2023 m. rugsėjo 29 d. VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubo pažintinė išvyka į Marijampolę

2023 m. rugsėjo 29 d. VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas surengė pažintinę išvyką į Marijampolę. Pirmuoju aplankytu objektu buvo Rygiškių Jono gimnazija ir gimnazijos muziejus. Muziejaus direktorė papasakojo apie žymiausius gimnazijos auklėtinius, stovėjusius prie Lietuvos valstybingumo, kultūros, lietuvybės ištakų (J. Basanavičių, V. Kudirką, P. Kriaučiūną, J. Jablonskį, A. J. Greimą, V. Mykolaitį-Putiną, palaim. Jurgį Matulaitį, čia besimokiusius 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarus, daugybę mokslininkų ir menininkų), priminė sudėtingą, skaudžią Sūduvos krašto ir visos Lietuvos istoriją.  Tame pačiame pastate veikia ir Vinco Mykolaičio Putino muziejus su kurio ekspozicija ir eksponatais supažindino muziejaus kuratorė, išsamiai atskleidusi rašytojo gyvenimo ir kūrybos raidą, iliustruodama tai rašytojo fotografijomis, parašytomis knygomis, jų vertimais į užsienio kalbas. Muziejus įkurtas 1968 metais. Šiose, dabar jau muziejaus, patalpose rašytojas mokėsi ketverius metus. Kitu lankymosi objektu buvo Marijonių vienuolynas ir jame esantis Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus. Ekskursijos vedėjas Arūnas Kapsevičius labai įdomiai pristatė Marijonų ordino, įkurto dar 1673 m. istoriją ir jo ryšius su Marijampole. Nuo jų pavadinimą gavo Marijampolės miestas. Tarpukario laikotarpiu marijonai darbavosi taip pat Ukmergėje, Kaune, Žemaičių Kalvarijoje, Panevėžyje ir kt. Marijampolės vienuolyne būdavo net daugiau kaip 100 vienuolių – dvasininkų, brolių, kandidatų. Čia gana aktyviai veikė leidykla, spaustuvė, dirbtuvės ir profesinė mokykla, kurioje jauni vaikinai galėjo įgyti profesiją. 1987 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju marijonų ordino atnaujintoją Marijampolėje Vilniaus arkivyskupą Jurgį Matulaitį, kuriam muziejuje skirta didelė ekspozicijos dalis. Iš šio muziejaus ekskursijos dalyviai pasuko į LR prezidento Kazio Griniaus muziejų.  Muziejus įsikūręs kultūros paveldo objekte – XIX a. statytame mediniame name, kuriame 1904–1914 m. gyveno Lietuvos Respublikos Prezidentas K. Grinius su šeima. K. Griniaus gyvenamuoju laikotarpiu namai buvo tapę Užnemunės kultūrinės – politinės veiklos centru: per jį plito nacionalinė tautos atgimimo savimonė, draudžiama spauda, demokratinės nuostatos, kalba, kultūra. K. Grinius – Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.). Paskutiniu aplankytu muziejumi tapo Bulotų namai. Masonas advokatas Andrius Bulota su žmona Aleksandra dar Vilniuje savo bute buvo apgyvendinę Juliją Žemaitę. Rašytoja gyveno pas Bulotas iki savo mirties. Bulotų namai – tarpukario miestietiškos kultūros atspindys. Čia buvo puiki galimybė susipažinti su Bulotų šeima, jos gyvenimo būdu, sužinoti apie spalvingą pasiturinčių miestiečių namų aplinką. Eidami į Bulotų namus pasižvalgėme po puikiai sutvarkytą Vytauto Didžiojo parką, kuris yra vienas seniausių kraštovaizdžių miesto centre, prieškariu buvęs mėgstamiausia marijampoliečių laisvalaikio susibūrimo vieta. Klasicizmo stiliaus, geometriškai išplanuotas parkas sukurtas 1875–1890 m. 2010 m. jame atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Aplinkui parką ir mieste daug tarpukariu pastatytų modernizmo architektūros stiliaus pastatų, visur puikiai sutvarkytos gatvės ir šaligatviai. Vakare dar laukė vargonų muzikos koncertas, vykęs Šv. Archangelo Mykolo mažojoje Bazilikoje. Joje puikų vargonų muzikos koncertą surengė čekų vargonininkė Petra Kujalova. Skambėjo Johano Bacho, Maurice Duruflė, Bohuslavo Martino, Peterio Ebeno kūriniai. Pavargę, bet pilni įspūdžių tik 22 valandą pasiekėme namus. Dėkojame VILNIUS TECH kancleriui doc. dr. V. Trinkūnui už kelionei skirtą transportą.