Pastatų energetikos sistemų inžinerija

Modulio tikslas

Įgyti ir įsisavinti žinias apie mechaninių objektų elgseną veikiant jėgoms ir esant žinomoms kraštinėms ir pradinėms sąlygoms. Įsisavinti pagrindinius fundamentalius statikos dėsnius. Išmokti spręsti praktinius inžinerinius mechanikos uždavinius. Pateikti įvairiai paprastai apkrautų konstrukcinių elementų stiprumo ir standumo skaičiavimo inžinerinių metodų teorinius bei praktinius pagrindus, rengti studentus tolimesnėms konstrukcijų skaičiavimo studijoms.

Studijų dalyko aprašas

Modulis skirtas suteikti žinių apie pagrindinius kieto kūno mechanikos dėsnius ir principus. Akcentuojant kieto kūno statinės pusiausvyros būseną (statiką), studentai supažindinami ir su kinematikos bei dinamikos pagrindais.
Suteikiamos žinios apie konstrukcijų elementų (strypų, sijų, velenų) deformavimo tipus, įrąžų, įtempių ir deformacijų skaičiavimo metodiką nesudėtingo deformavimo (tempimo-gniuždymo, lenkimo, sukimo) atvejais. Lavinami praktiniai atraminių reakcijų, įrąžų, bei stiprumo ir standumo rodiklių (įtempių, poslinkių, deformacijų) nustatymo gebėjimai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 70 proc. pratybų. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Įgalinti studentus taikyti techninės termodinamikos metodinius principus analizuojant energijos virsmų sistemas, nuo atskirų komponentų iki termodinaminių ciklų.

Studijų dalyko aprašas

Termodinamika yra fizikos šaka, nagrinėjanti šilumos ir kitų energijos formų santykius. Jos taikymo sritis labai plati – nuo mikroskopinių organizmų iki įprastų buitinių prietaisų, transporto priemonių, energijos gamybos sistemų ir net filosofijos. XXI a. inžinieriams reikia tvirtų analitinių ir problemų sprendimo įgūdžių, kurie būtų pagrindas sprendžiant svarbius visuomenės klausimus, susijusius su inžinerine termodinamika. Todėl šiame studijų dalyke studentai gauna žinias apie pagrindinius techninės termodinamikos principus bei įgūdžius sprendžiant problemas nuo atskirų sistemos parametrų nustatymo iki ciklų analizės. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų, ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų ir atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Įsisavinti tikimybių teorijos pradmenis ir susipažinti su matematinės statistikos elementais.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje išdėstomi tikimybių teorijos ir matematinės statistikos pagrindai – matematikos skyriai, kurie vis labiau randa pritaikymą moksle ir praktinėje veikoje. Tikimybių teorijos žinias naudojame kai privalome rinktis vieną iš kelių tikėtinų baigčių arba raidos scenarijų, taigi prireikia argumentuotų kriterijų. Supratus statistiką plačiuoju požiūriu kaip įrankį, leidžiantį duomenis paversti informacija, atsiverčia plačios praktinio jos taikymo galimybės priimant sprendimus įvairiose srityse. Kurso metu studentai išmoks susieti realias situacijas ir jų tikimybinius matematinius modelius, analizuos kaip panaudoti šiuos modelius realių situacijų nagrinėjimui, gebės atlikti duomenų statistinę analizę.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 51 % paskaitų ir ne mažiau kaip 60 % pratybų.

Modulio tikslas

Studentai baigę šį kursą gebės nustatyti įvairių statybinių medžiagų savybes, žinos statybinių medžiagų savybes, jų gamybos technologijas bei panaudojimo galimybes.

Studijų dalyko aprašas

Statant pastatus naudojamos įvairios statybinės medžiagos, svarbu žinoti jų savybes, gamybos technologijas ir panaudojimo galimybes. Studijų dalykas apima pagrindines statybinių medžiagų savybes bei jų tyrimo metodus. Detaliai analizuojama statybinė keramika, stiklas, rišamosios medžiagos, užpildai, skiediniai, betonai, dažymo medžiagos ir termoizoliacinės medžiagos, mediena, polimerinės medžiagos jų savybės, gamybos technologijos, panaudojimo galimybės. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Įgyti ir įsisavinti teorines žinias apie skysčių savybes, jų sąveiką su kietais kūnais, skystyje veikiančias jėgas, tekėjimo rūšis, hidraulinius nuostolius. Išmokti atlikti praktinius hidraulinius skaičiavimus.

Studijų dalyko aprašas

Teorinių, praktinių ir laboratorinių užsiėmimų metu studentai įgys pagrindines žinias apie skysčius, jų naudojimą, hidrostatinį slėgį ir jo jėgas. Kurso metu įsisavins skysčių pusiausvyros diferencialinės lygtis, mokės atpažinti ir įvardinti skysčių tekėjimo rūšis, hidrodinamines charakteristikas, užrašyti jų diferencialines lygtis. Pritaikys Bernulio lygtis. Įgys vamzdžių ir vamzdynų, hidraulinių nuostolių skaičiavimo pagrindus. Susipažins su skysčių tekėjimu pro angas ir antgalius.
Teorinės paskaitos yra privalomos. Studentai privalo lankyti daugiau kaip pusę paskaitų, dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų bei atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

BIM kurso tikslas – suteikti studentams įgūdžių ir žinių, kaip naudotis BIM programine įranga ir inžinerinės grafikos priemonėmis kuriant pastatų ir jų elementų 3D modelius civilinės inžinerijos srityje, įskaitant parametrinį modeliavimą, pastato elementų detalizavimą, statybinių brėžinių ir duomenų valdymą.

Studijų dalyko aprašas

Taikomosios inžinerinės grafikos studijų dalyke bus nagrinėjamas skaitmeninės statybos (BIM) kursas civilinėje inžinerijoje, kuris studentams suteiks žinių, kaip inžinerinės grafikos programomis galima sukurti BIM projektą. Kurso temos apima BIM programų naudojimą statybinių elementų parametriniams modeliams sukurti, įskaitant aprašomąją informaciją ir 3D modelius, taip pat elementų ir konstrukcijų detalizaciją. Studentai taip pat išmoks naudoti BIM programinę įrangą statybinių brėžinių, tokių kaip statinio planai, pjūviai ir fasadai, taip pat medžiagų žiniaraščiai rengimui. Be to, kurse bus aptariamas BIM naudojimas duomenų valdymui ir standartų pritaikymui, taip pat pastato konstrukcijų projektavimo schemų sudarymui, brėžinių, diagramų ir dokumentacijos rengimui. Laboratorinių darbų ir pratybų metu studentai įgis praktinės patirties naudojant BIM programinę įrangą civilinės inžinerijos reikmėms. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. pratybų ir laboratorinių darbų.

Modulio tikslas

Išugdyti A1 lygio komunikacinę kompetenciją susikalbėti lietuviškai nesudėtingose kasdienėse ir dalykinėse situacijose.

Studijų dalyko aprašas

Įgiję lietuvių kalbos pradmenis (A1), studentai užsieniečiai galės bendrauti ir susikalbėti kasdienėse situacijose: gebės vartoti nesudėtingas frazes, reikalingas būtiniems komunikaciniams poreikiams patenkinti, gebės prisistatyti, dalyvauti pokalbyje, kai kitas komunikacijos dalyvis kalba lėtai ir aiškiai, suprasti ir parašyti nesudėtingą rašytinį tekstą. Studentai įgis pamatinių lietuvių kalbos žinių, reikalingų bendraujant su lietuviais ir dirbant Lietuvoje. Kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo įgūdžiai lavinami per komunikacines aktyvaus įsitraukimo reikalaujančias situacijas, susijusias su universiteto gyvenimu, profesija ir lietuvių kultūra, daug dėmesio skiriama sociokultūrinei kompetencijai ugdyti.

Modulio tikslas

Supažindinti su mokslinio stiliaus ypatumais, terminų reikalavimais, terminų tvarkybos principais, specialybės kalbos dėsningumais. Išmokyti kurti ir redaguoti mokslinį tekstą.

Studijų dalyko aprašas

Dalykas skirtas studentų sakytinei ir rašytinei specialybės kalbai, vartojamai bendrajame ir profesiniame diskurse, tobulinti. Aptariami sakytinės ir rašytinės kalbos, viešosios ir neviešosios kalbos skirtumai. Nagrinėjami lingvistiniai ir ekstralingvistiniai viešųjų kalbų elementai. Išsamiai analizuojama terminų, kaip pagrindinio specialybės kalbos leksikos sluoksnio, samprata, rūšys, reikalavimai, struktūra, terminų tvarkybos būdai. Mokoma(si) naudotis prestižiniais lietuviškais ir tarptautiniais terminijos ištekliais. Gvildenami mokslo kalbos raiškos dėsningumai ir trūkumai, mokslinio stiliaus ypatumai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Įgalinti studentus taikyti hidraulinių sistemų (vandentiekio ir vandens šildymo sistemų) ir fluidų slėgtuvų skaičiavimo bei parinkimo metodus vandens tiekimo ir energetinėse sistemose.

Studijų dalyko aprašas

Dalykas skirtas supažindinti su hidraulinių sistemų skaičiavimo metodais, principais bei slėgtuvų (siurbliai, kompresoriai, ventiliatoriai ir t.t.) veikimu ir jų jungimo galimybėmis. Tai leidžia pritaikyti žinias ir metodus apie fluidų tekėjimą vamzdžiais bei ortakiais bei parinkti tinkamą slėgtuvą bei jo jungimą. Pateikiami pagrindiniai skaičiavimo metodai pritaikomi sprendžiant inžinerines problemas hidraulinėse (ir orinėse) sistemose. Pristatomi ir taikomi principai leidžia giliau suprasti sistemos ir jos komponentų veikimą bei didinti jų veikimo efektyvumą. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų, ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų ir atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su pastatų mikroklimatu, jo svarba, įtaka žmonių komfortui, sveikatai, darbingumui ir technologiniams procesams, bei jį nusakančiais parametrais. Suteikti studentams supratimą apie tai, kaip sukurti ir palaikyti mikroklimatą bei įvertinti, kiek energijos tam reikia. Suprasti mikroklimato parametrų, jį lemiančių veiksnių ir pastato energijos tarpusavio sąsajas bei darniosios raidos principus, mikroklimato užtikrinimo ir racionalaus energijos vartojimo srityje. Išmokti ir įgusti įvertinti pastato energines savybes, nustatyti reikiamą mikroklimato sistemų galią ir metinį energijos poreikį.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje išsamiai nagrinėjamas pastatų mikroklimatas – kuo jis yra svarbus, kam turi įtakos, kas jį nusako, kas jį lemia, kaip jis sukuriamas ir palaikomas ir kiek energijos tam reikia. Pastato mikroklimato sukūrimas ir palaikymas nagrinėjamas taikant darniosios raidos požiūrį – kaip siekiant šiandieninių tikslų nepažeisti būsimųjų kartų gerovės. Praktinių užsiėmimų
metu studentai mokosi įvertinti pastato energines savybes, nustatyti reikiamą mikroklimato sistemų galią, apskaičiuoti pastato mikroklimato palaikymo energijos poreikius. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Įgalinti studentus taikyti šilumos ir masės mainų dėsnius ir metodikas, analizuoti šilumos sklidimo būdus įvairiose pastato energinėse sistemose bei pastato atitvarose, kartu ugdyti gebėjimus ir įgūdžius šiuos dėsningumus kūrybiškai naudoti sprendžiant šilumos ir dujų tiekimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, šilumos gamybos uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Dalykas skirtas atskleisti šilumos ir masės mainų skaičiavimo ir taikymo inžinerinėje praktikoje bendruosius principus. Tai leidžia nuosekliai integruoti žinias įvairiose pastato ir jo aprūpinimo šiluma energinėse sistemose ar jų įrenginių komponentuose. Pateikiami pagrindiniai dėsningumai apie šilumos sklidimo būdus (laidumą, konvekciją ir spinduliavimą), stacionariųjų ir nestacionariųjų šilumos mainų uždavinių sprendimą, šilumokaičių projektavimą bei masės mainų analogiją su šilumos mainais. Studijų dalyko žinios sistemingai įtvirtinamos laboratorinių darbų ir pratybų metu sprendžiant inžinerines problemas, kas apima skirtingų procesų analizę, pastatų atitvarų šilumines charakteristikas bei skirtingos įrangos veikimą. Pristatomi ir taikomi principai leidžia giliau suprasti pastatų energinių sistemų ir jų komponentų veikimą, didinti jų energinį efektyvumą bei tvarumą. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų, ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų ir atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su energiją vartojančių sistemų efektyvumo samprata ir jo įvertinimo principais.

Studijų dalyko aprašas

Mokomosios praktikos užduotis yra supažindinti studentus su labiausiai paplitusiomis energiją vartojančiomis sistemomis bei jų energijos sąnaudų ir efektyvumo nustatymo principais. Studentai lankosi skirtinguose pastatuose, kur jie supažindinami su energijos apskaitos ir matavimo prietaisais bei jų naudojimu. Remiantis išmatuotais energijos kiekiais, studentai mokosi ir patys įvertina atskirų energiją vartojančių sistemų efektyvumą. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Įgyti žinias apie pastatų konstrukcijas ir joms keliamus reikalavimus, jų projektavimą. Suprasti pastato konstrukcijų parinkimo principus. Išmokti parinkti pagrindines vienbučio gyvenamojo namo konstrukcijas, parengti reikalingus brėžinius.

Studijų dalyko aprašas

Pastatų konstrukcijų studijose studentai supažindinami su esamų pastatytų ir naujai statomų pastatų konstrukcijomis, jų projektavimo ir konstravimo principais. Nagrinėjami pastatai, kurių laikantįjį karkasą gali sudaryti keturios populiariausios statybinės medžiagos: gelžbetonis, mūras, plienas, medis. Minėtos medžiagos pasižymi skirtingomis mechaninėmis savybėmis, todėl jų paskirstymui pastate ar pritaikymui konstrukcijoje reikės atsižvelgti į veikiančias įrąžas. Bus aptariamos pastatus veikiančios apkrovos ir poveikiai, nuo kurių atsiranda minėtos įražos. Pagal tai kaip perduodamos apkrovos reikia sukonstruoti (įvertinti) laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą, nuo pamatų iki stogo. Studentai sužinos kokios gali būti pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, jų forma, skerspjūviai, iš kokios medžiagos pagamintos ir kaip jos tvirtinamos. Studentai studijuodami šį dalyką įgys įgūdžių ir žinių kaip projektuoti pastato pagrindines laikančiąsias konstrukcijas. Taip pat gebės suprojektuoti pagrindines nesudėtingo gyvenamojo namo konstrukcijas bei parengti darbo brėžinius. Tam tikslui studentai taip pat turi turėti įgūdžių dirbant su braižymo ir skaičiavimo programomis (AutoCad, Excel). Norint sklandžiai pasiekti puikų rezultatą, studentai neturėtų praleisti daugiau kaip 70 % pratybų užsiėmimų.

Modulio tikslas

Nagrinėti pastatų vandentvarkos sistemas, įrangą, norminių dokumentų reikalavimus jų projektavimui ir įrengimui; aiškinti jų pritaikymą projektuojant konkretaus pastato šaltojo ir karštojo vandentiekio, ūkinių ir lietaus nuotekų šalinimo sistemas.

Studijų dalyko aprašas

Pastatų vandentiekio ir nuotakyno studentams pateikiama pastato šaltojo ir karštojo vandentiekio, buitinio ir lietaus nuotekų šalintuvų konstravimo ir skaičiavimo norminė medžiaga. Mokymuisi pateiktos lentelės bei nomogramos hidrauliniam skaičiavimui ir kiti duomenys, reikalingi pastato vandentvarkos sistemoms projektuoti, grupinio darbo projekto atitinkamoms dalims keliami reikalavimai. Dalyko medžiagoje pateikiami grafinės dalies pavyzdžiai ir duomenys vandentiekio ir nuotakyno elementams parinkti. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Išmokti skirtingų sričių dalykines žinias taikyti praktiniams uždaviniams spręsti. Išmokti dirbti savarankiškai ar grupėje, sprendžiant pastato inžinerinių sistemų kompleksišką projektavimą. Įgyti ir lavinti projektavimo, rezultatų analizės ir sprendimų priėmimo įgūdžius.

Studijų dalyko aprašas

Žmogaus mikroklimato komfortą užtikrinančių inžinerinių sistemų taikymas konkrečioje aplinkoje. Šis dalykas supažindina su šildymo ir vėdinimo inžinerinių sistemų projektavimo proceso eiga, įrangos parinkimu, sistemų konstravimu, reikiamų teisinių dokumentų taikymu ir brėžinių išpildymu. Dalykas apima bendrą inžinerinių sistemų veiklos sampratą, ugdo kūrybinį teorinių žinių pritaikymą, išvadų formulavimą, priimtų sprendimų ir gautų rezultatų pristatymą. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Sužinoti apie oro kondicionavimą – sąvokas, istoriją, oro savybes, elementarius ir sudėtinius oro kondicionavimo procesus, oro kondicionavimo sistemų skirstymą, vėsos generavimo principus ir oro kondicionavimo sistemose taikomą įrangą. Suprasti sąsajas tarp patalpų mikroklimato parametrų, jį lemiančių veiksnių ir pastato oro kondicionavimo sistemų veikimo. Išmokti ir įgusti projektuoti oro kondicionavimo sistemas.

Studijų dalyko aprašas

Modulyje išsamiai nagrinėjamas oro kondicionavimas – sąvokos, istorija, oro savybės, elementarūs ir sudėtiniai oro kondicionavimo procesai, oro kondicionavimo sistemų skirstymas, vėsos generavimo principai ir oro kondicionavimo sistemose taikoma įranga. Praktinių užsiėmimų metu studentai mokosi atlikti skaičiavimus reikalingus projektuojant pastato oro kondicionavimo sistemas. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų ir atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Sužinoti apie pastato šildymo sistemas ir jų pagrindinę įrangą, įgyti sistemų projektavimo įgūdžių, įsisavinti pagrindinių
įrangos elementų veikimo principus bei išmokti juos parinkti, suprasti kaip pastatuose galima mažinti energijos vartojimą bei moderniai valdyti šiuolaikiškas sistemas, suvokti priimtų sprendimų įtaką žmogaus komfortui, energijos sąnaudoms ir kitų inžinerinių sistemų veiklai.

Studijų dalyko aprašas

Visada gera sugrįžti į šiltus ir jaukius namus žiemos metu. Šildymo sistema sukuria žmogui komfortiškas mikroklimato sąlygas šaltuoju metu laiku. Ji užtikrina reikiamas sąlygas ne tik gyviems organizmams, bet ir pastato konstrukcijoms, įrangai bei technologiniams procesams šaltuoju sezonu. Šio dalyko pažinimas leidžia palaikyti komfortišką šiluminę aplinką pastate, parinkti reikiamą sistemą ir įrenginius, naudoti efektyviai energijos išteklius ir pagal savo poreikį valdyti sistemą. Šis modulis labai glaudžiai siejasi su pastato šilumos tiekimo ir gamybos bei vėdinimo, oro kondicionavimo ir vandentiekio sistemomis. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su vėdinimo, kaip vienos iš tarpusavyje susijusių pastato inžinerinių sistemų, skirtų sukurti žmogaus veiklai palankų mikroklimatą, veikimo, konstrukciniais ir naudojimo ypatumais.

Studijų dalyko aprašas

Vėdinimas yra būtinas kiekvienam pastatui tinkamai oro kokybei jame palaikyti, todėl šiame studijų dalyke studentai gauna žinių apie skirtingus pastatų vėdinimo būdus, išmoksta nustatyti reikalingus oro kiekius esant skirtingoms situacijoms, parinkti racionaliausią vėdinimo sistemą konkrečiam pastatui/patalpai, tinkamai ją sukonstruoti, užtikrinant efektyvius oro mainus patalpose laikantis techninių ir higieninių reikalavimų. Tam studentai supažindinami su vėdinimo sistemoms keliamais reikalavimais ir naudojama įranga bei jos specifinėmis savybėmis. Analizuojami vėdinimo įrangos energinis efektyvumas ir sistemos energiškai efektyvaus eksploatavimo klausimai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų, atlikti visus laboratorinius darbus ir privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Įgyti loginį sisteminį valdymo suvokimą, gebėjimus taikyti vadybos metodus profesinėje veikloje sprendžiant aplinkos inžinerijos problemas.

Studijų dalyko aprašas

Vadybos kurso metu apibūdinamos vadybos bazinės sąvokos, pateikiamos jų interpretacijos, vadybos raida, nagrinėjamas valdymo objektas ir subjektas, organizacijos elementai ir aplinka, organizacijų steigimas, valdymo sprendimų ciklas, jo fazės, analizuojami ekonominiai, psichologiniai, administraciniai vadybos metodai. Nagrinėjamos valdymo funkcijos: planavimas, organizavimas, motyvavimas, kontrolė, reguliavimas; strategijos ir jos įgyvendinimo plano rengimas, valdymo struktūrų projektavimas ir adaptavimas, vadovavimas, horizontalus ir vertikalus bendravimas, darbuotojų darbo vertinimas, darbo apmokėjimas ir motyvacija. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti žinias apie degiąsias dujas, jų paruošimo, tiekimo, naudojimo sistemas. Padėti įgyti gebėjimų projektuoti vidutinio slėgio dujotiekio tinklus, parinkti įrangą, parengti brėžinius.

Studijų dalyko aprašas

Dujotiekio sistema yra kompleksas inžinerinių įrenginių, skirtų išgauti gamtines ir/ar pagaminti dirbtines degiąsias dujas, paruošti jas naudojimui, kaupti, tiekti, paskirstyti ir naudoti kaip kurą, cheminę žaliavą, arba technologinėms reikmėms pramonėje, buityje, transporte bei energetikos ūkyje. Šio dalyko paskaitų metu daug dėmesio skiriama degiųjų dujų, kaip kuro, privalumams, savybėms, gavybai, gamybai, sudėčiai, valymui, odoravimui, degimo charakteristikoms ir degimo principams. Studentai supažindinami su miesto dujotiekio sistemomis ir tinklų įrenginiais, o pratybų metu mokomi dujotiekio hidraulinio skaičiavimo ir projektavimo. Apžvelgiami magistraliniai dujotiekiai, suskystintų naftos dujų tiekimas, dujų kontrolės ir matavimo prietaisai bei pateikiami suskystintų gamtinių dujų tiekimo pagrindai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Padėti įgyti pagrindinius planavimo ir projektavimo gebėjimus kompleksiškai aprūpinant miestą šiluma ir dujomis.

Studijų dalyko aprašas

Tankiai užstatytų gyvenviečių tvarus aprūpinimas energija dažniausiai tapatinamas su centralizuotų sistemų taikymu. Tokioms sistemoms priklauso centralizuotas šilumos ir dujų tiekimas. Šios dvi skirtingos sistemos gali ne tik veikti kartu, bet ir papildyti viena kitą. Kompleksinio projekto metu sprendžiamas nedidelio miesto aprūpinimo šiluma ir dujomis uždavinys. Nustačius atskirų vartotojų ir miesto kvartalų šilumos bei dujų poreikius, yra projektuojami mažo ir vidutinio slėgio žiediniai dujotiekio tinklai bei šakotasis centralizuoto šilumos tiekimo tinklas (atliekami vamzdynų hidrauliniai skaičiavimai, tinklų detalizacijos, parenkama įranga, sudaromi žiniaraščiai, parengiami sistemų brėžiniai, įvertinami galimi šilumos nuostoliai). Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti supratimą apie šilumos gamybos sistemų projektavimą, naudojimą, priežiūrą ir joms keliamus reikalavimus, pirminės energijos savybes ir jos transformavimo į šilumą procesus, technologijas, įrenginius bei jų veikimą, iš jų formuojamų sistemų šiluminių schemų sudarymo principus.

Studijų dalyko aprašas

Šilumos reikia įvairiems procesams pastate vykti, pastatams šildyti, karštam vandeniui ruošti ir kt. Vienos svarbiausių energetinės sistemos komponentų – aprūpinimo šiluma techninės sistemos, kuriose vyksta šilumos gamyba. Šilumos gamybos studijų dalykas skirtas susipažinti su šilumos poreikiais, jų raida ir struktūra, aprūpinimo energija sistemomis, pirmine energija, kuru, jo deginimu, išmokti sudaryti šilumos balansą, įvertinti efektyvumą. Supažindinama su kuro deginimo procesu, įrenginiais, kur deginamas kuras (katilais, jų principinėmis konstrukcijomis, jų antrine įranga ir procesais, naudojimu bei priežiūra). Nagrinėjamos biomasės deginimo technologijos, vertinamas šilumos gamybos poveikis aplinkai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su miestų plėtros procesais ir suteikti miestų planavimui reikalingų žinių.

Studijų dalyko aprašas

Tai teorijos ir gerosios praktikos visuma, padedanti suvokti procesus ir pokyčius mieste. Miesto planavimo procese dalyvauja miesto politikai, planuotojai, projektuotojai, visuomeninių organizacijų atstovai ir gyventojai – tad kurti ir valdyti pokyčius labai svarbu. Dalykas apima platesnį kontekstą – miestų raidos istoriją, tvarios plėtros principus, socialinės techninės infrastruktūros svarbą mieste.

Modulio tikslas

Įgyti ir įsisavinti žinias apie centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, jų projektavimą, eksploatavimą ir joms keliamus reikalavimus. Suprasti šilumos tiekimo tinklų schemų sudarymo principus, pagrindinių jų techologinių įrenginių veikimą.

Studijų dalyko aprašas

Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) yra efektyvus būdas aprūpinti tankiai užstatytas urbanistines teritorijas šiluma, siekiant energinės, ekologinės, saugumo, patikimumo ir ekonominės darnos. Šio dalyko paskaitų metu studentai supažindinami su CŠT privalumais, CŠT sistemų vystymosi istorija, tipais, galimais vartotojais ir jų šilumos poreikių nustatymu, CŠT sistemų sandara, valdymu, efektyvumo įvertinimu, priežiūra bei centralizuoto vėsinimo pagrindais. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir ne mažiau kaip pusėje teorinių paskaitų.

Modulio tikslas

Suteikti žinių ir ugdyti įgūdžius analizuoti problemines situacijas ir ieškoti alternatyvių sprendimo būdų, įvertinant galimas socialines ir gamtosaugines pasekmes, supažindinti su saugos uždavinių sprendimu.

Studijų dalyko aprašas

Supažindinama su žmonių saugos teisiniu reglamentavimu. Nagrinėjami gamtiniai ir technogeniniai pavojai, jų prigimtis, poveikio žmogui mechanizmai ir galimos poveikio pasekmės. Suteikiamos žinios apie poveikio pasekmių žmogui mažinimą. Analizuojamas profesinės rizikos valdymas. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus. Pirmosios pakopos I-III kursų nuolatinių studijų studentams teorinės paskaitos yra privalomos. Per semestrą turi būti lankyta daugiau nei pusė paskaitų.

Modulio tikslas

Sudaryti studentams sąlygas išbandyti praktikoje įgytas universitete žinias. Įtvirtinti šias žinias, susipažinti su technologijomis, tyrimais, praktiniais darbais, įgyti patirtį, kvalifikaciją. Susipažinti su įmonės veiklos organizavimu, valdymu, vadovavimu.

Studijų dalyko aprašas

Praktinė veikla įmonėse, projektuojančiose, montuojančiose bei prižiūrinčiose energetines sistemas, o taip pat šilumos ir dujų tiekimo bei šilumos gamybos įmonėse. Susipažinimas su šių įmonių istorija, jų ūkine, finansine bei juridine veikla. Duomenų rinkimas bakalauro baigiamajam darbui.

Modulio tikslas

Suteikti studentams žinias apie atsinaujinančios energijos technologijas bei jų darnią/tvarią plėtrą, technologijų veikimo principus, pritaikymo galimybes, kritiškai įvertinti jų privalumus ir trūkumus.

Studijų dalyko aprašas

Atsinaujinantieji energijos ištekliai (vėjas, saulė, hidroelektra, vandenynų energija, geoterminė energija, biomasė ir biokuras) yra alternatyva iškastiniam kurui, kuri padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įvairinti energijos tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo nepatikimos ir nestabilios iškastinio kuro rinkos (ypač naftos ir dujų). Per pastaruosius 15 metų priimta daug ES teisės aktų, kurie įpareigoja šalis nares plėsti atsinaujinančių energijos išteklių rinką, diegti tvarumo politiką; nešvaistyti energijos, rinktis aplinkai draugiškus sprendinius. Šis dalykas leis geriau suprasti atsinaujinančių energijos išteklių technologijas, jų transformavimo galimybes, pritaikomumą bei pagrindinių techninių ir ekonominių rodiklių vertinimą. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Suformuoti bendrą teorinių ir praktinių žinių apie atliekų susidarymą, atliekų prevencijos priemones ir atliekų tvarkymo prioritetus, atliekų tvarkymo, perdirbimo ir perdirbimo technologijas sistemą.

Studijų dalyko aprašas

Tai teorijos ir praktikos visuma apimanti atliekų tvarkymą, nuo atliekų prevencijos, susidarymo iki tvaraus jų sutvarkymo, panaudojimo ar perdirbimo. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Suteikti bazines žinias apie vykstančius ekonominius procesus, verslo aplinką ir ugdyti įgūdžius, reikalingus savo profesinės veiklos ekonominių sprendimų priėmimui ir įgyvendinimui.

Studijų dalyko aprašas

Ekonomikos kurso metu studijuojama ekonomikos teorija: poreikiai, ištekliai, gamybos, darbo ir materialinių išteklių ekonomika. Analizuojama rinka, paklausos ir pasiūlos pusiausvyra, elastingumas taip pat įmonės sąnaudų ir pelno diferencijavimas bei konkurencijos modeliai. Nagrinėjamos investicijos, verslo aplinkos veiksniai, kainų nustatymo strategija ir metodai, taip pat makroekonominiai rodikliai, nacionalinio produkto skaičiavimo metodai. Analizuojamos fiskalinės ir pinigų politikos priemonės, darbo rinka, nedarbo ir infliacijos vertinimas, tarptautiniai ekonominiai ryšiai, verslo rizika ir jos sumažinimo instrumentai, verslo plėtra.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti su statinių ir teritorijų grafinio-informacinio modeliavimo teorija ir praktiškai taikyti specializuotas kompiuterines statinių grafinio-informacinio modeliavimo programas.

Studijų dalyko aprašas

Tai teorijos ir praktikos visuma, padedanti suvokti statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodikos esmę, procesus ir su metodikos taikymu susijusių projektavimo ir statybos procesų pokyčiais. Su procesais ir pokyčiais susiję projektuotojai, užsakovai ir valstybės institucijų specialistai, dėl to svarbu išmanyti komandos bendradarbiavimo aplinką (CDE) apsikeitmo informacija ir duomenų klasifikavimo principus ir svarbą. Dalykas apima modelio kūrimą ir simuliacijas skirtingose BIM aplinkose.
Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Lavinti informacijos analizės ir duomenų paieškos gebėjimus bei organizacinius įgūdžius. Išmokti savarankiškai taikyti dalykines žinias sprendžiant taikomuosius uždavinius, parenkant reikiamas objekto aprūpinimo energija sistemas realiems pastatams. Lavinti gebėjimus taisyklingai ir logiškai, pasinaudojant šiuolaikines informacines technologijas raštu išdėstyti priimtus sprendimus, juos pagrindžiant skaičiavimais.

Studijų dalyko aprašas

Baigiamojo darbo metu bus taikomos susistemintos teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai imituojant realaus objekto aprūpinimo energija sistemų projektavimą. Svarbu mokėti atlikti specialiosios literatūros ir kitų informacijos šaltinių paiešką. Kūrybiškai, naudojant inovatyvius metodus parinkti tinkamus projektinius sprendimus, pasiūlyti keletą alternatyvių sprendinių. Pristatyti savo darbą įvairioms žmonių grupėms. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Lavinti gebėjimus informacijos, duomenų paieškose bei organizacinius įgūdžius. Išmokti savarankiškai taikyti dalykines žinias sprendžiant taikomuosius uždavinius, parenkant reikiamas inžinerines sistemas realiems pastatams. Lavinti gebėjimus taisyklingai ir logiškai, pasinaudojant šiuolaikines informacines technologijas raštu išdėstyti priimtus sprendimus, juos pagrindžiant skaičiavimais.

Studijų dalyko aprašas

Baigiamojo darbo metu bus taikomos susistemintos teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai imituojant realaus objekto inžinerinių sistemų projektavimą. Svarbu mokėti atlikti specialiosios literatūros ir kitų informacijos šaltinių paiešką. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Kūrybiškai, naudojant inovatyvius metodus parinkti tinkamus projektinius sprendimus, pasiūlyti keletą alternatyvių sprendinių. Pristatyti savo darbą įvairioms žmonių grupėms.

Modulio tikslas

Išmokyti pagrindinių automatinio valdymo, elektronikos ir elektrotechnikos dėsnių, elektros ir elektronikos įtaisų ir įrenginių veikimo principų, ugdyti įgūdžius savarankiškam automatinio valdymo, elektrotechnikos ir elektronikos klausimų sprendimui, paaiškinti skaitmeninės elektronikos veikimo principus ir panaudojimo sritis.

Studijų dalyko aprašas

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų

Modulio tikslas

Įgyti ir įsisavinti nuoseklias žinias apie geoinformacinių sistemų teorinius principus bei praktinius taikymus darniai
gyvenamajai aplinkai modeliuoti, gebėti konstruoti geometrinių ir atributinių duomenų bazes, mokėti projektuoti teminius informacinius sluoksnius, įgusti taikyti geoinformacinių sistemų technologijas erdvinei analizei atlikti.

Studijų dalyko aprašas

Geoinformacinių sistemų projektavimo pagrindai. Geoinformacinių sistemų duomenų šaltiniai darniai gyvenamajai aplinkai modeliuoti. Geometrinių ir atributinių duomenų formatai. Topologiniai informacijos aprašymo metodai. Geometrinių duomenų specifikacijos. Atributinių duomenų struktūros. Tematinių informacinių sluoksnių projektavimas. Geoinformacinių posistemių darniai gyvenamajai aplinkai modeliuoti sudarymo technologijos.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų ir atlikti visus laboratorinius darbus.

Modulio tikslas

Suteikti teorinių ir praktinių žinių apie inžinerinių projektų ekonominį vertinimą, investicijų projektus, projektų klasifikavimą, atskiruose projekto etapuose atliekamų darbų ypatumus, projektinių tyrimų (galimybių studijos) atlikimo metodikas ir jų taikymo specifiką, ugdyti gebėjimus rengti projektinius tyrimus, įvertinti konkretų projektą finansiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais, identifikuoti ir analizuoti galimas rizikas.

Studijų dalyko aprašas

Šiame dalyke nagrinėjami inžineriniai projektai, jų rūšys, projektų gyvavimo ciklai, atskiruose projekto etapuose atliekamų darbų ypatumai, projektinių tyrimų (galimybių studijos) atlikimo metodikos. Analizuojama projektinių tyrimų atlikimo tvarka, aptariant projektui įgyvendinti reikalingus darbus, technines charakteristikas, reikalingus išteklius, projekto įgyvendinimo alternatyvas. Nagrinėjama projekto finansinės analizės atlikimo tvarka, pristatomi projekto finansinio ir ekonominio efektyvumo įvertinimo metodai, rizikos vertinimo metodai bei rizikos sumažinimo būdai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti su mokslinio stiliaus ypatumais, terminų reikalavimais, terminų tvarkybos principais, specialybės kalbos dėsningumais. Išmokyti kurti ir redaguoti mokslinį tekstą.

Studijų dalyko aprašas

Nagrinėjamas mokslinis stilius ir jo vieta funkcinių stilių sistemoje. Aptariami sakytinės ir rašytinės kalbos, viešosios ir neviešosios kalbos skirtumai. Išsamiai analizuojama terminų samprata, rūšys, reikalavimai, struktūra, terminų tvarkybos būdai. Gvildenami mokslo kalbos raiškos dėsningumai ir trūkumai, mokslinio teksto komponavimo ypatumai. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su teisės teoriniais pagrindais, teisėkūros ir teisėtvarkos sistema, pagrindiniais teisės aktais.

Studijų dalyko aprašas

Teisės kurse neteisinės specialybės studentai patrauklia forma supažindinami su Lietuvos teisinės sistemos pagrindiniais aspektais, nagrinėjami teisės šaltiniai, atskleidžiami teisiniai santykiai, įvertinama teisinė atsakomybė. Didelis dėmesys skiriamas teisėtumui ir teisėtvarkai, aptariant teisėtą elgesį ir teisės aktų galiojimą.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Supažindinti studentus su galimybėmis analizuoti ir vertinti priimtus sprendimus inžineriniu, techniniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriais, sudaryti sąlygas savarankiškai taikyti dalykines žinias sprendžiant taikomuosius uždavinius, savarankiškai identifikuojant, projektuojant ir vertinant realių pastatų alternatyvias aprūpinimo energija sistemas.

Studijų dalyko aprašas

Šis baigiamojo darbo rengimo etapas skirtas temos tikslinimui, atsižvelgiant į pirmojo etapo bazinio varianto rezultatus, specialiosios literatūros studijoms, projektinių sprendimų lyginamųjų variantų ar jų paketų parinkimui ir aprašymui. Savarankiško darbo metu atliekami lyginamųjų variantų skaičiavimai, rengiami jų brėžinių ir/ar schemos, nustatomi ekonominiai rodikliai, ruošiama ekonominio vertinimo grafinė medžiaga.
Studentai numatytu tvarkarašštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.

Modulio tikslas

Lavinti gebėjimus aiškiai ir teisingai raštu bei žodžiu pateikti darbo rezultatus ir išvadas įvairioms klausytojų auditorijoms, sugebėti bendrauti su kolegomis, vadovais ir pateikti atsakymus į klausimus iš energijos inžinerijos srities.

Studijų dalyko aprašas

Paskutinis baigiamojo darbo rengimo etapas skirtas tekstinės ir grafinės dalies redagavimui, ekonominio, techninio ir poveikio aplinkai vertinimo grafinės medžiagos parengimui, baigiamojo darbo viešam pristatymui ir priimtų sprendimų pagrindimui laipsnio suteikimo komisijai.

Modulio tikslas

Lavinti gebėjimus aiškiai ir teisingai raštu bei žodžiu pateikti darbo rezultatus ir išvadas įvairioms klausytojų auditorijoms, sugebėti bendrauti su kolegomis, vadovais ir pateikti atsakymus į klausimus iš energijos inžinerijos srities. Atskleisti savo savarankiško mokymosi įgūdžius, reikalingus studijoms tęsti kitoje pakopoje ar parodyti, kaip gali savo teorines žinias taikyti sprendžiant realaus objekto mikroklimato užtikrinimo sistemų projektavimą bei alternatyvių sprendinių paiešką.

Studijų dalyko aprašas

Paskutinis baigiamojo darbo rengimo etapas skirtas tekstinės ir grafinės dalies redagavimui, ekonominio, techninio ir poveikio aplinkai vertinimo grafinės medžiagos parengimui, baigiamojo darbo vieššam pristatymui ir priimtų sprendimų pagrindimui laipsnio suteikimo komisijai.

Modulio tikslas

Lavinti studento gebėjimus analizuoti ir vertinti priimtus sprendimus inžineriniu, techniniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Išmokti taikyti dalykines žinias sprendžiant taikomuosius uždavinius, savarankiškai identifikuojant, formuluojant ir sprendžiant konkrečias realiems pastatams iškylančias energijos vartojimo efektyvumo didinimo problemas. Lavinti gebėjimus taisyklingai ir logiškai, pasinaudojant šiuolaikines informacines technologijas raštu išdėstyti priimtus sprendimus, juos pagrindžiant.

Studijų dalyko aprašas

Ši baigiamojo darbo dalis skirta baigiamojo darbo užduoties tikslinimui, atsižvelgiant į priimtus sprendimus pirmoje dalyje. Antroje dalyje yra baigiamos projektuoti pasirinktos sistemos, parenkami šilumos bei vėsos šaltiniai, siūlomi ir pateikiami alternatyvūs projektiniai sprendiniai, nustatomi šilumos ir elektros poreikiai bei kaina. Savarankiško darbo metu atliekami lyginamųjų variantų skaičiavimai, rengiami jų brėžinių ir/ar schemos, nustatomi ekonominiai rodikliai, ruošiama ekonominio vertinimo grafinė medžiaga. Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. pratybų.