Kraštovaizdžio architektūra
- Stojantiesiems
- Moksleiviams / VILNIUS TECH moko
- Ką studijuoti / Klausk kūrėjo
- Bakalauro studijos
- Koleginės studijos
- Magistrantūros studijos
- Dvigubo diplomo ir jungtinės studijos
- Doktorantūros studijos
- Dalinės studijos
- Kolegijų absolventams
- Įgijusiems išsilavinimą užsienyje
- Galimybė gyventi bendrabutyje
-
PadalinysArchitektūros fakultetas
-
Programos kodas6211PX040
-
Studijų kryptisMenai
-
Kvalifikacinis laipsnisMenų magistras
-
Trukmė2
Apie
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: menų magistras.
Studijų trukmė – 2 metai.
Šioje programoje planuojamos kontaktinės (dieninės) magistrantūros studijos – paskaitos, pratybos ir kiti užsiėmimai vyksta ir egzaminai laikomi kontaktiniu būdu VILNIUS TECH Architektūros fakulteto patalpose. Studijose vyksta išvykos į realius objektus, miestų erdves, susitikimai su bendruomenėmis ir kitomis suinteresuotų asmenų grupėmis. Studijose vyksta mišrios intensyvios studijų išvykos į užsienio šalis.
Studijos vykdomos lietuvių kalba
Palangos botanikos parkas, Vilniaus Bernardinų sodas ir Reformatų parkas – visiems žinomi garsių kraštovaizdžio architektų sukurti sodų meno kūriniai, skirti žmonių bendravimui ir poilsiui.
Kraštovaizdžio architektūra – tai žmogaus suvokiamos vietovės charakterio, nulemto gamtos ir žmogaus sąveika, formavimo menas ir mokslas. Kraštovaizdžio architekto veiklos objektas apima parkus ir skverus, miesto atvirąsias erdves, kultūrinį kraštovaizdį, taip pat gatvių, krantinių ir kitų infrastruktūros objektų kraštovaizdį. Kraštovaizdžio architekto veikla apima kraštovaizdžio planavimą, projektavimą ir priežiūrą.
Šiuolaikinėje visuomenėje Kraštovaizdžio architektai sprendžia visiems aktualius uždavinius, savo projektuose kuria pažeisto kraštovaizdžio regeneravimo sprendimus, produktyvaus kraštovaizdžio ir atsinaujinančios energijos projektus, formuoja tvarią vandentvarką, rekreacijos ir pakrančių kraštovaizdžio sprendimus.
Kraštovaizdžio architektų kompetencija ir profesinės veiklos laukas labai išsiplėtė. Tai ne vien parkų ir sodų kūrimas. Tokie specialistai planuoja miesto erdvinį vystymą, kuria atvirųjų erdvių – aikščių ir skverų, kultūrinio kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kompleksų, miesto gatvių, krantinių ir kitų infrastruktūros erdvių ateities projektus. Dėl to kraštovaizdžio architektas šiandienos visuomenėje yra vis labiau paklausi profesija: jo sukurtų projektų reikia miestų ir rajonų savivaldybėms, nekilnojamojo turto vystytojams ir privatiems statytojams, jis dalyvauja rengiant miesto ir visos šalies vystymo strategiją, vykdo mokslo tyrimus.
Kraštovaizdžio architektūros magistro studijų programos tikslas – išugdyti kintančius šiuolaikinės visuomenės poreikius ir aplinkos iššūkius suprantantį aukštos kvalifikacijos kraštovaizdžio architektą, gebantį dirbti komandoje, planuoti ir projektuoti šiuolaikinių miestų atvirąsias erdves, parkus ir skverus, kultūrinį kraštovaizdį ir infrastruktūros objektų kraštovaizdį.
Kraštovaizdžio architektūros studijas reguliuoja ir prižiūri tarptautinės organizacijos: Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų taryba (ECLAS) ir Europos kraštovaizdžio architektų federacija (IFLA Europe), kurių darbe dalyvauja VILNIUS TECH atstovai, šios programos rengėjai ir vykdytojai. Pagal šių tarptautinių institucijų reikalavimus kraštovaizdžio architekto akademinė kvalifikacija turi apimti ne mažiau kaip 5 metus kraštovaizdžio architektūros studijų universitete, todėl po trejų metų bakalauro studijų kviečiame į antrosios pakopos – dvejų metų magistro studijas.
Ši studijų programa sukurta aktyviai bendradarbiaujant su kitais kraštovaizdžio architektūros studijas vykdančiais Europos universitetais. Studijose bus pasitelkiami ir VILNIUS TECH partnerių – Vengrijos, Nyderlandų, Suomijos universitetų dėstytojai, kurie skaitys paskaitas, vadovaus suplanuotiems studijų dalykams.
Kraštovaizdžio architektūra – praktinė tarpdalykinė specialybė, jungianti gamtos mokslų ir menų žinias ir supratimą, kur socialiniai-ekonominiai, kultūriniai ir technologiniai dalykai pasitelkiami įvairiapusiams būsimųjų specialistų profesiniams gebėjimams išugdyti. Studentai išmoksta bendrauti su gretimų sričių specialistais, dirbti daugiakultūrėje aplinkoje Lietuvoje ir užsienyje.
Dėstomi dalykai grindžiami naujausiais mokslo tyrimais ir šiuolaikinėmis žiniomis, ugdomi profesiniu ir moksliniu požiūriu kompetentingi, savarankiškai bei kritiškai mąstantys kraštovaizdžio architektai. Tokie specialistai geba mokslinių tyrimų metodus ir inovatyvias technologijas pritaikyti profesinėje veikloje, jie kuria aukštos kokybės šiuolaikiškus, prie gamtos ir urbanistinės aplinkos derančius kraštovaizdžio tvarkymo sprendimus.
Ką gebėsiu?
Kraštovaizdžio architektūros magistro studijų programa skirta išmokti:
- Planuoti ir projektuoti sudėtingų kraštovaizdžio sistemų raidos scenarijus, modeliuoti nagrinėjamų teritorijų ir objektų gyvavimo ciklo procesus miestuose ir jautriose gamtinėse teritorijose;
- suprasti ir įvaldyti šiuolaikines kraštovaizdžio tvarkymo teorijas, pasirinkti sudėtingiems uždaviniams spręsti tinkamus metodus ir įrankius;
- specialiųjų gebėjimų vadovauti ir kurti miesto parkus ir sodus, atvirąsias erdves, tvarkyti kultūrinį kraštovaizdį, rengti ir infrastruktūros objektų kraštovaizdžio tvarkymo projektus sudėtingose situacijose;
- valdyti kraštovaizdyje naudojamų medžiagų, želdinių, reljefo ir vandens telkinių formavimo ir komponavimo būdus, tam naudoti tradicinius ir modernius kūrybos metodus ir informacines komunikacines technologijas;
- analizuoti esamus ir kurti naujus kraštovaizdžio raidos scenarijus, sudaryti pokyčių veiksmų planą, numatyti galimus pokyčius ir įvertinti jų poveikį gamtai, visuomenei, ekonomikai;
- planuoti savo ir viso kūrybinio kolektyvo darbą, prisitaikyti prie kintančių situacijų ir pristatyti savo projektus suinteresuotų asmenų grupėms.
Kokios būtų mano karjeros galimybės?
- Dirbti kraštovaizdžio projektuotojais ir kūrybinių kolektyvų vadovais: kurti parkus, skverus, sodus, aikštes, tvarkyti kultūrinius kraštovaizdžius, formuoti infrastruktūros objektų kraštovaizdį;
- dirbti kraštovaizdžio planuotojais ir kūrybinių kolektyvų vadovais: rengti miestų ir jų dalių, miesto parkų ir sodų, saugomų teritorijų vystymo ir tvarkymo planus, vertinti numatomą sprendinių poveikį gamtai, visuomenei ir ūkiui;
- dirbti savivaldybės kraštovaizdžio architektais: kurti miesto erdvių tvarkymo strategiją, spręsti erdvių atnaujinimo ir naujų erdvių kūrimo uždavinius, infrastruktūros plėtros klausimus, vertinti kraštovaizdžio architektūros ir statybos projektus;
- Baigus šias studijas ir atlikus dvejų metų profesinę praktiką įgyti profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, tada įstatymo nustatyta tvarka tapti visoje ES paslaugas teikti galinčiu atestuotu kraštovaizdžio architektu.
- Vykdyti mokslo tyrimus, ekspertuoti kraštovaizdžio tvarkymo planus ir projektus, toliau gilinti žinias mokslo ar meno doktorantūroje.
Baigiamųjų darbų tematika (problematika):
- Šiuolaikinių urbanizuotų, natūralių ir agrarinių teritorijų kraštovaizdžio planavimo problemos;
- Urbanizuotų teritorijų atvirųjų erdvių, gyvenamosios aplinkos, viešojo naudojimo pastatų kompleksų ir teritorijų kraštovaizdžio tvarkymas;
- Nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų ir objektų, kultūrinio kraštovaizdžio tvarkymo scenarijai;
- Šiuolaikinių kraštovaizdžio tvarkymo problemų teoriniai metodiniai tyrimai, eksperimentiniai projektai.
Konkursinis balas
Į magistrantūros studijas priimama be stojamųjų egzaminų, pagal konkursinį balą. Stojantieji turi atitikti pasirengimo studijoms reikalavimus.
1) Priimami bakalaurai:
- Kraštovaizdžio architektūros.
2) Asmenys, turintys bakalauro laipsnį kitose studijų kryptyse:
- Kolegijų absolventai, norintys studijuoti magistro studijose, turi baigti 90 kreditų papildomąsias studijas pagal individualų studijų planą;
- Baigę universitetus asmenys, norintys studijuoti magistro studijose, turi baigti 60 kreditų papildomas studijas pagal individualią programą.
Dėl papildomųjų studijų kreipkitės į Architektūros fakulteto dekanatą.
Studijų dalykai
1 Semestras
-
ARURM23102 12 kreditai
Žalios mėlynosios infrastruktūros planavimo ir miesto erdvės projektas
Modulio tikslas
Vykdant žalios – mėlynosios infrastruktūros (ŽMI) planavimo projektą suteikti studentams profesionalių patarimų, kaip įgyti gilesnių įgūdžių ir generuoti idėjas, kaip ateityje fiziškai keisis ŽMI sistemos elementai miesto ar priemiesčio teritorijoje, atsižvelgiant į jos kontekstą. Norėdami geriau suprasti, kaip apibrėžti veikiančias jėgas, išmokti tirti planavimo procesą ir nuspręsti dėl alternatyvų vertinimo ir projektinių sprendinių neutralaus poveikio klimatui. Išmokti kūrybiškai panaudoti ŽMI erdvės formavimo žinias teikiant projektinius pasiūlymus dėl ilgalaikio miesto kraštovaizdžio, sklypų ir teritorijų vystymo. Suteikti studentams gilesnį supratimą apie miesto atvirosios erdvės projektavimo ir valdymo vaidmenį, kontekstą ir savybes. Išmokti analizuoti ir identifikuoti sudėtingą miesto rajono ar kvartalo vertybių įvairovę, siekiant išlaikyti esamas ir sukurti naujas atvirąsias miesto erdves.
Studijų dalyko aprašas
Žaliosios – mėlynosios infrastruktūros planavimo projekto modulis (12EC) studentams sudaro sąlygas gilinti žinias, supratimą ir gebėjimus žaliojo – mėlynojo (želdinių ir vandenų) tinklo planavimo miesto ir priemiesčio teritorijose srityje. Projekto rengimo metu studentai mokosi panaudoti priešakinius suinteresuotų pusių įtraukties metodus, naujausius vandens, oro, dirvožemio kokybės ir visos ekosistemos gyvybingumo palaikymo ir atstatymo įrankius ir sprendimus. Projektu siekiama sudaryti sąlygas karščio salų naikinimui, vandenų apytakos rato ir tvarios vandentvarkos ciklo palaikymui, taršos ir triukšmo mažinimui, vietos augalų augaviečių apsaugai ir atkūrimui, dirvožemio ir oro kokybės gerinimui, neutralaus poveikio klimatui ir kitoms teigiamoms pasekmėms rastis tiriamose teritorijose. Antroje projekto dalyje studentai mokosi kurti konkrečių su dėstytoju parinktų miesto erdvių (skverų, parkų, sodų) tvarius projektinius sprendinius įgyvendinant pasirinktą ŽMI planavimo strategiją.studentai privalo lankyti ne mažiaus kaip 80 proc. pratybų paskaitų
-
ARURM23101 9 kreditai
Kraštovaizdžio sistemos ir tyrimai 1
Modulio tikslas
uteikti studentams pažangių žinių ir gilaus supratimo apie įvairius kraštovaizdžio teorijos aspektus ir jų taikymą susijusiais metodais bei gebėti tai kritiškai taikyti planavimo, projektavimo ir valdymo projektų kursuose, rašant kritinį darbą ir atliekant pagrindinius tyrimų projektus. Paskaitose apžvelgiami aktualūs kraštovaizdžio architektūros požiūriai ir metodai, tokie kaip kraštovaizdžio sistemų požiūris, kraštovaizdžio charakterio vertinimas, kraštovaizdžio sluoksnių požiūris, erdvės sintaksė, kraštovaizdžio suvokimas ir kt.
Skaitant, analizuojant ir pristatant idėjas grupės diskusijai ir debatams suteikti studentams profesionalių patarimų, kaip giliai suprasti aktualiausius kraštovaizdžio architektūros tyrimo metodus. Plėtoti žinias, kaip praktiškai pritaikyti tyrimo metodus, parenkant tinkamiausius esamiems ir būsimiems iššūkiams spręsti, įskaitant kraštovaizdžio procesų prognozavimą trumpesnėje ir ilgesnėje perspektyvoje.Studijų dalyko aprašas
Šis modulis susideda iš dviejų dalių: priešakinių kraštovaizdžio tvarkymo teorijų ir analizės (A), ir kraštovaizdžio planavimo ir projektavimo tyrimų metodologijos (B); A dalyje (6EC) studentai gilina daugiasluoksnio kraštovaizdžio charakterio ir jo gamtinės įvairovės supratimą, pasitelkdami susijusių disciplinų teorinius ir metodologinius įrankius. Išmokstama kūrybiškai panaudoti gamtos mokslų teorijas ir kiekybinių duomenų apdorojimo metodus, kad paaiškinti biofizinius kraštovaizdžio procesus. Giliau įsisavinama, kaip socialinių mokslų kokybiniais metodais gaunama informacija panaudojama kraštovaizdžio planavimui ir projektavimui. Nagrinėjama, kaip humanitarinių mokslų metodais nustatyti vietovės raidos, kultūrinės vertės individams ir visuomenės grupėms pokyčius ir juos panaudoti kuriant, keičiant ir atkuriant kraštovaizdį. B dalyje (3EC) studentai gilina gebėjimą tirti ir vertinti kraštovaizdyje vykstančius natūralius ir žmogaus įtakojamus procesus bei kraštovaizdžio tvarkymo projektų ir planų socialinį poveikį ir įtaką aplinkai. Studentai vysto gebėjimą pasitelkti skirtingas strategijas ir tyrimo metodus, siekdami tikslingo poveikio kraštovaizdžio būklei ir jį prognozuodami trumpesniam laikotarpiui ir ilgesnei perspektyvai. Studentai privalo lankyti ne mažiaus kaip 80 proc. pratybų paskaitų
-
ARURM23103 6 kreditai
Produktyvus kraštovaizdis ir atsinaujinanti energija
Modulio tikslas
A. Atlikęs šio modulio užduotis, studentas gebės bendradarbiaudamas su kolegomis sugalvoti idėjas būsimoms vietinės-regioninės maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo sistemos dalies fiziniams pokyčiams, atsižvelgiant į kraštovaizdžio kontekstą. Tikslas yra išsiugdyti adekvačias žinias, supratimą apie maisto sistemas, apibrėžti varomąsias jėgas, suprasti planavimo procesą, apsispręsti dėl transformuojančių veiksmų, planavimo ir projektavimo pasiūlymų.
B. Suteikti studentams gilesnių žinių ir supratimo apie tvarią energiją kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ir valdymo srityse. Siekiama suprasti ir įvertinti įvairių atsinaujinančios energijos rūšių ir technologijų poveikį kraštovaizdžiui, įgyti žinių, supratimo ir įgūdžių bei užtikrinti tvarią kraštovaizdžio išteklių ir infrastruktūros transformaciją.Studijų dalyko aprašas
Šis antrosios studijų pakopos modulis susideda iš dviejų dalių: produktyvus kraštovaizdis (a) ir kraštovaizdis ir atsinaujinanti energija (b).A dalyje Produktyvus kraštovaizdis nagrinėjamos šiuolaikinių maisto produktų tiekimo sistemų ir kraštovaizdžio tvarkymo, trumpų tiekimo tinklų, populiacijos aprūpinimo maistu problemos. Šis modulis skirtas tvaraus maisto tiekimo kraštovaizdyje planavimui, projektavimui ir valdymui, integruojant aplinkos, socialinius ir ekonominius produktyvaus kraštovaizdžio aspektus. Jame aptariami pagrindiniai tvaraus maisto teikimo ir planavimo iššūkiai, teorinės sistemos, požiūriai ir metodai. Jis susijęs su apsirūpinimo maistu, maisto saugos, maisto demokratijos ir maisto teisingumo sąvokomis ir tuo, kaip suinteresuotosios šalys ir bendruomenės gali spręsti kilusius iššūkius per dalyvaujamųjų veiksmų tyrimus ir gyvąsias laboratorijas. Jis grindžiamas Tarptautinės maisto planavimo ekspertų grupės (IPES) ir Miestų žemės ūkio ir aprūpinimo maistu centro (RUAF) darbais. Tai apima maisto sistemos žemėlapių sudarymą, suinteresuotųjų šalių, vartotojų, politikos formuotojų žemėlapių sudarymą (galios planavimas) ir SSGG analizės pasirinktame kraštovaizdyje atlikimą. Studentai dirba ties bendradarbiavimo tikslų nustatymu, taikant vardinės grupės techniką (nominal group technique) sisteminiam darbui); siūlo transformacijas, rengia scenarijus, alternatyvas ir įgyvendinimo strategijas. Dalykas gali būti susietas su atitinkamu kraštovaizdžio tvarkymo projektu. Kraštovaizdžio ir atsinaujinančios energijos B dalyje nagrinėjami su atsinaujinančios energijos naudojimu ir atitinkama kraštovaizdžio infrastruktūra susiję klausimai. Jis suteikia studentams galimybę įgyti žinių apie atsinaujinančios energijos sistemų technologijas ir atsinaujinančios energijos infrastruktūrą. Jame pateikiami integruoto planavimo metodai ir priemonės tvariam atsinaujinančio energijos priemonių integravimui kraštovaizdyje bei jam reikalinga analizė, pvz., energijos poreikis ir že
-
ARURM23104 3 kreditai
Intensyvios kraštovaizdžio architektūros kūrybinės dirbtuvės
Modulio tikslas
Suteikti studentui galimybę tikrinti ir tobulinti savo žinias, supratimą ir projektavimo įgūdžius realioje situacijoje vertinant ir tvarkant vietovės kraštovaizdį, įgyti patirties daugiadalykiame komandos darbe taikant dalyvaujamojo planavimo ir projektavimo metodus. Gilinti studento supratimą apie dabarties kraštovaizdžio architektūros temas tarptautinėje aplinkoje. Plėtoti įgūdžius bendrauti su kitais kūrėjais daugiadalykėse planavimo ir projektavimo komandose ir su suinteresuotosiomis šalimis kraštovaizdžio tvarkymo procesuose, pristatyti suinteresuotoms šalims parengtas kraštovaizdžio tvarkymo koncepcijas.
Studijų dalyko aprašas
Šis antrosios studijų pakopos modulis skirtas intensyvioms kraštovaizdžio architektūros kūrybinėms dirbtuvėms.
Intensyvių kūrybinių dirbtuvių dalyje (3EC) studentai turi galimybę gilinti įgūdžius praktiškai nagrinėti kintančios vietines, regionines, globalias kraštovaizdžio architektūros temas rengdami konceptualius kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ir valdymo pasiūlymus tarptautinėje aplinkoje. Modulis gilina supratimą apie dabartines kraštovaizdžio tyrimo, vertinimo, konceptualizavimo idėjas, įtvirtina daugiadalykio grupės darbo ir dalyvaujamojo projektavimo ir planavimo įgūdžius. Studentai dirba stiprindami savo supratimą ir įgūdžius bendradarbiavimo, savimonės ir strateginių kompetencijų srityse. Modulis apima pasirengimą dirbtuvėms, darbą dirbtuvių metu ir projektų apibendrinimus, atliekamus po jų.
2 Semestras
-
ARURM23206 12 kreditai
Integruotos kraštovaizdžio sistemos projektas
Modulio tikslas
Suteikti studentui gilių projektavimo žinių ir įgūdžių, kaip atsižvelgti į įvairias kraštovaizdžio sistemas ir procesus bei jų tarpusavio ryšį urbanizuotoje teritorijoje, apibrėžiant kraštovaizdžio paternų konfigūraciją. Tikslas yra parengti nagrinėjamos teritorijos integruoto vystymo planą, atsižvelgiant į kraštovaizdžio vertės ir išsaugojimo siekius ir žmonių gerovės aspektus. Giliau suprasti kraštovaizdžio planavimo tikslą, uždavinius ir procesą urbanizuotoje teritorijoje; žinoti ir kritiškai interpretuoti žemės naudojimo ir planavimo galimybes, kurių pagalba kraštovaizdžio planavimas tampa veiksmingu įrankiu integruoto miesto vystymo procese. Įgalinti būsimus kraštovaizdžio architektus dalyvauti integraliame žemės naudojimo planavimo procese. Išmokti spręsti klausimus, tiesiogiai susijusius su kraštovaizdžio erdviniu planavimu įvairiais lygmenimis, taip pat integruojant gamtos, kultūros išteklių, užstatytų kompleksų, žemės ūkio ir miškininkystės bei miesto vystymosi klausimus. Stu
Studijų dalyko aprašas
Integruotos kraštovaizdžio sistemos tvarkymo projektas (12EC) orientuotas į žemės naudojimo planavimo ir valdymo procesus kraštovaizdžio tvarkymo srityje urbanizuotose teritorijose. Miesto vystymosi ir jo kraštovaizdžio sistemos analizės planavimas, tikslų nustatymas ir vizijų bei bendrųjų planų kūrimas remiantis sisteminiu požiūriu regioninio kraštovaizdžio lygmeniu apima visus planavimo etapus ir yra pagrįstas realia šalies teisinio reguliavimo sistema ir integruotu miesto erdvių, kvartalų, infrastruktūros sistemų vystymo poreikiu. Tai apjungia darbą įvairiais masteliais ir ryšį tarp kraštovaizdžio ir užstatytų struktūrų planavimo, projektavimo ir valdymo. Modulis siūlo studentams gilinti savo įgūdžius, skirtus spręsti kraštovaizdžio procesų supratimo ir planavimo problemas įvairiu masteliu bei apimtimi – atsižvelgiant į įvairius miesto užstatymo tipus ir aplinkos tvarkymo klausimus ir suinteresuotųjų šalių pageidavimus. Projektą sudaro du etapai: integruotos kraštovaizdžio sistemos analizė ir kompleksinio regeneravimo planas (1), pasirinktų vietų kraštovaizdžio, infrastruktūros sistemos ir statinių struktūrų projektiniai sprendiniai su valdymo ir priežiūros nurodymais (2). Studentai naudojasi kraštovaizdžio sluoksnių, kraštovaizdžio procesų analizės, kraštovaizdžio charakterio vertinimo, poveikio analizės ir gyvavimo būvio vertinimo metodais. Analizei taikomas DPSIR (jėgų, spaudimo, būklės, poveikio ir atsako) metodas ir kiti tinkami kraštovaizdžio procesų analizės ir planavimo metodai. Studentai mokosi dirbti savo iniciatyva, o dėstytojai veikia kaip patarėjai.
-
ARURM23205 9 kreditai
Tarpdalykinis kraštovaizdžio tvarkymas
Modulio tikslas
Suteikti studentams galimybę gilinti žinias apie pažangias kraštovaizdžio teorijas ir specifinių metodų taikymą pasirinktų vietovių kraštovaizdžio tyrimui, ugdyti sisteminio mąstymo ir komandinio darbo su skirtingų specialybių kolegomis įgūdžius. Gilinti gebėjimą pasirinkti tinkamus įrankius tiriamam kraštovaizdžiui apibūdinti ir analizuoti. Mokomasi nustatyti pagrindinius teminius sluoksnius, reikalingus tarpdalykiniam kraštovaizdžio vertinimui remiantis darnaus vystymosi strategija. Gebėti teoriškai paremti aplinkos iššūkių ir visuomenės poreikių gamtinėje ir miesto aplinkoje analizę tarpdalykiniu būdu. Išmokti panaudoti esamų vietovių ir miesto rajonų analizės rezultatus ir nustatytas vertybes, siekiant optimaliai suderinti visuomenės poreikius ir šių vietovių kraštovaizdžio vertybes bei potencialą.
Studijų dalyko aprašas
Tarpdalykinių kraštovaizdžio tvarkymo modulyje (9EC) studentams sudarytos sąlygos kaupti žinias ir gilinti įgūdžius, kaip vadovaujantis priešakinėmis kraštovaizdžio teorijomis ir metodais kaupti ir analizuoti tarpdalykinę tiriamos vietovės informaciją, sprendžiant dabarties iššūkius, tokius, kaip klimato kaita, potvynių rizika, miesto dangų karštis, biologinės įvairovės nykimas ir kiti. Užduotys yra susijusios su ekologinių, socialinių ir infrastruktūros kraštovaizdžio sistemų analize regiono, miesto ar miesto rajono lygmenimis. Išmokstama spręsti visuomenei svarbius iššūkius skirtingų disciplinų studentams analizuojant ir planuojant pasirinktą teritoriją, atliekant bendras ir specialias užduotis. Jame sujungiamos ankstesnių bakalauro studijų dalykų žinios ir supratimas. Užduotys apima informacijos apie esamus kraštovaizdžio iššūkius, susijusius su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, karščio salomis miestuose ir kitomis rizikomis. Modulyje vystomi miesto – regiono darnaus vystymo gebėjimai, tokie, kaip visuomenės sanglauda, dalyvavimas ir prieinamumas, sprendžiant pačių studentų iškeltas užduotis.
-
ARURM23207 6 kreditai
Kraštovaizdžio regeneracija ir tvarioji rekreacija
Modulio tikslas
A. Sudaryti sąlygas studentams įgyti reikiamų žinių ir supratimo bei ugdyti kraštovaizdžio regeneravimo ir atgaivinimo planavimo ir valdymo įgūdžius. Siekiama suprasti kraštovaizdžio degradacijos varomąsias jėgas, įgyti žinių, supratimo ir įgūdžių, kaip atkurti nualintus miško, žemės ūkio, gamtos ir urbanistinius kraštovaizdžius bei gerinti atkuriamo kraštovaizdžio ilgalaikį atsparumą.
B. Sudaryti sąlygas studentams įgyti reikiamų žinių ir supratimo bei ugdyti įgūdžius, pabrėžiančius tvarios rekreacijos ir turizmo kraštovaizdyje perspektyvą. Studentas išmanys, kaip įvairios rekreacijos ir turizmo sistemos ir procesai bei jų tarpusavio ryšys veikia kraštovaizdžio tvarkymą įvairiais masteliais ir skirtingu sudėtingumo lygiu.Studijų dalyko aprašas
Šis antrosios studijų pakopos modulis susideda iš dviejų dalių: kraštovaizdžio regeneracijos (a) ir kraštovaizdis, skirtas tvariai rekreacijai ir turizmui (b).
