Stojantiesiems

AGAI Kyviškių tako atnaujinimui – prestižinis „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalis

Gruodžio 16, 2016
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) užsakymu AB „Panevėžio keliai“ įgyvendino orlaivių kilimo ir tūpimo tako dangos kapitalinio remonto darbus VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) skrydžių praktikos bazėje Kyviškių aerodrome. Šiandien šis projektas nacionaliniame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“ buvo įvertintas ir apdovanotas aukso medaliu.
 
Atlikdama remonto darbus viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos įmonių AB „Panevėžio keliai“ kilimo ir tūpimo tako dangos kapitaliniam remontui surado nestandartinius, ekonomiškai naudingus ir aplinką tausojančius sprendinius, pritaikė statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodiką ir automatines įrenginių valdymo sistemas.
 
„Rengiant orlaivių pilotus labai svarbu, jog turima infrastruktūra atitiktų tarptautiniuose civilinės aviacijos saugos teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Rekonstruotas kilimo ir tūpimo takas reikšmingai pagerino studentų skrydžių praktikos vykdymo kokybę bei padeda tausoti turimą orlaivių parką. Gegužės–rugpjūčio mėnesiais skrydžių praktika vykdoma labai intensyviai ir per dieną atliekama 2–3 šimtai pakilimų ir nusileidimų, nuo šiol lakūnai-instruktoriai ir studentai gali jaustis užtikrinčiau nusileisdami ant naujo, lygaus ir saugaus kilimo ir tūpimo tako“, – sakė VGTU AGAI instituto direktorius Jonas Vytautas Jusionis.
 
Atnaujintas Kyviškių takas leis AGAI užtikrinti kokybišką praktinį pilotų parengimą. AGAI – vienintelė aukštoji aviacijos mokykla Lietuvoje, rengianti keturių svarbiausių aviacijos sričių: aviacinės mechanikos, avionikos, orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo specialistus, o pagal ugdomų kompetencijų lygį, institutas yra aeronautikos studijų regiono lyderis.
 
„Dėkojame mūsų užsakovams Vilniaus Gedimino technikos universitetui už parodytą pasitikėjimą. Būtent užsakovas infrastruktūros projektuose formuluoja užduotis rangovui ir uždega žalią šviesą nestandartiniams projektų įgyvendinimo metodams, kurie padeda pasiekti produkto, atitenkančio vartotojui, šiuolaikišką kokybę ir funkcionalumą, ir atlikti tai per trumpiausią įmanomą laiką“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis  direktorius Virmantas Puidokas. 
 
Kyviškių aerodromo kilimo ir tūpimo tako darbai pirmą kartą šalies aviacijos istorijoje buvo vykdyti vadovaujantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos patvirtintos FIDIC Geltonosios knygos reikalavimais, apimančiais sutarties vykdymą, kai projektavimo ir rangos darbus atlieka tas pats rangovas. Tai leido šiame objekte pritaikyti nestandartinius moderniausius sprendimus ir juos įgyvendinti per daug trumpesnį laiką – numatyti 4 mėnesių trukmės darbai atlikti per vos daugiau nei 2 mėnesius. Per šį laikotarpį buvo sustiprinti tako pagrindai, suformuoti tinkami nuolydžiai, pakeista asfaltbetonio danga, sutvarkytos apsauginės juostos ir atliktas tako žymėjimas. 
 
Iki tol 540 m ilgio ir 23 m pločio Kyviškių aerodromo kilimo ir tūpimo tako asfaltbetonio danga buvo  eksploatuota daugiau nei 35 metus, todėl neatitiko aviaciniam saugumui keliamų reikalavimų, buvo pažeista bei deformuota, išvagota 7–9 centimetrų storio plyšiais.
 
Nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys 2016“ pagrindinis tikslas yra didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą. Apdovanojimai teikiami atsižvelgiant į projektų šiuolaikiškumą ir galimybę konkuruoti su geriausiais užsienio pavyzdžiais, inovacijų panaudojimą, gamybos ekologiškumą, ekologinių ir gamtosaugos problemų sprendimą, funkcionalumą ir reikšmingumą visuomenei, ekonomiškumą ir daugelį kitų kriterijų.
 
(Pagrindinėje nuotraukoje iš kairės: LR premjeras Saulius Skvernelis, AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas, VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis)

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau