Mechatronika ir robotika

Modulio tikslas

Išmokyti suprasti mechanizmų ir mašinų sandarą, kinematinius ir dinaminius procesus juose, rengiantis šiuolaikinių mašinų ir įrengimų studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Mašinos ir mechanizmo samprata. Svirtinių mechanizmų sandara, jų metrinė sintezė, grafinė ir grafoanalitinė kinematika. Kumštelinių mechanizmų klasifikacija, dydžių nustatymas, profilio sintezė. Krumpliaratiniai mechanizmai, krumpliaračiai ir jų projektavimas. Mašinų dinamika. Smagračio projektavimas mašinai. Mechanizmų išsvėrimas. 5 laboratoriniai darbai. Kursinis projektas. Egzaminas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Suteikti tikimybių teorijos ir matematinės statistikos pagrindus, išmokyti taikyti įgytas žinias sprendžiant praktinius uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Pagrindinės tikimybių teorijos sąvokos ir teoremos. Atsitiktinių dydžių pasiskirstymo dėsniai ir skaitinės charakteristikos. Matematinės statistikos uždaviniai. Empirinės charakteristikos. Nežinomų parametrų taškiniai ir intervaliniai įverčiai. Statistinių hipotezių tikrinimas, koreliacijos teorijos elementai, regresija.

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų (tik nuolatinių studijų studentams), 60 proc. pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų (nuolatinių, ištęstinių, ištęstinių nuotolinių studijų studentams).

Modulio tikslas

Supažindinti su pagrindinėmis mechanikos sąvokomis ir kietojo kūno ir kūnų sistemų statikos, kinematikos ir dinamikos
analizės matematiniais metodais. Įgyti ir įsisavinti žinias apie mechaninių objektų elgseną veikiant jėgoms ir esant žinomoms kraštinėms ir pradinėms sąlygoms. Įsisavinti pagrindinius fundamentalius statikos ir dinamikos dėsnius. Išmokti spręsti praktinius inžinerinius mechanikos uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Mechanikos dalykų objektas. Idealizavimai. Fundamentalios mechanikos aksiomos, dėsniai ir sąvokos. Materialus taškas, kietasis kūnas, mechaninė sistema. Jėgos, jėgų poros, momentai, ryšiai. Plokščios ir erdvinės jėgų sistemos. Skaičiuojamoji schema. Materialaus taško ir kietojo kūno pusiausvyra. Išsklaidytosios jėgos, svorio centras. Trintis. Kinematikos sąvokos. Greitis, pagreitis, trajektorija. Judėjimo lygtys. Taško ir kūno kinematika. Kūno sukimasis. Reliatyvusis judėjimas. Materialaus taško ir kūno dinamika. Diferencialinės judėjimo lygtys. Bendrosios dinamikos teoremos. Analizinės mechanikos pagrindai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti studentams bendrąjį suvokimą apie programavimą ir jo vietą inžinerijoje. Perduoti bendrąsias žinias apie uždavinių sprendimą, algoritmų sudarymą, programų teksto kūrimą ir programų struktūros projektavimą. Modulis skirtas suteikti gebėjimus praktiškai parengti, sukompiliuoti ir paleisti savo programas. Suteikiamos žinios apie programos klaidų paiešką ir šalinimą, programos veiksmo klaidų paiešką. Studentai įgis teorinių žinių ir praktinių įgūdžių programuojant ir naudojant savo algoritmuose bibliotekas.

Studijų dalyko aprašas

Šio studijų dalyko metu studentai supažindinami su pagrindinėmis programavimo kalbos sampratomis. Pristatomi programavimo uždavinio sprendimo etapai, algoritmų sudarymas. Pateikiami programos kūrimo etapai. Aptariamas preprocesoriaus etapas, kompiliacija ir ryšių redaktorius. Supažindinama su programavimo kalbos konstrukcijomis. Kintamieji, masyvai, ciklai, loginės operacijos, rodyklės, funkcijos, dinaminiai masyvai, sudėtiniai duomenys, bitų laukai. Suteikiamas gebėjimas aprašyti ir spręsti tipinius uždavinius, kurti tipines programas, sudaryti algoritmus ir taisyti programų klaidas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie šiuolaikinėje pramonėje naudojamas specialias medžiagas mechatronikoje ir jų pritaikymo galimybes mechatronikoje.

Studijų dalyko aprašas

Modulis suteikia žinių apie įvairias inžinerines medžiagas, pasižyminčias specialiomis savybėmis ir turinčias išskirtinį pritaikomumą mechatronikoje. Modulyje apžvelgiamos mechatronikoje taikomos šiuolaikinės metalinės, polimerinės, kompozitinės ir pažangios medžiagos, jų struktūra, taikymo ir gamybos specifika. Modulyje aptariami inžinierinių medžiagų vertinimo ir parinkimo kriterijai bei aktualios mechatronikoje fizikinės ir eksploatacinės savybės: mechaninis stipris, laidumo (šilumai, elektros srovei) ir dielektrinės, optinės, izoliacinės (triukšmui, šilumai), magnetinės, frikcinės ir antifrikcinės, funkcinės savybės ir kita.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie mechatronikos srityse naudojamas konstrukcines medžiagas, jų apdorojimą, savybes ir taikymą.

Studijų dalyko aprašas

Modulis duoda konstrukcinių medžiagų ir jų apdorojimo technologinių procesų pradmenis. Medžiagų mokslo raida, vidinė medžiagų sandara, mechaniniai ir fizikiniai savybių bandymai, medžiagų sandaros formavimosi dėsningumai, metalinių medžiagų gavyba, legiruotieji konstrukciniai plienai ir spalvotieji metalų lydiniai, metalinių medžiagų terminis ir termocheminis apdorojimas, kompozicinės ir nemetalinės medžiagos, detalių ir konstrukcijos elementų gamybos ir apdirbimo būdai, medžiagų jungimo procesai, ardomoji ir neardomoji medžiagų kontrolė.

Modulio tikslas

Išmokyti suprasti mechanizmų ir mašinų sandarą, kinematinius ir dinaminius procesus juose, rengiantis šiuolaikinių mašinų ir įrengimų studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Mašinos ir mechanizmo samprata. Svirtinių mechanizmų sandara, jų metrinė sintezė, grafinė ir grafoanalitinė kinematika. Kumštelinių mechanizmų klasifikacija, dydžių nustatymas, profilio sintezė. Krumpliaratiniai mechanizmai, krumpliaračiai ir jų projektavimas. Mašinų dinamika. Smagračio projektavimas mašinai. Mechanizmų išsvėrimas. 5 laboratoriniai darbai. Kursinis projektas. Egzaminas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Suteikti tikimybių teorijos ir matematinės statistikos pagrindus, išmokyti taikyti įgytas žinias sprendžiant praktinius uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Pagrindinės tikimybių teorijos sąvokos ir teoremos. Atsitiktinių dydžių pasiskirstymo dėsniai ir skaitinės charakteristikos. Matematinės statistikos uždaviniai. Empirinės charakteristikos. Nežinomų parametrų taškiniai ir intervaliniai įverčiai. Statistinių hipotezių tikrinimas, koreliacijos teorijos elementai, regresija.

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų (tik nuolatinių studijų studentams), 60 proc. pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų (nuolatinių, ištęstinių, ištęstinių nuotolinių studijų studentams).

Modulio tikslas

Supažindinti su pagrindinėmis mechanikos sąvokomis ir kietojo kūno ir kūnų sistemų statikos, kinematikos ir dinamikos
analizės matematiniais metodais. Įgyti ir įsisavinti žinias apie mechaninių objektų elgseną veikiant jėgoms ir esant žinomoms kraštinėms ir pradinėms sąlygoms. Įsisavinti pagrindinius fundamentalius statikos ir dinamikos dėsnius. Išmokti spręsti praktinius inžinerinius mechanikos uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Mechanikos dalykų objektas. Idealizavimai. Fundamentalios mechanikos aksiomos, dėsniai ir sąvokos. Materialus taškas, kietasis kūnas, mechaninė sistema. Jėgos, jėgų poros, momentai, ryšiai. Plokščios ir erdvinės jėgų sistemos. Skaičiuojamoji schema. Materialaus taško ir kietojo kūno pusiausvyra. Išsklaidytosios jėgos, svorio centras. Trintis. Kinematikos sąvokos. Greitis, pagreitis, trajektorija. Judėjimo lygtys. Taško ir kūno kinematika. Kūno sukimasis. Reliatyvusis judėjimas. Materialaus taško ir kūno dinamika. Diferencialinės judėjimo lygtys. Bendrosios dinamikos teoremos. Analizinės mechanikos pagrindai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie šiuolaikinėje pramonėje naudojamas specialias medžiagas mechatronikoje ir jų pritaikymo galimybes mechatronikoje.

Studijų dalyko aprašas

Modulis suteikia žinių apie įvairias inžinerines medžiagas, pasižyminčias specialiomis savybėmis ir turinčias išskirtinį pritaikomumą mechatronikoje. Modulyje apžvelgiamos mechatronikoje taikomos šiuolaikinės metalinės, polimerinės, kompozitinės ir pažangios medžiagos, jų struktūra, taikymo ir gamybos specifika. Modulyje aptariami inžinierinių medžiagų vertinimo ir parinkimo kriterijai bei aktualios mechatronikoje fizikinės ir eksploatacinės savybės: mechaninis stipris, laidumo (šilumai, elektros srovei) ir dielektrinės, optinės, izoliacinės (triukšmui, šilumai), magnetinės, frikcinės ir antifrikcinės, funkcinės savybės ir kita.

Modulio tikslas

Suteikti žinių apie mechatronikos srityse naudojamas konstrukcines medžiagas, jų apdorojimą, savybes ir taikymą.

Studijų dalyko aprašas

Modulis duoda konstrukcinių medžiagų ir jų apdorojimo technologinių procesų pradmenis. Medžiagų mokslo raida, vidinė medžiagų sandara, mechaniniai ir fizikiniai savybių bandymai, medžiagų sandaros formavimosi dėsningumai, metalinių medžiagų gavyba, legiruotieji konstrukciniai plienai ir spalvotieji metalų lydiniai, metalinių medžiagų terminis ir termocheminis apdorojimas, kompozicinės ir nemetalinės medžiagos, detalių ir konstrukcijos elementų gamybos ir apdirbimo būdai, medžiagų jungimo procesai, ardomoji ir neardomoji medžiagų kontrolė.

Modulio tikslas

Modulio tikslas – suteikti studentams struktūrinio programavimo, o ypač C programavimo kalbos, pagrindus.

Studijų dalyko aprašas

Įvadas į struktūrinį programavimą, naudojant C programavimo kalbą. Išdėstomi programavimo pagrindai: valdymo struktūros, išraiškos ir operatoriai, funkcijos ir duomenų struktūros. Apžvelgiami C kalbos ypatumai, o taip pat šios kalbos standartinė biblioteka. Akcentuojama geroji programavimo praktika.

Modulio tikslas

Modernių 3D projektavimo sistemų naudojimas projektuojamų gaminių geometrinei formai kurti, konstrukciniams sistemų parametrams nustatyti, automatizuotai gamybai parengti.

Studijų dalyko aprašas

Automatizuoto projektavimo ir gamybos procesų automatizavimo apžvalga. Automatizuoto projektavimo ir gamybos sistemos sandara; aparatūra ir programinė įranga. Automatizuoto projektavimo koncepcija: trimatis (3D) modelis, virtualus modeliavimas, integruota projektavimo kokybės kontrolė. Automatizuotos gamybos ryšys su projektavimo procesu. Gamybos procesų automatizavimo pagrindai. Inžinerinių sistemų kūrimas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Suteikti visas pagrindines inžinerinio programavimo ypatybes ir standartines bibliotekos priemones, suprasti idėjas, pateiktas susijusių paskaitų už kalbos priemonių

Studijų dalyko aprašas

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Supažindinti su mašinų elementais ir įvairiais jų sujungimais

Studijų dalyko aprašas

Mašinų elementai. Darbo kriterijai. Elementų sujungimai. Suvirinti, presuoti, kniedyti, klijuoti sujungimai. Srieginiai, pleištiniai, išdrožiniai, kaištiniai sujungimai (jungtys). Frikcinės pavaros. Diržinės pavaros. Krumplinės pavaros: cilindrinės, kūginės. Sliekinės pavaros. Velenai, guoliai, movos, sandarinimo, tepimo įtaisai. Laboratoriniai darbai. Kursinis projektas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Suteikti žinias ir ugdyti inžinerinio paprastai deformuojamų elementų stiprumo ir standumo skaičiavimo gebėjimus

Studijų dalyko aprašas

Medžiagų mechanikos pagrindiniai principai, hipotezės, prielaidos, sąvokos. Tempimas ir gniuždymas. Geometriniai skerspjūvių rodikliai. Šlytis.Kirpimas. Sukimas. Lenkimas. Įtempių ir deformacijų būvio pagrindai. Sudėtingasis deformavimas. Dinaminė apkrova ir kintamieji įtempiai. Supratimas apie klupdymą ir irimą. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų ir 100 proc. laboratorinių darbų. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su mechatroninių sistemų tipais. Mechaninių, elektrinių ir valdymo komponentų jungtis mechatroninėse sistemose. Mechatroninių sistemų dinamikos pagrindai.

Studijų dalyko aprašas

Mechatroninių sistemų apžvalga, pagrindiniai jų tipai. Skirtingų tipų mechatroninių sistemų savybės. Sudėtingų sistemų kūrimas naudojant skirtingas fizines pavaras – mechanika, elektros pavaros, hidraulinės pavaros, pneumatinės pavaros. Mechatroninių sistemų veikimas realiose sąlygose – žadinimas ir slopinimas. Daugelio laisvės laipsnių sistemos. Netiesiškumas mechatroninėse sistemose. Paprastųjų mechatroninių sistemų modeliavimas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Įgyti ir įsisavinti teorines žinias apie skysčių pusiausvyros ir tekėjimo dėsnius bei jų panaudojimu praktiniams skaičiavimams, vandentiekio tinklų hidrauliniais skaičiavimais, taip pat įgyti žinių, susijusių su teoriniais pastatų ir įrenginių energetinių skaičiavimų pagrindais.

Studijų dalyko aprašas

Išklausę Skysčių mechanikos ir termodinamikos kursą, studentai įsisavins teorines ir praktines žinias apie skysčius, jų naudojimą, hidrostatinį slėgį ir jo jėgas. Laboratorinių užsiėmimų metu realiomis sąlygomis eksperimentuos ir taikys skysčių mechanikos žinias. Kurso metu įsisavins skysčių pusiausvyros diferencialinės lygtis, mokės atpažinti ir įvardinti skysčių tekėjimo rūšis jų hidrodinamines charakteristikas, užrašyti skaičiuojamąsias diferencialines lygtis. Gebės tinkamai pritaikyti Bernulio lygtis ir jomis remiantis apskaičiuoti ieškomuosius parametrus. Įgys vamzdžių ir vamzdynų, hidraulinių nuostolių skaičiavimo pagrindus. Susipažins su skysčių tekėjimas pro angas ir antgalius. Termodinamikos iš šilumos mainų dalyje supažindinama su pagrindinėmis techninės termodinamikos sąvokomis, darbu ir šiluma, energijos tvermės dėsniu, termodinaminiais ciklais, vandens garu ir drėgnu oru, šilumokaičių ir šilumos siurblio veikimo principais. Studentai privalo lankyti daugiau kaip pusę paskaitų, dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų bei atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Modernių 3D projektavimo sistemų naudojimas projektuojamų gaminių geometrinei formai kurti, konstrukciniams sistemų parametrams nustatyti, automatizuotai gamybai parengti.

Studijų dalyko aprašas

Automatizuoto projektavimo ir gamybos procesų automatizavimo apžvalga. Automatizuoto projektavimo ir gamybos sistemos sandara; aparatūra ir programinė įranga. Automatizuoto projektavimo koncepcija: trimatis (3D) modelis, virtualus modeliavimas, integruota projektavimo kokybės kontrolė. Automatizuotos gamybos ryšys su projektavimo procesu. Gamybos procesų automatizavimo pagrindai. Inžinerinių sistemų kūrimas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Supažindinti su mašinų elementais ir įvairiais jų sujungimais

Studijų dalyko aprašas

Mašinų elementai. Darbo kriterijai. Elementų sujungimai. Suvirinti, presuoti, kniedyti, klijuoti sujungimai. Srieginiai, pleištiniai, išdrožiniai, kaištiniai sujungimai (jungtys). Frikcinės pavaros. Diržinės pavaros. Krumplinės pavaros: cilindrinės, kūginės. Sliekinės pavaros. Velenai, guoliai, movos, sandarinimo, tepimo įtaisai. Laboratoriniai darbai. Kursinis projektas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Suteikti žinias ir ugdyti inžinerinio paprastai deformuojamų elementų stiprumo ir standumo skaičiavimo gebėjimus

Studijų dalyko aprašas

Medžiagų mechanikos pagrindiniai principai, hipotezės, prielaidos, sąvokos. Tempimas ir gniuždymas. Geometriniai skerspjūvių rodikliai. Šlytis.Kirpimas. Sukimas. Lenkimas. Įtempių ir deformacijų būvio pagrindai. Sudėtingasis deformavimas. Dinaminė apkrova ir kintamieji įtempiai. Supratimas apie klupdymą ir irimą. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų ir 100 proc. laboratorinių darbų. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Tikslas – suteikti studentams programavimo kalbos C++ pagrindus.

Studijų dalyko aprašas

Modulis apima šias C++ programavimo temas: C++ Duomenų tipai, operatoriai bei žymės, funkcijos, C++ klasės, klasių funkcijos-nariai, klasių šablonai, klasių paveldimumas, objektiškai orientuotas programavimas (virtualios funkcijos, virtualios bazinės klasės), MSVC 4.0 – 5.0 aplinkos bei MFC pradmenys.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su mechatroninių sistemų tipais. Mechaninių, elektrinių ir valdymo komponentų jungtis mechatroninėse sistemose. Mechatroninių sistemų dinamikos pagrindai.

Studijų dalyko aprašas

Mechatroninių sistemų apžvalga, pagrindiniai jų tipai. Skirtingų tipų mechatroninių sistemų savybės. Sudėtingų sistemų kūrimas naudojant skirtingas fizines pavaras – mechanika, elektros pavaros, hidraulinės pavaros, pneumatinės pavaros. Mechatroninių sistemų veikimas realiose sąlygose – žadinimas ir slopinimas. Daugelio laisvės laipsnių sistemos. Netiesiškumas mechatroninėse sistemose. Paprastųjų mechatroninių sistemų modeliavimas.

Studentai, numatytu tvarkaraštyje metu, privalo dalyvauti ne mažiau kaip 75% pratybų ir atlikti ne mažiau kaip 75% laboratorinių darbų

Modulio tikslas

Įgyti ir įsisavinti teorines žinias apie skysčių pusiausvyros ir tekėjimo dėsnius bei jų panaudojimu praktiniams skaičiavimams, vandentiekio tinklų hidrauliniais skaičiavimais, taip pat įgyti žinių, susijusių su teoriniais pastatų ir įrenginių energetinių skaičiavimų pagrindais.

Studijų dalyko aprašas

Išklausę Skysčių mechanikos ir termodinamikos kursą, studentai įsisavins teorines ir praktines žinias apie skysčius, jų naudojimą, hidrostatinį slėgį ir jo jėgas. Laboratorinių užsiėmimų metu realiomis sąlygomis eksperimentuos ir taikys skysčių mechanikos žinias. Kurso metu įsisavins skysčių pusiausvyros diferencialinės lygtis, mokės atpažinti ir įvardinti skysčių tekėjimo rūšis jų hidrodinamines charakteristikas, užrašyti skaičiuojamąsias diferencialines lygtis. Gebės tinkamai pritaikyti Bernulio lygtis ir jomis remiantis apskaičiuoti ieškomuosius parametrus. Įgys vamzdžių ir vamzdynų, hidraulinių nuostolių skaičiavimo pagrindus. Susipažins su skysčių tekėjimas pro angas ir antgalius. Termodinamikos iš šilumos mainų dalyje supažindinama su pagrindinėmis techninės termodinamikos sąvokomis, darbu ir šiluma, energijos tvermės dėsniu, termodinaminiais ciklais, vandens garu ir drėgnu oru, šilumokaičių ir šilumos siurblio veikimo principais. Studentai privalo lankyti daugiau kaip pusę paskaitų, dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų bei atlikti visus laboratorinius darbus.