A dalyje Kraštovaizdžio regeneracija ir atgaivinimas studentai nagrinėja degraduotų vietovių kraštovaizdžio problemų priežastis ir jų pasekmes. Nustatomos įvairaus masto kraštovaizdžio kokybės blogėjimo veikiančios jėgos, susijusios su ūkine veikla, klimato kaita ir kitais iššūkiais. Studentai gilina žinias ir vertina įžvalgas apie dabartinę kraštovaizdžio atkūrimo technologiją. Dėstytojai paaiškina, kaip svarbu atkurti įvairių tipų kraštovaizdį, pavyzdžiui, nualintą gamtos kraštovaizdį, miško plotus, žemės ūkio paskirties, urbanizuotas ir periferines teritorijas. Studentai vysto gebėjimus taikydami integruoto planavimo metodus, kraštovaizdžio atkūrimo priemones, apimančias ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą. Jame paaiškinami specifiniai kraštovaizdžio atkūrimo ir tokių programų įgyvendinimo teisinės bazės, valdymo ir tvarumo aspektai.
B dalyje Kraštovaizdis, skirtas tvariai rekreacijai ir turizmui studentai nagrinėja tvarios rekreacijos ir turizmo klausimus remdamiesi kaimo, miesto ar priemiesčio kraštovaizdžio samprata, kaip tai apibrėžia Europos kraštovaizdžio konvencija. Studentai gilina įgūdžius, kaip atlikti kraštovaizdžio vertinimą, naudodami kraštovaizdžio tipų apibūdinimą ir vertės rodiklius kaip pagrindinę priemonę. Dalykas nagrinėja darnaus turizmo kaip daugiamatės patirties sampratą: istoriją, socialinę kultūrą, ekonominę ir estetinę; evoliucija ir dinamika, šiuolaikinio turizmo keliamas aplinkosaugos ir poveikio kraštovaizdžiui problemas. Nagrinėjamos kiekvieno kraštovaizdžio vieneto ypatybės, problemos ir vertybės, skirtingi atvejai, kraštovaizdžio patirties motyvai ir dimensijos. Atvejo tyrimais ištiriamos kraštovaizdžio, rekreacijos ir turizmo sąsajos. Ši metodika atspindi kraštovaizdžio ir turizmo politikos įgyvendinimo strategijas ir priemones. -
ARURM23208 3 kreditai
Magistro baigiamasis darbas 1
Modulio tikslas
Modulio tikslas – suteikti absolventui galimybę išsiugdyti pažangius asmeninius ir komandinio darbo įgūdžius, kad galėtų kvalifikuotai dirbti ir vadovauti sprendžiant įvairius kraštovaizdžio architektūros iššūkius ir parengti baigiamąjį darbą.
Studijų dalyko aprašas
Kraštovaizdžio architektūros magistro baigiamasis darbo (3EC) savarankiškų studijų metu studentai, panaudodami anksčiau išmoktus informacijos analizės metodus ir įsisavintus įrankius, susipažįsta su naujausiais pasaulio ir Lietuvos kraštovaizdžio tvarkymo būdais, reguliuojančiais teisės aktais, kraštovaizdžio regeneravimo projektais ir objektais. Nagrinėjami esamų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų planavimo, projektavimo ir priežiūros gamtos ir urbanizuotame kontekste principai.
3 Semestras
-
ARURM23310 12 kreditai
Pilnas profesinis kraštovaizdžio tvarkymo projektas
Modulio tikslas
Suteikti studentui galimybę ugdyti reikiamus įgūdžius rengiant pilną kraštovaizdžio architektūros projektą, pasirenkant dviejų iš trijų pagrindinių kraštovaizdžio architektūros veiklų – planavimo, projektavimo ir valdymo – derinį. Išmokti gebėjimo dirbti vienu metu skirtinguose kraštovaizdžio tvarkymo masteliuose, sudaryti sąlygas studentui pasitikrinti pasirengimą profesinei veiklai artimose realiam gyvenimui situacijose. Tobulinti bendradarbiavimo su suinteresuotomis šalimis ir projekto pristatymo įgūdžius.
Studijų dalyko aprašas
Pilno profesinio projekto dalyje (12EC) studentai gilina kompleksinį požiūrį į kraštovaizdžio tvarkymo projekto kūrimą skirtingame mastelyje nuo pradžios iki pabaigos pagal tikrąją profesinę ir reguliavimo sistemą. Projekte studentai sujungia dvi iš trijų kraštovaizdžio tvarkymo veiklų skirtingame mastelyje: planavimą ir planavimą, planavimą ir projektavimą, planavimą ir valdymą, projektavimą ir projektavimą, projektavimą ir valdymą. Studentai išbando ir tobulina savo įgūdžius, kaip spręsti įvairias problemas pereinant nuo didelių iki vidutinių ir mažų teritorijų bei apimties, atsižvelgiant į įvairius aplinkos tvarkymo klausimus, poveikio klimatui neutralumą, suinteresuotųjų šalių pageidavimus. Projektas rengiamas dviem etapais: pirma, dvi pasirinktos veiklos kryptys plėtojamos dviem skirtingais masteliais iki konceptualaus lygio, antra, pateikiami konkretūs sprendiniai, įskaitant reikiamą detalizavimo laipsnį, kiekius, tekstus, viešus pristatymus ir kitus realius reikalavimus projektui. Studentai naudoja įvairias skaitmenines technikas, kad pristatytų projektą teksto, grafikos, vaizdų ir kitais formatais. Studentai mokosi dirbti savo iniciatyva; dėstytojai veikia kaip patyrę patarėjai. Moduliu siekiama parengti studentą įsijungti į realią kraštovaizdžio architekto profesinę veiklą. Studentai rengia projektą bendradarbiaudami su vietos valdžios institucijomis, vartotojais ir kitais praktikuojančiais kraštovaizdžio architektais ir jiems pristato parengtą projektą.
