Pastatai sunaudoja 72 procentus visos šalies elektros ir 55 procentus gamtinių dujų – tokią JAV statistiką pateikia praėjusią savaitę Vilniaus Gedimino technikos universitete viešėjęs prof. dr. Arun Majumdar. Stanfordo universiteto (JAV) Mechanikos inžinerijos departamento profesorius, Precourt Energetikos Instituto direktorius, JAV Vyriausybės Energetikos patariamosios tarybos narys, buvęs „Google“ Vice-presidentas energetikai mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis su universiteto bendruomene atviroje paskaitoje „Energy Efficiency: Lessons Learned in the US“.
Jos metu mokslininkas kalbėjo apie tai, kad energijos efektyvumas yra lengvai pasiekiama, bet, vis dėlto, iki galo neišnaudojama galimybė. Pasidalindamas Amerikos patirtimi jis atskleidė, kaip technologijų, rinkos, teisinių reguliavimų ir finansavimo sąveika gali paspartinti energetinio efektyvumo didinimą. Daug dėmesio Stanfordo profesorius skyrė pastatų energetikos efektyvumo didinimo temai – tiek iš vartotojo, tiek profesionalo pozicijos.
„Šildymas, vėsinimas, apšvietimas, įvairūs elektros prietaisai – visa tai naudoja elektros energiją. Norint didinti energijos efektyvumą, reikia naudoti efektyviausius komponentus, elektros prietaisus laikyti išjungtus kiek įmanoma ilgiau, tuo pačiu tobulinant jų taupumą“ – paskaitos metu kalbėjo A. Majumdar. Profesorius nurodo du svarbiausius įrankiu/svertus, vartotoją galinčius priversti taupyti energijos išteklius. Tai – kaina ir teisinis reguliavimas.
Kaip vieną iš gerų kasdieninio energijos efektyvumo gerinimo pavyzdžių profesorius nurodė LED lemputes: „Kai pirkinio kaina yra konkurencinga, vartotojai prioritetą skirs švaresniam pasirinkimui (pvz.: LED). LED lempučių kaina yra konkurencinga, nes technologijos lemia itin didelį energijos taupumą, lyginant su įprastomis kaitrinėmis lemputėmis. Tuo pačiu mažėja dideli mokesčiai už elektrą, o pačių lempučių kaina nėra didelė“.
Tuo tarpu, jei eksploatacijos kaina sudaro nedidelę pajamų dalį, o padedančio taupyti produkto ar prietaiso kaina bus aukšta, vartotojas dažnai rinksis pigesnį, o ne taupesnį variantą. Jei pirkimo kaina ir eksploatavimo išlaidos nesudaro didelės dalies mėnesio pajamų, kainos signalas tampa nebesvarbus – čia jau reikia pasitelkti teisinį reguliavimą. Tinkamai sukurta reguliavimo sistema sumažina tiek pirkimo kainą, tiek eksploatavimo išlaidas. Šią situaciją profesorius iliustravo JAV šaldytuvų atveju.
Nuo 1973 naftos embargo – didžiausios žinomos energetinės krizės – kai naftos kaina per metus šoktelėjo nuo 3 iki 12 dolerių už barelį, JAV buvo priimti energijos sąnaudas ir kainą reguliuojantys standartai. Nuo to laiko iki šių dienų tiek šaldytuvų kaina, tiek sunaudojamos energijos kiekis vis mažėjo. Vienintelis didėjantis rodiklis – tik šaldytuvo dydis. Visgi, kaip juokavo pats profesorius, jis daugiau augti neturėtų, nes tą apriboja tiesiog elementarus praktiškumas – didesni šaldytuvai tiesiog nebetilptų pro duris.
„Siekiant energijos efektyvumo, svarbu nustatyti, koks signalas šioje situacijoje yra reikšmingas: kainos ar reguliavimo. Technologijos, reguliavimas, ekonomika, finansai, vartotojų elgesys ir sprendimai – kiekvienas atskirai yra svarbus, bet vien to dažnai nepakanka. Tam reikia sumanios politikos, kuri sugebėtų viską sujungti, suderinti ir taip pasiekti reikiamo energijos efektyvumo“, – savo didelio studentų susidomėjimo sulaukusią paskaitą reziumavo A. Majumdar. Po jos svečias dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su VGTU dėstytojais ir doktorantais.
Vizitas buvo organizuojamas su JAV ambasados pagalba.
Galerija
