Naujienos ir įvykiai

INREAL grupės kartu su VILNIUS TECH Architektūros fakultetu inicijuotame projektinių pasiūlymų konkurse „Atradimų akligatvis“ išrinkti geriausi studentų darbai. Konkursas kvietė jaunuosius architektus pasiūlyti idėjas, kaip atnaujinti ir pritaikyti Atradimų akligatvį Vilniuje kasdieniams žmonių poreikiams, paverčiant šiuo metu menkai išnaudotą miesto erdvę gyva, estetiška ir funkcionalia viešąja vieta. Konkurso laimėtojai Pirmosios vietos laimėtoja – Agna Petkevičiūtė, VILNIUS TECH Architektūros programos 4 kurso studentė. Konkurso komisijos nariai pažymi darbo autorės plataus konteksto suvokimą, sprendinių realistiškumą, suderintą urbanistinę logiką ir gerą balansą tarp skirtingų erdvės funkcijų. „Bene ryškiausias darbo privalumas yra tai, kad autorė įvertino platesnį kontekstą ir akligatvį pamatė bendrame rajono urbanistinių, gamtinių ir įvaizdžio ypatumų kontekste bei pasiūlė integralų sprendimą. Akligatvis virto jungtimi. Siūlomi paties akligatvio transformavimo sprendiniai yra nesudėtingi, nesunkiai įgyvendinami ir realistiški“ , – sako konkurso komisijos narė, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanė profesorė dr. Dalia Dijokienė. Anot jos, tokie konkursai studentams suteikia galimybę drąsiai ieškoti kūrybiškų sprendimų ir kartu – dirbti tikro miesto situacijoje, su galiojančiomis taisyklėmis ir apribojimais. Atradimų akligatvis yra puikus pavyzdys, kaip nedidelė, iš pirmo žvilgsnio nereikšminga erdvė gali pasikeisti ir tapti svarbia miesto dalimi. Antroji vieta skirta Architektūros programos 5 kurso studentui Andriui Pucėtai už darbą „Pamatai, užsuki, „Atrandi“, trečioji – 4-kursei Liepai Henrietai Rubikaitei už „Perspektyvą“. Publikos simpatijų prizą laimėjo Valda Kniukštaitė su projektiniu pasiūlymu „Užutėkis“ (https://atradimu404.lt/ ). „Mums svarbu ne tik vystyti pastatus, bet ir prisidėti prie kokybiškų viešųjų erdvių kūrimo. Šis konkursas – tai galimybė būsimiems architektams pasiūlyti idėjas, kurios gali turėti realų poveikį miesto aplinkai ir kasdieniam žmonių gyvenimui. Taip pat noriu pasidžiaugti mokslo ir verslo bendruomenių įsitraukimu, iniciatyvumu, bendradarbiavimu – visą konkurso projektą pavyko suderinti vos keliais telefono skambučiais, o pakeliui išgirdau tik vieną „ne“, – teigia INREAL grupės vadovas Andrius Anusauskas. Konkurso prizinis fondas siekė 4 000 eurų. Pirmosios vietos laimėtojui skirta 2 000 eurų, antrosios – 1 000 eurų, trečiosios – 500 eurų. 500 eurų prizas atiteko publikos simpatijų laimėtojui. Darbus vertino kompetentinga komisija Projektinius pasiūlymus vertino kompetentinga komisija: VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanė profesorė dr. Dalia Dijokienė, Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, WALLESS advokatas dr. Evaldas Klimas, BAULAND vadovas ir urbanistas Donatas Baltrušaitis bei ATRANDI BIOSCIENCES direktorius dr. Juozas Nainys. Studentų darbų kuratorius – DO Architects architektas ir VILNIUS TECH lektorius Ignas Uogintas. Konkurso dalyviams taip pat buvo organizuotos kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė Vilniaus miesto vyr. architektės patarėjai Augustas Makrickas ir Vytenis Ūsas, DO Architects architektai Rūta Emilija Žeromskaitė ir Ignas Uogintas bei SPRIK architektės Jūratė Cirtautaitė ir Karolina Galvydytė. Konkurso tikslas – parodyti, kaip net ir nedidelės miesto gatvės ar akligatviai gali tapti kokybiškomis viešosiomis erdvėmis, stiprinančiomis miesto audinį ir bendruomeniškumą, atsižvelgiant į INREAL grupės įgyvendinamą Savanorių g. 178B teritorijos konversiją. Apie INREAL grupę INREAL – tai ženklas idėjos, duodančios pradžią unikaliems projektams, pagrindą – profesionalioms paslaugPeržiūrėti (atsidaro naujame naršyklės skirtuke)oms ir pridėtinę vertę verslams, klientams ir partneriams. INREAL pozicionuoja kūrybiškumą kaip esminę vertybę dinamiškame verslo pasaulyje. INREAL grupė, kurią sudaro: UAB „Inreal“, UAB „Inreal tarpininkavimas“, UAB „Inreal GEO“ bei UAB „Inreal valdymas“ su jos valdomomis įmonėmis plėtoja unikalius nekilnojamojo turto (NT) projektus bei teikia bene plačiausią Lietuvoje NT paslaugų spektrą 12-oje šalies miestų. Per 30 veiklos metų įgyvendinta virš 70 įvairios paskirties nekilnojamojo turto projektų, kurie pelnė pripažinimą ir apdovanojimus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose konkursuose.   Teksto autorius: INREAL Daugiau informacijos: Rūta Merčaitienė, INREAL grupės marketingo ir komunikacijos vadovė, +370 611 29 779 ruta.mercaitiene@inreal.lt www.inreal.lt   Agnos Petkevičiūtės vizualizacija: Andriaus Pucėtos vizualizacija:

Vilniuje vykęs tarptautinis medinės architektūros ir statybos forumas „Forum Wood Building Baltic 2026“ parodė, kad architektų ir inžinierių kūryba gali derėti su globaliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ar išteklių atsinaujinimas, naudotis technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis ir įtraukti visuomenę.  Robotizuotos gamyklos, klimato kaitai atsparūs pastatai, bendruomenes telkianti architektūra ir net šiaudais izoliuoti daugiabučiai – visa tai ne vizijos, o jau dabar realūs projektai Europoje. Renginį organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas kartu su FORUM HOLZBAU, vasarį į Vilnių pakvietę architektus, inžinierius ir susijusių sričių profesionalus iš Austrijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių. Ekspertai sutaria: mediena yra atsinaujinantis išteklius, todėl šiandien tampa vienu svarbiausių atsakymų į klimato krizę ir miestų gyvenimo kokybės iššūkius. Kai paprastumas tampa inovacija Stefan Winter (Miuncheno technikos universitetas, Vokietija) pradėjo forumą kvietimu grąžinti medieną į miestus – re-timber the cities! Pasak jo, šiandieninė Europa gyvena lūžio laikotarpiu: turime vienu metu galvoti apie saugumą, atsparumą ir neišvengiamą atstatymą. Mediena šiame kontekste tampa ne tik tvarumo, bet ir strateginio miestų vystymo sprendimu. Suomių architektas, Aalto universiteto profesorius Pekka Heikkinen auditorijai uždavė paprastą, bet esminį klausimą – kas iš tiesų yra kūrybinga inovacija? Jo teigimu, svarbiausi kriterijai išlieka tie patys: ilgaamžiškumas, energetinis efektyvumas, ekonomiškumas bei paprasta eksploatacija. „Geriausia inovacija – paprastumas. Mediena turėtų pasiūlyti sprendimą“, – įsitikinęs Pekka Heikkinen. Robotai statybose – efektyvumas ir pagalba Vokietijos Rosenheimo taikomųjų mokslų universiteto profesorius Andreas Heinzmann pristatė, kaip automatizacija keičia medinių pastatų gamybą. Jo teigimu, robotai nėra skirti pakeisti žmogų – priešingai, jie leidžia spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir sumažinti fizinį krūvį statybose. Šiuolaikinės sistemos apima robotizuotą pjovimą, sienų ir stogų elementų gamybą bei automatizuotą logistiką. „Didžiausias efektyvumas atsiranda ne dėl vienos mašinos, o dėl visos sistemos – žmonių, procesų ir aplinkos sąveikos“, – akcentavo profesorius, pristatęs realius gamybos proceso pavyzdžius. Lietuvoje jau statome medinius biurus Svarbi forumo dalis buvo skirta praktinei Baltijos regiono patirčiai. Statybų bendrovės „Kalvasta Statyba“ atstovai – statybos direktorius Simonas Pliupelis ir medinių konstrukcijų departamento vadovas Audrius Papėčenka – pristatė vieną didžiausių Lietuvoje administracinių pastatų, statytų naudojant sluoksninės lukštų medienos (LVL) konstrukcijas, Naujojoje Akmenėje. Projektas parodė, kad tinkamai panaudota mediena gali konkuruoti su betonu ar plienu ne tik tvarumo, bet ir konstrukcinio efektyvumo srityse. Pranešėjai akcentavo visos grandinės svarbą – nuo projektavimo iki gamybos ir montavimo. Būtent koordinacija tarp architektų, inžinierių, gamintojų ir rangovų lemia, ar inovacijos tampa realiais sprendimais. Mediena kaip socialinis įrankis Architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė pasakojo apie daugiau nei dešimtmetį veikiančias „Keliaujančios architektūros dirbtuves“. Per šį laiką daugiau nei 75 Lietuvos bendruomenės kartu su architektais statė realius objektus – nuo elementų mokyklų erdvėms iki viešųjų paviljonų. Lengvai apdirbama ir dažnai pakartotinai naudojama medžiaga leidžia į statybą įtraukti net vaikus, žmones be statymo patirties. Rezultatas – ne tik statiniai, bet ir stipresnės bendruomenės. Panašia patirtimi dalijosi ir architektė Viktorija Blažienė (2L Architects), pristačiusi mokyklos Ukrainoje projektą, konstruotą kartu su vietos bendruomene, vaikais. Projektas išsiskiria tuo, kad kuriamos rėmimo platformos, įtraukti įvairių verslų atstovai ir nors statybos vyksta Ukrainoje, viskas  gaminama Lietuvoje, o projekto rezultatus dar pamatysime ateityje – tai didelio Bučos mokyklos projekto pradžia. Tiltai, bibliotekos ir cirkai: kai mediena tampa miesto simboliu Forume pristatyti ir įspūdingi tarptautiniai projektai. Ispanijos inžinerijos bendrovės „Media Madera Engineers“ ekspertai pristatė daugiau nei 500 medinių pėsčiųjų tiltų projektavimo patirtį įvairiose šalyse, įrodydami, kad mediena gali būti patikima infrastruktūros medžiaga net sudėtingomis sąlygomis. Latvijos architektas Rūdis Rubenis papasakojo apie Uogrės biblioteką – pastatą, kuris sąmoningai kurtas kaip jaukus „vasarnamis“, skirtas susitikimams, skaitymui ir net vestuvių ceremonijoms. Tuo metu architektas Uldis Lukševics (NRJA) pristatė vieną sudėtingiausių Baltijos regiono rekonstrukcijų – naują kryžmai sluoksniuotos medienos kupolą istoriniame Rygos cirke. Unikali konstrukcija leidžia istoriniam XIX a. pastatui prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių, energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų. Ateities daugiabučiai – iš šiaudų? Švedų architektas Joakim Kaminsky pristatė Malmėje kuriamą 12 aukštų gyvenamąjį namą, kuriame mediena derinama su šiaudų sienomis. Šiaudai – žemės ūkio atliekos – pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis ir leidžia mažinti statybų CO2 pėdsaką. Pastatas gamina daugiau energijos nei suvartoja, o jo konstrukcijos sukurtos taip, kad ateityje būtų lengvai išardomos ir pernaudojamos. Austrijos mokslininkas Maximilianas Pramreiteris (BOKU universitetas, Austrija) ragino naudoti iki šiol nuvertintas medienos žaliavas – šakas ar viršūnes – kurios dažnai sudeginamos, nors gali tapti naujų konstrukcinių produktų pagrindu. Diskusijos neapsiribojo vien architektūra. Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės profesorius Vitas Marozas priminė, kad statybų ateitis prasideda miške. Klimato kaita keičia medžių rūšinę sudėtį, todėl būtina pereiti prie biologinei įvairovei palankios miškininkystės. Nuo renovacijos iki klimato kaitai atsparių pastatų Serijinės renovacijos tyrimus pristatęs architektas Johannesas Hübneris (Niurnbergo Georg Simon Ohm technikos universitetas, Vokietija) akcentavo, kad didžiausias klimato iššūkis slypi ne naujoje statyboje, o jau esamuose statiniuose. Architektė Tina Selami (Einszueins Architektur, Austrija) demonstravo „Wood Clay Climate“ projektą – CLT konstrukcijas su molio tinku integruotomis šildymo ir vėsinimo sistemomis, kurios gali tapti atsaku į karščio bangas miestuose. Estų architekto Markus Kaasik (3+1 Architektid) patirtis rodo, kad medinės inovacijos teikia galimybes ne tik statant naujas mokyklas, bet ir atnaujinant istorines. O danų architektas Thomas Jørgensen (Dorte Mandrup Studio) pristatė amatų mokyklos bendrabutį, patapusį vitrina: demonstruojamos amatų, bendruomenės ir architektų mediena įkūnytos ambicijos. Paveldas ir saugumas – sudėtinga pusiausvyra Kuldīgos restauravimo centro vadovė Ilze Zariņa pasakojo apie medinio senamiesčio išsaugojimą Kuldīga mieste, neseniai įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jos teigimu, medinis paveldas nėra tik istorija – tai gyva sistema, kuriai būtinas bendruomenės įsitraukimas ir praktinis mokymas. Apie kitą paveldui svarbią temą – gaisrinę saugą – kalbėjo ekspertė Irina Demidova-Buizinienė (VILNIUS TECH). Ji pristatė, kaip modeliuojami evakuacijos scenarijai ir gaisro plitimas istoriniuose pastatuose, siekiant išsaugoti autentiškas konstrukcijas neprarandant saugumo. Mediena – ne mada, o kryptis Medinė architektūra nebėra nišinė tema, ji apima viską – nuo vaikų kuriamų paviljonų Lietuvoje iki robotizuotų gamyklų, nuo UNESCO paveldo puoselėjimo ir įveiklinimo iki klimatui pozityvių daugiabučių. Mediena tampa ne alternatyva, o viena pagrindinių ateities statybos strategijų. Paulius Milčiaus (Natura Consulta) pranešimas parodė, kad Baltijos regionas šiame procese jau nebėra stebėtojas – regionas tampa vienu iš eksporto lyderių ir pokyčio kūrėjų. Forumo partneriai: „Rothoblaas“, „EGGER Group“, „Proclima Lietuva“, „Binderholz“, „HSBCAD“, „James Hardie“, „STEICO“, „ISOCELL“, „KNAUF Lietuva“, „SIHGA“, „SWG“, „KLH“, „Koch&Schulte“, „Peikko Lietuva“, „Drūtsraigtis“, „VMGLignum“, „Jūrės medis“, „Woodon“, „Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Medinės architektūros centras. Daugiau Alekso Jauniaus nuotraukų – nuorodoje. [gallery ids="105436,105438,105440,105442,105444,105446,105448,105450,105452,105454,105456,105458,105460,105462,105464,105466,105468,105470,105473"]

VILNIUS TECH kviečia paminėti Tarptautinę civilinės saugos dieną ir kovo 5 d. (ketvirtadienį) dalyvauti nuotolinėje viktorinoje. Šių metų teste dalyvių lauks įvairios temos – nuo bendrųjų civilinės saugos principų iki specifinių saugos inžinerijos klausimų: bus galima išbandyti žinias apie gyventojų perspėjimo sistemas bei kaip atpažinti pavojingas ir ekstremalias situacijas, elgesį jų metu. Taip pat dalyviai galės susipažinti su statinių ir statybinių konstrukcijų atsparumo ugniai svarba bei kitais prevenciniais saugos sprendimais. Testą sudarys 35 klausimų su galimais 3-5 atsakymų variantais, iš kurių reikės pasirinkti ir pažymėti tik vieną – teisingą – variantą. Viktorinos sąlygos: Prisijungti prie viktorinos galite paspaudę šią nuorodą. Iš vieno kompiuterio testą bus galima spręsti tik vieną kartą.  Varžytis bus galima kovo 5 d. nuo 06:00 iki 23:59 val.  Pirmųjų 5 dalyvių, per trumpiausią laiką teisingai atsakiusių į klausimus, laukia naudingi ir praktiški VILNIUS TECH prizai. Šia viktorina siekiama parodyti, kad civilinė sauga – tai ne tik teorinės žinios, bet ir praktiniai, su inžineriniais sprendimais susijusę aspektai, kurie padeda užtikrinti žmonių saugumą kasdienėse ir ekstremaliose situacijose.  VILNIUS TECH vienintelis Lietuvoje vykdo Gaisrinės ir civilinės saugos inžinerijos bakalauro studijų programą, todėl turi įsipareigojimą didinti supratimą apie saugą ir pasirengimą. Jei norite pagilinti žinias ar pradėti karjera šioje srityje, kviečiame studijuoti Gaisrinės ir civilinės saugos inžinerijos bakalauro studijų programoje. Aprašymą rasite čia.  Dalyvaukite patys ir pasidalinkite  viktorinos nuoroda su savo draugais. Prisijunkite ir kurkime saugesnę ateitį kartu!

2025 m. gruodžio 3–4 d. Bogotoje (Kolumbija) įvyko baigiamoji „Erasmus+“ gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projekto „I-MAT – Innovative Mobility Attracting Tools for Latin America“ (liet. „Novatoriški mobilumo skatinimo įrankiai Lotynų Amerikai“) konferencija, kurioje pristatyti trejus metus trukusio bendradarbiavimo rezultatai. I-MAT projektą įgyvendino devynių universitetų konsorciumas iš Europos (Portugalijos, Lietuvos ir Lenkijos) ir Lotynų Amerikos (Brazilijos, Peru ir Kolumbijos). Ši partnerių įvairovė sujungė skirtingas patirtis: Europos universitetų struktūruotą tarptautiškumo valdymą ir Lotynų Amerikos universitetų lyderystę įtraukties bei virtualių mainų (angl. Collaborative Online International Learning, COIL) srityse. VILNIUS TECH, kaip projekto partneris, reikšmingai prisidėjo prie jo sėkmės: Dinamiškosios vadybos instituto tyrėjos – prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir doc. dr. Viktorija Stasytytė – atliko didelės apimties tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 4000 studentų ir 1000 darbuotojų iš partnerių universitetų Lotynų Amerikoje. Tyrimas padėjo nustatyti veiksnius, trukdančius tarptautiniam studentų ir darbuotojų mobilumui. Jo įžvalgos ir rekomendacijos, susijusios su dalyvių motyvacija, informavimu ir konsultavimu, tapo svarbiu pagrindu kuriant įrankius tarptautiškumo plėtrai partnerių universitetuose. VILNIUS TECH Užsienio ryšių direkcijos (URD) atstovės organizavo savaitės trukmės praktines dirbtuves Vilniuje ir vedė mokymus Kolumbijos universitetų kolegoms apie tarptautiškumo strategiją bei plėtros priemones. Jos dalijosi gerąja patirtimi ir prisidėjo prie pagrindinių I-MAT produktų kūrimo – „Mobilumo skatinimo įrankių katalogo“ (angl. Catalogue of Tools, CoT) bei mobiliosios programėlės „I-MOB“, skirtos I-MAT partnerių akademinio mobilumo galimybėms pristatyti. Visi I-MAT projekto rezultatai skirti tam, kad tarptautiškumas taptų labiau prieinamas, o mobilumo procesai – aiškesni, paprastesni ir įtraukesni. Anglų, portugalų ir ispanų kalbomis parengtas įrankių katalogas CoT yra veiksminga priemonė, padedanti įvertinti universiteto tarptautiškumo brandos lygį ir pasirinkti tinkamiausius pažangos kelius valdymo, studijų internacionalizavimo, skaitmenizavimo, studentų bei darbuotojų mobilumo ir komunikacijos srityse. Lotynų Amerikos partnerių universitetuose kūrybiškai organizuoti renginiai, skirti studentų ir darbuotojų tarptautiškumui skatinti, tapo įkvėpimu inicijuoti panašias veiklas ir VILNIUS TECH.

Kovo 3 d. 16 val. „Krypties kompaso“ karjeros konsultantės Inga Abramavičienė ir Vilmantė Kiviliūtė kviečia prisijungti prie praktiško ir įkvepiančio nuotolinio seminaro apie karjeros planavimą. Tai puiki galimybė sužinoti, kaip kryptingai planuoti savo profesinį kelią, atrasti savo stiprybes ir drąsiau žengti pirmuosius karjeros žingsnius. Seminaro metu atsakysime į šešis svarbiausius „Kaip?“: Kaip gauti nemokamas karjeros konsultacijas ir kuo jos gali būti naudingos? Kaip pasirinkti karjeros kryptį ir į ką atsižvelgti priimant sprendimą? Kaip atsižvelgiant į savo interesus, išsirinkti tinkamą profesinę veiklą? Kaip asmeninės vertybės turi derėti su jūsų būsimo darbo pozicija? Kaip paprastais metodais atpažinti savo stiprybes ir panaudoti jas karjeros planavimui? Kaip stiprinti pasitikėjimą savimi tiek kasdienybėje, tiek darbo pokalbiuose? Seminaras skirtas visiems, kurie nori aiškiau suprasti savo kryptį, sustiprinti pasitikėjimą ir atrasti savo profesinį potencialą. Renginio nuoroda: Sąmoningas karjeros pasirinkimas: kaip žinoti, ko noriu ir kas man tinka | Meeting-Join | Microsoft Teams

Pastarųjų metų sukrėtimai, COVID-19 pandemija, geopolitiniai konfliktai, energetikos krizė ir vis dažnėjantys klimato ekstremumai iš esmės pakeitė logistikos ir transporto sektoriaus veiklos sąlygas. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) prof. dr. Aldonos Jarašūnienės, tai, kas anksčiau buvo laikoma išimtimi, šiandien tampa kasdienybe. Tiekimo grandinės veikia nuolatinio neapibrėžtumo aplinkoje, o krizė vis dažniau suvokiama ne kaip pavienis įvykis, bet kaip nuolatinė būsena, todėl vien deklaruojamo pasirengimo nepakanka – jis turi būti sistemingai vertinamas ir išmatuojamas. Ši situacija verčia iš naujo kelti klausimą: ar logistikos ir transporto įmonės yra pasirengusios veikti tokioje realybėje? Senų sprendimo būdų nebeužtenka Tradiciniame vadybos diskurse krizė dažnai suvokiama kaip staigus, riboto laiko sutrikimas, kuriam suvaldyti pakanka iš anksto parengtų procedūrų. Tačiau logistikos ir transporto sektorius veikia kaip kompleksinė, tarpusavyje glaudžiai susieta sistema, kurioje vienas sutrikimas greitai persiduoda kitiems. Tokiose sąlygose formalūs planai ar pavienės rizikų analizės tampa nepakankami, jei jie nėra integruoti į bendrą organizacijos veiklos logiką. Mokslininkai sutinka, kad vis svarbesnis tampa ne klausimas, kaip reaguoti į krizę, o kaip jai sistemingai pasirengti. „Praktikoje dauguma įmonių teigia esančios pasirengusios krizinėms situacijoms: turi rizikų registrus, veiklos tęstinumo planus, alternatyvius tiekėjus ar maršrutus. Tačiau paklausus, ar šie elementai veikia kaip vientisa sistema, atsakymas dažnai tampa miglotas, o pasirengimas vertinamas ne kaip integruota visuma, bet fragmentiškai“, – pasakoja Transporto inžinerijos fakulteto profesorė dr. A. Jarašūnienė. Dar rečiau įmonės gali aiškiai įvardyti savo bendrą pasirengimo lygį ar palyginti jį su kitais sektoriaus dalyviais. Pasirengimas lieka intuityvus, grindžiamas patirtimi ar vadovų nuojauta – o tai krizės sąlygomis tampa rimtu valdymo apribojimu. Ar pakanka deklaruoti, kad esame pasirengę? Profesorė pabrėžia, kad jei organizacija negali objektyviai įvertinti savo pasirengimo lygio, ji iš esmės veikia remdamasi intuicija. „Intuicija krizės metu nėra strategija. Čia ir išryškėja esminė skirtis tarp formalaus plano ir realaus gebėjimo veikti ir būtent šiame kontekste parengties indekso koncepcija tampa vis aktualesnė. Parengties indeksas siekia apjungti skirtingus pasirengimo aspektus į vieną vertinimo sistemą, leidžiančią ne tik identifikuoti silpnąsias vietas, bet ir stebėti pokyčius laike. Skirtingai nei pavieniai rodikliai ar kontroliniai sąrašai, jis vertina organizacijos gebėjimą veikti kaip sistema krizės sąlygomis“, – paaiškina Logistikos ir transporto vadybos katedros mokslininkė A. Jarašūnienė. Pasak profesorės, konceptualiai indeksas grindžiamas keliomis dimensijomis. Pirmoji – technologinė parengtis: informacinių sistemų patikimumas, duomenų prieinamumas realiuoju laiku, sprendimų palaikymo galimybės. Antroji – organizacinė parengtis: aiškus atsakomybių pasiskirstymas, sprendimų priėmimo struktūra, darbuotojų gebėjimas veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Trečioji – operacinė parengtis: procesų lankstumas, alternatyvų egzistavimas ir gebėjimas greitai persiorientuoti. Tik šių dimensijų visuma leidžia kalbėti apie realų pasirengimą. VILNIUS TECH TIF Logistikos ir transporto vadybos katedros doktorantas Marius Gelžinis pažymi, kad parengties indeksas nėra vien teorinė konstrukcija – jis gali tapti praktiniu valdymo įrankiu, padedančiu pereiti nuo reaktyvaus problemų sprendimo prie proaktyvaus pasirengimo: „Įmonės, gebančios objektyviai įvertinti savo parengtį, dažniau greičiau atsistato po sutrikimų, priima nuoseklesnius sprendimus ir geriau išnaudoja atsirandančias galimybes. Parengtis tampa ne tik atsparumo, bet ir konkurencinio pranašumo šaltiniu.“ Lietuvos kontekste ši tema ypač aktuali. Šalies logistikos ir transporto sektorius yra itin atviras tarptautiniams srautams ir jautrus geopolitiniams bei ekonominiams pokyčiams. Pavienių įmonių pasirengimas tiesiogiai veikia viso sektoriaus, o neretai ir valstybės funkcionavimą. Todėl parengties indekso taikymas galėtų sudaryti prielaidas ne tik organizaciniam savęs vertinimui, bet ir platesnei sektoriaus lygmens analizei, leidžiančiai identifikuoti sistemines rizikas bei prioritetines stiprinimo kryptis. Prof. dr. A. Jarašūnienė priduria, kad mokslinės žinios turi virsti praktiniais įrankiais, krizių valdymo planais, vertinimo metodikomis, duomenų dalijimosi infrastruktūra. Ne mažiau svarbus ir specialistų rengimas: logistikos ir transporto studijų programose krizių valdymas turi tapti integralia kompetencija, o ne papildoma tema. „Apibendrinant galima teigti, kad logistikos ir transporto sektoriuje vis labiau reikalingas perėjimas nuo krizės kaip išimties suvokimo prie pasirengimo jai kaip nuolatinio proceso. Parengties indeksas šioje transformacijoje gali tapti svarbiu atskaitos tašku, padedančiu įmonėms ne tik išgyventi krizes, bet ir sąmoningai valdyti neapibrėžtumą. Galutinis klausimas, kurį verta kelti kiekvienai organizacijai, išlieka paprastas: ar pasirengimas krizei yra tik deklaracija, ar išmatuojama ir valdoma realybė? Būtent šios ribos aiškus apibrėžimas tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio logistikos sektoriaus valdymo iššūkių“, – sako mokslininkė. Straipsnį parengė: VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos katedros prof. dr. Aldona Jarašūnienė ir doktorantas Marius Gelžinis.

VILNIUS TECH ir Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba kviečia dėstytojus, tyrėjus, doktorantus bei bakalauro ir magistrantūros studijų studentus dalyvauti apklausose.    Apklausų metu surinktų duomenų prieigą turės ir juos tvarkys tik Tarnybos darbuotojai. Apklausos anoniminės, rezultatai bus analizuojami ir skelbiami apibendrinta forma.   „Atsakingo mokslo barometras 2026“ apklausa, skirta dėstytojams, tyrėjams, doktorantams. Apklausą galima užpildyti iki kovo 17 d.   Apklausos nuoroda: https://forms.cloud.microsoft/e/G0mitK5iUg    Apklausa bakalauro ir magistrantūros studijų studentams, skirta pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis apie akademinę etiką ir studijų procesą.    Apklausą galima užpildyti iki vasario 28 d. Apklausos nuoroda: https://forms.cloud.microsoft/e/wCTqfSajtw 

2026 m. sausio 27 d. „Mokslo saloje“ Kaune įvyko kasmetinis Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA Naujametinis renginys, kurio metu tradiciškai buvo įteikti LINPRA Garbės ženklai labiausiai Lietuvos inžinerijos bendruomenei nusipelniusiems asmenims. Šiemet Garbės ženklu apdovanota VILNIUS TECH FMF Inžinerinės grafikos katedros vedėja doc. dr. Daiva Makutėnienė – už reikšmingą indėlį stiprinant inžinerinį ugdymą Lietuvoje ir ilgametę veiklą ugdant būsimuosius inžinierius. Doc. dr. D. Makutėnienė dėsto kompiuterinio projektavimo ir modeliavimo dalykus I ir II pakopos studentams, aktyviai organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus bei pati dalyvauja projektavimo specialistų mokymuose, taip prisidėdama prie neformaliojo ugdymo stiprinimo. Svarbi jos veiklos kryptis – darbas su moksleiviais. Ji aktyviai dalyvavo VGTU inžinerijos licėjus kūrimo ir vystymo procese: formavo inžinerinio ugdymo kryptį, inicijavo bendradarbiavimą su akademine bendruomene bei prisidėjo prie programų, skatinančių mokinių domėjimąsi technologijomis nuo ankstyvojo ugdymo etapo. Docentė parengė licėjaus inžinerinio ugdymo programų temas „Projektavimas“ ir „Dizainas“, kurios dėstomos iki šiol, taip pat pati veda užsiėmimus licėjistams. Jau septynerius metus ji aktyviai dalyvauja iniciatyvoje Ateities inžinerija, kur kuruoja populiarią programą „Naujo pramonės gaminio kūrimas“. Šia veikla ji nuosekliai prisideda prie jaunimo motyvacijos rinktis inžinerines profesijas stiprinimo, inžinerijos prestižo didinimo bei švietimo ir pramonės bendradarbiavimo plėtros. Šis apdovanojimas dar kartą patvirtina docentės kryptingą ir ilgalaikį darbą stiprinant inžinerinį ugdymą Lietuvoje bei įkvepiant jaunąją kartą rinktis technologijų ir inžinerijos kelią.  

2025 m. gruodžio 3–4 d. Bogotoje (Kolumbija) įvyko baigiamoji „Erasmus+“ gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projekto „I-MAT – Innovative Mobility Attracting Tools for Latin America“ (liet. „Novatoriški mobilumo skatinimo įrankiai Lotynų Amerikai“) konferencija, kurioje pristatyti trejus metus trukusio bendradarbiavimo rezultatai.   I-MAT projektą įgyvendino devynių universitetų konsorciumas iš Europos (Portugalijos, Lietuvos ir Lenkijos) ir Lotynų Amerikos (Brazilijos, Peru ir Kolumbijos). Ši partnerių įvairovė sujungė skirtingas patirtis: Europos universitetų struktūruotą tarptautiškumo valdymą ir Lotynų Amerikos universitetų lyderystę įtraukties bei virtualių mainų (angl. Collaborative Online International Learning, COIL) srityse.   VILNIUS TECH, kaip projekto partneris, reikšmingai prisidėjo prie jo sėkmės: Dinamiškosios vadybos instituto tyrėjos – prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir doc. dr. Viktorija Stasytytė – atliko didelės apimties tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 4000 studentų ir 1000 darbuotojų iš partnerių universitetų Lotynų Amerikoje. Tyrimas padėjo nustatyti veiksnius, trukdančius tarptautiniam studentų ir darbuotojų mobilumui. Jo įžvalgos ir rekomendacijos, susijusios su dalyvių motyvacija, informavimu ir konsultavimu, tapo svarbiu pagrindu kuriant įrankius tarptautiškumo plėtrai partnerių universitetuose.   VILNIUS TECH Užsienio ryšių direkcijos (URD) atstovės organizavo savaitės trukmės praktines dirbtuves Vilniuje ir vedė mokymus Kolumbijos universitetų kolegoms apie tarptautiškumo strategiją bei plėtros priemones. Jos dalijosi gerąja patirtimi ir prisidėjo prie pagrindinių I-MAT produktų kūrimo – „Mobilumo skatinimo įrankių katalogo“ (angl. Catalogue of Tools, CoT) bei mobiliosios programėlės „I-MOB“, skirtos I-MAT partnerių akademinio mobilumo galimybėms pristatyti.   Visi I-MAT projekto rezultatai skirti tam, kad tarptautiškumas taptų labiau prieinamas, o mobilumo procesai – aiškesni, paprastesni ir įtraukesni. Anglų, portugalų ir ispanų kalbomis parengtas įrankių katalogas CoT yra veiksminga priemonė, padedanti įvertinti universiteto tarptautiškumo brandos lygį ir pasirinkti tinkamiausius pažangos kelius valdymo, studijų internacionalizavimo, skaitmenizavimo, studentų bei darbuotojų mobilumo ir komunikacijos srityse. Lotynų Amerikos partnerių universitetuose kūrybiškai organizuoti renginiai, skirti studentų ir darbuotojų tarptautiškumui skatinti, tapo įkvėpimu inicijuoti panašias veiklas ir VILNIUS TECH.