Stojantiesiems

5 priežastys, kodėl verta rinktis VGTU

Liepos 16, 2015
Baigei mokyklą ir dairaisi kokybiškų bei įdomių studijų? Įstojai mokytis, bet jautiesi ne savo rogėse? O gal tiesiog neapsisprendi, kurioje mokslo įstaigoje verta praleisti ateinančius kelerius metus? Skubame į pagalbą ir drąsiai teigiame – tu tikrai nenusivilsi pasirinkęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU). Vis dar abejoji? Pateikiame 5 priežastis, kodėl jau rudenį turėtum praverti šios mokslo įstaigos duris.
 
Reitingai. Specialybės pasirinkimas yra labai svarbus žingsnis jauno žmogaus gyvenime. Visgi itin atidžiai reikėtų rinktis ne tik studijų kryptį, bet ir mokymosi įstaigą. Vienas iš mokslo kokybę nusakančių požymių – universiteto reitingas. VGTU – viena iš keturių Lietuvos aukštųjų mokyklų, patekusių tarp geriausiųjų pasaulyje tarptautiniame universitetų reitinge „2014–2015 QS World University Rankings”. Regioniniame Vidurio Rytų Europos QS reitinge jis vienintelis iš Baltijos šalių techninių universitetų reitinguojamas 50-tuke ir skelbiamas šios srities mokslų lyderiu Lietuvoje. Beje, pasaulio  universitetų reitingas VGTU pripažįsta kaip geriausią mokymosi įstaigą Baltijos šalyse architektūros, civilinės inžinerijos ir statinių konstrukcijų studijų kryptyse. Negana to, pasauliniame „U-Multirank“ reitinge VGTU įvertintas dešimčia aukščiausių balų – tokį gerą rezultatą pasiekė tik 12 procentų visų pasaulio universitetų.
 
Tarptautinės galimybės. Nors sakoma, jog visur gerai, bet namuose geriausia, visgi sveika pasižvalgyti ir po svetimus kraštus. Vienas iš VGTU prioritetų – suteikti galimybę studentams įgyti vertingos patirties ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taigi, jei svajoji keletą mėnesių mokytis Azijos, Europos, Šiaurės ir Lotynų Amerikos universitetuose, čia turėsi dideles galimybes šią svajonę paversti realybe – VGTU bendradarbiauja su daugiau nei 450 universitetų visame pasaulyje. Per visą studijų laikotarpį kas penktas šios aukštojo mokslo įstaigos studentas išvyksta svetur dalinėms studijoms ar atlikti praktikos tarptautinėse kompanijose, visiems jiems skiriama stipendija. Kita vertus, svetimas kultūras galėsi pažinti neiškišdamas nosies ne tik iš Lietuvos, bet ir iš universiteto – VGTU net 30 studijų programų dėstoma anglų kalba, kasmet universitete studijuoja daugiau nei 800 užsienio šalių studentų. Su jais kartu studijuosite, leisite laisvalaikį, kursite bendrus projektus.
 
Karjeros galimybės. VGTU rūpinasi, kad ne tik gautum kokybišką žinių bagažą, bet ir taptum patraukliu darbo rinkos dalyviu. Įgyta reali praktika – vienas didžiausių sėkmingos karjeros garantų, tad universitetas nuosekliai plečia savo partnerių ratą ir bendradarbiauja su daugybe verslo įmonių, valstybės bei socialinių institucijų. „Western Union“, „Barclays“, „TEO LT“, „Small Planet Airlines“, „Eltel Networks“, „Porshe“ – tai tik maža dalis įmonių, su kuriomis sieja ilgalaikis bendravimas bei bendradarbiavimas. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, VGTU absolventai lengvai įsitvirtina darbo rinkoje, jų atlyginimas viršija rinkos vidurkį, tad daugumai šių jaunų specialistų Lietuvos darbo biržos koridoriai – nepažinta vieta. Ir ko gi ten eiti, jei jau studijų metais sukonstruoji elektromobilį, robotą ar išradingai pritaikai 3D spausdinimo galimybes?
 
Mokymosi aplinka. 14 institutų, 2 mokslo ir 4 mokymo centrai, 33 tyrimų laboratorijos – visa tai atvira ne tik mokslininkams, bet ir studentams. Jų idėjos visuomet laukiamos tiek modernioje mobiliųjų aplikacijų laboratorijoje (gal čia sukursi ką nors vertą milijono?), tiek Kūrybos ir technologijų centre, kur galbūt gims pirmasis tavo robotas. O gal mieliau užsuksi į naujausia garso ir vaizdo apdirbimo technika aprūpintą Kūrybinių industrijų laboratoriją, lengvai transformuojamą į kino studiją, arba į inžinierių rojų: akustikos, statybinių medžiagų, geodezijos, kelių technologijos laboratorijas? Šios ir daugybė kitų mokslo, kūrybos ir susitikimo erdvių jau laukia tavęs! 
 
Laisvalaikis. Niekam ne paslaptis, jog studentui svarbu ne tik tai, ką jis veikia per paskaitas, bet ir po jų. Mokantis VGTU, įdomaus ir prasmingo laisvalaikio toli ieškoti nereikia: mėgstantys save išreikšti šokiu, muzika bei vizualiaisiais menais čia ras net septynis meno kolektyvus, o negalintys gyventi be sporto – net dešimt įvairių sporto šakų rinktinių. Taigi, tik nuo tavęs priklauso, ar jau nuo rugsėjo trypsi tautinius šokius kolektyve „Vingis“, dainuosi mišriame chore „Gabija“, vaidinsi teatro studijoje „Palėpė“, o gal sieksi geriausio rezultato sporto ir turizmo klube „Inžinerija“. Kur dar universiteto šventės, renginiai, įvairios socialinės akcijos bei savanoriška veikla – čia ne tik gerai praleisi laiką, bet ir sutiksi visą būrį bendraminčių. Beje, ar žinojai, kad tai, jog VGTU mokosi tik vaikinai, yra visiškas mitas? Pagal statistiką, abiejų lyčių atstovų čia yra beveik po lygiai.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau