Mechanikos inžinerija

Modulio tikslas

Išmokyti suprasti mechanizmų ir mašinų sandarą, kinematinius ir dinaminius procesus juose, rengiantis šiuolaikinių mechaninių mašinų ir įrengimų studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Mašinos ir mechanizmo samprata. Svirtinių mechanizmų sandara, jų metrinė sintezė, grafinė ir grafoanalitinė kinematika. Kumštelinių mechanizmų klasifikacija, dydžių nustatymas, profilio sintezė. Krumpliaratiniai mechanizmai, krumpliaračiai ir jų projektavimas. Mašinų dinamika. Smagračio projektavimas mašinai. Mechanizmų išsvėrimas. 5 laboratoriniai darbai. Kursinis projektas. Egzaminas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Suteikti tikimybių teorijos ir matematinės statistikos pagrindus, išmokyti taikyti įgytas žinias sprendžiant praktinius uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Pagrindinės tikimybių teorijos sąvokos ir teoremos. Atsitiktinių dydžių pasiskirstymo dėsniai ir skaitinės charakteristikos. Matematinės statistikos uždaviniai. Empirinės charakteristikos. Nežinomų parametrų taškiniai ir intervaliniai įverčiai. Statistinių hipotezių tikrinimas, koreliacijos teorijos elementai, regresija.

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų (tik nuolatinių studijų studentams), 60 proc. pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų (nuolatinių, ištęstinių, ištęstinių nuotolinių studijų studentams).

Modulio tikslas

Suteikti teorines žinias apie paprastai deformuojamų strypų ir sistemų inžinerinio skaičiavimo metodus. Išlavinti šių metodų taikymo įgūdžius. Išlavinti gebėjimą suvokti bei analizuoti paprastai deformuojamų konstrukcijų elementų mechaninius ypatumus bei jų patikimumo ir racionalumo problemas. Pasiruošti sudėtingai deformuojamų konstrukcijų elementų skaičiavimo studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Medžiagų mechanikos objektas, prielaidos, hipotezės, sąvokos. Tempimas ir gniuždymas. Strypinės šarnyrinės sistemos. Statiškai nesprendžiamos tempiamos-gniuždomos strypinės sistemos. Geometriniai skerspjūvių rodikliai. Šlytis, kirpimas. Glemžimas. Sukimas. Lenkiamjų strypų stiprumas ir standumas. Mechaninės medžiagų savybės, eksperimentinis medžiagų savybių tyrimas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų ir 100 proc. laboratorinių darbų. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie metalinių medžiagų vidinę sandarą ir struktūros formavimosi procesus, plienų ir spalvotųjų metalų bei jų lydinių parinkimą ir savybių modifikavimą, jų terminio, termocheminio bei termomechaninio apdorojimo procesus.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje studijuojami metalinių medžiagų parinkimo kriterijai ir grupavimo sistemos. Kristalinė medžiagų sandara ir difuzijos procesas. Realaus ir deformuoto metalo sandara, rekristalizacija. Medžiagų kristalizacija ir lydinių būsenos diagramos. Geležies – anglies lydinių sandara ir faziniai virsmai. Angliniai ir legiruotieji konstrukciniai plienai. Korozija ir medžiagų degradavimas. Spalvotieji metalai ir jų lydiniai. Metalų terminio, termocheminio ir termomechaninio apdorojimo procesai.
Studentai privalo lankyti ne mažiau kaip 50 procentų paskaitų (nuolatinių studijų I pakopos ir vientisųjų studijų I ir II kursų), ne mažiau kaip 80 procentų laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Supažindinti su projekcinės braižybos bendraisiais principais bei jų taikymu mašinų gamybos brėžiniams. Išugdyti gebėjimus skaityti bei sudaryti surinkimo brėžinius naudojant kompiuterines grafines sistemas ir brėžinių standartus.

Studijų dalyko aprašas

Eskizų braižymas, matavimo priemonės, medžiagų žymėjimas brėžiniuose. Išardomi ir neišardomi sujungimai, sriegių tipai, sriegių vaizdavimas ir žymėjimas, tvirtinimo detalės. Surinkimo brėžiniai ir jų braižymo tvarka. Surinkimo brėžinių skaitymas ir detalizavimas. Specifikacija. Spyruoklių, krumpliaračių, kabinimosi ir grandininių pavarų vaizdavimas. Kinematinės schemos. Paviršių apdirbimo rūšių žymėjimas brėžiniuose. Tolerancijos ir suleidimai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir laboratorinių darbų. Privalomas minimalus modulio paskaitų lankomumas – 50%.

Modulio tikslas

Padėti studentams išsiugdyti kalbinius ir komunikacinius studentų gebėjimus, įgyti žinių pagal BEKM B2 – C1 lygį, reikalingų spontaniškai bendrauti (žodžiu ir raštu) asmeninėmis, kultūrinėmis ir profesinėmis kurso temomis.

Studijų dalyko aprašas

Kursas apima svarbų akademinės kalbos mokymo(-si) aspektą, aktualų visoms disciplinoms. Kursas skirtas pirmosios studijų pakopos studentams, kurie yra pasiekę anglų kalbos B1-B2 lygį ir siekiantiems aukšto (B2-C1) anglų kalbos lygio, reikalingo studijoms aukštojoje mokykloje. Integruotų įgūdžių kursas, leidžia tobulinti skaitymo, rašymo, klausymo, kalbėjimo gebėjimus akademiniame kontekste. Išklausę kursą, studentai gebės studijuoti anglų kalba, ruoštis atsiskaitymams, rašyti mokslinius darbus. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Dalyko tikslas – supažindinti studentus su dalykinių stilių (administracinio ir mokslinio) ypatumais, dalykiniams tekstams keliamais reikalavimais, išmokyti pasirinkti ir taikyti tinkamus teksto rašymo metodus, ugdyti gebėjimus kurti taisyklingus ir tinkamai parengtus dalykinius (administracinius ir mokslinius) tekstus; remtis šaltiniais, juos cituoti, sudaryti naudotos literatūros ir šaltinių sąrašą.

Studijų dalyko aprašas

Studijuojant dalyką supažindinama su dalykinio teksto samprata, teksto sandaros ypatumais, aptariami mokslinio ir administracinio stilių panašumai ir skirtumai, bendrieji tekstų kūrimo principai ir rašymo strategijos. Mokomasi atskirų mokslinio teksto dalių rašymo ypatumų, aptariami rašto darbų stiliaus raiškos aspektai, citavimo ir perfrazavimo aspektai, dokumentų ir kitų rašto darbų įforminimo reikalavimai bei stilistiniai ir kalbiniai reikalavimai, dalykinio bendravimo elektroninėje erdvėje raiškos ypatumai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų, ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų

Modulio tikslas

Padėti studentams išsiugdyti kalbinius ir komunikacinius studentų gebėjimus, įgyti žinių pagal BEKM B2 – C1 lygį, reikalingų spontaniškai bendrauti (žodžiu ir raštu) asmeninėmis, kultūrinėmis ir profesinėmis kurso temomis.

Studijų dalyko aprašas

Kursas apima svarbų akademinės kalbos mokymo(-si) aspektą, aktualų visoms disciplinoms. Kursas skirtas pirmosios studijų pakopos studentams, kurie yra pasiekę prancūzų kalbos B1-B2 lygį ir siekiantiems aukšto (B2-C1) prancūzų kalbos lygio, reikalingo studijoms aukštojoje mokykloje. Integruotų įgūdžių kursas, leidžia tobulinti skaitymo, rašymo, klausymo, kalbėjimo gebėjimus akademiniame kontekste. Išklausę kursą, studentai gebės studijuoti prancūzų kalba, ruoštis atsiskaitymams, rašyti mokslinius darbus. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Kurso tikslas – atskleisti studentams pagrindines technikos filosofijos problemas ir išugdyti gebėjimą orientuotis šiuolaikinės technogeninės dinamikos sraute.

Studijų dalyko aprašas

Kurse pateikiamos technikos ir technologijos sampratos, apžvelgiamos jų raidos ir kaitos ypatybės. Studentai supažindinami su technikos filosofijos kaip disciplinos ištakomis, jos susiformavimo ir tolesnio vystymosi specifika. Pateikiami svarbiausi technikos istorijos periodai, siekiant išryškinti esminę technikos raidos, jos sampratos ir požiūrio kaitos į techniką priklausomybę. Pristatomos garsiausios technikos filosofų (E. Kappas, F. Dessaueris, K. Jaspersas, M. Heideggeris, J. Ellulis, H. Skolimowsky’s, D. Bellas, E. Toffleris, A. Huningas, H. Schelsky’s, G. Ropohlas, H. Lenkas, F. Rappas) teorijos. Technika analizuojama ir interpretuojama iš ontologinio, epistemologinio, antropologinio, aksiologinio mąstymo perspektyvos. Aptariami pagrindiniai šiuolaikinės technikos ir technologijos metami iššūkiai žmogui, gvildenamos aktualiausios jų keliamos problemos.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir lankyti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Padėti studentams išsiugdyti kalbinius ir komunikacinius gebėjimus, įgyti žinių pagal BEKM B2-C1 lygį, reikalingų spontaniškai bendrauti (žodžiu ir raštu) asmeninėmis, kultūrinėmis ir profesinėmis kurso temomis.

Studijų dalyko aprašas

Kursas apima svarbų akademinės kalbos mokymo(-si) aspektą, aktualų visoms disciplinoms. Kursas skirtas pirmosios studijų pakopos studentams, kurie yra pasiekę vokiečių kalbos B1-B2 lygį ir siekiantiems aukšto (B2-C1) vokiečių kalbos lygio, reikalingo studijoms aukštojoje mokykloje. Integruotų įgūdžių kursas, leidžia tobulinti skaitymo, rašymo, klausymo, kalbėjimo gebėjimus akademiniame kontekste. Išklausę kursą, studentai gebės studijuoti vokiečių kalba, ruoštis atsiskaitymams, rašyti mokslinius darbus. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti su mašinų elementais ir įvairiais jų sujungimais

Studijų dalyko aprašas

Mašinų elementai. Darbo kriterijai. Elementų sujungimai. Suvirinti, presuoti, kniedyti, klijuoti sujungimai. Srieginiai, pleištiniai, išdrožiniai, kaištiniai sujungimai (jungtys). Frikcinės pavaros. Diržinės pavaros. Krumplinės pavaros: cilindrinės, kūginės. Sliekinės pavaros. Velenai, guoliai, movos, sandarinimo, tepimo įtaisai. Laboratoriniai darbai. Kursinis projektas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% paskaitų, pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Supažindinti su matavimų teorija ir praktika. Perteikti teorinius profesijos pagrindus ir suformuoti savarankiškam darbui
būtinus inžinerinio-praktinio darbo įgūdžius: mokėjimas kaupti ir ugdyti gebėjimą analizuoti ir suprasti mechanikos
inžinerijos srities informaciją, identifikuoti problemas, išmokti dirbti su aplinkos apsaugos ir energijos apskaitos įrenginiais,
prietaisais, kompleksais, sistemomis, įranga, metodais.

Studijų dalyko aprašas

Metrologijos ir matavimų teorijos pradmenys. Statistiniai matavimų teorijos pagrindai. Matavimo signalų keitimas.
Matavimo metodai ir priemonės. Procesų parametrų matavimai.

Modulio tikslas

Suteikti žinias ir ugdyti inžinerinio sudėtingai deformuojamų elementų stiprumo ir standumo skaičiavimo gebėjimus. Suteikti žinias ir ugdyti specifinių poveikių veikiamų strypų skaičiavimo gebėjimus. Pasiruošti konstrukcijų skaičiavimo studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Lenkiamų elementų standumas ir poslinkių skaičiavimo metodai. Statiškai neišsprendžiamos sijos. Įtempių ir deformacijų būviai. Stiprumo ir plastiškumo hipotezės. Sudėtingai deformuojamo strypo stiprumas. Plonasieniai slegiamieji indai. Įtempių koncentracija. Sąlyčio įtempiai. Strypų stabilumas. Klupdymas. Dinaminio apkrovimo įtaka. Kintamieji įtempiai. Konstrukcijos elementų nuovargis. Elementų su plyšiais irimas. Įvairiai deformuojamų elementų savybių eksperimentiniai tyrimai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų ir 100 proc. laboratorinių darbų. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Modernių 3D projektavimo sistemų naudojimas projektuojamų gaminių geometrinei formai kurti, konstrukciniams sistemų parametrams nustatyti, automatizuotai gamybai parengti.

Studijų dalyko aprašas

Automatizuoto projektavimo ir gamybos procesų automatizavimo apžvalga. Automatizuoto projektavimo ir gamybos sistemos sandara; aparatūra ir programinė įranga. Automatizuoto projektavimo koncepcija: trimatis (3D) modelis, virtualus modeliavimas, integruota projektavimo kokybės kontrolė. Automatizuotos gamybos ryšys su projektavimo procesu. Gamybos procesų automatizavimo pagrindai. Inžinerinių sistemų kūrimas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Įgyti žinių apie tradicines mechanines ir netradicines bei inovatyvias medžiagų apdirbimo technologijas. Susiformuoti
gebėjimus teisingai parinkti medžiagas ir gamybos technologijas, praktiškai susipažinti su kai kuriomis apdirbimo
operacijomis.

Studijų dalyko aprašas

Medžiagų apdirbimo ir apdorojimo technologijos: apdirbimas pjovimu (tekinimas, frezavimas, gręžimas, gilinimas, plėtimas,
sriegimas, pratraukimas), adityviosios technologijos (3D spausdinimas), abrazyvinis apdirbimas (šlifavimas, baigiamasis apdirbimas abrazyvu, nauji abrazyvinio apdirbimo būdai (ultragarsinis apdirbimas, apdirbimas abrazyvo srautu, apdirbimas vandens ir abrazyvo čiurkšle, magnetoabrazyvinis apdirbimas)) erozinis apdirbimas (elektrocheminė erozija, lazerinis apdirbimas, apdirbimas elektronų, jonų pluoštu, plazminis apdirbimas, elektroerozinis apdirbimas). Studentai numatytų tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Padėti studentams įgyti ir išsiugdyti specialybės anglų kalbos kalbinius ir profesinius komunikacinius gebėjimus, žinių, kad būsimieji specialistai gebėtų pritaikyti įgytas kompetencijas praktikoje, analizuoti informaciją, komunikuoti žodžiu ir raštu kasdieninėje, akademinėje ir profesinėje aplinkoje.

Studijų dalyko aprašas

Kursas yra skirtas Mechanikos fakulteto studijų programų studentams siekti C1 lygio anglų kalbos kompetencijų, tobulinti dalyko Anglų kalba suformuotus kalbos įgūdžius bendravimui kasdienėje ir profesinėje situacijose. Kurso metu toliau plėtojamos savarankiško vartotojo kalbinės veiklos rūšys, plečiamas profesinis žodynas, gilinamos taisyklingos technikos ir mokslo kalbos vartojimo žinios, ugdomi gebėjimai analizuoti bei referuoti profesinę literatūrą, mokomasi parengti akademines pateiktis. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Padėti studentams įgyti ir išsiugdyti specialybės prancūzų kalbos kalbinius ir profesinius komunikacinius gebėjimus, žinių, kad būsimieji specialistai gebėtų pritaikyti įgytas kompetencijas praktikoje, analizuoti informaciją, komunikuoti žodžiu ir raštu kasdieninėje, akademinėje ir profesinėje aplinkoje.

Studijų dalyko aprašas

Kursas yra skirtas Mechanikos fakulteto studijų programų studentams siekti C1 lygio prancūzų kalbos kompetencijų, tobulinti dalyko Prancūzų kalba suformuotus kalbos įgūdžius bendravimui kasdienėje ir profesinėje situacijose. Kurso metu toliau plėtojamos savarankiško vartotojo kalbinės veiklos rūšys, plečiamas profesinis žodynas, gilinamos taisyklingos technikos ir mokslo kalbos vartojimo žinios, ugdomi gebėjimai analizuoti bei referuoti profesinę literatūrą, mokomasi parengti akademines pateiktis.

Modulio tikslas

Padėti studentams įgyti ir išsiugdyti specialybės vokiečių kalbos kalbinius ir profesinius komunikacinius gebėjimus, žinių, kad būsimieji specialistai gebėtų pritaikyti įgytas kompetencijas praktikoje, analizuoti informaciją, komunikuoti žodžiu ir raštu kasdieninėje, akademinėje ir profesinėje aplinkoje.

Studijų dalyko aprašas

Kursas yra skirtas Mechanikos fakulteto studijų programų studentams siekti C1 lygio vokiečių kalbos kompetencijų, tobulinti dalyko Vokiečių kalba suformuotus kalbos įgūdžius bendravimui kasdienėje ir profesinėje situacijose. Kurso metu toliau plėtojamos savarankiško vartotojo kalbinės veiklos rūšys, plečiamas profesinis žodynas, gilinamos taisyklingos technikos ir mokslo kalbos vartojimo žinios, ugdomi gebėjimai analizuoti bei referuoti profesinę literatūrą, mokomasi parengti akademines pateiktis. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Kurso tikslas – suteikti studentams visapusišką supratimą apie automatinio valdymo sistemas ir jų taikymą, daugiausia dėmesio skiriant analizei, projektavimui ir įgyvendinimui naudojant tokius įrankius kaip Matlab ir Simulink, kad jie būtų paruošti karjerai inžinerijos ir susijusiose srityse.

Studijų dalyko aprašas

Kurso metu studentai supažindinami su valdymo sistemomis ir jų taikymu naudojant tokius įrankius kaip Matlab ir Simulink. Kursas apima tokias temas kaip grįžtamojo ryšio valdymas, sistemos stabilumas ir įvairių tipų valdymo sistemos, įskaitant atviro ir uždaro kontūro valdymo sistemas. Studentas gebės apibūdinti automatinio valdymo sistemas tiek laiko, tiek dažnio srityse, naudodamas tokias priemones kaip diferencialinės lygtys, Laplaso transformacija, perdavimo funkcija ir dažnio atsakas. Valdymo sistemų analizė ir projektavimas įskaitant tokius metodus kaip šaknų hodografas, Bode diagramos ir Nyquist kriterijai, kuriuos galima įgyvendinti naudojant Matlab ir Simulink. Studentai dirbs su praktiniais darbais ir užduotimis, pritaikydami paskaitose išmoktas sąvokas ir metodus realioms problemoms, naudodami Matlab ir Simulink. Taip pat nagrinėjamos išplėstinės temos, tokios kaip būsenos erdvės vaizdavimas, optimalus ir adaptyvus valdymas, pabrėžiant jų įgyvendinimą naudojant Matlab ir Simulink. Kurso pabaigoje studentai turėtų gerai suprasti automatinio valdymo principus ir metodus bei mokėti juos pritaikyti įvairioms inžinerinėms problemoms. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau 70 proc. pratybų ir 70 proc. laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Suteikti fundamentaliųjų žinių inžinerinių sprendimų ekonominiam pagrindimui; parengti specialistus, gebančius lanksčiai taikyti teorines ir praktines ekonomines žinias priimant ir pagrindžiant alternatyvius inžinerinius sprendimus.

Studijų dalyko aprašas

Inžinerinių sprendimų ekonominio pagrindimo kurse supažindinama su pagrindinėmis inžinerinės ekonomikos sąvokomis ir principais. Detalizuojamas gamybos technologinis procesas, supažindinama su sąnaudomis/kaštais, savikaina ir pelnu bei jo didinimo galimybėmis. Aptariami pagrindiniai projektų efektyvumo vertinimo metodai pasirenkant optimalią sprendimo įgyvendinimo alternatyvą. Supažindinama su inžinerinių sprendimų komercializacijos galimybėmis akcentuojant ekologiškai tvarios plėtros aspektus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie šiuolaikinėje pramonėje naudojamas neišardomų sujungimų technologijas, jų pritaikymo galimybes, supažindinti su procesais ir įranga.

Studijų dalyko aprašas

Modulis suteikia žinių apie įvairias pramonėje naudojamas neišardomų sujungimų technologijas. Nagrinėjami skirtingi suvirinimo būdai: dujinis, rankinis elektrolankinis lydžiuoju elektrodu, suvirinimas apsauginių dujų aplinkoje (MIG, MAG, TIG), suvirinimas po fliuso sluoksniu, kontaktinis suvirinimas bei specialūs suvirinimo būdai (lazeriu, elktronų spinduliu, plazma, ultragarsu ir kt.). Modulyje pateikiama žinių apie nemetalinių ir metalinių medžiagų suvirinimą, litavimą, klijavimą. Palyginami skirtingi procesai, pateikiama informacija apie jungčių kontrolę. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Suteikti elektronikos pagrindų žinias bei supratimą apie elektroninių įtaisų veikimą

Studijų dalyko aprašas

Elektronikos pagrindų žinios, bei žinios apie elektroninių įtaisų veikimą: lygintuvai, stiprintuvai, operaciniai stiprintuvai, loginiai elementai, trigeriai, jutikliai ir kiti elektronikos prietaisai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie procesus, vykstančius metalo pjovimo zonoje, tradicinius metalo apdirbimo būdus, taip pat apie šiuolaikinių metalo pjovimo įrankių medžiagas, konstrukcinius ir geometrinius parametrus.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje pateikiama informacija apie pagrindinius procesus, vykstančius metalo apdirbimo zonoje, apie pagrindinius metalo pjovimo įrankius, jų tipus, konstrukcijas ir geometrinius parametrus, taip pat apie medžiagas, naudojamus metalo pjovimo įrankių pjovimo daliai gaminti.

Modulio tikslas

Įgyti ir įsisavinti teorines žinias apie skysčių pusiausvyros ir tekėjimo dėsnius bei jų panaudojimu praktiniams skaičiavimams, vandentiekio tinklų hidrauliniais skaičiavimais, taip pat su teoriniais pastatų ir įrenginių energetinių skaičiavimų pagrindais.

Studijų dalyko aprašas

Skysčių savybės. Oilerio skysčio pusiausvyros lygtys. Hidrostatinis slėgis, jo jėga į paviršių. Skysčio tėkmės sąvokos. Bernulio lygtis ir jos taikymas. Laminarinis ir turbulentinis tekėjimas vamzdžiuose. Hidrauliniai nuostoliai. Vamzdžių sistemų skaičiavimas. Termodinamikos iš šilumos mainų dalyje supažindinama su pagrindinėmis techninės termodinamikos sąvokomis, darbu ir šiluma, energijos tvermės dėsniu, termodinaminiais ciklais, vandens garu ir drėgnu oru, šilumokaičių ir šilumos siurblio veikimo principais.
Studentai privalo lankyti daugiau kaip pusę paskaitų, dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų bei atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Išmokti racionaliai panaudoti medžiagas ir energetinius resursus projektuojant naujus gaminius, kurie jų eksploatavimo metu darytų mažiausią neigiamą poveiki aplinkai, vartodami minimalų energijos kiekį. Įgyti žinių apie techninių sistemų ir procesų automatizavimą, išmokti analizuoti, parinkti ir suprojektuoti technologinių procesų automatizavimo priemones.

Studijų dalyko aprašas

Medžiagų savybių vertinimas ekologiniu požiūriu. Švarių gamybos proceso panaudojimas naujų įrenginių projektavime. Medžiagų ir energijos sąnaudų mažinimas gamybos procese. Įrenginių konstrukcijos optimizavimas, mažinant jų eksploatacines bei utilizavimo išlaidas. Supratimas apie techninę sistemą, ir žmogaus vaidmenį joje. Automatizavimo socialinės pasekmės. Automatizacijos įtaka technologiniams procesams. Automatizuotų technologinių procesų projektavimo ypatumai. Robotai ir jų vaidmuo gamyboje. Technologinių procesų automatizavimas.

Modulio tikslas

Paruoši specialistą, kuris pagal mašinos detalių brėžinius ir technines sąlygas gerai suprastų jų gamybos technologiją ir pats galėtų kurti, parinkti ir tobulinti jų gamybos technologinius procesus, kurių dėka mašinos ir detalių kokybė būtų pasiekta su mažiausia savikaina.

Studijų dalyko aprašas

Gamybos ir technologinis procesai, operacijos, jų išskaidymas į atskiras dalis. Mašina kaip gamybos objektas. Mašinos ir jos detalių kokybės reikalavimai, jų tyrimas. Kokybės užtikrinimo būdai. Detalių apdirbimo technologinių procesų projektavimas ir normavimas. Gamybos našumo, efektyvumo ir kokybės gerinimas. Įvairių tipų detalių apdirbimo technologiniai procesai. Technologinių procesų dokumentai.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie įvairių vėjo ir hidro jėgainių ų veikimo principus, jų konstrukcijos ypatumus, naudojimo galimybes esant įvairioms sąlygoms, galimybę įjungti į bendrą energijos tiekimo sistemą, o taip pat vėjo ir hidro jėgainių vystymosi tendencijas.

Studijų dalyko aprašas

Vėjo kilmė ir charakteristikos. Aerodinaminiai vėjo jėgainių darbo pagrindai. Vėjo jėgainių tipai ir jų eksploatacijos ypatumai. Vėjo jėgainių generatoriai ir energijos perdavimo įrenginiai. Vėjo jėgainių valdymo sistemos. Vėjo jėgainių jungimas prie energijos tiekimo tinklo. Hidroresursų įvertinimas .Vandens srauto energijos pavertimas į mechaninę. Hidroturbinos. Hidrolektrinių generatoriai ir valdymo įrenginiai. Hidroelektrinių jungimas į bendrą tinklą.

Modulio tikslas

Supažindinti su bioenergetikos technologijomis, jų poveikiu aplinkai. Mokėti vertinti ir optimizuoti biokuro bei biodegalų panaudojimą konkrečioje situacijoje.

Studijų dalyko aprašas

Energetiniai ištekliai, jų paplitimas ir poreikis. Situacija aplinkosaugoje. Biokuro ir biodegalų savybės bei naudojamos žaliavos jų gamybai. Technologijos biokuro ir biodegalų gamybai. Energijos gamybos technologijos iš biokuro. Bioenergetikos poveikis aplinkai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinias apie kokybės terminus ir rodiklius, sistemas, kokybės kontrolę, kokybės valdymą ir marketingo kokybę. Nustatyti kokia priklausomybė tarp gaminio kokybės ir kainos.

Studijų dalyko aprašas

Kokybės samprata, pagrindiniai kokybės rodikliai. Terminai ir apibūdinimai. Kokybės sistema ir jos struktūra. Kokybės sistemos reikalavimai ir principai. Kokybės kontrolė, kokybės valdymas. Kokybės kontrolės būdai. Kokybės kontrolės planavimas ir organizavimas. Gaminių pateikimo kontrolei būdai. Vidinis kokybės auditas jo organizavimas ir planavimas. Kokybės audito metodika. Marketingo sąvokos ir terminai. Kokybės reikalavimai marketingui. Marketingo kokybė. Kokybės kaina ir jos optimizavimas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti su mašinų ir prietaisų pavarų projektavimo metodais, leidžiančiais gauti reikalingas mašinos jėgines ir greitumines charakteristikas, su tikslių mechanizmų – špindelių, judesius sumuojančių mechanizmų, traukos mechanizmų projektavimu, prietaisų mechanizmų ypatumais. Išugdyti gebėjimus taikyti šias žinias parenkant pagrindinius mašinų ir prietaisų agregatus ir detales.

Studijų dalyko aprašas

Mašinų konstravimo procesas. Variklių parinkimo principai. Pavarų kinematinio projektavimo metodai. Greičių dėžių projektavimas. Špindelių projektavimas, naudojant įvairių tipų guolius: slydimo (hidrodinaminius, hdirostatinius), riedėjimo. Judesius sumuojančių mechanizmų, traukos mechanizmų projektavimas. Prietaisų projektavimo ypatumai.

Modulio tikslas

Formuoti organizacijos valdymo teorinių žinių bazę, ugdyti gebėjimą taikyti įgytas žinias nagrinėjant realias profesinės veiklos situacijas.

Studijų dalyko aprašas

Vadybos kurso metu nagrinėjama vadybos samprata, pagrindinės sąvokos ir jų interpretacijos, vadybos teorijų raida, kibernetinis valdymo modelis: valdymo subjektas ir objektas. Analizuojama organizacija kaip sistema (sisteminio požiūrio taikymas), organizacijų įvairovė, organizacijos elementai ir aplinka, organizacijų steigimas ir valdymo struktūrų tipai. Nagrinėjamos valdymo funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė, taip pat administraciniai, ekonominiai, psichologiniai vadybos metodai, valdymo sprendimų rengimo ir priėmimo principai, vadovo vaidmuo organizacijos valdymo sistemoje, darbo apmokėjimas ir motyvacija, aptariamas pokyčių ir konfliktų valdymas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Išmokti racionaliai panaudoti medžiagas ir energetinius resursus projektuojant naujus gaminius, kurie jų eksploatavimo metu darytų mažiausią neigiamą poveiki aplinkai, vartodami minimalų energijos kiekį. Įgyti žinių apie techninių sistemų ir procesų automatizavimą, išmokti analizuoti, parinkti ir suprojektuoti technologinių procesų automatizavimo priemones.

Studijų dalyko aprašas

Medžiagų savybių vertinimas ekologiniu požiūriu. Švarių gamybos proceso panaudojimas naujų įrenginių projektavime. Medžiagų ir energijos sąnaudų mažinimas gamybos procese. Įrenginių konstrukcijos optimizavimas, mažinant jų eksploatacines bei utilizavimo išlaidas. Supratimas apie techninę sistemą, ir žmogaus vaidmenį joje. Automatizavimo socialinės pasekmės. Automatizacijos įtaka technologiniams procesams. Automatizuotų technologinių procesų projektavimo ypatumai. Robotai ir jų vaidmuo gamyboje. Technologinių procesų automatizavimas.

Modulio tikslas

Paruoši specialistą, kuris pagal mašinos detalių brėžinius ir technines sąlygas gerai suprastų jų gamybos technologiją ir pats galėtų kurti, parinkti ir tobulinti jų gamybos technologinius procesus, kurių dėka mašinos ir detalių kokybė būtų pasiekta su mažiausia savikaina.

Studijų dalyko aprašas

Gamybos ir technologinis procesai, operacijos, jų išskaidymas į atskiras dalis. Mašina kaip gamybos objektas. Mašinos ir jos detalių kokybės reikalavimai, jų tyrimas. Kokybės užtikrinimo būdai. Detalių apdirbimo technologinių procesų projektavimas ir normavimas. Gamybos našumo, efektyvumo ir kokybės gerinimas. Įvairių tipų detalių apdirbimo technologiniai procesai. Technologinių procesų dokumentai.

Modulio tikslas

Supažindinti su aplinkosaugos įrenginių skirtų užterštam orui ir nuotekų valymui konstrukcija bei jų projektavimo ypatumais. Sugebėti suprojektuoti aplinkosauginį įrenginį aplinkos taršai pašalinti iš technologinio proceso zonos ir ją neutralizuoti.

Studijų dalyko aprašas

Biosfera ir jos tarša. Mechaninių ir cheminių teršalų sausieji bei šlapieji valymo įrenginiai. Oro valymo filtrai. Dūmų dujų valymo įrenginiai.. Mechaninio nuotekų valymo įrenginiai. Įrenginiai valantys nuotekas fizikiniais ir cheminiais valymo metodais. Membraninės technologijos. Biologinio valymo įrenginiai.

Modulio tikslas

Supažintinti su energijos apskaitos ir taupymo įrenginiais bei išmokti vertinti jų efektyvumą.

Studijų dalyko aprašas

Energijos taupymo būdai. Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Kieto, skysto ir dujinio kuro vartojimo įrenginiai ir sistemos. Elektros ir šiluminės energijos apskaitos nuostolių minimizavimo ir ekonomiško naudojimo įrenginiai. Skysčių ir dujų apskaitos prietaisai ir sistemos. Apskaitos įrenginių veikimo principai ir jų konstrukcijos.

Modulio tikslas

Suteikti žinias apie kokybės terminus ir rodiklius, sistemas, kokybės kontrolę, kokybės valdymą ir marketingo kokybę. Nustatyti kokia priklausomybė tarp gaminio kokybės ir kainos.

Studijų dalyko aprašas

Kokybės samprata, pagrindiniai kokybės rodikliai. Terminai ir apibūdinimai. Kokybės sistema ir jos struktūra. Kokybės sistemos reikalavimai ir principai. Kokybės kontrolė, kokybės valdymas. Kokybės kontrolės būdai. Kokybės kontrolės planavimas ir organizavimas. Gaminių pateikimo kontrolei būdai. Vidinis kokybės auditas jo organizavimas ir planavimas. Kokybės audito metodika. Marketingo sąvokos ir terminai. Kokybės reikalavimai marketingui. Marketingo kokybė. Kokybės kaina ir jos optimizavimas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti su mašinų ir prietaisų pavarų projektavimo metodais, leidžiančiais gauti reikalingas mašinos jėgines ir greitumines charakteristikas, su tikslių mechanizmų – špindelių, judesius sumuojančių mechanizmų, traukos mechanizmų projektavimu, prietaisų mechanizmų ypatumais. Išugdyti gebėjimus taikyti šias žinias parenkant pagrindinius mašinų ir prietaisų agregatus ir detales.

Studijų dalyko aprašas

Mašinų konstravimo procesas. Variklių parinkimo principai. Pavarų kinematinio projektavimo metodai. Greičių dėžių projektavimas. Špindelių projektavimas, naudojant įvairių tipų guolius: slydimo (hidrodinaminius, hdirostatinius), riedėjimo. Judesius sumuojančių mechanizmų, traukos mechanizmų projektavimas. Prietaisų projektavimo ypatumai.

Modulio tikslas

Formuoti organizacijos valdymo teorinių žinių bazę, ugdyti gebėjimą taikyti įgytas žinias nagrinėjant realias profesinės veiklos situacijas.

Studijų dalyko aprašas

Vadybos kurso metu nagrinėjama vadybos samprata, pagrindinės sąvokos ir jų interpretacijos, vadybos teorijų raida, kibernetinis valdymo modelis: valdymo subjektas ir objektas. Analizuojama organizacija kaip sistema (sisteminio požiūrio taikymas), organizacijų įvairovė, organizacijos elementai ir aplinka, organizacijų steigimas ir valdymo struktūrų tipai. Nagrinėjamos valdymo funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė, taip pat administraciniai, ekonominiai, psichologiniai vadybos metodai, valdymo sprendimų rengimo ir priėmimo principai, vadovo vaidmuo organizacijos valdymo sistemoje, darbo apmokėjimas ir motyvacija, aptariamas pokyčių ir konfliktų valdymas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Išmokti racionaliai panaudoti medžiagas ir energetinius resursus projektuojant naujus gaminius, kurie jų eksploatavimo metu darytų mažiausią neigiamą poveiki aplinkai, vartodami minimalų energijos kiekį. Įgyti žinių apie techninių sistemų ir procesų automatizavimą, išmokti analizuoti, parinkti ir suprojektuoti technologinių procesų automatizavimo priemones.

Studijų dalyko aprašas

Medžiagų savybių vertinimas ekologiniu požiūriu. Švarių gamybos proceso panaudojimas naujų įrenginių projektavime. Medžiagų ir energijos sąnaudų mažinimas gamybos procese. Įrenginių konstrukcijos optimizavimas, mažinant jų eksploatacines bei utilizavimo išlaidas. Supratimas apie techninę sistemą, ir žmogaus vaidmenį joje. Automatizavimo socialinės pasekmės. Automatizacijos įtaka technologiniams procesams. Automatizuotų technologinių procesų projektavimo ypatumai. Robotai ir jų vaidmuo gamyboje. Technologinių procesų automatizavimas.

Modulio tikslas

Paruoši specialistą, kuris pagal mašinos detalių brėžinius ir technines sąlygas gerai suprastų jų gamybos technologiją ir pats galėtų kurti, parinkti ir tobulinti jų gamybos technologinius procesus, kurių dėka mašinos ir detalių kokybė būtų pasiekta su mažiausia savikaina.

Studijų dalyko aprašas

Gamybos ir technologinis procesai, operacijos, jų išskaidymas į atskiras dalis. Mašina kaip gamybos objektas. Mašinos ir jos detalių kokybės reikalavimai, jų tyrimas. Kokybės užtikrinimo būdai. Detalių apdirbimo technologinių procesų projektavimas ir normavimas. Gamybos našumo, efektyvumo ir kokybės gerinimas. Įvairių tipų detalių apdirbimo technologiniai procesai. Technologinių procesų dokumentai.

Modulio tikslas

Supažindinti su įrankių ir įtaisų konstrukcijomis, medžiagomis, panaudojimu, skaičiavimu ir projektavimu, jų kokybės užtikrinimo teorija.

Studijų dalyko aprašas

Pjovimo įrankių konstrukcijos. Specializuotų ašmeninių įrankių skaičiavimas ir projektavimas. Abrazyvinių įrankių charakteristikos ir panaudojimas. Specialių įtaisų konstrukcijos, panaudojimas, konstrukciniai elementai, įtaisų skaičiavimas.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie įvairių energijos transformavimo mašinų veikimo principus, jų konstrukcijos ypatumus, naudojimo galimybes įvairiose pramonės šakose, galimybę įkomponuoti į technologinius procesus, o taip pat vystymosi tendencijas.

Studijų dalyko aprašas

Šildymo sistemos, naudojančios Saulės energiją. Fotoelektra ir Saulės jėgainės. Vėjo energetiniai įrenginiai. Srautinių mašinų teorija. Garo ir dujų turbinos. Hidroturbinos. Termodinaminiai procesai suspaudžiant dujas. Stūmokliniai, rotaciniai, sraigtiniai kompresoriai. Turbininiai kompresoriai. Žemų temperatūrų sukūrimo fizikiniai pagrindai. Kompresorinės šaldymo mašinos. Dujinės, absorbcinės šaldymo mašinos. Termoelektriniai šaldymo įrenginiai.

Modulio tikslas

Suteikti žinias apie kokybės terminus ir rodiklius, sistemas, kokybės kontrolę, kokybės valdymą ir marketingo kokybę. Nustatyti kokia priklausomybė tarp gaminio kokybės ir kainos.

Studijų dalyko aprašas

Kokybės samprata, pagrindiniai kokybės rodikliai. Terminai ir apibūdinimai. Kokybės sistema ir jos struktūra. Kokybės sistemos reikalavimai ir principai. Kokybės kontrolė, kokybės valdymas. Kokybės kontrolės būdai. Kokybės kontrolės planavimas ir organizavimas. Gaminių pateikimo kontrolei būdai. Vidinis kokybės auditas jo organizavimas ir planavimas. Kokybės audito metodika. Marketingo sąvokos ir terminai. Kokybės reikalavimai marketingui. Marketingo kokybė. Kokybės kaina ir jos optimizavimas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti su mašinų ir prietaisų pavarų projektavimo metodais, leidžiančiais gauti reikalingas mašinos jėgines ir greitumines charakteristikas, su tikslių mechanizmų – špindelių, judesius sumuojančių mechanizmų, traukos mechanizmų projektavimu, prietaisų mechanizmų ypatumais. Išugdyti gebėjimus taikyti šias žinias parenkant pagrindinius mašinų ir prietaisų agregatus ir detales.

Studijų dalyko aprašas

Mašinų konstravimo procesas. Variklių parinkimo principai. Pavarų kinematinio projektavimo metodai. Greičių dėžių projektavimas. Špindelių projektavimas, naudojant įvairių tipų guolius: slydimo (hidrodinaminius, hdirostatinius), riedėjimo. Judesius sumuojančių mechanizmų, traukos mechanizmų projektavimas. Prietaisų projektavimo ypatumai.

Modulio tikslas

Formuoti organizacijos valdymo teorinių žinių bazę, ugdyti gebėjimą taikyti įgytas žinias nagrinėjant realias profesinės veiklos situacijas.

Studijų dalyko aprašas

Vadybos kurso metu nagrinėjama vadybos samprata, pagrindinės sąvokos ir jų interpretacijos, vadybos teorijų raida, kibernetinis valdymo modelis: valdymo subjektas ir objektas. Analizuojama organizacija kaip sistema (sisteminio požiūrio taikymas), organizacijų įvairovė, organizacijos elementai ir aplinka, organizacijų steigimas ir valdymo struktūrų tipai. Nagrinėjamos valdymo funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė, taip pat administraciniai, ekonominiai, psichologiniai vadybos metodai, valdymo sprendimų rengimo ir priėmimo principai, vadovo vaidmuo organizacijos valdymo sistemoje, darbo apmokėjimas ir motyvacija, aptariamas pokyčių ir konfliktų valdymas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Modernių 3D projektavimo sistemų naudojimas projektuojamų gaminių geometrinei formai kurti, konstrukciniams sistemų parametrams nustatyti, automatizuotai gamybai parengti.

Studijų dalyko aprašas

Automatizuoto projektavimo ir gamybos procesų automatizavimo apžvalga. Automatizuoto projektavimo ir gamybos sistemos sandara; aparatūra ir programinė įranga. Automatizuoto projektavimo koncepcija: trimatis (3D) modelis, virtualus modeliavimas, integruota projektavimo kokybės kontrolė. Automatizuotos gamybos ryšys su projektavimo procesu. Gamybos procesų automatizavimo pagrindai. Inžinerinių sistemų kūrimas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Išmokti racionaliai panaudoti medžiagas ir energetinius resursus projektuojant naujus gaminius, kurie jų eksploatavimo metu darytų mažiausią neigiamą poveiki aplinkai, vartodami minimalų energijos kiekį. Įgyti žinių apie techninių sistemų ir procesų automatizavimą, išmokti analizuoti, parinkti ir suprojektuoti technologinių procesų automatizavimo priemones.

Studijų dalyko aprašas

Medžiagų savybių vertinimas ekologiniu požiūriu. Švarių gamybos proceso panaudojimas naujų įrenginių projektavime. Medžiagų ir energijos sąnaudų mažinimas gamybos procese. Įrenginių konstrukcijos optimizavimas, mažinant jų eksploatacines bei utilizavimo išlaidas. Supratimas apie techninę sistemą, ir žmogaus vaidmenį joje. Automatizavimo socialinės pasekmės. Automatizacijos įtaka technologiniams procesams. Automatizuotų technologinių procesų projektavimo ypatumai. Robotai ir jų vaidmuo gamyboje. Technologinių procesų automatizavimas.

Modulio tikslas

Išmokyti dirbti įmonės metrologiniame ir kokybės valdymo padalinyje bei gamybinėje struktūroje vadovaujantis tarptautiniais, ES ir Lietuvos metrologinės sistemos reikalavimais. Išmokyti planavimo, kontrolės, matavimo rezultatų ir paklaidų įvertinimo, bandymų ir patikrų organizavimo.
Išmokyti analizuoti, patobulinti ir sukurti matavimo prietaisų schemas. Mokėti įvertinti paklaidų šaltinius, sudaryti teorinį paklaidų balansą ir mokėti taikyti paklaidų kompensavimo metodus.

Studijų dalyko aprašas

Įvadas į dalyke sprendžiamas problemas. Mavimų sritys. Metrologiniai kokybės aspektai. Matavimų procesų ir prietaisų tikslumas. Prietaisų paklaidų analizė, jų šaltiniai ir minimizacija. Prietaisų elementai. Geometrinių dydžių matavimo prietaisai. Ilgio ir kampų, formos ir padėties, specialiųjų paviršių matuokliai. Preciziniai mechaniniai ir mechatroniniai, lazeriniai matavimo prietaisai. Medžiagų būklės ir aplinkos matuokliai. Automatizuotos matavimo priemonės. Darbo algoritmai. Technologinių procesų matavimai. Matavimo procesų projektavimas, jų struktūrinės schemos. Prietaisų metrologinių charakteristikų lyginamoji analizė. Moderniųjų precizinių matavimo prietaisų ir mašinų principai ir funkcinės ypatybės, šių priemonių panaudojimo ir pasirinkimo gamyboje kriterijai. Koordinatinių matavimo prietaisų ypatumai, taikymas pramonėje.

Modulio tikslas

Suteikti žinias apie kokybės terminus ir rodiklius, sistemas, kokybės kontrolę, kokybės valdymą ir marketingo kokybę. Nustatyti kokia priklausomybė tarp gaminio kokybės ir kainos.

Studijų dalyko aprašas

Kokybės samprata, pagrindiniai kokybės rodikliai. Terminai ir apibūdinimai. Kokybės sistema ir jos struktūra. Kokybės sistemos reikalavimai ir principai. Kokybės kontrolė, kokybės valdymas. Kokybės kontrolės būdai. Kokybės kontrolės planavimas ir organizavimas. Gaminių pateikimo kontrolei būdai. Vidinis kokybės auditas jo organizavimas ir planavimas. Kokybės audito metodika. Marketingo sąvokos ir terminai. Kokybės reikalavimai marketingui. Marketingo kokybė. Kokybės kaina ir jos optimizavimas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Paruoši specialistą, kuris pagal mašinos detalių brėžinius ir technines sąlygas gerai suprastų jų gamybos technologiją ir pats galėtų kurti, parinkti ir tobulinti jų gamybos technologinius procesus, kurių dėka mašinos ir detalių kokybė būtų pasiekta su mažiausia savikaina.

Studijų dalyko aprašas

Gamybos ir technologinis procesai, operacijos, jų išskaidymas į atskiras dalis. Mašina kaip gamybos objektas. Mašinos ir jos detalių kokybės reikalavimai, jų tyrimas. Kokybės užtikrinimo būdai. Detalių apdirbimo technologinių procesų projektavimas ir normavimas. Įvairių tipų detalių apdirbimo technologiniai procesai. Technologinių procesų dokumentai.

Modulio tikslas

Supažindinti su mašinų ir prietaisų pavarų projektavimo metodais, leidžiančiais gauti reikalingas mašinos jėgines ir greitumines charakteristikas, su tikslių mechanizmų – špindelių, judesius sumuojančių mechanizmų, traukos mechanizmų projektavimu, prietaisų mechanizmų ypatumais. Išugdyti gebėjimus taikyti šias žinias parenkant pagrindinius mašinų ir prietaisų agregatus ir detales.

Studijų dalyko aprašas

Mašinų konstravimo procesas. Variklių parinkimo principai. Pavarų kinematinio projektavimo metodai. Greičių dėžių projektavimas. Špindelių projektavimas, naudojant įvairių tipų guolius: slydimo (hidrodinaminius, hdirostatinius), riedėjimo. Judesius sumuojančių mechanizmų, traukos mechanizmų projektavimas. Prietaisų projektavimo ypatumai.

Modulio tikslas

.

Studijų dalyko aprašas

.

Modulio tikslas

Gilinti gamybinius-praktinius įgūdžius, analizuojant įmonės gamybinius procesus; įvertinti teorines žinias, įgytas studijuojant specializacijos disciplinas ir jas taikyti gamyboje; įsisąmoninti konstruktorinio, technologinio darbo esmę, kuriant, gaminant ar naudojant šiuolaikinę techniką ir kaupti medžiagą baigiamajam darbui; įgyti komandinio darbo įgūdžius.

Studijų dalyko aprašas

Profesinė praktika atliekama 7 semestro pradžioje. Trukmė – 8 savaitės. Katedra siūlo praktikų vietas ir paruošia užduotis. Praktiškai susipažįstama su įmonėmis, jų struktūra, naudojama įranga, mašinų konstrukcijomis ir gaminama produkcija, įgyjama praktinio darbo įgūdžių. Renkama medžiaga baigiamajam darbui. Pabaigoje rašoma ataskaita pagal praktikos užduotį. Vertinimas – ataskaita.

Modulio tikslas

Įgyti pagrindines žinias apie spindulinės ir geoterminės energijos fizikinę prigimtį, panaudojimo galimybes ir šiuolaikines technologijas. Susiformuoti gebėjimus apskaičiuoti energijos srautus, virsmus, nuostolius. Susipažinti su ateities perspektyvomis. Suprasti švariosios energetikos reikšmę ir ugdytis teigiamas nuostatas gamtinės aplinkos išsaugojimui. Minimalūs paskaitų lankymo reikalavimai: Visi užsiėmimai vykdomi kontaktiniu būdu tvarkaraštyje numatytose auditorijose; studentai numatytu tvarkaraštyje laiku privalo dalyvauti ne mažiau 50 % paskaitų ir 70 % pratybų, tačiau turi būti atliktos visos dalyko užduotys; nelankyti užsiėmimai turi būti kompensuoti papildomu savarankišku darbu.

Studijų dalyko aprašas

Žemės, kaip dangaus kūno, energetinis balansas ir disbalansas. Atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai. Žemę pasiekianti Saulės išspinduliuota energija. Spindulių energijos absorbavimo ir transformavimo būdai ir technologijos. Saulės baterijos. Saulės kolektoriai. Geoterminė Žemės energija. Žemės gelmių ir paviršinės energijos panaudojimo technologijos. Pastatų energetinio aprūpinimo technologijos. Šilumos siurbliai – istorija, veikimo principas, panaudojimo schemos. Energijos taupymo technologijos. Energijos akumuliavimo technologijos. Ateities energetikos perspektyvos ir mokslinių tyrimų kryptys.

Modulio tikslas

Išmokyti studentus programuoti kompiuterinio valdymo (CNC) stakles naudojant G ir M kodų kalba.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje pateikiama informacija apie šiuolaikinius kompiuterinio programinio valdymo (CNC) tekinimo ir frezavimo stakles ir apdirbimo centrus, supažindinama su jų valdymo programų kodais, programavimo metodais ir principais. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Baigiamojo darbo (projekto) tikslų formulavimas ir baigiamojo darbo temos parinkimas.

Studijų dalyko aprašas

Pagal pasirinktą tematiką ir specializaciją sudaroma baigiamojo darbo struktūra, reikalingi skyriai, užpildoma užduotis. Pagal tai studijuojama speciali literatūra, atliekama variantinė analizė, analizuojami prototipai.

Modulio tikslas

Gilinti gamybinius-praktinius įgūdžius, analizuojant įmonės gamybinius procesus; įvertinti teorines žinias, įgytas studijuojant specializacijos disciplinas ir jas taikyti gamyboje; įsisąmoninti konstruktorinio, technologinio darbo esmę, kuriant, gaminant ar naudojant šiuolaikinę techniką ir kaupti medžiagą baigiamajam darbui; įgyti komandinio darbo įgūdžius.

Studijų dalyko aprašas

Profesinė praktika atliekama 7 semestro pradžioje. Trukmė – 8 savaitės. Katedra siūlo praktikų vietas ir paruošia užduotis. Praktiškai susipažįstama su įmonėmis, jų struktūra, naudojama įranga, mašinų konstrukcijomis ir gaminama produkcija, įgyjama praktinio darbo įgūdžių. Renkama medžiaga baigiamajam darbui. Pabaigoje rašoma ataskaita pagal praktikos užduotį. Vertinimas – ataskaita.

Modulio tikslas

Išmokti paruošti pradinius duomenis projektavimui, suprojektuoti aplinkosauginį įrenginį, adaptuojant jį konkrečiai gamybos technologijai.

Studijų dalyko aprašas

Aplinkosaugos įrenginiuose naudojamos medžiagos ir pagrindiniai reikalavimai jų konstrukcijoms. Užteršto oro srauto ir nuotekų valymo įrenginių technologinių ir konstrukcinių parametrų skaičiavimai bei procesų modeliavimas. Pagrindinės technologijos naudojamos šio tipo įrenginių gamybai. Projektinės dokumentacijos paruošimas.

Modulio tikslas

Išmokyti studentus programuoti kompiuterinio valdymo (CNC) stakles naudojant G ir M kodų kalba.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje pateikiama informacija apie šiuolaikinius kompiuterinio programinio valdymo (CNC) tekinimo ir frezavimo stakles ir apdirbimo centrus, supažindinama su jų valdymo programų kodais, programavimo metodais ir principais. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Baigiamojo darbo (projekto) tikslų formulavimas ir baigiamojo darbo temos parinkimas.

Studijų dalyko aprašas

Pagal pasirinktą tematiką ir specializaciją sudaroma baigiamojo darbo struktūra, reikalingi skyriai, užpildoma užduotis. Pagal tai studijuojama speciali literatūra, atliekama variantinė analizė, analizuojami prototipai.

Modulio tikslas

Gilinti gamybinius-praktinius įgūdžius, analizuojant įmonės gamybinius procesus; įvertinti teorines žinias, įgytas studijuojant specializacijos disciplinas ir jas taikyti gamyboje; įsisąmoninti konstruktorinio, technologinio darbo esmę, kuriant, gaminant ar naudojant šiuolaikinę techniką ir kaupti medžiagą baigiamajam darbui; įgyti komandinio darbo įgūdžius.

Studijų dalyko aprašas

Profesinė praktika atliekama 7 semestro pradžioje. Trukmė – 8 savaitės. Katedra siūlo praktikų vietas ir paruošia užduotis. Praktiškai susipažįstama su įmonėmis, jų struktūra, naudojama įranga, mašinų konstrukcijomis ir gaminama produkcija, įgyjama praktinio darbo įgūdžių. Renkama medžiaga baigiamajam darbui. Pabaigoje rašoma ataskaita pagal praktikos užduotį. Vertinimas – ataskaita.

Modulio tikslas

Žinios apie mašinų ir prietaisų projektavimo procesą: korpusinių detalių, kreipiančiųjų projektavimo metodus. Žinios apie programuojamus įrenginius. Gebėjimai projektuoti programiškai valdomus įrenginius. Išugdyti gebėjimus taikyti šias žinias, parenkant pagrindinius mašinų ir prietaisų agregatus ir detales.

Studijų dalyko aprašas

Supažindinti su mašinų ir prietaisų korpusinių detalių, kreipiančiųjų projektavimo metodais. Supažindinti su programuojamąja automatizacija – staklių, mašinų su skaitmeniniu programiniu valdymu struktūra, sudėtinėmis dalimis, programinio valdymo principais. Supažindinti su robotų, kaip programinių įrengimų, kūrimo principais. Supažindinti su prietaisų funkciniais mechanizmais.

Modulio tikslas

Išmokyti studentus programuoti kompiuterinio valdymo (CNC) stakles naudojant G ir M kodų kalba.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje pateikiama informacija apie šiuolaikinius kompiuterinio programinio valdymo (CNC) tekinimo ir frezavimo stakles ir apdirbimo centrus, supažindinama su jų valdymo programų kodais, programavimo metodais ir principais. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Baigiamojo darbo (projekto) tikslų formulavimas ir baigiamojo darbo temos parinkimas.

Studijų dalyko aprašas

Pagal pasirinktą tematiką ir specializaciją sudaroma baigiamojo darbo struktūra, reikalingi skyriai, užpildoma užduotis. Pagal tai studijuojama speciali literatūra, atliekama variantinė analizė, analizuojami prototipai.

Modulio tikslas

Gilinti gamybinius-praktinius įgūdžius, analizuojant įmonės gamybinius procesus; įvertinti teorines žinias, įgytas studijuojant specializacijos disciplinas ir jas taikyti gamyboje; įsisąmoninti konstruktorinio, technologinio darbo esmę, kuriant, gaminant ar naudojant šiuolaikinę techniką ir kaupti medžiagą baigiamajam darbui; įgyti komandinio darbo įgūdžius.

Studijų dalyko aprašas

Profesinė praktika atliekama 7 semestro pradžioje. Trukmė – 8 savaitės. Katedra siūlo praktikų vietas ir paruošia užduotis. Praktiškai susipažįstama su įmonėmis, jų struktūra, naudojama įranga, mašinų konstrukcijomis ir gaminama produkcija, įgyjama praktinio darbo įgūdžių. Renkama medžiaga baigiamajam darbui. Pabaigoje rašoma ataskaita pagal praktikos užduotį. Vertinimas – ataskaita.

Modulio tikslas

Žinios apie mašinų ir prietaisų projektavimo procesą: korpusinių detalių, kreipiančiųjų projektavimo metodus. Žinios apie programuojamus įrenginius. Gebėjimai projektuoti programiškai valdomus įrenginius. Išugdyti gebėjimus taikyti šias žinias, parenkant pagrindinius mašinų ir prietaisų agregatus ir detales.

Studijų dalyko aprašas

Supažindinti su mašinų ir prietaisų korpusinių detalių, kreipiančiųjų projektavimo metodais. Supažindinti su programuojamąja automatizacija – staklių, mašinų su skaitmeniniu programiniu valdymu struktūra, sudėtinėmis dalimis, programinio valdymo principais. Supažindinti su robotų, kaip programinių įrengimų, kūrimo principais. Supažindinti su prietaisų funkciniais mechanizmais.

Modulio tikslas

Supažindinti su matavimo informacinėmis sistemomis. Išmokyti analizuoti matavimo prietaisų ir jų kompleksų informacines sistemas, nusimanyti apie signalų charakteristikas, atsitiktinius jų procesus. Išmokyti panaudoti informacinių sistemų privalumais geometrinių dydžių automatizuotuose matavimuose pramonės įmonėse.

Studijų dalyko aprašas

Įvadas apie informacines sistemas, jų paskirtis matavimo kompleksuose, klasifikacija. Modeliavimas ir optimizavimas. Struktūra, funkciniai elementai, jutikliai, matuojamų dydžių keitimas. Matavimo signalų pateikimas. Determinuotieji procesai ir signalų charakteristikos. Atsitiktiniai procesai ir jų tikimybinės charakteristikos. Diskretieji signalai. Staklių matavimo informacinės sistemos. Ruošinių ir detalių geometrinių parametrų matavimas. Informacija apie staklių ir įrankių būseną. Aktyviosios kontrolės sistemos. Geometrinių dydžių matavimo informacinės sistemos. Matavimo informacinės sistemos, sudarytos iš autonominių matavimo prietaisų. Optoelektrinės matavimo informacinės sistemos.

Modulio tikslas

Baigiamojo darbo (projekto) tikslų formulavimas ir baigiamojo darbo temos parinkimas.

Studijų dalyko aprašas

Pagal pasirinktą tematiką ir specializaciją sudaroma baigiamojo darbo struktūra, reikalingi skyriai, užpildoma užduotis. Pagal tai studijuojama speciali literatūra, atliekama variantinė analizė, analizuojami prototipai.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su mokslinio stiliaus ypatumais, terminų reikalavimais, terminų tvarkybos principais, specialybės kalbos dėsningumais ir ugdyti gebėjimus kurti taisyklingą mokslinį tekstą.Išmokyti kurti ir redaguoti mokslinį tekstą.

Studijų dalyko aprašas

Nagrinėjamas mokslinis stilius ir jo vieta funkcinių stilių sistemoje. Aptariami sakytinės ir rašytinės kalbos, viešosios ir neviešosios kalbos skirtumai. Išsamiai analizuojama terminų samprata, rūšys, reikalavimai, struktūra, terminų tvarkybos būdai. Gvildenami mokslo kalbos raiškos dėsningumai ir trūkumai, mokslinio teksto komponavimo ypatumai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su mokslinio stiliaus ypatumais, terminų reikalavimais, terminų tvarkybos principais, specialybės kalbos dėsningumais ir ugdyti gebėjimus kurti taisyklingą mokslinį tekstą.Išmokyti kurti ir redaguoti mokslinį tekstą.

Studijų dalyko aprašas

Nagrinėjamas mokslinis stilius ir jo vieta funkcinių stilių sistemoje. Aptariami sakytinės ir rašytinės kalbos, viešosios ir neviešosios kalbos skirtumai. Išsamiai analizuojama terminų samprata, rūšys, reikalavimai, struktūra, terminų tvarkybos būdai. Gvildenami mokslo kalbos raiškos dėsningumai ir trūkumai, mokslinio teksto komponavimo ypatumai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Dalyko tikslas – supažindinti su viešosios komunikacijos teoriniais ir praktiniais aspektais, problematika ir taikymu.

Studijų dalyko aprašas

Viešosios komunikacijos dalyke siekiama inžinerijos mokslų bakalauro, informatikos mokslų bakalauro, technologijų mokslų bakalauro, matematikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikiančias studijas pasirinkusius studentus supažindinti su asmeninio įvaizdžio formavimo, dalykinės komunikacijos, komunikacijos su įmonės klientais ir viduje principais. Šiame dalyke studentai supažindinami kaip efektyviau pristatyti save ir savo idėjas, geriau kalbėti viešumoje, argumentuoti ir įtikinti, profesiniams tikslams naudoti internetą ir socialines medijas, labiau suprasti tarpkultūrinę komunikaciją. Taip pat studentai sužinos apie komunikacijos kanalus, žinutes ir komunikavimą tikslinėms auditorijoms. Per įvaizdžio formavimą studentai geriau įsisavins ir įgis praktinių įgūdžių taikyti visuomenėje priimtinas etikos, protokolo normas. Praktinę kurso dalį sudaro aktyvus studentų dalyvavimas diskusijose pratybų metu, atvejų analizės taip pat viešų kalbų, prisistatymų, prezentacijų rengimas ir jų pristatymas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su mokslinio stiliaus ypatumais, terminų reikalavimais, terminų tvarkybos principais, specialybės kalbos dėsningumais ir ugdyti gebėjimus kurti taisyklingą mokslinį tekstą.Išmokyti kurti ir redaguoti mokslinį tekstą.

Studijų dalyko aprašas

Nagrinėjamas mokslinis stilius ir jo vieta funkcinių stilių sistemoje. Aptariami sakytinės ir rašytinės kalbos, viešosios ir neviešosios kalbos skirtumai. Išsamiai analizuojama terminų samprata, rūšys, reikalavimai, struktūra, terminų tvarkybos būdai. Gvildenami mokslo kalbos raiškos dėsningumai ir trūkumai, mokslinio teksto komponavimo ypatumai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Dalyko tikslas – supažindinti su viešosios komunikacijos teoriniais ir praktiniais aspektais, problematika ir taikymu.

