Skundžiatės, kad per triukšmingai gyvena kaimynai? Gali būti, kad savo priekaištus turėtumėte išsakyti ne tik triukšmadariams, bet ir namo statytojams.
Žinodami apsaugos nuo triukšmo užtikrinimo aktualumą bei suprasdami, kaip jautriai lietuviai reaguoja į triukšmą, VGTU mokslininkai, bendradarbiaudami su keramikos gaminių kompanija, pagamino statybinius blokelius, kurie dėl dydžio ir svorio patogūs naudoti statybose bei pasižymi puikiomis garso izoliacijos savybėmis.
Kas svarbu garso izoliacijai?
Šalyje pastatų apsaugos nuo triukšmo reikalavimai yra suskirstyti į kategorijas pagal penkias garso klases. Pavyzdžiui, aukščiausia, taikoma penkių žvaigždučių viešbučiuose, yra A kategorija. Žemiausia ribinio akustinio komforto sąlygų klasė – E. Naujiems gyvenamosios paskirties pastatams taikomi C garso klasės reikalavimai, tačiau ne visos mūro sienos juos užtikrina. Atlikus eksperimentą, įrodyta, kad gyvenamasis namas, pastatytas iš VGTU mokslininkų sukurtų keramikinių blokelių, pasižymi reikalingomis akustinėmis savybėmis.
VGTU Akustikos laboratorijos vedėjas vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Aleksandras Jagniatinskis aiškino, jog inovatyvus blokelis puikiai izoliuoja garsą, nes subalansuotas ne tik jo svoris, bet ir atrastas optimaliausias įmanomas būdas išdėstyti blokelio vidinėje dalyje esančias tuštumas, vadinamas perforacijomis. „Nustatėme, kiek ir kokio dydžio perforacijos reikalingos blokelyje, kokia turi būti jo forma ir dydis“, – pasakojo A. Jagniatinskis.
Garso izoliacija vyksta pagal masės dėsnį: kuo sunkesnės plytos, tuo geriau iš jų sumūryta siena izoliuoja garsą. Deja, šiuolaikinėse statybose svarbi ne tik gera akustika, bet ir patogumas, taigi sunkūs blokeliai nepageidaujami. Siekiant pagaminti mažai sveriančias ir mūrininkų pakeliamas plytas, reikia gaminti blokelius su perforacijomis.
Blokelis – rinkoje pritaikyta naujovė
„Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) nare, daug daugiau dėmesio skiriama žmogaus teisių, tarp jų ir gyvenimo komforto, užtikrinimui. Negana to, patys žmonės ėmė daugiau suprasti ir domėtis ramesniu ir tuo pačiu patogesniu gyvenimu. Taip atsirado aukštos garso klasės pastatų ir atitinkamas akustines savybes turinčių statybinių medžiagų poreikis“, – tikino A. Jagniatinskis.
Auganti VGTU inovacijos reikšmė buvo viena priežasčių, lėmusių, jog VGTU mokslininkų akustinis blokelis sulaukė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paramos. Kartu su bendrove „Palemono keramika“ buvo pagaminta bandomoji inovatyvių akustinių blokelių serija. Blokelių bandymai atskleidė, kad iš jų pastatyti namai atitinka pačius aukščiausius pastatų akustikai keliamus reikalavimus.
Kol kas tai – naujiena, prie kurios reikia priprasti. Mokslininkas tai aiškina taip: „Sovietiniais laikais mes gaudavome socialinius butus, už kuriuos tik padėkodavome. Kaip sakoma, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, taigi ir skundai dėl butų defektų nebuvo pageidaujami. Kai į butą investuojame patys, jau galime ir esame motyvuoti reikalauti kainą atitinkančios kokybės.“
Patarimai tylos mėgėjams, ieškantiems būsto
Reikalauti kokybės galima, tačiau daug kas pamiršta, kad už tylą reikės papildomai sumokėti: neabejotinai akustiniu komfortu pasižymintys būstai turi atitikti bent B garso klasę ir kainuoja brangiau. „Vartotojai kol kas domisi, tačiau dar nėra linkę sąmoningai investuoti į geresnę garso izoliaciją turinčius butus, taigi didžioji dalis nekilnojamojo turto investuotojų šį reikalavimą įgyvendina tik tiek, kiek reikia: Lietuvoje įstatymais numatyta, jog visi nauji gyvenamieji pastatai turi atitikti C klasę“, – sakė A. Jagniatinskis. Jis pridūrė, kad jau randasi ir aukštesnei B kategorijai priskiriamų daugiabučių.
Labai dažnai, kai namas visiškai apgyvendintas, žmonės pradeda skųstis tiesiogiai dalyvaujantys kaimynų gyvenime. Tokiu atveju VGTU mokslininkas A. Jagniatinskis pataria patikrinti buto ir namo dokumentus, kuriuose privalomai turi būti nurodyta akustinio komforto sąlygų klasė. VGTU mokslininkas neneigia, kad vartotojams kartais parduodamos nekokybiškos prekės: „Įrodžius, kad garso izoliacija yra prastesnė, nei nurodyta namo statybos užbaigimo dokumentuose, vartotojas įgyja teisę reikalauti trūkumų pašalinimo iki privalomos kokybės.“ Vis dėlto A. Jagniatinskis teigė, kad nesutarus su statytojais pradėti ketverius ar penkerius metus trunkančius teismų procesus kol kas drįsta ne tiek daug žmonių, tačiau dažniausiai jie laimi.
Įvairiose pasaulio šalyse yra susiklosčiusios skirtingos tradicijos. Pastatų apsaugą nuo triukšmo per akustinio komforto klases jau reglamentuoja visos Šiaurės Europos šalys – Švedija, Norvegija, Islandija, Suomija, Danija, Olandija. Kitos valstybės dar tik vykdo pastatų garso klasifikavimo galimybių mokslinius tyrimus ir inicijavo atitinkamą darbo grupę ISO (tarptautinė standartizacijos organizacija). ES mastu suvienodinti pastatų akustinių savybių reikalavimų neįmanoma, nes kuo piečiau šalis yra išsidėsčiusi, tuo mažesnius reikalavimus pastatų garso izoliacijos savybėms kelia. VGTU mokslininkas tai aiškina atviru gyvenimu: „Šiose šalyse žmonės gyvena atvirai, neuždarydami langų ir durų, taigi ir supratimas apie buitinį triukšmą visai kitas.“
Galerija
