Stojantiesiems

Aplinkosaugos profesorė: „Negalima žmonių gąsdinti, juos reikia informuoti“

Birželio 30, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventė, šiuo metu Liuleo technologijos universitete (Švedija) profesore dirbanti Jūratė Kumpienė, gilinasi į aplinkosaugos sritį ir yra įsitikinusi, jog, norint išspręsti aplinkosaugos problemas, svarbus įvairių sričių mokslininkų bendradarbiavimas bei visuomenės informavimas.
 
Reikia sąmoningumo
 
Aplinkosaugos problemas, anot mokslininkės, visų pirma padėtų išspręsti žmonių mąstymo pasikeitimas, bet tai pasiekti nėra taip lengva. Tačiau daryti kažką būtina, nes žmonių sveikatos pokyčiai pastaruosius dešimtmečius yra akivaizdūs – daugėja įvairių susirgimų, ypač vėžinių, kurie, deja, nėra vien tik senėjančios visuomenės pasekmė. Vis dažniau nustatomas ryšys tarp įvairių sveikatos sutrikimų ir cheminių elementų bei junginių, patenkančių į mūsų organizmus su maistu ir vandeniu. Pavyzdžiui, osteoporozė, nuo kurios kenčia milijonai pasaulio žmonių, siejama su padidėjusiu kadmio įsisavinimu. Ši medžiaga į dirvą patenka su mineralinėmis fosforo trąšomis ir tada per maistines kultūras pasiekia mus.
 
„Žmonės visų pirma galvoja apie savo gerovę, o tik po to apie kitus ir aplinką. Todėl nenuostabu, kad kyla darbuotojų protestai, kai uždaromos kenksmingas medžiagas nekontroliuojamai išmetančios gamyklos. Žmonėms yra svarbiau turėti darbą ir patenkinti savo būtiniausius poreikius. Saugi aplinka lieka nuošalyje. Tai ypač akivaizdu mažiau išsivysčiusiose šalyse. Bolivijos kaimų gyventojams, kenčiantiems dėl nuolatinio geriamo vandens stygiaus, nesvarbu, kad vanduo užterštas arsenu, svarbiausia, kad to vandens būtų. Tačiau išsivysčiusių šalių gyventojams taip pat vertėtų susimąstyti. Situacija su aplinkos tarša ir atliekų tvarkymu Europoje gerėja, bet daugiausia tik dėl to, kad gamyba iškeliama į kitas šalis ar kontinentus. Todėl mūsų besaikis vartojimas prisideda prie aplinkos kokybės blogėjimo kitose šalyse“, – pasakojo J. Kumpienė.
 
Nereikia garsiai rėkti
 
Profesorė įsitikinusi, jog sąmoningumo žmonėms gali suteikti tik tinkamas jų informavimas. Tačiau kartais, mokslininkės manymu, svarbi informacija yra pateikiama neteisingai.
 
„Visuomenė dažnai yra gąsdinama. Jei kažkokie rodikliai pradeda viršyti mūsų pačių nustatytas normas, dar nereiškia, kad laukia tragedija. Tačiau žmonėms dažnai viskas pateikiama sutirštinus spalvas. Informacija būna prieštaringa, paremta tik fragmentiniais tyrimais. Mūsų, kaip mokslininkų, darbas – patvirtinti arba paneigti tam tikras tiesas bei įsitikinimus. Tai ne visada lengva padaryti, nes informacija, ypač susijusi su aplinkosauga ir įvairių junginių poveikiu mūsų sveikatai, nuolatos keičiasi. Tyrimai kainuoja brangiai, dažnai ištiriamas tik vienas aspektas, o neatsižvelgiama į kitus, galinčius daryti įtaką. Todėl, manau, nėra blogai, kai mokslininkai ne tik imasi savo unikalių idėjų vystymo, bet ir užtikrina ankstesnių darbų tęstinumą“, – mano Švedijoje mokslininkės karjerą tęsianti VGTU absolventė.
 
Trūksta glaudaus bendradarbiavimo
 
Bet kuri individuali mokslo sritis yra visumos dalis. Todėl techninių disciplinų mokslininkams būtina bendradarbiauti su kitų sričių, o ypač socialinių mokslų, specialistais.
Europoje jau seniai reikalaujama tarpdisciplininio požiūrio. Vien techniniai sprendimai neduos reikalingo atsakymo, jei tie sprendimai bus nepriimtini visuomenei. Mokslininkė įsitikinusi – ieškant žmonijai svarbių mokslinių-techninių sprendimų, svarbu bendros mokslininkų pastangos.
 
„Mes galime išplėtoti technologiją, bet ne visada to gana. Pavyzdžiui, atliekų tvarkymo sritis. Galime rasti būdų, kaip saugiai apdoroti ir panaudoti galvijų atliekas, tačiau, pavyzdžiui, Indijoje tokie sprendimai gali būti atmesti dėl socialinių ir religinių priežasčių. Galime sukurti ypatingus atliekų rūšiavimo metodus, tačiau žmonės jų netaikys, jei sprendimai bus per sudėtingi. Todėl tiksliųjų, inžinerinių mokslo šakų atstovai turėtų įvertinti ir sociologinius bei humanitarinius faktorius ir bendradarbiauti su juos nagrinėjančiais mokslininkais“, – mano J. Kumpienė.
 
Anot VGTU absolventės, konstruktyvesnio dialogo reikėtų ir tarp mokslo ir pramonės. Moksliniais tyrimais paremti sprendimai stiprina verslo ir pramonės galimybes bei konkurencingumą. Švedija kasmet skiria daugiau nei milijardą eurų valstybinių lėšų universitetuose vykdomiems moksliniams tyrimams. Ne ką mažiau lėšų moksliniams tyrimams skiria ir privatus sektorius. Jei naudos iš to nebūtų, lėšų paskirstymas atrodytų kitaip. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau