Stojantiesiems

AKTUALU: atsakymai į stojančiųjų klausimus

Liepos 15, 2014
Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro specialistų telefonai netyla kiaurą dieną. Stojantieji turi begalę klausimų ne tik apie studijų programas, numatomus modulius ar konkursinius balus, bet ir apie bendrąją priėmimo tvarką.



Dažniausiai stojančiųjų užduodami klausimai:



Kiek reikia išlaikyti egzaminų, kad galėčiau stoti į VGTU valstybės finansuojamas vietas? Ką daryti, jei neišlaikiau lietuvių egzamino? Ar pavyks įstoti į VGTU?



Stojantiesiems minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas, tai dažniausiai yra brandos atestatas. Jeigu jį gavote, drąsiai pretenduokite į pasirinktą studijų programą. Daugumoje VGTU studijų programų konkursiniame bale lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatas sudaro tik 20 proc., tad įstoti į valstybės finansuojamą vietą įmanoma ir su mokyklinio egzamino rezultatu.



Skaičiuojant konkursinį balą trečiajame dalyke yra daug pasirinkimų. Ką reikėtų rinktis?



Trečiasis dalykas yra pasirinktinas iš sąrašo. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje nereikia nurodyti savo pasirinkimo. Sistema automatiškai parenka stojančiajam palankiausią variantą. Trečiojo dalyko gali būti imamas tiek brandos egzamino įvertinimas, tiek metinis pažymys. Jeigu stojantysis turi ir metinį pažymį, ir brandos egzamino įvertinimą, imamas stojančiajam palankiausias variantas.



Kokios mano galimybės studijuoti nemokamai?



Studijuoti nemokamai galima ne tik įstojus į valstybės finansuojamą vietą. Jau trečius metus egzistuoja dar vienas studijų finansavimo modelis – valstybės nefinansuojama vieta su studijų stipendija (vnf/st). Keturių metų stipendijos dydis prilygsta mokesčiui už studijas. Vietas su studijų stipendija galima pasirinkti socialinių ir fizinių mokslų srityse, VGTU jose siūlo 17 skirtingų studijų programų, kurių kryptys labai įvairios – ekonomika, finansai, komunikacija, vadyba, verslas, informacijos sistemos, informatika, matematika ir statistika. Svarbiausia savo pageidavimuose nepamiršti įrašyti eilutės su vnf/st.



Pagrindinis skirtumas tarp valstybės finansuojamo ir studijų stipendiją gaunančio studentų – finansavimo praradimo galimybė. Visi studentai pagal savo pažymius rotuojami kasmet, tačiau studijų stipendiją gaunantys finansavimo netenka, jei jų studijų vidurkis žemesnis už kurso vidurkį, o valstybės finansuojamose vietose studijuojantys – tik tuo atveju, jei jų vidurkis net 20 procentų žemesnis už kurso. 



Taip pat dalis stojančiųjų bus priimti į tikslines studijų vietas – prie studijų finansavimo prisidės būsimojo absolvento darbdavys, pas kurį studentas įsipareigos dirbti trejus metus po studijų baigimo. Tikslinis finansavimas skiriamas šiose VGTU bakalauro studijų programose: orlaivių pilotavimas (2 vietos), aviacijos mechanikos inžinerija (2 vietos), gaisrinė sauga (10 vietų). Daugiau informacijos apie tikslinį finansavimą rasite čia.



Ar būtina savo atestatą atnešti į universitetą norint užregistruoti egzaminų rezultatus?



Asmenys, vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgiję 2010–2014 m. (išskyrus baigusius tarptautinio bakalaureato diplomo programą), brandos atestatų duomenis į LAMA BPO informacinę sistemą įkelia patys iš valstybinių duomenų bazių. Tai padaryti stojantieji gali vienu mygtuko paspaudimu, prisijungę prie LAMA BPO IS ir pasirinkti skyrelį „Atestatas ir pažymos“, o atsidariusiame lange paspausti mygtuką „Įkelti/atnaujinti“. Tai padaryti reikia iki prašymų studijuoti teikimo pabaigos – t.y. liepos 21 d. 17 val.



Stojantieji, kurie mokyklą baigė anksčiau negu 2010-aisiais, savo brandos atestatą privalo pristatyti į LAMA BPO duomenų tvarkymo punktus, veikiančius visoje Lietuvoje.



Ar bus galima pretenduoti į VGTU likusias laisvas vietas po pagrindinio priėmimo?



Į likusias laisvas vietas galės pretenduoti tie stojantieji, kurie dalyvavo priėmimo konkurse t. y. buvo pateikę prašymą, bet nebuvo pakviesti studijuoti, arba buvo pakviesti, tačiau dokumentų neįteikė ir nepasirašė studijų sutarties. LAMA BPO papildomas priėmimas prasidės rugpjūčio 1 dieną.



Nereikėtų nusiminti net dėl nesėkmės šiuo etapu – nuo rugpjūčio 9 d. vyks papildomas priėmimas tik į VGTU likusias laisvas valstybės nefinansuojamas vietas.



Jeigu įstosiu į valstybės nefinansuojamą vietą, kokios galimybės pereiti į finansuojamą?



Studijuojant VGTU mokamoje vietoje dažnai jau po pirmųjų studijų metų atsiranda galimybė pereiti į valstybės finansuojamą vietą. Viskas priklauso nuo studento pažangumo. Tokių perėjimų tendencija ryškiausia tarp fizinių ir technologijos mokslų studentų. Taip pat už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama studentams, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų.



Ar mokytis VGTU labai sunku?



Studijų „sunkumas“ ar „lengvumas“ priklauso nuo tiksliųjų mokslų žinių bagažo iš mokyklos metų. Visiems pirmo kurso studentams, turintiems spragų, organizuojamos papildomos matematikos, chemijos ir fizikos paskaitos, leisiančios pasivyti bendramokslius.



Kitas dalykas – tikslieji mokslai nėra vien teorija. Studijuojant teks dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis – braižyti, projektuoti, skaičiuoti, taip pat lankytis laboratorijose ir jose atlikti praktinius darbus. Pažintinės, gamybinės, profesinės veiklos praktikos numatytos tiek universitete, tiek išorėje – VGTU partnerių įmonėse tiek Lietuvoje, tiek užsienio įmonėse. Taip pat VGTU suteikia galimybę pagal įvairias mainų programas išvykti dalinėms studijoms į vieną iš daugiau nei 400 pasaulio universitetų.



Stojantieji, turintys daugiau klausimų, kviečiami kreiptis į VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 16.45 val. ir šeštadieniais nuo 9 iki 13 val.  telefonais (8 5) 274 4949, (8 5) 274 5010, (8 5) 237 0655 arba elektroniniu paštu priemimas@vgtu.lt.



Išsamią informaciją apie priėmimo sąlygas bei VGTU studijų programas taip pat galima rasti stojantiesiems skirtoje interneto svetainėje.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau