Multimedija ir kompiuterinis dizainas

Modulio tikslas

Baigęs mokymosi procesą studentas gebės kurti organinius ir precizinius 3D modelius. Suvoks 3D objektų struktūrą ir jų kūrimo metu gebės taikyti universalius ir tipinius kompiuterinio geometrinio modeliavimo metodus, įskaitant poligoninį ir spline kreivėmis pagrįstus metodus. Gebės sutekstūruoti bei vizualizuoti sukurtus 3D objektus, paruošti juos darbui kitose taikomosiose programose.

Studijų dalyko aprašas

Kurso metu studentai supažindinami su skirtingais trimačių geometrinių objektų tipais, jų modeliavimo metodais, virtualių medžiagų ir UV tekstūrų žemėlapių kūrimu bei 3D modelių vizualizavimu. Baigę mokymosi procesą studentai gebės modeliuoti preciziškus tūrinius objektus ir organiškus paviršiaus objektus taikant AutoCAD ir Blender programinę įrangą. Studentai taip pat gebės tekstūruoti ir vizualizuoti sukurtus modelius. Gebės parinkti tinkamą modelio tipą konkrečiam modeliavimo uždaviniui spręsti, paruošti sukurtus modelius darbui kitose taikomosiose programose.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų, ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti studentams matematikos žinių. Išmokyti studentus pritaikyti šio dalyko teorines žinias praktinių uždavinių sprendime ir studijuojant kitus dalykus, numatytus studijų programoje.

Studijų dalyko aprašas

Pateikiamos pradinės aukštosios matematikos teorinės ir praktinės žinios. Supažindinama su vektorių algebros, analizinės geometrijos pagrindais, matricos rango, tiesinių lygčių sistemos suderinamumo sąvokomis, tiesinių lygčių sistemos sprendimu Gauso metodu, matricos tikrinių reikšmių, tiesinio programavimo uždaviniais ir jų taikymais. Nagrinėjamos pagrindinės kelių kintamųjų diferencialinio ir integralinio skaičiavimo sąvokos: dalinė išvestinė, pilnasis funkcijos diferencialas, gradientas, dvilypis ir kartotinis integralai ir jų taikymai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 51 % paskaitų ir ne mažiau kaip 80 % pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti studentams gilias praktines įgūdžius objektinio programavimo paradigmoje taikomose Python kalboje, remiantis šiuolaikinėmis duomenų apdorojimo ir analizės bibliotekomis.

Studijų dalyko aprašas

Šiame dalyke studentai įgūdžius formuoja taikydami objektinio programavimo principus praktiniame Python programavime, orientuotame į duomenų apdorojimą ir analizę. Išmokstama kurti klases ir valdyti jų objektus, taikyti paveldimumą ir polimorfizmą, efektyviai naudoti išimčių mechanizmus bei modulius sudarant struktūruotą, modulinį kodą. Kursas akcentuoja realių užduočių sprendimą naudojant populiarias Python bibliotekas: NumPy – vienmačių ir daugiamačių masyvų operacijoms, Pandas – struktūruotų duomenų valdymui, importui/eksportui ir apdorojimui, bei matplotlib – rezultatų vizualizacijai. Visi darbai vykdomi naudojant tik Python sintaksę ir šiuolaikines, atvirąsias bibliotekas.

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 % pratybų, ne mažiau kaip pusę teorinių
paskaitų.

Modulio tikslas

Baigę kursą studentai turi mokėti:
– pagrindinius žmogaus ir kompiuterio sąveikos principus ir metodus;
– gebėti projektuoti skaitmeninių produktų naudotojo sąsajų prototipus taikant į naudotoją orientuoto projektavimo principus;
– gebėti analizuoti naudotojų poreikius,
– gebėti analizuoti skaitmeninių produktų naudojamumą
– efektyviai dirbti komandose, kuriančiose skaitmeninius produktus

Studijų dalyko aprašas

Teorinių paskaitų metu studentai supažindinami su žmogaus ir kompiuterio sąveikos (HCI) teorija, aptariami psichologiniai faktoriai, bendrieji HCI dizaino principai, gairės ir šablonai. Nagrinėjami vartotojų sąsajų tipai, jų projektavimo ypatumai. Pratybų darbų metu studentai atlieka savarankiškas užduotis, kurios apima teorinę (analizė) bei praktinę dalis, skaitmeninių produktų naudojamumo testavimą. Viso semestro mokoma kurti mobiliosios programėlių naudotojo sąsajas taikant į naudotoją orientuoto projektavimo principus. FIGMA programinę įrangą yra naudojama mobiliosios programėlės naudotojo sąsajos interaktyvų prototipui kurti.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti informacijos apie DBVS, pateikti jų palyginimus, skirtumus, privalumus bei trūkumus; išmokyti dirbti su duomenų baze ir jos duomenimis, naudotis SQL kalba, rašant įvairaus sudėtingumo užklausas.

Studijų dalyko aprašas

Kursas skirtas supažindinti studentus su duomenų bazių ir duomenų bazių valdymo sistemų samprata. Pateikiama informacija apie egzistuojančius duomenų bazių modelius, galimus veiksmus su duomenimis, įvairių duomenų bazių objektų kūrimą bei naudojimą, naudotojų kūrimą, jų galimos teisės dirbant su duomenų bazėmis bei duomenų bazių apsauga. Taip pat kursas supažindina su normalizacijos sąvoka ir jos formomis.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Suvokti žaidimų kūrimo teorinius pagrindus ir išmokti naudotis Unity žaidimų varikliu. Išklausę kursą studentai mokės:
” kurti žaidimo strategijas;
” panaudoti skirtingas mechanikas žaidime;
” žaidimo kūrimui taikyti 3D modelius, paveiksliukus, garsus;
” kurti animuotus žaidimų elementus;
” kurti kompiuterinius žaidimus.

Studijų dalyko aprašas

Unity žaidimų variklis. Kompiuterinių žaidimų grafikos kūrimo priemonės. Duomenų struktūros ir algoritmai žaidimams programuoti. Strategijų kūrimas. 3D modelių, paveiksliukų bei garso įrašų importas. Žaidimų fizika. 3D ir 2D animacija. Žaidimo scenų apšvietimas. Vizualiniai efektai. Grafinė vartotojo sąsaja. Unity žaidimo konfigūravimas skirtingoms platformoms.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų, ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Kurso metu studentai turi įsisavinti tikimybių teorijos pagrindus, suprasti esminius matematinės statistikos ir ja pagrįstos statistinės duomenų analizės principus.

Studijų dalyko aprašas

Šiame kurse išdėstomi tikimybių teorijos ir matematinės statistikos pagrindai. Suformuluojami atsitiktinio įvykio ir jo tikimybės apibrėžimai, nagrinėjamos pagrindinės tikimybės savybės. Vėliau pereinama prie atsitiktinių dydžių, juos apibūdinančių charakteristikų, supažindinama su klasikinių diskrečiųjų ir tolydžiųjų atsitiktinių dydžių skirstiniais. Antroje semestro pusėje supažindinama su pagrindiniais matematinės statistikos principais. Nagrinėjami populiacijos parametrų vertinimo metodai, įvairių statistinių hipotezių tikrinimo schemos. Kiekviena tema iliustruojama tikimybių teorijos ar matematinės statistikos taikymais, įvairių praktinių uždavinių sprendimais. Studentai supažindinami su programinės įrangos taikymu sprendžiant tikimybių teorijos ir statistikos uždavinius.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 51 % paskaitų, ne mažiau kaip 60 % pratybų ir ne mažiau kaip 60 % laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Žinoti ir gebėti taikyti dirbtinio intelekto metodus modeliuojant personažų elgseną.

Studijų dalyko aprašas

Aptariami tiek tradiciniai, tiek modernūs dirbtinio intelekto (DI) metodai, kurie taikomi kompiuteriniuose žaidimuose. Pradžioje pateikiamos bendrosios AI sąvokos, tokios kaip bendri modeliai, algoritmai, duomenų struktūros. Vėliau paskaitų dėmesys buvo nukreiptas į AI aspektus kompiuteriniuose žaidimuose: personažo judėjimas, kelio radimas, sprendimų priėmimas, strategija, taktika, mokymasis ir kūrybiškumas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Kurso metu studentai turi įsisavinti pagrindinius interneto svetainių projektavimo bei kūrimo principus, esminius programavimo technologijų elementus

Studijų dalyko aprašas

Šiame kurse išdėstomi interneto technologijų esminiai komponentai: žymėjimo kalbos, stilių lentelė, DOM skriptinis programavimas. Turinio valdymo sistemos
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų, ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Mokėti taikyti multimedijos dizaino principus, parinkti tinkamus meninės raiškos elementus, kurti estetišką, išraiškingą ir įtaigų kompiuterinį grafinį vaizdą.

Studijų dalyko aprašas

Šiame kurse supažindinama su multimedijos dizaino elementais, reklaminių produktų dizaino ypatumais, jų estetine ir išraiškos svarba bei informacijos perteikimo išraiškingumu. Pristatoma multimedijos dizaino elementų kūrimo specifika taikant grafinės raiškos priemones ir komponavimo principus. Analizuojamas vaizduojamo objekto vizualusis dizainas ir jo kūrimo ciklas. Mokoma kurti abstrahuotą objekto vaizdą bei jam pritaikytą specifinę aplinką. Supažindinama su stiliaus dizainu, mokoma kurti reprezentacinio multimedijos produkto dizainą. Mokoma parinkti ir derinti šriftų stilius, proporcijas, komponuoti.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų, ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Supažindinti su reklamos objektu, istorija, formomis, taikymo būdais, integracija su kitomis komunikacinėmis veiklomis, tendencijomis, kūrimo pagrindais, reklamos efektyvumo vertinimo ir tyrimų ypatumais.

Studijų dalyko aprašas

Reklamos pagrindų modulis yra kompleksiškas ir apimantis teorines, praktines bei kūrybines veiklas, kurių tikslas suteikti
studentams įvairiapusį požiūrį ir formuoti šiuolaikišką požiūrį į reklamą kaip organizacijos komunikacijos įrankį.

Modulio tikslas

Supažindinti su pagrindiniais kompiuterinės grafikos algoritmais ir kompiuterinės grafikos programavimo technologijomis. Išklausę kursą studentai mokės:
sukurti kompiuterinės grafikos programą;
atvaizduoti 3D objektus;
programuoti sąveiką su vartotoju.

Studijų dalyko aprašas

Grafikos taikymas. Aparatinė grafikos įranga. Grafiniai primityvai ir jų realizacija. Transformacijų modulis. Fiksuoto funkcionalumo grafinė algoritminė seka. Atvaizdavimo algoritmai. Matomumo algoritmai: Z buferiai. Nematomų daugiakampių blokavimas. Šviesos šaltiniai. Apšvietimo modeliai. Spalvinimo algoritmai (Plokščias, Gouraud, Phong). Specializuotų skaičiavimo įrenginių programavimas. GPU programavimas. Grafinės programos sąveika su vartotoju.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Baigę kursą studentai turi mokėti:
– parinkti ir taikyti efektyvius metodus naratyvą turinčių kompiuterinių žaidimo planavimui, projektavimui ir dokumentavimui;
– taikyti estetikos ir kompiuterinio dizaino principus kuriant kompiuterinių žaidimų personažus, aplinkas ir kitus grafinius objektus;
– parinkti tinkamas žaidimo mechanikas, apibrėžti žaidimo resursų ekonomiką, kontroliuoti žaidimo lygių sudėtingumą.
– kurti naratyvą turinčių žaidimų lygių dizainą
– suprasti žaidėjo psichologijos įtaką kompiuterinių žaidimų kūrimo procese, panaudoti šias žinias praktiškai;
– paveikiai ir patraukliai pristatyti kompiuterinio žaidimo idėją.

Studijų dalyko aprašas

Teorijos paskaitų metu analizuojami kompiuterinių žaidimo dizaino teoriniai ir praktiniai aspektai: žaidimo idėjos ir naratyvo planavimas; žaidimo lygių ir juose sutinkamų personažų bei kitų žaidimo objektų dizainas; žaidimo taisyklių, branduolio ir meta mechanikų apibrėžimas; žaidimo resursų balansavimas; diegetinių ir nediegetinių žaidimų naudotojų sąsajų projektavimas, skirtingoms platformos skirtų kompiuterinių žaidimų sąsajų (įskaitant AR ir VR žaidimus) dizaino ypatumai. Paskaitų metu studentai taip pat supažindinami su skirtingais žaidėjų tipais, jų dėmesio išlaikymo žaidime praktikomis. Pratybų metu dirbdami individualiai studentai dekonstruoja naratyvą turintį kompiuterinį žaidimą, laboratorinių darbų metu dirbant komandoje konstruojamas naujo naratyvą turinčio žaidimo dizainas: pildomas žaidimo dizaino dokumentas, kuriami grafiniai ištekliai, projektuojami žaidimo lygiai, ruošiamas žaidimo idėjos pristatymas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Supažindinti su kompiuterių architektūros ir kompiuterių tinklų pagrindiniais elementais apimant procesoriaus architektūrą, atminties hierarchiją, magistrales ir pertraukčių sistemą, įvesties ir išvesties sistemą, komandų sistemą, kompiuterių tinklų modelius, protokolus, standartus, technologijas ir saugą.

Studijų dalyko aprašas

Kompiuterių architektūros koncepcija pagrindiniai elementai ir jų vystymosi tendencijos. Abstrakčios mašinos. Kompiuterio aritmetika, komandos ir komandų sistema. Procesoriaus architektūra, konvejeriai. Pertrauktys. Daugelio branduolių procesoriai. RISC ir CISC tipo architektūros. Atminties hierarchijos principai ir lygmenys. Operatyvioji atmintis, jos tipai ir savybės. Spartinančioji atmintis, jos tipai. Įvedimo išvedimo sistemos architektūra. Kaupikliai, jų tipai, struktūra, darbo principas, kaupiklių masyvai, sąsajos, jų tipai. Kompiuterių tinklų elementai, topologijos, OSI ir TCP/IP modeliai, lokaliųjų tinklų technologijos, IEEE 802.x standartas, tinklo ir transporto lygmens protokolai, IP adresacija, taikomasi lygmuo, bevielių tinklų ir globalių tinklų technologijos, informacijos ir informacinių technologijų sauga.
Privalomas minimalus modulio paskaitų lankomumas – 50%.

Modulio tikslas

Baigę šį modulį studentai turėtų gebėti:
1. naudoti HTML5 interneto svetainių struktūrai ir turiniui apibrėžti, CSS3 – interneto tinklapių dizainui aprašyti.
2. Parinkti tinkamas technologijas interaktyviems tinklalapių elementams ar mikroanimacijos realizuoti.
3. Suprasti nuoseklumo, struktūros ir estetikos svarbą kuriant svetainės dizainą
4. Suprasti šiuolaikinių interneto svetainės dizaino tendencijas (įskaitant atskirų puslapių išdėstymą, spalvas, šriftus, interaktyvumą, animaciją, technologinį įgyvendinimą)
5. Optimizuoti interneto svetainės turinį (tekstinį ir vaizdinį) paieškos varikliams
6. suprasti dabartinius W3C standartus ir rekomendacijas, mokėti jas taikyti tinklalapių dizaino kūrimo metu.
7. Programuoti tinklalapių dizainą naudojant front-end karkasus ar specializuotas bibliotekas

Studijų dalyko aprašas

Interneto svetainių dizainas apima interneto svetainės turinio planavimą, vizualinės bei tekstinės ir kitos informacijos valdymą. Modulio metu nagrinėjami interneto svetainių tipai, prisitaikantis ir adaptyvusis dizainas; interneto tinklalapių architektūra, navigacija, tinklapio meninio stiliaus parinkimas, CRAP principai, animacijos taikymas interneto svetainėse, turinio optimizavimas paieškos sistemoms (SEO).
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų, ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Studijų dalyko tikslas – suteikti studentams skaitmeninio signalų apdorojimo pagrindų žinias, ugdyti gebėjimus kurti bei analizuoti diskrečiojo laiko signalus, o taip pat kompiuteriu projektuoti ir diegti skaitmeninius filtrus laiko ir dažnių srityse.

Studijų dalyko aprašas

Studijų dalyke įgyjama žinių apie skaitmeninio signalų apdorojimo pagrindus, metodus ir algoritmus. Ugdomi gebėjimai programuoti skaitmeninio signalų apdorojimo uždavinius MATLAB programine įranga, ją kompetentingai taikyti įvairioms skaitmeninio signalų apdorojimo problemoms spręsti. Lavinami diskrečiųjų sistemų teorijos ir praktikos elementų derinimo, eksperimentavimo, duomenų analizės, interpretavimo ir apdorojimo gebėjimai. Ugdomas savarankiškumas ir atsakingumas savarankiškai studijuojant rekomenduojamą literatūrą, ruošiantis laboratoriniams darbams, kurių metu įgyjama praktinių skaitmeninio signalų apdorojimo įgūdžių. Dalyke numatyto namų darbo metu ugdomi gebėjimai savarankiškai dirbti ir spręsti užsibrėžtą problemą, taip pat ugdomas kruopštumas planuojant savo darbą ir laiką semestro metu. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Supažindinti su duomenų struktūromis, algoritmų sudarymo ir realizavimo principais, išmokyti analizuoti algoritmų sudėtingumą, spręsti rūšiavimo, informacijos paieškos, kombinatorikos, grafų teorijos uždavinius

Studijų dalyko aprašas

Algoritmų pavyzdžiai. Pagrindinės duomenų struktūros ir jų realizavimas. Rūšiavimo ir paieškos algoritmai. Algoritmų sudarymo būdai. Greitieji algoritmai. Algoritmai grafuose. Godieji algoritmai. Dinaminis programavimas. Variantų perrinkimas. Algoritmų sudėtingumo analizė.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Supažindinti su pagrindiniais skaitmeninių vaizdų apdorojimo metodais, su pagrindiniais algoritmais ir jų praktiniu
realizavimu. Išmokti dirbti su komercine vaizdų apdorojimo programa, susipažinti su išskirtinėmis programos galimybėmis. Išmokti vertinti vaizdų kokybę ir tikslingai naudoti juos skirtingose medijose.

Studijų dalyko aprašas

Skaitmeninio vaizdo pagrindai. Vaizdo gavimas, failų struktūros, dydžiai, naudojimo sritys. Žmogaus regimojo suvokimo ypatumai. Vaizdų apdorojimo metodai erdvinėje ir dažninėje srityje. Spalvos, spalvų modeliai, spalvų korekcija. Vaizdo kokybės vertinimas. Vaizdų triukšmas ir jo apdorojimas. Vaizdo montažas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų, ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Supažindinti su vizualizavimo sistemų ir video projekcijų kūrimo pagrindais.

Studijų dalyko aprašas

Vizualizavimo algoritminė seka. Duomenų pateikimas ir formatai. Baziniai informacijos vizualizavimo algoritmai. Vizualizavimo sistemų kūrimo programinė įranga. Vizualizavimo sistemų interaktyvumas. Video projekcijų tipai. Video projekcijų technologijos.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Profesinės veiklos praktikos metu studentas turi susipažinti su departamento, įmonės, organizacijos ar kitos institucijos veikla. Susipažįstant ir analizuojant institucijos veiklą būtina:
Susipažinti su sprendžiamų uždavinių metodais ir algoritmais;
Susipažinti su programine įranga, kuri naudojama institucijoje konkrečių uždavinių sprendimui

Studijų dalyko aprašas

Susipažinti su įmonės arba įstaigos, kurioje atliekama praktika, struktūra, padalinių funkcijomis ir ryšiais. Susipažinti su padalinio, kuriame atliekama praktika, infrastruktūra ir veiklos kryptimis. Atlikti įmonėje, įstaigoje arba jos padalinyje įdiegtų informacinių sistemų inžinerijos gamybos priemonių ir sistemų analitinę apžvalgą. Atlikti individualią užduotį, detaliai analizuojant įdiegtas arba diegiant praktikos įmonėje ar įstaigoje naujas informacines technologijas, ypatingą dėmesį kreipiant į programinių sistemų integravimo galimybes ir/arba pasirinkti baigiamojo darbo temą ir atlikti probleminės situacijos analizę. Parengti praktikos referatą ir pranešimą, skirtą praktikos rezultatams pristatyti.

Modulio tikslas

Supažindinti su pagrindiniais kliento – serverio architektūros interneto programų kūrimo principais ir technologijomis.
Išklausę kursą studentai mokės:
1.Įdiegti ir paleisti serverines programines įrangas.
2.Kurti internetines programas.
3.Programų kūrimui panaudoti duomenų bazių valdymo sistemas.

Studijų dalyko aprašas

Teorinių paskaitų metu studentai supažindinami su kliento – serverio architektūra, HTML puslapių generavimo principais, bei paslaugų (serverinės) dalies veikimo principais, taipogi jos įdiegimu skirtingose operacinėse sistemose. Studijuojama atvirojo kodo PHP skriptų kalba, skirta kurti taikomąsias interneto programas. Tam naudojama Apache paslaugų teikimo programinė įranga (serveris) bei nemokama MySQL duomenų bazių valdymo sistema, kuri šiuo metu labai plačiai taikoma kuriant taikomąsias interneto programas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų, ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Baigę kursą studentai mokės:
1. Parinkti ir įvertinti tinkamas technologijas ir metodus vaizdo medžiagos apdorojimui;
2. Mokės struktūrizuoti išorinius vektorinius duomenis, juos nuskaityti ir panaudoti vaizdo turinio kūrimui;
3. Kurti ir valdyti judesio grafiką vaizdo medžiagoje naudojant parametrizuotą animavimo techniką ir jų valdiklius;
4. Rašyti video projekto, jo elementų kūrimo ir valdymo skriptus.

Studijų dalyko aprašas

Video technologijų kursas apima svarbiausius šiuolaikinius vaizdo kūrimo, apdorojimo ir vertinimo aspektus postprodukcijoje – grafinių elementų, vaizdo efektų, judesio grafikos kūrimą, jų komponavimą, integravimą ir valdymą vaizdo medžiagoje ar jų kompozicijoje. Kurso metu mokoma kurti vaizdą papildytą fiktyviais elementais ar vaizdo efektais, kurių turinio kūrimo, judesio grafikos ir valdymo procesas yra automatizuojamas animavimo technikų, jų valdiklių bei skriptų pagalba Adobe After Effects aplinkoje.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. laboratorinių darbų, ne mažiau kaip 70 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Kurso metu studentai turi įsisavinti esminius rastrinės bei vektorinės analizės metodus bei mokėti taikyti geografinės informacijos infrastruktūros standartus.

Studijų dalyko aprašas

Šiame kurse išdėstomi geografinių informacinių sistemų kūrimo principai, geografinės informacijos infrastruktūros elementai, rastrinės bei vektorinės analizės metodai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų ir ne mažiau kaip 80 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Išklausę kursą studentai žinos:
1. pagrindinius garso signalų parametrus, savybes, standartus ir formatus;
2. skaitmeninius garso signalų apdorojimo principus ir algoritmus;
3. garso įrašų redagavimo metodus, technikas ir technologijas;
4. gebės kurti įvairias garso signalų apdorojimo sistemas.

Studijų dalyko aprašas

Teorinių paskaitų metu studentai supažindinami su akustika ir psichoakustika, skaitmeniniais garso signalais, jų savybėmis, plačiausiai naudojamais standartais bei formatais. Pateikiamos gilesnės žinios apie skaitmeninius garso signalų apdorojimo metodus, įvairius triukšmus bei jų šalinimo būdus, audio įrašų kūrimo bei redagavimo metodus, technikas ir technologijas. Praktinių užsiėmimų metu kuriamos signalų apdorojimo sistemos MATLAB terpėje, redaguojami audio įrašai, panaudojant Adobe Audition. Šio kurso metu taip pat rašomas kursinis darbas, kuris susideda iš teorinės analizės bei praktinės dalies, kurios metu programiškai realizuojama konkreti garso signalų apdorojimo sistema arba kuriamas audio įrašas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Gebės praktiškai sukurti interaktyvios trimatės grafikos modelius, interaktyviai valdyti grafiką, taikant grafinę biblioteką WebGL ir kitus grafinius variklius.

Studijų dalyko aprašas

Suteikti žinių apie trimačių objektų modelių kūrimą bei animaciją interneto grafikoje. Pateikiami pagrindiniai interneto 3D grafikos principai. Detaliai nagrinėjama grafinė biblioteka WebGL. Pateikiami bendri bei specifiniai 3D scenos kūrimo metodai. Studijuojamas šeiderių programavimas. Pateikiami ir nagrinėjami interaktyvios 3D virtualios erdvės vizualizacijos būdai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Šio modulio tikslas suteikti studentams galimybę įgyti supratimą apie pagrindinius elementus animacijos gamybos procese derinant teoriją ir praktinius uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Šio modulio tikslas yra suteikti studentams galimybę įgauti principinių gamybos metodologinių žinių ir įgūdžių, reikalingų norint sukurti mažos skalės animacijos projektą.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. teorinių paskaitų, dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų, ir ne mažiau kaip 80 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti studentams ekonomikos žinių bazę, formuojant sisteminį rinkos ekonomikos santykių bei dėsningumų, problemų suvokimą ir praktinius įgūdžius, reikalingus savo profesinės veiklos sprendimų priėmimui ir įgyvendinimui.

Studijų dalyko aprašas

Kurso metu nagrinėjama ekonomikos teorija, ekonomikos objektas, problemos ir keliami tikslai. Aptariamos pagrindinės ekonomikos temos: konkurencijos modeliai ir mechanizmas, nacionalinio produkto samprata ir skaičiavimo metodai, fiskalinė ir monetarinė politikos, jų tikslai ir veikimo priemonės, infliacijos samprata, rūšys, vertinimas, nedarbo ir užimtumo politika, tarptautinė ekonomika ir tarptautiniai ekonominiai ryšiai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Parengti IT ir kitų projektų vadybininkus, praktiškai išbandyti projektų valdymo metodus ir technologines priemones.

Studijų dalyko aprašas

Projektų valdymo pagrindai. Projektų gyvavimo ciklas. Projektų inicijavimo procesai. Projektais suinteresuotos šalys. Projektų organizavimas. Projektų planavimo procesai. Projektų reikalavimų nustatymas. Projektų darbų skaidymo struktūra. Rizikos valdymas. Projektų kaštų vertinimas. Projektų kalendorinio darbų grafiko sudarymas. Projektų komandų valdymas. Integruotas keitimų valdymas. Kokybės valdymas. Kaštų valdymas. Tiekimo (sutarčių) valdymas. Projektų stebėjimo ir kontrolės procesai. Projektų baigiamieji procesai.

Modulio tikslas

Baigęs mokymosi procesą studentas gebės analizuoti šiuolaikinę dramaturgiją, atskirti naudojamus scenarijaus rašymo metodus. Gebės parašyti scenarijaus standartus atitinkančią istoriją, naudotis scenarijaus rašymo programa, taisyklingai formatuoti rašomą scenarijų. Turės bendrą išsilavinimą apie dramaturgijos ištakas.

Studijų dalyko aprašas

Teorinių paskaitų metu studentai mokomi scenarijaus formos ir turinio rašymo pagrindų, išdėstoma trumpa dramaturgijos istorija, esminiai scenarijaus elementai, pasakojimo būdo metodai, analizuojama šiuolaikinė dramaturgija, jos pritaikymas medijoje.

Modulio tikslas

Baigę kursą studentai sugebės:
1) Dirbti su mobiliųjų įrenginių programavimo platformomis;
2) Sukurti mažas grafines programas, galinčias išnaudojančias daugumą mobiliojo įrenginio funkcijų;
3) Valdyti duomenų perdavimą į/iš mobilaus įrenginio, praktiškai padirbės kliento-serverio sistemoje;
4) Dirbti savarankiškai.

Studijų dalyko aprašas

Šiuolaikinė technikos pažanga kiekvienam žmogui suteikia galimybę turėti mobilųjį telefoną. Labai dažnai, telefonas atlieka ne tik savo pirminę funkciją, bet iš esmės tampa ir daugiafunkciniu mobiliu prietaisu. Apie tokių prietaisų taikomųjų programų programavimą ir grafines galimybes kalbama šiame modulyje.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Baigę kursą studentai mokės:
1. Gebės parinkti tinkamas technologijas vaizdo medžiagos apdorojimui;
2. Skirtingų vaizdo medžiagos rūšių integravimas panaudojant vaizdo efektus;
3. Kurti vidines efektų grupes ir jas valdyti;
4. Kurti efektų valdymo skriptus.

Studijų dalyko aprašas

Video technologijos apjungia svarbiausius šiuolaikinius vaizdo apdorojimo aspektus – vaizdo efektų panaudojimą, valdymą, tarpusavio integravimą ir kūrimą.

Modulio tikslas

Suteikti išsamias žinias apie autorių teises ir gretutines teises, kaip intelektinės nuosavybės rūšis, supažindinant su Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reglamentavimo ypatumais, formuoti įgūdžius analizuojant teorines bei praktines autorinės teisės problemas, taip pat sudaryti prielaidas studentams savarankiškai gilinti žinias šioje srityje.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje atskleidžiama autorių teisių ir gretutinių teisių vieta greta kitų intelektinės nuosavybės rūšių, aptariama autorinės teisės raida iš jos šaltiniai Lietuvoje ir užsienio valstybėse, nagrinėjamos atskiros autorių teisių ir gretutinių teisių rūšys, jų subjektai, objektai, ypač didelis dėmesys skiriamas autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai ir atsakomybei už jų pažeidimus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Studijų dalyko tikslai:
suformuluoti aktualią baigiamojo darbo temą, numatyti jos sprendimo būdus ir parinkti tinkamas technologijas nagrinėjamai problemai spręsti;
pritaikyti multimedijos technologijų žinias sprendžiant tyrinėjamą problemą;
suteikti gebėjimų rinkti, analizuoti, interpretuoti informaciją, susijusią su multimedijos programinės įrangos kūrimu.

Studijų dalyko aprašas

Bakalauro baigiamajame darbe Nr. 1 sprendžiama studento pasirinkta praktinė problema ir jos realizavimo ypatumai taikant multimedijos technologijas.
Studentai, rengdami baigiamąjį darbą Nr. 1, atlieka su multimedijos technologijomis susijusią literatūros, patentų, mokslinių darbų, geros praktikos pavyzdžių analizę, rengia baigiamojo darbo Nr. 1 ataskaitą ir ataskaitoje pateikia temos
aktualumą, sprendžiamos problemos reikšmingumą, objektą, tikslą ir uždavinius, darbo struktūrą, pateikia mokslinės ir
specialiosios literatūros apibendrinimus.

Modulio tikslas

Studijų dalyko tikslai:
pritaikyti multimedijos technologijų žinias sprendžiant tyrinėjamą problemą;
suteikti gebėjimų rinkti, analizuoti, interpretuoti informaciją, susijusią su multimedijos programinės sistemos kūrimu.

Studijų dalyko aprašas

Konkretaus programinio produkto sukūrimas bei pateikimas, taikant naujas multimedijos technologijas. Tyrinėjamos problemos skaitinių eksperimentų, atliktų taikant sukurtą programinų produktą, analizė.

Modulio tikslas

Supažindinti su mokslinio stiliaus ypatumais, terminų reikalavimais, terminų tvarkybos principais, specialybės kalbos dėsningumais. Išmokyti kurti ir redaguoti mokslinį tekstą.

Studijų dalyko aprašas

Bendrinė kalba: jos funkciniai stiliai ir postiliai. Rašytinė ir sakytinė kalba. Viešoji ir neviešoji kalba. Specialybės ir profesijos kalba. Terminija — specialybės kalbos pagrindas. Struktūrinė mokslinio teksto charakteristika ir ypatumai. Mokslinio teksto komponavimas. Baigiamųjų bakalauro, magistro darbų analizė. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.