Stojantiesiems

A. Jagniatinskis. „Ši inovacija apsaugos nuo triukšmingų kaimynų“

Birželio 4, 2015
Skundžiatės, kad per triukšmingai gyvena kaimynai? Gali būti, kad savo priekaištus turėtumėte išsakyti ne tik triukšmadariams, bet ir namo statytojams.
 
Žinodami apsaugos nuo triukšmo užtikrinimo aktualumą bei suprasdami, kaip jautriai lietuviai reaguoja į triukšmą, VGTU mokslininkai, bendradarbiaudami su keramikos gaminių kompanija, pagamino statybinius blokelius, kurie dėl dydžio ir svorio patogūs naudoti statybose bei pasižymi puikiomis garso izoliacijos savybėmis.
 
Kas svarbu garso izoliacijai?
 
Šalyje pastatų apsaugos nuo triukšmo reikalavimai yra suskirstyti į kategorijas pagal penkias garso klases. Pavyzdžiui, aukščiausia, taikoma penkių žvaigždučių viešbučiuose, yra A kategorija. Žemiausia ribinio akustinio komforto sąlygų klasė – E. Naujiems gyvenamosios paskirties pastatams taikomi C garso klasės reikalavimai, tačiau ne visos mūro sienos juos užtikrina. Atlikus eksperimentą, įrodyta, kad gyvenamasis namas, pastatytas iš VGTU mokslininkų sukurtų keramikinių blokelių, pasižymi reikalingomis akustinėmis savybėmis.
 
VGTU Akustikos laboratorijos vedėjas vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Aleksandras Jagniatinskis aiškino, jog inovatyvus blokelis puikiai izoliuoja garsą, nes subalansuotas ne tik jo svoris, bet ir atrastas optimaliausias įmanomas būdas išdėstyti blokelio vidinėje dalyje esančias tuštumas, vadinamas perforacijomis. „Nustatėme, kiek ir kokio dydžio perforacijos reikalingos blokelyje, kokia turi būti jo forma ir dydis“, – pasakojo A. Jagniatinskis.
 
Garso izoliacija vyksta pagal masės dėsnį: kuo sunkesnės plytos, tuo geriau iš jų sumūryta siena izoliuoja garsą. Deja, šiuolaikinėse statybose svarbi ne tik gera akustika, bet ir patogumas, taigi sunkūs blokeliai nepageidaujami. Siekiant pagaminti mažai sveriančias ir mūrininkų pakeliamas plytas, reikia gaminti blokelius su perforacijomis.
 
Blokelis – rinkoje pritaikyta naujovė
 
„Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) nare, daug daugiau dėmesio skiriama žmogaus teisių, tarp jų ir gyvenimo komforto, užtikrinimui. Negana to, patys žmonės ėmė daugiau suprasti ir domėtis ramesniu ir tuo pačiu patogesniu gyvenimu. Taip atsirado aukštos garso klasės pastatų ir atitinkamas akustines savybes turinčių statybinių medžiagų poreikis“, – tikino A. Jagniatinskis.
 
Auganti VGTU inovacijos reikšmė buvo viena priežasčių, lėmusių, jog VGTU mokslininkų akustinis blokelis sulaukė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paramos. Kartu su bendrove „Palemono keramika“ buvo pagaminta bandomoji inovatyvių akustinių blokelių serija. Blokelių bandymai atskleidė, kad iš jų pastatyti namai atitinka pačius aukščiausius pastatų akustikai keliamus reikalavimus.
 
Kol kas tai – naujiena, prie kurios reikia priprasti. Mokslininkas tai aiškina taip: „Sovietiniais laikais mes gaudavome socialinius butus, už kuriuos tik padėkodavome. Kaip sakoma, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, taigi ir skundai dėl butų defektų nebuvo pageidaujami. Kai į butą investuojame patys, jau galime ir esame motyvuoti reikalauti kainą atitinkančios kokybės.“
 
Patarimai tylos mėgėjams, ieškantiems būsto
 
Reikalauti kokybės galima, tačiau daug kas pamiršta, kad už tylą reikės papildomai sumokėti: neabejotinai akustiniu komfortu pasižymintys būstai turi atitikti bent B garso klasę ir kainuoja brangiau. „Vartotojai kol kas domisi, tačiau dar nėra linkę sąmoningai investuoti į geresnę garso izoliaciją turinčius butus, taigi didžioji dalis nekilnojamojo turto investuotojų šį reikalavimą įgyvendina tik tiek, kiek reikia: Lietuvoje įstatymais numatyta, jog visi nauji gyvenamieji pastatai turi atitikti C klasę“, – sakė A. Jagniatinskis. Jis pridūrė, kad jau randasi ir aukštesnei B kategorijai priskiriamų daugiabučių.
 
Labai dažnai, kai namas visiškai apgyvendintas, žmonės pradeda skųstis tiesiogiai dalyvaujantys kaimynų gyvenime. Tokiu atveju VGTU mokslininkas A. Jagniatinskis pataria patikrinti buto ir namo dokumentus, kuriuose privalomai turi būti nurodyta akustinio komforto sąlygų klasė. VGTU mokslininkas neneigia, kad vartotojams kartais parduodamos nekokybiškos prekės: „Įrodžius, kad garso izoliacija yra prastesnė, nei nurodyta namo statybos užbaigimo dokumentuose, vartotojas įgyja teisę reikalauti trūkumų pašalinimo iki privalomos kokybės.“ Vis dėlto A. Jagniatinskis teigė, kad nesutarus su statytojais pradėti ketverius ar penkerius metus trunkančius teismų procesus kol kas drįsta ne tiek daug žmonių, tačiau dažniausiai jie laimi.
 
Įvairiose pasaulio šalyse yra susiklosčiusios skirtingos tradicijos. Pastatų apsaugą nuo triukšmo per akustinio komforto klases jau reglamentuoja visos Šiaurės Europos šalys – Švedija, Norvegija, Islandija, Suomija, Danija, Olandija. Kitos valstybės dar tik vykdo pastatų garso klasifikavimo galimybių mokslinius tyrimus ir inicijavo atitinkamą darbo grupę ISO (tarptautinė standartizacijos organizacija). ES mastu suvienodinti pastatų akustinių savybių reikalavimų neįmanoma, nes kuo piečiau šalis yra išsidėsčiusi, tuo mažesnius reikalavimus pastatų garso izoliacijos savybėms kelia. VGTU mokslininkas tai aiškina atviru gyvenimu: „Šiose šalyse žmonės gyvena atvirai, neuždarydami langų ir durų, taigi ir supratimas apie buitinį triukšmą visai kitas.“

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau