiniai matavimų teorijos pagrindai. Matavimo signalų keitimas.
Matavimo metodai ir priemonės. Procesų parametrų matavimai.

Modulio tikslas

Suteikti tikimybių teorijos ir matematinės statistikos pagrindus, išmokyti taikyti įgytas žinias sprendžiant praktinius uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Pagrindinės tikimybių teorijos sąvokos ir teoremos. Atsitiktinių dydžių pasiskirstymo dėsniai ir skaitinės charakteristikos. Matematinės statistikos uždaviniai. Empirinės charakteristikos. Nežinomų parametrų taškiniai ir intervaliniai įverčiai. Statistinių hipotezių tikrinimas, koreliacijos teorijos elementai, regresija.

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų (tik nuolatinių studijų studentams), 60 proc. pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų (nuolatinių, ištęstinių, ištęstinių nuotolinių studijų studentams).

Modulio tikslas

Suteikti žinias ir ugdyti inžinerinio sudėtingai deformuojamų elementų stiprumo ir standumo skaičiavimo gebėjimus. Suteikti žinias ir ugdyti specifinių poveikių veikiamų strypų skaičiavimo gebėjimus. Pasiruošti konstrukcijų skaičiavimo studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Lenkiamų elementų standumas ir poslinkių skaičiavimo metodai. Statiškai neišsprendžiamos sijos. Įtempių ir deformacijų būviai. Stiprumo ir plastiškumo hipotezės. Sudėtingai deformuojamo strypo stiprumas. Plonasieniai slegiamieji indai. Įtempių koncentracija. Sąlyčio įtempiai. Strypų stabilumas. Klupdymas. Dinaminio apkrovimo įtaka. Kintamieji įtempiai. Konstrukcijos elementų nuovargis. Elementų su plyšiais irimas. Įvairiai deformuojamų elementų savybių eksperimentiniai tyrimai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų ir 100 proc. laboratorinių darbų. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie metalų ir jų lydinių cheminę bei elektrocheminę koroziją, korozijos procesų nustatymo metodus ir
apsaugos nuo korozijos būdus.

Studijų dalyko aprašas

Modulis duoda metalų korozijos procesų pradmenis. Korozijos problema, korozijos procesų klasifikacija, cheminė korozija, vandenilinis trapumas, elektrocheminiai koroziniai procesai, korozijos procesų termodinamika ir kinetika, elektrocheminė korozija, korozija įvairiose terpėse, metalų pasyvacija, metalų ir lydinių korozinis atsparumas, apsauginės dangos, elektrocheminė sauga, protektorinė sauga, inhibitoriai, korozijos procesų nustatymo būdai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo lankyti ne mažiau kaip 50 procentų paskaitų (nuolatinių studijų I pakopos ir vientisųjų studijų I ir II kursų), ne mažiau kaip 60 procentų pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie mechanikos ir gamybos srityse naudojamas konstrukcines medžiagas, jų savybes, apdorojimą ir taikymą.

Studijų dalyko aprašas

Modulis duoda konstrukcinių medžiagų ir jų apdorojimo technologinių procesų pradmenis. Medžiagų mokslo raida. Mechaniniai ir fizikiniai medžiagų savybių bandymai. Metalų gamyba ir liejimas. Medžiagų apdirbimas spaudimu ir pjovimo technologijos. Medžiagų sujungimo procesai ir dangų technologijos. Polimerinės, kompozicinės ir keraminės medžiagos bei jų technologijos. Miltelinės ir priauginimo gamybos technologijos. Neardomoji medžiagų kontrolė.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo lankyti ne mažiau kaip 50 procentų paskaitų (nuolatinių studijų I pakopos ir vientisųjų studijų I ir II kursų), ne mažiau kaip 80 procentų laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Įgyti ir įsisavinti teorines žinias apie skysčių pusiausvyros ir tekėjimo dėsnius bei jų panaudojimu praktiniams skaičiavimams, vandentiekio tinklų hidrauliniais skaičiavimais, taip pat su teoriniais pastatų ir įrenginių energetinių skaičiavimų pagrindais.

Studijų dalyko aprašas

Skysčių savybės. Oilerio skysčio pusiausvyros lygtys. Hidrostatinis slėgis, jo jėga į paviršių. Skysčio tėkmės sąvokos. Bernulio lygtis ir jos taikymas. Laminarinis ir turbulentinis tekėjimas vamzdžiuose. Hidrauliniai nuostoliai. Vamzdžių sistemų skaičiavimas. Termodinamikos iš šilumos mainų dalyje supažindinama su pagrindinėmis techninės termodinamikos sąvokomis, darbu ir šiluma, energijos tvermės dėsniu, termodinaminiais ciklais, vandens garu ir drėgnu oru, šilumokaičių ir šilumos siurblio veikimo principais.
Studentai privalo lankyti daugiau kaip pusę paskaitų, dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų bei atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie šiuolaikinėje pramonėje naudojamas neišardomų sujungimų technologijas, jų pritaikymo galimybes, supažindinti su procesais ir įranga.

Studijų dalyko aprašas

Modulis suteikia žinių apie įvairias pramonėje naudojamas neišardomų sujunginų technologijas. Nagrinėjami skirtingi suvirinimo būdai: dujinis, rankinis elektrolankinis lydžiuoju elektrodu, suvirinimas apsauginių dujų aplinkoje (MIG, MAG, TIG), suvirinimas po fliuso sluoksniu, kontaktinis suvirinimas bei specialūs suvirinimo būdai (lazeriu, elktronų spinduliu, plazma, ultragarsu ir kt.). Modulyje pateikiama žinių apie nemetalinių ir metalinių medžiagų suvirinimą, litavimą, klijavimą. Palyginami skirtingi procesai, pateikiama informacija apie jungčių kontrolę.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Išmokyti suprasti mechanizmų ir mašinų sandarą, kinematinius ir dinaminius procesus juose, rengiantis šiuolaikinių mechaninių mašinų ir įrengimų studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Mašinos ir mechanizmo samprata. Svirtinių mechanizmų sandara, jų metrinė sintezė, grafinė ir grafoanalitinė kinematika. Kumštelinių mechanizmų klasifikacija, dydžių nustatymas, profilio sintezė. Krumpliaratiniai mechanizmai, krumpliaračiai ir jų projektavimas. Mašinų dinamika. Smagračio projektavimas mašinai. Mechanizmų išsvėrimas. 5 laboratoriniai darbai. Kursinis projektas. Egzaminas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Įgalinti studentus siekti bazinių chemijos žinių formuojant jų sampratą apie jų pritaikymą praktinėje ir profesinėje veikloje

Studijų dalyko aprašas

Tai teorinių žinių ir praktinių įgūdžių visuma, padedanti suprasti termodinaminius sistemų prognozavimo metodus, tirpalų susidarymą bei jų savybes, vandens chemiją, oksidacijos-redukcijos procesus, vykstančius elektrocheminiuose srovės šaltiniuose, metalų korozijos metu bei elektrolizėje, kurie yra labai svarbūs greit besikeičiančiose veiklos situacijose mechanikos inžinerijos srityje. Išnagrinėtų cheminių procesų ar reiškinių vyksmo suvokimas ir gebėjimas juos valdyti, prisidės prie efektyvaus darbo šioje inžinerijos srityje.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 procentų laboratorinių darbų laiko ir ne mažiau kaip 50% teorinių paskaitų. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Supažindinti su mašinų elementais ir įvairiais jų sujungimais

Studijų dalyko aprašas

Mašinų elementai. Darbo kriterijai. Elementų sujungimai. Suvirinti, presuoti, kniedyti, klijuoti sujungimai. Srieginiai, pleištiniai, išdrožiniai, kaištiniai sujungimai (jungtys). Frikcinės pavaros. Diržinės pavaros. Krumplinės pavaros: cilindrinės, kūginės. Sliekinės pavaros. Velenai, guoliai, movos, sandarinimo, tepimo įtaisai. Laboratoriniai darbai. Kursinis projektas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% paskaitų, pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Susipažinti su skysčių savybėmis, hidrostatiniu slėgiu, jo jėga į paviršių, skysčio laminariniu ir turbulentiniu tekėjimais. Hidraulinių ir pneumatinių sistemų elementų konstrukcijomis, veikimo principu, skaičiavimu bei projektavimu ir taikymu pavarose, kuriant naujas mašinas bei jas tobulinant, kurios užtikrintų techninę pažangą bei saugią eksploataciją,

Studijų dalyko aprašas

Pateikiamos bendros žinios apie hidraulinių ir pneumatinių sistemų elementus ir pavaras. Supažindinama su šias pavaras sudarančių tūrinių mašinų klasifikavimu pagal Paskalio dėsnį bei mašinų ir elementų žymėjimu principinėse schemose pagal Europos Sąjungos normas ir Lietuvos Standartus; jų veikimo principu, konstrukcijomis, paskirtimi hidraulinėse ir pneumatinėse pavarose, skaičiavimu, projektavimu ir parinkimu taikant gamyboje pagal technologinio įrenginio paskirtį bei atliekamas funkcijas atsižvelgiant į eksploatavimo saugą. Supažindinama su dinaminėmis mašinomis, jų konstrukcija bei skaičiavimo pagrindais, o taip pat jų panaudojimu hidrodinaminėse pavarose.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie metalinių medžiagų vidinę sandarą ir struktūros formavimosi procesus, plienų ir spalvotųjų metalų bei jų lydinių parinkimą ir savybių modifikavimą, jų terminio, termocheminio bei termomechaninio apdorojimo procesus.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje studijuojami metalinių medžiagų parinkimo kriterijai ir grupavimo sistemos. Kristalinė medžiagų sandara ir difuzijos procesas. Realaus ir deformuoto metalo sandara, rekristalizacija. Medžiagų kristalizacija ir lydinių būsenos diagramos. Geležies – anglies lydinių sandara ir faziniai virsmai. Angliniai ir legiruotieji konstrukciniai plienai. Korozija ir medžiagų degradavimas. Spalvotieji metalai ir jų lydiniai. Metalų terminio, termocheminio ir termomechaninio apdorojimo procesai.
Studentai privalo lankyti ne mažiau kaip 50 procentų paskaitų (nuolatinių studijų I pakopos ir vientisųjų studijų I ir II kursų), ne mažiau kaip 80 procentų laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie procesus, vykstančius metalo pjovimo zonoje, tradicinius metalo apdirbimo būdus, taip pat apie šiuolaikinių metalo pjovimo įrankių medžiagas, konstrukcinius ir geometrinius parametrus.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje pateikiama informacija apie pagrindinius procesus, vykstančius metalo apdirbimo zonoje, apie pagrindinius metalo pjovimo įrankius, jų tipus, konstrukcijas ir geometrinius parametrus, taip pat apie medžiagas, naudojamus metalo pjovimo įrankių pjovimo daliai gaminti.