Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija

Modulio tikslas

Įgyti ir įsisavinti žinias apie mechaninių objektų elgseną veikiant jėgoms ir esant žinomoms kraštinėms ir pradinėms sąlygoms. Įsisavinti pagrindinius fundamentalius statikos dėsnius. Išmokti spręsti praktinius inžinerinius mechanikos uždavinius. Pateikti įvairiai paprastai apkrautų konstrukcinių elementų stiprumo ir standumo skaičiavimo inžinerinių metodų teorinius bei praktinius pagrindus, rengti studentus tolimesnėms konstrukcijų skaičiavimo studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Modulis skirtas suteikti žinių apie pagrindinius kieto kūno mechanikos dėsnius ir principus. Akcentuojant kieto kūno statinės pusiausvyros būseną (statiką), studentai supažindinami ir su kinematikos bei dinamikos pagrindais.
Suteikiamos žinios apie konstrukcijų elementų (strypų, sijų, velenų) deformavimo tipus, įrąžų, įtempių ir deformacijų skaičiavimo metodiką nesudėtingo deformavimo (tempimo-gniuždymo, lenkimo, sukimo) atvejais. Lavinami praktiniai atraminių reakcijų, įrąžų, bei stiprumo ir standumo rodiklių (įtempių, poslinkių, deformacijų) nustatymo gebėjimai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Suprasti jų taikymo galimybes sprendžiant praktinius uždavinius. Įgusti savarankiškai organizuoti savo darbą. Žinoti hidrotechninių statinių projektavimo principus. Suprasti hidrologinių parametrų svarbą hidroinžinerijoje.

Studijų dalyko aprašas

Šis inžinerinės hidrologijos ir hidraulikos kursas apima temų, susijusių su paviršinio vandens tekėjimo greičių ir debitų, lygių bei gylių matavimais, taip pat hidrologinių charakteristikų skaičiavimo metodais. Studentai taip pat išmoks atlikti upės maksimalaus debito skaičiavimus, o taip pat įgaus žinias apie įvairių tipų užtvankas, pralaidumas, uždorius ir kanalus. Be to, bus aptariami statiniai ant kanalų. Studentams bus suteiktos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, kurie padės jiems suprasti vandens srautų dinamiką, įvertinti būklę, ir įgyti gebėjimų atlikti matavimus bei skaičiavimus hidrologinės informacijos rinkimo ir analizės tikslais. Pateikiami realūs pavyzdžiai ir atvejų tyrimai, kad studentai galėtų susipažinti su praktine hidrologinės inžinerijos taikymo sritimi. Šis kursas bus naudingas visiems, kurie domisi gamtinio vandens apytaka, balansu, ir siekia giliau suprasti hidrologinės inžinerijos principus bei praktiką. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinias apie medžiagas, naudojamas kelių, geležinkelių ir kitų eismo zonų statyboje, šių medžiagų savybes, joms keliamus reikalavimus, tinkamą panaudojimą ir pritaikymą pagal paskirtį formuojant studentų inžinerinį mąstymą, gebėjimą teorines žinias taikyti praktikoje, sugebėjimą savarankiškai medžiagas vertinti, ir priimti sprendimus.

Studijų dalyko aprašas

Kelių, geležinkelių ir kitų eismo zonų statybai naudojamos įvairios medžiagos, kurios atpažįstamos ir klasifikuojamos skirtingomis fizikinėmis bei mechaninėmis savybėmis. Nuo šių medžiagų eksploatacinių savybių priklauso kelio, geležinkelio ir kitų eismo zonų konstrukcijų laikomoji geba ir ilgaamžiškumas. Studijų dalyke įgyjamos žinios apie žemės sankasos gruntus ir jų klasifikavimą, kelio, geležinkelio ir kitų eismo zonų dangos konstrukcijų sluoksniams įrengti naudojamas medžiagas ir jų komponentus. Supažindinama su kelių, geležinkelių ir kitų eismo zonų statybos medžiagų kartotinio panaudojimo galimybėmis. Taip pat, įgyjamos žinios apie dokumentus reglamentuojančius medžiagų naudojimą ir medžiagoms keliamus reikalavimus bei medžiagų parinkimą projektuojant dangos konstrukciją priklausomai nuo transporto sudėties, apkrovų bei aplinkos sąlygų. Įgytos žinios ir gebėjimai demonstruojami atliekant laboratorinius darbus, o praktinis pritaikymas – aprašant bandymais gautus rezultatus ir išvadas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų, ne mažiau kaip pusėje tvarkaraštyje numatytų paskaitų ir atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su pagrindinėmis matematinės analizės sąvokomis, kurios reikalingos tolesnėse studijose ir praktinėje veikloje. Ugdyti gebėjimą naudoti gautas žinias realių uždavinių sprendimui.

Studijų dalyko aprašas

Šis modulis skirtas supažindinti studentus su pagrindinėmis matematinės analizės sąvokomis, siekiant pritaikyti jas tolesnėse studijose. Kurso metu studentai pagilina žinias apie elementariąsias ir kelių kintamųjų funkcijas, jų savybes, mokosi sekų ir funkcijų ribų skaičiavimo taisykles. Susipažinę su funkcijos išvestinės, neapibrėžtinio ir apibrėžtinio integralo sąvokomis bei savybėmis, taiko jas įvairių inžinerinių uždavinių sprendimui. Įgytos žinios taikomos pratybų metu sprendžiant įvairius su specialybe susįjusius uždavinius. Skaičiavimams naudojama programinė įranga MatLab.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 51 % paskaitų, ne mažiau kaip 60 % pratybų ir ne mažiau kaip 60 % laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Suteikti elektrostatikos, nuolatinės elektros srovės, elektromagnetizmo, optikos, atomo ir branduolio fizikos žinių, leidžiančių suprasti aplinkoje vykstančius fizikinius reiškinius, ir ugdyti gebėjimą spręsti fizikines problemas profilinių mokymo disciplinų studijose.

Studijų dalyko aprašas

Studijų dalykas Taikomoji fizika – tai teorijos ir praktikos visuma, skirta studentams suteikti elektrostatikos, nuolatinės elektros srovės, elektromagnetizmo, optikos, atomo ir branduolio fizikos žinių, reikalingų aplinkos inžinerijos studijose. Sprendžiant praktines užduotis ugdomi gebėjimai parinkti ir taikyti tinkamą elektrostatikos, elektromagnetizmo, optikos ar branduolio fizikos dėsnį. Ugdomas gebėjimas, naudojantis eksperimentinių bandymų atlikimui taikoma šiuolaikine laboratorine įranga, interpretuoti ir dalykiškai paaiškinti gautus eksperimentinių tyrimų rezultatus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. paskaitų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Suteikti teorinių žinių pagrindus automobilių kelių projektavimo srityje. Supažindinti studentus su normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindiniais reikalavimais, skirtais automobilių kelių projektavimui, ir jų taikymu saugių ir šiuolaikinių automobilių kelių projektavime, bei jų panaudojimo galimybes kelio plano, išilginio profilio, dangų konstrukcijų ir kitų kelio elementų projektavimui.

Studijų dalyko aprašas

Automobilių kelių projektavime priimtas saugiausias, ekonomiškiausias ir optimaliausias projektinis sprendimas priklauso tiek nuo projektuotojo kvalifikacijos, tiek nuo jo kūrybiškumo, todėl šis modulis skirtas ne tik susipažinti su automobilių kelių projektavimo principais ir metodais, bet ir praktiniams įgūdžiams įgyti bei kūrybiškumui lavinti.
Bendros žinios apie kelio plano, išilginio profilio, skersinių profilių, dangų konstrukcijos ir kitų kelio elementų projektavimą, jų taikymą skirtingose situacijose, o taip pat susipažinimas su pagrindiniais norminiais statybos techniniai dokumentais, esminių jų reikalavimų analizė ir įsisavinimas, suteiks įgūdžius, būtinus norint tapti kompetentingais automobilių kelių inžinieriais.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje tvarkaraštyje numatytų paskaitų.

Modulio tikslas

Susipažinti su pagrindinėmis tikimybių teorijos ir statistikos sąvokomis bei teoremomis. Gebėti jas taikyti realių uždavinių sprendimui. Naudojant statistines programas gebėti sisteminti ir interpretuoti statistinius duomenis.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje pateikiamos pagrindinės tikimybių teorijos ir matematinės statistikos sąvokos bei teoremos. Nagrinėjami diskretūs ir tolydūs atsitiktiniai dydžiai. Naudodami vieną iš populiariausių kompiuterinių statistinių programų R studentai mokosi statistiškai apdoroti ir interpretuoti statistinius duomenis.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 51 % paskaitų, ne mažiau kaip 80 % pratybų ir ne mažiau kaip 60 % laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Suteikti pagrindines žinias apie plieninius ir gelžbetoninius tiltus, jų elgseną ir konstrukcijų projektavimo pagrindus.

Studijų dalyko aprašas

Studijų metu įgyjamos pagrindinės žinios apie sijinių, santvarinių, arkinių, vantinių ir kitų tiltų konstrukcines schemas, naudojamas medžiagas, tiltų konstrukcijas veikiančias apkrovas ir poveikius, konstrukcinių elementų jungimo priemones ir jų taikymą. Analizuojami tempiamų, lenkiamų ir centriškai gniuždomų konstrukcinių elementų ir jų jungčių projektavimo klausimai. Projektavimo įgūdžiai ir gebėjimai lavinami pratybų metu.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie kelių sistemą, apie šių laikų klasikinę susisiekimo sistema ir suformuluoti pirminius teorinius bei praktinius įgūdžius bei gebėjimus analizuoti Lietuvos susisiekimo sistemą ir jos komponentus, projektuoti nesudėtingus susisiekimo sistemos elementus, panaudojant Lietuvos standartus ir kitus galiojančius norminius dokumentus

Studijų dalyko aprašas

Studijų dalyke įgyjama žinių apie susisiekimo sistemą ir jos komponentus, apie kelių paskirtį susisiekimo sistemoje, susisiekimo sistemos planavimą, techninę infrastruktūrą, informacines ir eismo reguliavimo priemones, transporto priemonių eismo ir kelių charakteristikas, susisiekimo politiką.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje tvarkaraštyje numatytų paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti studentams žinių, reikalingų suprasti, kelio ir aplinkos sąveiką, prisidėti prie kelio, transporto statinių ir supančios aplinkos darnumo užtikrinimo. Ugdyti bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, reikalingus darniai kelio aplinkai projektuoti, ekologinių ir estetinių vertybių išsaugojimui bei gausinimui, tikslingo kelių kraštovaizdžio formavimui.
Suteikti žinių pagrindus apie transporto statinius, įrengiamus keliuose, išmokyti suprasti įdiegtų statinių keliuose schemas bei įvertinti

Studijų dalyko aprašas

Kelio ir aplinkos sąveika prisideda prie kelio, transporto statinių ir supančios aplinkos darnumo užtikrinimo. Darnios kelių tinklo plėtros vizija formuoja infrastruktūros koncepciją, kuri leistų mažinti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, būtų atspari galimam klimato kaitos poveikiui bei didintų naudotojų saugumą.
Šiame studijų dalyke įgyjama žinių apie transporto statinius automobilių keliuose ir geležinkeliuose (pralaidas, pralaidų konstrukcijas, tiltus, viadukus, estakadas, sankryžas, požeminius statinius, poilsio aikšteles, triukšmo mažinimo sieneles, apšvietimo sistemas ir t.t.), šių statinių ir priemonių derinimą prie kraštovaizdžio, parenkant kelio techninius parametrus, saugaus eismo ir kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo reikalavimus.

Modulio tikslas

Įsisavinti pagrindinius elektronikos ir elektrotechnikos dėsnius, elektros ir elektronikos įtaisų ir įrenginių veikimo principus, ugdyti įgūdžius savarankiškam elektrotechnikos ir elektronikos klausimų sprendimui, suprasti skaitmeninės elektronikos veikimo principus ir panaudojimo sritis.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje susipažinsite su pagrindiniais elektrotechnikos dėsniais, išmoksite grandinių jungimo būdus. Mokėsite atskirti nuolatinę srovę nuo kintamos. Susipąžinsite su skaitmeninės elektronikos prietaisais ir jų veikimo būdais. Išmoksite draugauti su elektra.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.