-
ARURM23309 9 kreditai
Specialieji kraštovaizdžio raidos klausimai
Modulio tikslas
Sudaryti sąlygas studentams išmokti apžvelgti esamą kraštovaizdžio architektūros praktiką naudojant kokybinius ir kiekybinius kriterijus ir rodiklius. Sudaroma galimybė mokytis iš kitų projektų ir giliau suprasti parengtus ir įgyvendintus planus, projektus ir valdymo praktikas. Išmokstama giliau apžvelgti dabartines kraštovaizdžio architektūros kryptis ir tendencijas, pristatyti rezultatus vieni kitiems ir sukurti bendrą žinių bazę. Pavyzdžių tyrimo šablonas pateikiamas A priede.
b. Ugdyti besimokančiųjų pažangius dalyvaujamojo kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ir tvarkymo įgūdžius. Suprasti suinteresuotųjų šalių įtraukimo į kraštovaizdžio kūrimo procesą naudą ir išmokti tai panaudoti rengiamuose projektuose, ugdyti komandinio darbo įgūdžius, išbandyti dalyvavimo metodus panašioje į realų gyvenimą situacijoje. Sudaryti sąlygas besimokantiesiems gilinti bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir savimonės gebėjimus, kvestionuojant esamą reglamentavimą ir praktiką, apmąstyti kraštovaizdžStudijų dalyko aprašas
Šis antrosios studijų pakopos modulis susideda iš šių dviejų dalių: kritinė kraštovaizdžio tvarkymo patirties analizė (a2), dalyvaujamasis kraštovaizdžio planavimas ir projektavimas (b13).
Kritinės kraštovaizdžio tvarkymo patirties analizės dalyje (3EC) studentai kaupia žinias ir gilina įgūdžius kritiškai analizuodami tik parengtus ar ir įgyvendintus kraštovaizdžio tvarkymo planus ir projektus bei pateikia savo refleksiją. Studentai gilina supratimą apie kraštovaizdžio tvarkymo, planavimo ir projektavimo procesą, jo kokybės vertinimo kriterijus ir rodiklius. Tai suteikia gilesnį supratimą, kaip įvertinti ir apmąstyti dabartinę kraštovaizdžio architektūros praktiką, tobulinti savo įgūdžius ir mokytis iš kitų projektų patirties. Studentai įgyja gilesnį supratimą apie lokalias ir globalias kraštovaizdžio architektų užduotis bei jų realizavimo būdus.
Dalyvaujamojo kraštovaizdžio planavimo ir projektavimo dalyje (6EC) studentai gilina kompleksinį požiūrį į kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ir valdymo dalyvaujamosios praktikos ypatumus. Tai suteikia besimokančiajam gilesnį supratimą, kaip nustatyti ryšį tarp visuomenės ir bendruomenės interesų kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ir dalyvaujamojo valdymo pasirinktoje aplinkoje. Įgytas žinias studentai pritaiko trijuose rengiamo projekto etapuose: I-ame etape pradėjus dalyvaujamąjį kraštovaizdžio planavimo procesą mokomasi suprasti socialinį užsakymą. Antrajame etape – planuodami ir išbandydami tvarkomos vietovės kraštovaizdžio dalyvaujamąjį procesą per sprendinių variantų rengimą ir vertinimą, ir trečiame etape – sukurtas projektas vertinamas dalyvaujamojo proceso principais, skirtingais metodais įtraukiant suinteresuotąsias šalis. Visuose etapuose studentai mokosi derinti ir integruotai taikyti tradicinius (susirinkimai, komitetai), modernius (skaitmeniniai įrankiai) ir novatoriškus (papildytoji realybė, sužaidybinta aplinka ir virtualioji realybė) dalyvaujamojo planavimo metodus ir atitinkamus įrankius. -
ARURM23311 6 kreditai
Pakrančių kraštovaizdis ir tvarioji vandentvarka
Modulio tikslas
A. Sudalyti sąlygas studentui įgyti gebėjimų, reikiamų sudaryti ilgalaikį vandens telkinių pakrančių kraštovaizdžio tvarkymo strategiją ir tvaraus tvarkymo planą. Tikslas yra suteikti šiuolaikines žinias ir supratimą apie pakrančių kraštovaizdžiui iškilusius iššūkius, apibrėžti varomąsias jėgas, suprasti planavimo procesą su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, susijusiomis su pakrančių teritorijų kraštovaizdžio valdymu.
B. Suteikti studentams gilesnių žinių ir supratimo apie tvarų vandens ciklo ir dirvožemio procesų valdymą kraštovaizdyje. Sužinoti apie specialius vandentvarkos, hidrologijos, dirvotyros proceso atvejus ir kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ir tvarkymo metodus bei įrankius (SUDS, NBS), taip pat GIS pagrįstas skaitmenines analizės, skaičiavimo ir pateikimo priemones.Studijų dalyko aprašas
Šis antrosios studijų pakopos modulis susideda iš dviejų problemų temų: pakrančių kraštovaizdis (a) ir tvarioji vandentvarka ir dirvožemio apsauga kraštovaizdyje (b).
A dalyje Tvarioji vandentvarka ir dirvožemio apsauga kraštovaizdyje studentai gilina žinias ir įgūdžius, kaip tvariai elgtis su dirvožemiu ir vandenimis, kaip svarbiais mūsų natūralaus kapitalo komponentus. Išsami aplinkosaugos technologijų analizė prisideda prie natūralių ir žmogaus veikla generuotų paviršinių vandenų tvarkymo ir dirvožemio apsaugos įgūdžių tobulinimo. Studentai išmoksta suprasti, kad patikima vandens ir dirvožemio kokybės ir kiekio analizė, hidrogeologija yra visų kraštovaizdžio tvarkymo veiksmų pagrindas. Sprendimai slypi natūraliame požeminio ir paviršinio vandens tvarkyme, o kraštovaizdžio architektai taiko gamta grįstus sprendimus – natūralaus sugerties (infiltracijos) didinimą, vandens ciklų uždarymą, dirvožemio apsaugos taikymą augmenija, efektyvių ir patrauklių vandens telkinių baseinų projektavimą ir kt. Studentai mokosi, kaip tvariai integruoti techninius sprendimus, tokius kaip sugerties, nuotėkio ir drėkinimo sistemos, tvarios miesto drenažo sistemos, į kraštovaizdžio planus ir projektus. Tam jie naudojasi duomenų valdymo ir geografine informacijos sistema GIS bei tiria nacionalinę ir Europos vandens telkinių ir dirvožemio valdymo teisinę bazę.