Studijų dalyko aprašas

Viešosios komunikacijos dalyke siekiama inžinerijos mokslų bakalauro, informatikos mokslų bakalauro, technologijų mokslų bakalauro, matematikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikiančias studijas pasirinkusius studentus supažindinti su asmeninio įvaizdžio formavimo, dalykinės komunikacijos, komunikacijos su įmonės klientais ir viduje principais. Šiame dalyke studentai supažindinami kaip efektyviau pristatyti save ir savo idėjas, geriau kalbėti viešumoje, argumentuoti ir įtikinti, profesiniams tikslams naudoti internetą ir socialines medijas, labiau suprasti tarpkultūrinę komunikaciją. Taip pat studentai sužinos apie komunikacijos kanalus, žinutes ir komunikavimą tikslinėms auditorijoms. Per įvaizdžio formavimą studentai geriau įsisavins ir įgis praktinių įgūdžių taikyti visuomenėje priimtinas etikos, protokolo normas. Praktinę kurso dalį sudaro aktyvus studentų dalyvavimas diskusijose pratybų metu, atvejų analizės taip pat viešų kalbų, prisistatymų, prezentacijų rengimas ir jų pristatymas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su mokslinio stiliaus ypatumais, terminų reikalavimais, terminų tvarkybos principais, specialybės kalbos dėsningumais ir ugdyti gebėjimus kurti taisyklingą mokslinį tekstą.Išmokyti kurti ir redaguoti mokslinį tekstą.

Studijų dalyko aprašas

Nagrinėjamas mokslinis stilius ir jo vieta funkcinių stilių sistemoje. Aptariami sakytinės ir rašytinės kalbos, viešosios ir neviešosios kalbos skirtumai. Išsamiai analizuojama terminų samprata, rūšys, reikalavimai, struktūra, terminų tvarkybos būdai. Gvildenami mokslo kalbos raiškos dėsningumai ir trūkumai, mokslinio teksto komponavimo ypatumai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Dalyko tikslas – supažindinti su viešosios komunikacijos teoriniais ir praktiniais aspektais, problematika ir taikymu.

Studijų dalyko aprašas

Viešosios komunikacijos dalyke siekiama inžinerijos mokslų bakalauro, informatikos mokslų bakalauro, technologijų mokslų bakalauro, matematikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikiančias studijas pasirinkusius studentus supažindinti su asmeninio įvaizdžio formavimo, dalykinės komunikacijos, komunikacijos su įmonės klientais ir viduje principais. Šiame dalyke studentai supažindinami kaip efektyviau pristatyti save ir savo idėjas, geriau kalbėti viešumoje, argumentuoti ir įtikinti, profesiniams tikslams naudoti internetą ir socialines medijas, labiau suprasti tarpkultūrinę komunikaciją. Taip pat studentai sužinos apie komunikacijos kanalus, žinutes ir komunikavimą tikslinėms auditorijoms. Per įvaizdžio formavimą studentai geriau įsisavins ir įgis praktinių įgūdžių taikyti visuomenėje priimtinas etikos, protokolo normas. Praktinę kurso dalį sudaro aktyvus studentų dalyvavimas diskusijose pratybų metu, atvejų analizės taip pat viešų kalbų, prisistatymų, prezentacijų rengimas ir jų pristatymas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų

Modulio tikslas

Išmokinti rašyti projekto teorinę dalį, atlikti reikiamas projektui technines skaičiuotes, teisingai apiforminti brėžinius, pristatyti ir apginti projektą

Studijų dalyko aprašas

Koreguojami prieš tai atlikti skaičiavimai, schemų parinkimas, technologinių procesų eiga. Konstrukciniuose BD nubraižomi 4 A1 formato lapai įrenginio bendrojo vaizdo, atskirų junginių surinkimo brėžiniai ir detalių darbo brėžiniai. Technologiniuose BD nubraižomi 4 A1 formato technologinio proceso ir ekonominių rodiklių brėžiniai.

Modulio tikslas

Įgyti praktinių įgūdžių projektuojant alternatyvios energetikos įrenginius bei organizuojant jų gamybą ir surinkimą.

Studijų dalyko aprašas

Atliekama atsinaujinančios energijos išgavimui naudojamų priemonių analizė, pasirinkto įrenginio pagrindimas, pagrindinių techninių rodiklių skaičiavimai. Įrenginio konstruktorinės dokumentacijos ruošimas. Surinkimo technologinio proceso pagrindimas ir nestandartinio surinkimo įtaiso vienai surinkimo operacijai projektavimas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Išmokinti rašyti projekto teorinę dalį, atlikti reikiamus projektui techninius skaičiavimus, atlikti eskizinį projektavimą

Studijų dalyko aprašas

Pagal baigiamojo darbo užduotį sudaromos projektuojamųjų mechanizmų ir įrenginių konstrukcinės schemos, apskaičiuojami konstrukciniai, kinematiniai ir kiti parametrai. Sudaromos valdymo schemos ir algoritmai. Pagal apkrovimo schemas apskaičiuojami pagrindiniai detalių konstrukciniai matmenys. Sudaromi įrenginių bendrojo vaizdo ir atskirų mechanizmų surinkimo brėžiniai bei schemos.

Modulio tikslas

Susipažinti su elektros energetikos sistemų struktūra, elementais, schemomis, valdymu. Išmokti įvertinti elektros tinklų režimus, bei žinoti jų projektavimo pagrindus.

Studijų dalyko aprašas

Energetinė sistema, valdymas. Elektros šaltiniai. Sinchroniniai ir asinchroniniai generatoriai Elektros vartotojai, apkrovos. Lokaliniai maitinantieji elektros tinklai. Elektros tinklų apsauga ir automatika. Energetinių sistemų, alternatyvios energetikos elektrinių energetinio ūkio automatinis valdymas. Racionalus energetinių resursų naudojimas. Sumanieji elektros tinklai, energijos apskaitos sistemos. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie įvairias įrenginių surinkimo technologijas, naudojamus prietaisus ir priemones.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje yra pateikiama informacija apie surinkimo tikslumo pasiekimo pagrindus bei surinkimo organizavimo būdus. Nagrinėjamas technologinis paruošimas, įrenginių išskaidymas į agregatus, junginius, pojunginius. Supažindinama su tipinių sujungimų ir junginių surinkimu bei kontrole, tam tikslui naudojama įranga. Analizuojamas junginių technologiškumas, surinkimo darbų mechanizavimo ir automatizavimo galimybės ir būdai. Įvairūs surinkimo technologiniai procesai palyginimi ekonomiškumo požiūriu. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti su trinties ir dilimo procesais, vykstančiais mašinų mazguose, jų dėsningumais, detalių atsparumo dilimui didinimo metodais ir tepamųjų medžiagų taikymų.

Studijų dalyko aprašas

Modulis suteikia tribologijos ir dilimo procesų teorinius bei praktinius pradmenis. Tribologijos raida ir reikšmė, tribologinių medžiagų fizika ir medžiagos paviršinio sluoksnio savybės, detalių darbiniai paviršiai ir jų sąveika, trinties ir tepimo tipai, dilimas ir jo rūšys, trinties ir dilimo bandymai, tribotechninės medžiagos ir dangų formavimo metodai, paviršiaus stiprinimo būdai ir dilimo prevencija, konstrukciniai detalių atsparumo dilimui didinimo metodai ir trinties porų tepimas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo lankyti ne mažiau kaip 50 procentų paskaitų (nuolatinių studijų I pakopos ir vientisųjų studijų I ir II kursų), ne mažiau kaip 60 procentų pratybų.

Modulio tikslas

Išmokinti rašyti projekto teorinę dalį, atlikti reikiamas projektui technines skaičiuotes, teisingai apiforminti brėžinius, pristatyti ir apginti projektą

Studijų dalyko aprašas

Koreguojami prieš tai atlikti skaičiavimai, schemų parinkimas, technologinių procesų eiga. Konstrukciniuose BD nubraižomi 4 A1 formato lapai įrenginio bendrojo vaizdo, atskirų junginių surinkimo brėžiniai ir detalių darbo brėžiniai. Technologiniuose BD nubraižomi 4 A1 formato technologinio proceso ir ekonominių rodiklių brėžiniai.

Modulio tikslas

Įgyti praktinių įgūdžių projektuojant energijos apskaitos įrenginius bei organizuojant jų gamybą ir surinkimą.

Studijų dalyko aprašas

Atliekama energijos matavimo priemonių analizė, pasirinkto metodo pagrindimas, pagrindinių techninių rodiklių skaičiavimai. Įrenginių konstruktorinės dokumentacijos ruošimas. Surinkimo technologinio proceso pagrindimas ir nestandartinio surinkimo įtaiso vienai surinkimo operacijai projektavimas.

Modulio tikslas

Išmokinti rašyti projekto teorinę dalį, atlikti reikiamus projektui techninius skaičiavimus, atlikti eskizinį projektavimą

Studijų dalyko aprašas

Pagal baigiamojo darbo užduotį sudaromos projektuojamųjų mechanizmų ir įrenginių konstrukcinės schemos, apskaičiuojami konstrukciniai, kinematiniai ir kiti parametrai. Sudaromos valdymo schemos ir algoritmai. Pagal apkrovimo schemas apskaičiuojami pagrindiniai detalių konstrukciniai matmenys. Sudaromi įrenginių bendrojo vaizdo ir atskirų mechanizmų surinkimo brėžiniai bei schemos.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie įvairias įrenginių surinkimo technologijas, naudojamus prietaisus ir priemones.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje yra pateikiama informacija apie surinkimo tikslumo pasiekimo pagrindus bei surinkimo organizavimo būdus. Nagrinėjamas technologinis paruošimas, įrenginių išskaidymas į agregatus, junginius, pojunginius. Supažindinama su tipinių sujungimų ir junginių surinkimu bei kontrole, tam tikslui naudojama įranga. Analizuojamas junginių technologiškumas, surinkimo darbų mechanizavimo ir automatizavimo galimybės ir būdai. Įvairūs surinkimo technologiniai procesai palyginimi ekonomiškumo požiūriu. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti su trinties ir dilimo procesais, vykstančiais mašinų mazguose, jų dėsningumais, detalių atsparumo dilimui didinimo metodais ir tepamųjų medžiagų taikymų.

Studijų dalyko aprašas

Modulis suteikia tribologijos ir dilimo procesų teorinius bei praktinius pradmenis. Tribologijos raida ir reikšmė, tribologinių medžiagų fizika ir medžiagos paviršinio sluoksnio savybės, detalių darbiniai paviršiai ir jų sąveika, trinties ir tepimo tipai, dilimas ir jo rūšys, trinties ir dilimo bandymai, tribotechninės medžiagos ir dangų formavimo metodai, paviršiaus stiprinimo būdai ir dilimo prevencija, konstrukciniai detalių atsparumo dilimui didinimo metodai ir trinties porų tepimas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo lankyti ne mažiau kaip 50 procentų paskaitų (nuolatinių studijų I pakopos ir vientisųjų studijų I ir II kursų), ne mažiau kaip 60 procentų pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie šiuolaikinius atgautų medžiagų tvarkymo metodus, technologijas, išmokyti projektuoti atgautų žaliavų technologinius procesus ir įrenginius joms tvarkyti ir pakartotinai integruoti į gamybą.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje yra pateikiama informacija apie įvairių gamybinių kietųjų, skystųjų ir dujinių atgautų žaliavų antrinio panaudojimo metodus ir įrenginius, reikalingus minėtoms medžiagoms panaudoti. Pateikiamos šiuolaikinės inovatyvios atgautų žaliavų (plastiko, stiklo, metalų ir kt.) tvarkymo technologinės schemos.

Modulio tikslas

Išmokinti rašyti projekto teorinę dalį, atlikti reikiamas projektui technines skaičiuotes, teisingai apiforminti brėžinius, pristatyti ir apginti projektą

Studijų dalyko aprašas

Koreguojami prieš tai atlikti skaičiavimai, schemų parinkimas, technologinių procesų eiga. Konstrukciniuose BD nubraižomi 4 A1 formato lapai įrenginio bendrojo vaizdo, atskirų junginių surinkimo brėžiniai ir detalių darbo brėžiniai. Technologiniuose BD nubraižomi 4 A1 formato technologinio proceso ir ekonominių rodiklių brėžiniai.

Modulio tikslas

Išmokinti rašyti projekto teorinę dalį, atlikti reikiamus projektui techninius skaičiavimus, atlikti eskizinį projektavimą

Studijų dalyko aprašas

Pagal baigiamojo darbo užduotį sudaromos projektuojamųjų mechanizmų ir įrenginių konstrukcinės schemos, apskaičiuojami konstrukciniai, kinematiniai ir kiti parametrai. Sudaromos valdymo schemos ir algoritmai. Pagal apkrovimo schemas apskaičiuojami pagrindiniai detalių konstrukciniai matmenys. Sudaromi įrenginių bendrojo vaizdo ir atskirų mechanizmų surinkimo brėžiniai bei schemos.

Modulio tikslas

Išmokyti specialistą naudojantis CAD/CAM/CAE programine įranga projektuoti ir gaminti tvirtinimo įtaisus metalo apdirbimo operacijoms.

Studijų dalyko aprašas

Modulis skirtas inžinieriaus konstruktoriaus praktinės veiklos įgūdžiams gilinti taikant kompiuterines programas technologiniams įtaisams projektuoti ir gaminti. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinias ir gebėjimus reikalingus inovacijų plėtojimui.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje studijuojama inovacijų ir inovacijų valdymo samprata, inovacijų kūrimo procesas, inovacijų klasifikavimas, kūrybiškumo skatinimo metodai, idėjų generavimas ir vertinimas, darbas inovacijų kūrimo komandoje, inovacinių projektų rengimas ir valdymas, inovacijų finansavimo šaltiniai ir jų specifika, inovacijų komercializavimo procesas, intelektinės nuosavybės apsauga, licencijavimas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie įvairias įrenginių surinkimo technologijas, naudojamus prietaisus ir priemones.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje yra pateikiama informacija apie surinkimo tikslumo pasiekimo pagrindus bei surinkimo organizavimo būdus. Nagrinėjamas technologinis paruošimas, įrenginių išskaidymas į agregatus, junginius, pojunginius. Supažindinama su tipinių sujungimų ir junginių surinkimu bei kontrole, tam tikslui naudojama įranga. Analizuojamas junginių technologiškumas, surinkimo darbų mechanizavimo ir automatizavimo galimybės ir būdai. Įvairūs surinkimo technologiniai procesai palyginimi ekonomiškumo požiūriu. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti su trinties ir dilimo procesais, vykstančiais mašinų mazguose, jų dėsningumais, detalių atsparumo dilimui didinimo metodais ir tepamųjų medžiagų taikymų.

Studijų dalyko aprašas

Modulis suteikia tribologijos ir dilimo procesų teorinius bei praktinius pradmenis. Tribologijos raida ir reikšmė, tribologinių medžiagų fizika ir medžiagos paviršinio sluoksnio savybės, detalių darbiniai paviršiai ir jų sąveika, trinties ir tepimo tipai, dilimas ir jo rūšys, trinties ir dilimo bandymai, tribotechninės medžiagos ir dangų formavimo metodai, paviršiaus stiprinimo būdai ir dilimo prevencija, konstrukciniai detalių atsparumo dilimui didinimo metodai ir trinties porų tepimas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo lankyti ne mažiau kaip 50 procentų paskaitų (nuolatinių studijų I pakopos ir vientisųjų studijų I ir II kursų), ne mažiau kaip 60 procentų pratybų.

Modulio tikslas

Išmokinti rašyti projekto teorinę dalį, atlikti reikiamas projektui technines skaičiuotes, teisingai apiforminti brėžinius, pristatyti ir apginti projektą

Studijų dalyko aprašas

Koreguojami prieš tai atlikti skaičiavimai, schemų parinkimas, technologinių procesų eiga. Konstrukciniuose BD nubraižomi 4 A1 formato lapai įrenginio bendrojo vaizdo, atskirų junginių surinkimo brėžiniai ir detalių darbo brėžiniai. Technologiniuose BD nubraižomi 4 A1 formato technologinio proceso ir ekonominių rodiklių brėžiniai.

Modulio tikslas

Išmokinti rašyti projekto teorinę dalį, atlikti reikiamus projektui techninius skaičiavimus, atlikti eskizinį projektavimą

Studijų dalyko aprašas

Pagal baigiamojo darbo užduotį sudaromos projektuojamųjų mechanizmų ir įrenginių konstrukcinės schemos, apskaičiuojami konstrukciniai, kinematiniai ir kiti parametrai. Sudaromos valdymo schemos ir algoritmai. Pagal apkrovimo schemas apskaičiuojami pagrindiniai detalių konstrukciniai matmenys. Sudaromi įrenginių bendrojo vaizdo ir atskirų mechanizmų surinkimo brėžiniai bei schemos.

Modulio tikslas

Išmokyti pritaikyti įgytas žinias paruošiant nesudėtingo įrenginio ar jo dalies kompleksinį projektą. Išmokyti savarankiškai analizuoti inovatyvius sprendimus, pateikti optimalų variantą, pagrįstą šiuolaikinės žinių visuomenės ir ekonomikos poreikiais.

Studijų dalyko aprašas

Kompleksinio projekto temos aktualumo kriterijai. Inovatyvių sprendimų pasirinkimas ir įdiegimo būdai. Variantinė ir patentinė analizės. Prietaiso/mašinos kinematinės, principinės-struktūrinės, valdymo schemų sudarymas, esminių junginių projektavimas, metrologinio ir technologinio procesų paruošimas. Inžineriniai konstrukcijos skaičiavimai, sandaros ir veikimo aprašymai, automatizavimo akcentai ir darbo algoritmų paruošimas. Bandymų metodikų, patikros/kontrolės, sertifikavimo procedūrų sudarymas. Ekonominiai įvertinimai. Prietaisą/mašiną naudojančio padalinio darbo aplinkos t.p. aplinkosaugos ir saugaus darbo organizaciniai aspektai. Apibendrinimas.

Modulio tikslas

Išmokyti dirbti įmonės metrologiniame ir kokybės valdymo padalinyje bei gamybinėje struktūroje vadovaujantis tarptautiniais, ES ir Lietuvos metrologinės sistemos reikalavimais. Išmokyti planavimo, kontrolės, matavimo rezultatų ir paklaidų įvertinimo, bandymų ir patikrų organizavimo.

Studijų dalyko aprašas

Įvadas į dalyke sprendžiamas problemas. Tarptautinė ir Lietuvos metrologijos organizacija. Matavimų sietis ir Lietuvos metrologinio laidavimo sistema. Įmonės metrologijos tarnybos struktūra. Matavimų planavimas. Priemonių parinkimo kriterijai. Paklaidų analizė ir jų mažinimas. Matavimų organizavimas gamyboje. Kokybės užtikrinimas. Matavimų rezultatų apdorojimas. Automatizavimas. Laboratorijų įrengimas. Konstruktorinės ir technologinės dokumentacijos metrologinė ekspertizė. Gaminio įmonės standarto paruošimo metrologiniai aspektai. Gaminio bandymų ir sertifikavimo metodikų sudarymas. Matavimo prietaisų patikros metodikų ir kitų reglamentų paruošimas. Apibendrinimas.

Modulio tikslas

Supažindinti su standartizavimo pagrindinėmis nuostatomis, tarptautiniais, regioniniais ir nacionaliniais standartais, standartizavimo principais ir metodais, sertifikavimo tikslais, norminiais teisiniais sertifikavimo pagrindais, sertifikavimo sistemomis ir schemomis. Perteikti sertifikavimo įstaigų ir kalibravimo laboratorijų akreditavimo ir notifikavimo principus ir rinkos priežiūros reikalavimus. Išmokyti praktinėje veikloje vadovautis įstatymų, standartų ir direktyvų reikalavimais.

Studijų dalyko aprašas

Standartizavimo pagrindinės nuostatos. Tarptautiniai, regijoniniai ir nacionaliniai standartai. Sertifikavimo principai ir tikslai. Sertifikavimo sistemos ir schemos. Norminė teisinė sertifikavimo bazė. Sertifikavimo įstaigų akreditavimo ir notifikavimo principai, atitikties vertinimas. CE ženklinimas. Rinkos priežiūra.

Modulio tikslas

Supažindinti su trinties ir dilimo procesais, vykstančiais mašinų mazguose, jų dėsningumais, detalių atsparumo dilimui didinimo metodais ir tepamųjų medžiagų taikymų.

Studijų dalyko aprašas

Modulis suteikia tribologijos ir dilimo procesų teorinius bei praktinius pradmenis. Tribologijos raida ir reikšmė, tribologinių medžiagų fizika ir medžiagos paviršinio sluoksnio savybės, detalių darbiniai paviršiai ir jų sąveika, trinties ir tepimo tipai, dilimas ir jo rūšys, trinties ir dilimo bandymai, tribotechninės medžiagos ir dangų formavimo metodai, paviršiaus stiprinimo būdai ir dilimo prevencija, konstrukciniai detalių atsparumo dilimui didinimo metodai ir trinties porų tepimas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo lankyti ne mažiau kaip 50 procentų paskaitų (nuolatinių studijų I pakopos ir vientisųjų studijų I ir II kursų), ne mažiau kaip 60 procentų pratybų.