Gaisrinės saugos inžinerijos procesų skaitmeninimo perspektyvos ankstyvajame projektavimo etape
Gaisrinės saugos inžinerija yra svarbi užtikrinant žmonių gyvybių, sveikatos ir turto apsaugą bei pastatų saugų naudojimą. Gaisrinės saugos sprendiniai glaudžiai susiję su pastato paskirtimi, erdvine struktūra, konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir evakuacijos galimybėmis, todėl jų pagrindimas reikalauja nuoseklaus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo. Nepakankamai suderinti sprendiniai gali lemti papildomas sąnaudas ir vėlavimus.
Iššūkiai susiję su skirtinguose dokumentuose išdėstytų gaisrinės saugos reikalavimų interpretavimo skirtumais ir didele rankiniu būdu atliekamų patikrų apimtimi. Todėl aktualu projekto atitikties vertinimą gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimams įtraukti jau į pradinių projekto poreikių nustatymo ir koncepcijos rengimo etapus, užtikrinant informacijos tęstinumą toliau plėtojant projektą.
Statinio informacinis modeliavimas (BIM) sudaro prielaidas gaisrinės saugos reikalavimus susieti su pastato geometrija ir elementų savybėmis, koordinuoti skirtingų projekto dalių sprendinių rengimą bei automatizuoti dalį atitikties patikrų. Tačiau Lietuvos projektavimo praktikoje gaisrinės saugos specialistai dažnai dirba su dvimačiais brėžiniais už BIM aplinkos ribų, o jų parengta informacija į modelį neperkeliama, perkeliama netiesiogiai, nevienodai ir ne visada laiku.
Neapibrėžta, kas turi modeliuoti gaisrinės saugos elementus BIM modelyje, kokius parametrus pateikti, kada juos perduoti kitų projekto dalių rengėjams ir kas atsako už jų atnaujinimą pasikeitus projektiniams sprendiniams. Integraciją taip pat apsunkina nesuvienodinti gaisrinės saugos informacijos reikalavimai užsakovo informacijos reikalavimuose (EIR), nepakankamai detalizuotos atsakomybės BIM įgyvendinimo plane (BEP) ir modeliavimo gairių nebuvimas. Dėl to veiksmingai integracijai būtina ne tik plėtoti skaitmenines priemones, bet ir pertvarkyti darbo procesus: numatyti ankstyvą gaisrinės saugos inžinerijos specialistų dalyvavimą, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir apibrėžti informacijos turinį, pateikimo laiką bei patikros BIM modelyje tvarką.
Šioms problemoms spręsti įgyvendinamas FireBIM projektas, kurio tikslas – sukurti į naudotoją orientuotą FireBIM-LT platformą, kurioje BIM modelio duomenis siejami su skaitmenizuotais gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimais ir sudaromos sąlygos automatizuotai vertinti projektinių sprendinių atitiktį gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimams ankstyvajame projektavimo etape. Projekte bendradarbiaujant VILNIUS TECH, UAB „InnoBIM“ ir UAB „Poliprojektui“, plėtojami nacionalinei praktikai pritaikyti duomenų reikalavimai, modeliavimo metodai ir atitikties tikrinimo scenarijai. Taip kuriamas metodinis ir technologinis pagrindas pereiti nuo fragmentuotų, dvimačiais dokumentais grindžiamų patikrų prie koordinuoto, atsekamo ir BIM darbo metodais paremto gaisrinės saugos inžinerijos sprendinių vertinimo.
Technologinis ir metodinis projekto pagrindas – OpenBIM ir IFC duomenų mainai, semantinis bei ontologinis modeliavimas, žinių grafai, taisyklėmis grindžiama analizė, geometrinis vertinimas ir ekspertinis validavimas. Kuriamoje sistemoje sprendžiami neapibrėžtumai susiję su galimybe tekstinius, nuo konteksto priklausančius gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimus formalizuoti į mašininiu būdu tikrinamas taisykles neprarandant jų prasmės, išimčių ir tarpusavio priklausomybių. Sprendžiama, kokia reikalavimų dalis gali būti patikimai automatizuota, o kur būtinas ekspertinis vertinimas, ir kokio geometrinio detalumo bei atributinės informacijos reikia konkrečiai patikrai.
Kitas klausimas – ar atitikties patikros metodai paremti OpenBIM metodika bus tinkami skirtingos paskirties pastatams. Praktiniai iššūkiai apima trūkstamus ar prieštaringus duomenis, netikslią geometriją, parametrų praradimą keičiantis informacija ir elementų ryšių išsaugojimą atnaujinant IFC modelius.
FireBIM-LT platformoje šiuo metu jau parengtas gaisrinio skyriaus ploto patikros sprendinys, rengiami atsparumo ugniai ir evakuacijos kelių vertinimo BIM modelyje sprendiniai bei parengta šių sprendinių bandomoji aplinka.
Pirmasis, gaisrinio skyriaus didžiausio leidžiamo ploto patikros scenarijus, jau išbandytas naudojant VILNIUS TECH laboratorinio korpuso BIM modelį.
[caption id="attachment_137390" align="alignnone" width="1283"] FireBIM-LT platformos gaisrinio skyriaus ploto patikros bandomosios aplinkos fragmentas[/caption]
Antrasis scenarijus skirtas statinio elementų atsparumo ugniai charakteristikų priskyrimui ir atitikties tikrinimui: atlikta geometrijos trūkumų analizė, o elementų papildymas parametrais bei automatinio vertinimo funkcionalumą numatyta tobulinti vėliau. Trečiasis scenarijus apima evakuacijos kelius: išbandytas jų perkėlimas iš 2D brėžinių į 3D modelį, evakuacijos kelio segmentų parametrų perdavimas IFC formatu ir evakuacijos išėjimų žymėjimas BIM modelyje. Tolesni darbai numato evakuacijos kelio segmentų ilgio atitikties reikalavimams vertinimą. Sprendinių patikimumui pagrįsti bus naudojami kiti bandomieji projektai.
[caption id="attachment_137391" align="alignnone" width="1270"] Evakuacijos kelių vertinimo sprendinių išbandymo BIM modelyje fragmentai[/caption]
Tikėtina FireBIM nauda gaisrinės saugos inžinerijai – ankstesnis projekto neatitikčių nustatymas, mažesnis pasikartojančių rankinių patikrų poreikis, nuoseklesnis reikalavimų taikymas ir aiškiau vizualizuoti bei dokumentuoti vertinimo rezultatai. Tiesioginis patikros išvadų susiejimas su BIM modelio elementais gali palengvinti gaisrinės saugos inžinerijos specialistų, architektų ir kitų projekto rengėjų bendradarbiavimą, sumažinti vėlyvų pakeitimų bei perdarymų poreikį ir sudaryti pagrindą naujoms skaitmeninėms paslaugoms bei specialistų mokymui. Atlikti bandymai pagrindžia pasirinkto darbo proceso įgyvendinamumą, tačiau kiekybinis našumo padidėjimas ir rezultatų patikimumas platesnėje projektų imtyje dar turi būti nustatyti.
Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Finansuojama per EUREKA tinklo MTEP priemonę.
Tekstą paruošė Tatjana Vilutienė ir Vaidotas Šarka.
Plačiau