B dalyje Pakrančių kraštovaizdis nagrinėjamos vandens telkinių natūralios ir sukurtos krantinės kaip svarbus kraštovaizdžio kokybės ir gerovės elementas. Studentai nagrinėja pakrančių kraštovaizdį ir krantines Europoje, daugiausia dėmesio skirdami vietinio kraštovaizdžio kontekstui. Studentai dirba su vienu ar daugiau tiriamų atvejų skirtinguose regionuose ir parengia savo regiono ar miesto pakrantės kraštovaizdžio tvarkymo strategiją. Kursą sudaro paskaitų ciklas apie pakrančių ir kitų vandens kraštovaizdžio varomąsias jėgas ir natūralius iššūkius, tokius kaip pakrančių apsauga, potvyniai, atsparumas klimatui, želdinių buveinių -
ARURM23312 3 kreditai
Kraštovaizdžio architektūros magistro baigiamasis darbas 2
Modulio tikslas
Modulio tikslas – suteikti absolventui galimybę išsiugdyti pažangius asmeninius ir komandinio darbo įgūdžius, kad galėtų kvalifikuotai dirbti ir vadovauti sprendžiant įvairius kraštovaizdžio architektūros iššūkius ir parengti baigiamąjį darbą.
Studijų dalyko aprašas
Kraštovaizdžio architektūros magistro baigiamasis darbo (3EC) savarankiškų studijų metu studentai, panaudodami anksčiau išbandytus informacijos analizės metodus ir įsisavintus įrankius, analizuoja tvarkomą teritoriją su jos kontekstu. Tiriami ekologiniai, aplinkosauginiai, socialiniai ekonominiai, infrastruktūros, kompozicijos ir kiti vietos kraštovaizdžio tvarkymo savitumai ir problemos. Naudojamas istorinių ir mokslo šaltinių tyrimas, grafiniai, fotofiksavimo, lauko tyrimų, piešimo, duomenų apdorojimo ir kiti tinkami tyrimo metodai.
4 Semestras
-
ARURM23413 30 kreditai
Kraštovaizdžio architektūros magistro baigiamasis darbas
Modulio tikslas
Modulio tikslas – suteikti absolventui galimybę išsiugdyti pažangius asmeninius ir komandinio darbo įgūdžius, kad galėtų kvalifikuotai dirbti ir vadovauti sprendžiant įvairius kraštovaizdžio architektūros iššūkius ir parengti baigiamąjį darbą mokslo tyrimo kryptyje (1) arba profesinės veiklos kryptyje (2). Studentas mokosi tyrimo rezultatus paversti planavimo ir (ar) projektavimo pasiūlymais, atlikti plano vizualinio ir poveikio aplinkai vertinimą. Studentas gilina komandinio darbo ir etinio valdymo įgūdžius daugiakultūrėje aplinkoje, integruodamas įvairių profesijų žinias į kraštovaizdžio tvarkymo scenarijus. Baigiamojo darbo modulio struktūra yra tokia, kokią reglamentuoja mokykla, o profesinė struktūra yra tokia: teorinis pagrindas: problemos identifikavimas, metodikos formavimas ir tinkamų analizės metodų bei intervencijos priemonių parinkimas; esamos padėties analizė ir apibendrinti rezultatai; praktinė dalis: planavimo ir (ar) projektavimo užduotis, vizija, idėja; koncepcijos kūr
Studijų dalyko aprašas
Kraštovaizdžio architektūros magistro baigiamasis darbas (16, 30EC) suteikia studentams galimybę išsiugdyti ir parodyti savo gebėjimą spręsti kraštovaizdžio architektūros planavimo, projektavimo ir priežiūros iššūkių keliamus uždavinius įvairiais masteliais ir apimtimis. Studentai pasirenka parengti baigiamąjį darbą vienoje iš dviejų kraštovaizdžio architektūros krypčių: mokslo tyrimų (1 kryptis) arba profesinės veiklos (2 kryptis). Studentai toliau tobulina savo įgūdžius ir demonstruoja gebėjimą spręsti analizuojamas kraštovaizdžio tvarkymo problemas įvairiais intervencijos masteliais tiek mokslo tyrimų, tiek profesinės veiklos būdais.
Studentai, rengiantys baigiamąjį darbą mokslo tyrimų kryptyje, daugiausia dėmesio skiria kraštovaizdžio tvarkymo teorinio pagrindimo paieškai, remiantis tvirtu metodologiniu pagrindu, atsirandančiu iš kraštovaizdžio tyrimo, anksčiau atlikto SDM3 ir SDM6. „Tyrimo per projektą” metodas yra vienas iš naudojamų metodų, taikomų kartu su kitais tinkamais kraštovaizdžio tyrimo ir vertinimo metodais. Pasirinktas metodinis pamatas yra išbandomas ir pritaikomas kraštovaizdžio planavimo ir projektavimo etapuose, parengiant kompleksinį kraštovaizdžio tvarkymo pasiūlymą poveikio klimatui neutralumo kontekste. Šios krypties absolventai bus pasirengę tęsti kraštovaizdžio architektūros tyrimus doktorantūros studijose ar kitoje į mokslo tyrimus orientuotoje veikloje. Bendras tyrimo laiko ir pastangų santykis su projektavimu yra apie 70 % tyrimams ir apie 30 % projektavimui.
Statistika
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Priimta studentų | 9 |
| Įstoję į VF | 6 |
| Mažiausias VF balas | 9.77 |